Civilinė byla Nr. e2A-172-368/2024
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01173-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.11.2; 2.6.18.2; 2.8.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ ir „AS Inbank filialas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laimda“, dėl sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. ieškiniu prašė: 1) nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini )ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti ieškovą E. P. grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai 1 284,00 Eur nuostolių; 4) nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovo „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį; 5) priteisti iš atsakovo „AS Inbank filialas“ ieškovo E. P. naudai 640 Eur dydžio įmokas, sumokėtas pagal 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į atsakovę UAB „Saurida“ dėl galimybės įsigyti bei sumontuoti dujinę šildymo sistemą ieškovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 22 d. pas ieškovą atvykęs UAB „Saurida“ vadybininkas T. Ž. nurodė, kad galima įsirengti dujinį šildymą ir paaiškino, kad reikia surinkti 50 proc. daugiabučio namo savininkų parašų arba parengti projektą, kuris užims daug laiko ir reikalaus papildomų lėšų. Ieškovas pasirinko surinkti daugiabučio namo bendrasavininkų parašus. To paties susitikimo metu atsakovės UAB „Saurida“ atstovas T. Ž. pasiūlė pasirašyti sutartis ir jas atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovas pasirašė su UAB „Saurida” sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovės dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24- 26 už 3 562 Eur kainą bei įsigijo montavimo paslaugą. Dujų šildymo sistemos įsigijimui, tarpininkaujant „AS Inbank filialas“, ieškovas 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Už dujų katilą pagal lizingo sutartį jau yra sumokėta 640 Eur įmoka. Ieškovas taip pat 2022 m. lapkričio 22 d. su atsakove UAB „Saurida” sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo suskystintas naftos dujas balionuose. 2022 m. gruodžio 14 d. į ieškovo namus atvyko UAB „Saurida“ siųsti įrangos montuotojai V. ir V., kurie tą pačią dieną atliko dujinės šildymo sistemos įrengimo darbus, ieškovas už montavimo darbus ir medžiagas grynaisiais pinigais sumokėjo 1 284 Eur sumą, montuotojai jokių pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų ieškovui neišdavė, nurodydami, kad tokios galimybės neturi.
3. Nors ieškovas buvo surinkęs namo gyventojų parašus (sutikimus) dėl galimybės įsirengti tokią šildymo sistemą, tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrija kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administraciją su raštu dėl atliekamų darbų. Raštas savivaldybės darbuotojų buvo persiųstas į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Ieškovas nedelsiant daugiabučio namo savininkų bendrijos raštą persiuntė atsakovės vadybininkui T. Ž. ir vėliau jį informuodavo apie situaciją. 2023 m. vasario 2 d. į ieškovo namus atvyko Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai, kurie atlikę patikrinimą konstatavo, jog dujinis šildymo katilas įrengtas nesilaikant Taisyklių 108.32 papunkčio reikalavimų; lauke, prie pastato sienos, nesilaikant Taisyklių 2423 ir 247.24 punktuose numatytų reikalavimų, sumontuota bei įrengta suskystintų naftos dujų balionų laikymo spinta. Ieškovas nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas iki 2023 m. vasario 28 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Apie nustatytus pažeidimus ieškovas informuodavo atsakovės vadybininką T. Ž. Atsakovė nereagavo, todėl 2023 m. vasario 21 d. ieškovas savo jėgomis atliko šildymo sistemos demontavimo darbus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. vasario 2 d. nurodymą ir apie tai informavo atsakingus asmenis.
4. Ieškovas dėl netinkamai atliktų dujų šildymo sistemos montavimų darbų patyrė nuostolius, t. y. ieškovas turėjo demontuoti netinkamai įrengtą šildymo sistemą, už kurią atsakovei buvo sumokėjęs 1 284 Eur, ieškovas turi įsigijęs Dujų šildymo sistemą bei dujų balionus, kuriais jis negali naudotis. Ieškovas 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Atsakovė atsisakė pripažinti įrangos montavimo paslaugų teikimą, todėl esant nesąžiningam atsakovės elgesiui ir atsižvelgiant į tai, kad demontavus įsigytą įrangą, ja faktiškai negali naudoti, ieškovas turi teisę reikalauti nutraukti su atsakove sudarytas sutartis bei reikalauti grąžinti už įrangos montavimą (įrengimą) sumokėtą 1 284 Eur kainą, kuri yra laikoma ieškovo patirtais nuostoliais. Nutraukus su atsakove sutartis, tuo pačiu metu nutrūksta ir 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartis, sudaryta su „AS Inbank filialas“, ieškovas už dujų katilą pagal vartojimo kredito sutartį sumokėjo 640 Eur dydžio įmoką, kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prašo priteisti iš atsakovės „AS Inbank filialas“ ieškovui.
5. Papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad atsakovė UAB „Saurida“ nesąžiningai aiškina tarp šalių sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl prekių ir paslaugų teikimo, t. y., jog ieškovas iš atsakovės įsigijo tik dujinio šildymo įrangą ir neįsigijo tokios įrangos montavimo darbų. UAB „Saurida“ vadybininkas T. Ž. atsiuntė ieškovui dokumentą, kuris buvo sudarytas iš 7 lapų: 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(3 lapai); 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis (duomenys neskelbtini) (3 lapai); sutarties priedas „Preliminari medžiagų ir darbų atlikimo sąmata – montavimo darbai“ (1 lapas), šis dokumentas buvo pasirašytas kaip vientisas dokumentas visų šalių, t. y. UAB „Saurida“ vadybininkų R. G., T. Ž. bei ieškovo E. P.. Iš visų šalių pasirašytos sutarties ir jos turinio yra neabejotina, kad ieškovas iš atsakovės UAB „Saurida“ įsigijo, o atsakovė pardavė ieškovui ne tik konkrečias prekes (dujinio šildymo įrangą, dujų balionus), bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinio šildymo įrangos montavimo paslaugą. Teisinės reikšmės neturi tai, kad faktiškai montavimo paslaugas atliko ne pati atsakovė UAB „Saurida“, o trečiasis asmuo UAB „Laimda“, nes pati atsakovė UAB „Saurida“ patvirtino, kad montavimo darbams atlikti pasamdė (pasitelkė) ir pas ieškovą nusiuntė trečiąjį asmenį UAB „Laimda“. Atsakovė prievolės įvykdymui (dujinio šildymo sistemos sumontavimui) pasamdžius/pasitelkus trečiąjį asmenį, yra atsakinga už ieškovui sukeltus nuostolius ir netinkamai suteiktą montavimo paslaugą. Atsakovė UAB „Saurida“ įsipareigojo ne tik parduoti prekes, bet ir suteikti ieškovui dujinio šildymo sistemos įrangos montavimo paslaugą, kuri buvo suteikta netinkamai, todėl nepaisant to, jog pati prekė buvo kokybiška, tačiau ja ieškovas naudotis negali. Dėl šios priežasties ieškovas, kaip vartotojas ir silpnesnė vartojimo sutarties šalis, turi teisę reikalauti nutraukti su atsakovėmis sudarytas sutartis, taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Saurida“ turi būti priteisiami 1 284 Eur dydžio nuostoliai už netinkamai suteiktą įrangos montavimo paslaugą, nutraukus su atsakove UAB „Saurida“ sudarytas sutartis turi būti nutraukiama su atsakove „AS Inbank filialas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis ir iš atsakovės „AS Inbank filialas“ ieškovo naudai priteisiamos 640 Eur dydžio įmokos, sumokėtos pagal vartojimo kredito sutartį.
6. Atsakovė UAB „Saurida“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo E. P. ieškinį atmesti ir atsakovės UAB „Saurida“ naudai iš ieškovo E. P. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsiskaitymui pagal ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą dujinio šildymo sistemos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas su atsakove „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Pagal 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovės susitarė dėl dujų balionų pirkimo–pardavimo dujinio šildymo sistemai eksploatuoti. Pagal sutarties 1.1.1 punktą atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui: 1) dujinio šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26; 2) GSM paslaugą. Šia sutartimi atsakovė neįsipareigojo sumontuoti dujinio šildymo sistemos, atsakovė tik rekomendavo partnerius, užsiimančius dujinio šildymo sistemos montavimu. Ieškovo iš atsakovės įsigyta dujinio šildymo sistema sumontuota 2022 m. gruodžio 14 d., kurią 2023 m. vasario 1 d. patikrinę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu aktu ieškovas buvo įpareigotas iki 2023 m. vasario 28 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Atsakovė nesutiko su 2023 m. vasario 21 d. ieškovo pretenzija, kadangi ieškovas atsakovei pretenzijų neturi nei dėl parduotos įrangos kokybės, nei dėl jos komplektacijos, nei dėl įrangos pristatymo termino. Atsakovė neatliko dujinio šildymo sistemos montavimo darbų, sutartį su ieškovu sudarė tik dėl dujinio šildymo sistemos pardavimo. Šildymo sistemos darbus atlieka kita bendrovė – UAB „Laimda“, su kuria atsakovė yra sudariusi tarpininkavimo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovė perduoda savo partneriui (UAB „Laimda“) informaciją apie savo klientus, kuriems reikalinga dujinio šildymo sistemos montavimo paslauga ir ją UAB „Laimda“ suteikia. UAB „Laimda“ atsakovei moka tarpininkavimo mokestį. Ieškovui UAB „Laimda“ atliko įsigytos dujinės šildymo sistemos montavimo darbus. Atsakovė ieškovo atžvilgiu sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, neatliko neteisėtų veiksmų, atsakovė už dujinės šildymo sistemos pas ieškovą sumontavimą nebuvo atsakinga, kadangi tokių įsipareigojimų sutartimi neprisiėmė, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja nutraukti su UAB „Saurida“ sudarytas sutartis, atlyginti nuostolius.
7. Atsakovas AS „Inbank filialas“ atsiliepime į ieškinį prašė: 1) pirma išnagrinėti ginčą tarp Ieškovo ir UAB ,,Saurida“ dėl Pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo; 2) jeigu ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasibaigtų ieškovo naudai, atsakovė sutinka nutraukti Kredito sutartį, grąžinti ieškovui pagal Kredito sutartį sumokėtas įmokas 356,00 Eur, pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise ir kreiptis į UAB ,,Saurida“ dėl finansuotos sumos susigrąžinimo; 3) pakeisti atsakovo AS ,,Inbank filialas“ ginčo šalies statusą byloje iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Nurodė, kad ginčas tarp atsakovo AS ,,Inbank filialas“ ir ieškovo negali būti sprendžiamas tol, kol neišspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Saurida“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Kredito sutartis nutrūktų be jokių papildomų įsipareigojimų, jei ieškovas turėtų teisę atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir ja pasinaudotu arba būtų tenkintas ieškinys. Pagal 2017 m. liepos 20 d. atsakovų AS „Inbank filialas“ ir UAB ,,Saurida” sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 100/2017/TP, atsakovės susitarė tarpusavyje bendradarbiauti, UAB ,,Saurida“ parduodant prekes ir teikiant paslaugas, o atsakovui AS „Inbank filialas“ finansuojant prekių ir paslaugų įsigijimą iš UAB ,,Saurida“. Pagal 2022 m. lapkričio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo AS „Inbank filialas“ sudarytą Tikslinės paskolos (vartojimo Kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui suteikta 3 562,00 Eur paskolos suma šildymo įrangai iš UAB ,,Saurida“ įsigyti (bendra įmokų suma atsakovui – 5 100,64 Eur). Išnagrinėjus ginčą tarp ieškovo ir atsakovės UAB ,,Saurida“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, jeigu ginčas dėl šios sutarties nutraukimo pasibaigtų ieškovo naudai, atsakovas sutinka nutraukti kredito sutartį, grąžinti ieškovui pagal kredito sutartį sumokėtas įmokas, pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise ir kreiptis į UAB ,,Saurida“ dėl finansuotos sumos susigrąžinimo.
8. Trečiasis asmuo UAB „Laimda“ atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti iš bylos UAB „Laimda“, nes bendrovė nėra susijusi su byla. Nurodė, kad UAB „Laimda“ jokių montavimo darbų E. P. neatliko, minimi montuotojai V. ir V. įmonėje nedirba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies; nutraukė tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą mišrią vartojimo pirkimo–pardavimo ir rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir tarp ieškovo E. P. ir atsakovo „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją: įpareigojo ieškovą E. P. grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26, bei priteisė iš atsakovo „AS Inbank filialas“ ieškovui E. P. 640,00 Eur sumą; priteisė iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai 968,00 Eur nuostolių atlyginimą, 3 527,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Saurida“ pasirašė dokumentą, kuris sudarytas iš 7 lapų: 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 lapai), 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis (duomenys neskelbtini) (3 lapai), sutarties priedas „Preliminari medžiagų ir darbų atlikimo sąmata – montavimo darbai“ (1 lapas). Šis dokumentas buvo pasirašytas kaip vientisas dokumentas visų šalių, t. y. UAB „Saurida“ vadybininkų R. G., T. Ž. bei ieškovo E. P.. Prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pateiktas priedas Nr. 1, kuriame išsamiai nurodyti montavimo darbai ir nurodyta GSM modulio, dujų nuotėkio detektoriaus ir atskirtos vožtuvo pajungimo, kaina be PVM 800 Eur. Teismas nurodė, nors atsakovė teigė, jog priedas tik tam, kad klientas (ieškovas) žinotų preliminarią dujinės įrangos montavimo darbų galimą kainą, tačiau tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog pas ieškovą montuoti dujinę šildymo įrangą siuntė trečiąjį asmenį UAB „Laimda“, neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas pats nesikreipė į jokią įmonę dėl dujinio šildymo sistemos montavimo darbų.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas (ieškovas) 4.3.4. punktu įsipareigojo leisti pardavėjui (UAB „Saurida“) pagal šią sutartį paslaugų atlikimui samdyti trečiuosius asmenis ir tai nėra rangos santykiai, tačiau atsakovės pateiktos Tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatos „įsipareigojo pateikti partneriui informaciją, susijusią su darbų atlikimu“, „partneris suderinęs su klientu dėl darbų atlikimo, įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti bendrovę telefonu ar elektroniniu paštu“, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti dujinio šildymo sistemą, bet ir ją sumontuoti. Tai patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ atstovas teismo posėdžio metu nurodydamas, jog su klientais, pagal su atsakove sudarytą Tarpininkavimo sutartį atliekant darbus, pagal susiklosčiusią praktiką, dažniausiai nieko nepasirašo, nes atsakovė UAB „Saurida“ sudaro sutartį su klientu, o jie tik atlieka darbus.
12. Teismas sprendė, kad ieškovas kreipdamasis į profesionalią įmonę bei pasirašydamas vientisą 7 lapų dokumentą su pateiktu dujinės šildymo sistemos montavimo dabų priedu, kai po kiekvienu vadybininko T. Ž. laišku yra nurodyta: „Saurida. Šildymo ir vėsinimo sprendimų ekspertai. Konsultacijos. Montavimas. Priežiūra“, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog atsakovė ne tik parduos, bet ir atliks dujinės šildymo sistemos montavimo darbus, jog ieškovui pačiam nereikės niekuo rūpintis. Tai patvirtina šalių elgesys po sutarties sudarymo – kad dujinės šildymo įrangos montavimu rūpinosi atsakovė UAB „Saurida“, jog jos nurodymu dujinio šildymo įrangą pas ieškovą montavo UAB „Laimda“.
13. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovės UAB „Saurida“ nurodymu dujinio šildymo įrangą pas ieškovą montavo UAB „Laimda“, kad atsakovė ėmėsi realių aktyvių veiksmų, jog pas ieškovą būtų sumontuota dujinės šildymo sistema, padarė išvadą, jog atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti ieškovui konkrečias prekes, bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo paslaugą, kuri nurodyta tarp šalių pasirašytame priede Nr. 1., t. y. ieškovas su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė mišrią pirkimo–pardavimo ir rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nes sutarties priede įtvirtinti šalių įsipareigojimai vertintini, kaip vartojimo rangos sutarties teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnis).
14. Teismas vertino, kad byloje atsakovės UAB „Saurida“ pateikti susirašinėjimai su trečiojo asmens UAB „Laimda“ direktoriumi L. Š., šiam nurodant, jog „ten kažkas įskundė iš daugiabučio namo, mes montuojame kaip visada... ten sumontuota pusrūsyje...“, jog „bandysime kažkokį kompromisą atrasti... jis toks iš tų „pagerintų“, jog „mes pasirengę permontuoti jam... montavimo suma nėra labai didelė, bet įrangos suma manau nemaža“, įrodo, jog trečiojo asmens UAB „Laimda“ direktoriui žinomos visos ieškovo dujinio šildymo sistemos montavimo aplinkybės. Teismas įvertinęs atsakovės UAB „Saurida“ pateiktas 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų visumoje, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Laimda“ atsakovei pagal tarpininkavimo sutartį sumokėjo tarpininkavimo mokestį ir už klientą E. P. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog su klientais, pagal su atsakove sudarytą Tarpininkavimo sutartį atliekant darbus, dažniausiai nieko nepasirašo, nes turi tokią praktiką, jog atsakovė UAB „Saurida“ sudaro sutartį su klientu, o jie tik atlieka darbus. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškovo su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą mišrią pirkimo–pardavimo ir rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dujinės šildymo sistemos montavimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Laimda“ atsakovės UAB „Saurida“ pavedimu, vadovaujantis tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudaryta Tarpininkavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Teismas spręsdamas dėl atsakovės UAB „Saurida“ procesinės padėties vertino, kad atsakovė UAB ,,Saurida“ pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti ieškovui konkrečias prekes, bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo paslaugą, jog tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytoje mišrioje pirkimo–pardavimo ir rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, kad ieškovas perima atsakovės UAB ,,Saurida“ įsipareigojimus pagal atsakovės UAB ,,Saurida“ ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ sudarytą Tarpininkavimo sutartį, jog nėra nurodyta, kad netinkamų paslaugų suteikimo atveju pretenzijas ir reikalavimus ieškovas turėtų reikšti ne atsakovei, o tretiesiems asmenims. Teismas atsižvelgęs, kad dujinės šildymo sistemos montavimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Laimda“, kurį montavimo darbams pasamdė atsakovė UAB ,,Saurida“, vadovaudamasi tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudaryta Tarpininkavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog UAB „Saurida“ yra tinkama atsakovė šioje byloje ir turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnis, CK 6.717 straipsnio 3 dalis, 6.650 straipsnio 3 dalis).
16. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2023 m. vasario 23 d. pašalinti nustatytus pažeidimus, buvo surašytas dėl netinkamai įrengtos dujinės šildymo sistemos, nesilaikant Taisyklėse įtvirtintų imperatyvių nuostatų, tačiau ieškovui informavus atsakovę apie nustatytus pažeidimus, atsakovė UAB „Saurida“ nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, nustatytiems pažeidimams pašalinti, todėl ieškovas dujinę šildymo įrangą demontavo pats. Teismas sprendė, kad ieškovas kaip vartotojas sudaręs mišrią vartojimo sutartį su atsakove UAB „Saurida“, kaip šildymo sistemų profesionale, kuri įsipareigojo ne tik parduoti dujinę šildymo įrangą, bet ir ją sumontuoti, tačiau atsakovei UAB „Saurida“ įrengus dujinę šildymo sistemą nesilaikant nustatytų imperatyvių reikalavimų, kurių per nustatytą terminą nepašalino, ieškovas neturi galimybių naudoti iš atsakovės UAB „Saurida“ įsigytą dujinę šildymo įrangą, negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti kokybišką dujinio šildymo įrangą ir ja naudotis pagal paskirtį. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovas pasirinko vieną iš vartotojų teisių gynimo būdų, įsipareigodamas grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo įrangą, nes dujinė šildymo sistema buvo sumontuota nesilaikant imperatyvių reikalavimų ir ieškovas negali ja naudoti, įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo įrangą STANDART R26 6-2/24-26. Taip pat teismas atsižvelgęs į Civiliniame kodekse įtvirtintas nuostatas, kad vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita (CK 6.3643 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kad prekės grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui (CK 6.3642 straipsnio 2 dalis), pasiūlė atsakovei UAB „Saurida“ savo lėšomis pasiimti dujinio šildymo sistemą, esančią pas ieškovą.
18. Teismas vertino, kad ieškovo E. P. ir atsakovo „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudaryta Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra susietojo vartojimo kredito sutartis (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), nes šis vartojimo kreditas buvo skirtas būtent dujinio šildymo sistemos pirkimo sutarčiai finansuoti, o prekių pardavimo ir vartojimo kredito sutartys sudarė iš esmės vieną komercinį sandorį. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovė sutinka nutraukti vartojimo kredito sutartį, vartojimo kredito sutarties 5.5 punkte nurodytu pagrindu, į Vartojimo kredito įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog gavėjui pasinaudojus teise atsisakyti prekės pirkimo–pardavimo sutarties, be jokių papildomų įsipareigojimų nutrūksta ir ši sutartis, sprendė, kad nutraukus tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina ieškovo ir atsakovo „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui „AS Inbank filialas“, grąžinant ieškovui 640,00 Eur sumokėtas vartojimo kredito įmokas.
19. Teismas įvertinęs, kad ieškovas neįrodė, jog už dujinės šildymo įrangos montavimo darbus sumokėjo 1 234,00 Eur sumą, nenurodė priežasčių, kodėl negavęs iš montuotojų pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, sumokėjo nurodytą sumą, atsižvelgęs į byloje pateiktą preliminarią medžiagų ir darbų atlikimo sąmatoje nurodytą darbų kainą, ieškovo naudai priteisė iš atsakovės UAB „Saurida“ 968,00 Eur sumą (800 Eur + 21 proc. PVM).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Saurida“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo E. P., ieškinys tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo E. P. ieškinį atmesti; atsakovės UAB „Saurida“ naudai iš ieškovo E. P. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Nesutinka su teismo argumentais, jog tarp ieškovo ir atsakovės egzistuoja vartojimo rangos santykiai. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį, tikslu kvalifikuoti pirkimo–pardavimo sutartį vartojimo rangos sutartimi, teismas turėjo nustatyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasiektas susitarimas būtent dėl vartojimo rangos. Pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos neatspindi to, kad ieškovas ir atsakovė šia sutartimi susitarė dėl vartojimo rangos santykių, t. y. kad atsakovė įsipareigoja ieškovui, jog sumontuotas šia sutartimi parduotą dujinę šildymo įrangą, taip pat kad ieškovas priims šį darbą ir sumokės už jį.
20.2. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.4 punkte nėra numatyta, kad atsakovė atliks ieškovui kokius nors darbus. Šioje sutarties nuostatoje kalbama tik apie atsakovės galimybę pasitelkti trečiuosius asmenis teikiant ieškovui paslaugas pagal šią sutartį. Teismas Pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.4 punktą aiškino atsietai nuo visos sutarties, jos neaiškino sistemiškai. Aiškinant Pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.4 punktą sistemiškai kartu su šios sutarties 1.1.1 punktu, matyti, kad Pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.4 punktu šalys susitarė dėl paslaugų, o ne rangos darbų, kadangi šios sutarties vykdymas faktiškai yra susijęs su tam tikrų paslaugų ieškovui teikimu, t. y. su GSM paslaugos teikimu, kuri užtikriną nepertraukiamą dujų tiekimą į dujų sistemą. Būtent šios paslaugos teikimui, sutinkamai su Pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.4 punktu, atsakovė pasitelkia trečiuosius asmenis – faktinius GSM paslaugos teikėjus (ryšio operatorius), kurių pagalba veikia pas ieškovą turėjusi būti SIM kortelė. Pirkimo– pardavimo sutarties punktai nenumato jokių užuominų apie rangos darbus. Teismas skundžiamu sprendimu Pirkimo–pardavimo sutartį rangos sutartimi kvalifikavo remdamasis tik šios sutarties 4.3.3 punktu, kuriame neva yra įtvirtinta atsakovės teisė atlikti rangos darbus pasitelkiant trečiuosius asmenis. Vis tik nei pačiame 4.3.3 punkte, nei jokiuose kituose Pirkimo–pardavimo sutarties punktuose tokios atsakovės pareigos nėra.
20.3. Byloje esanti preliminari medžiagų ir darbų atlikimo sąmata (toliau – Sąmata) prie Pirkimo–pardavimo sutarties pridėta tik kaip informacija atsakovės klientui apie galimą dujinės šildymo sistemos montavimo kainą ir ji nepatvirtina visiškai jokių atsakovės įsipareigojimų dėl rangos darbų ieškovo naudai atlikimo. Visi atsakovės įsipareigojimai pagal Pirkimo–pardavimo sutartį yra įtvirtinti šios sutarties 4.2 punkte. Be to, pačioje Sąmatoje nėra nurodytų jokių atsakovės duomenų. Ieškovas į nagrinėjamą bylą atitinkamos Sąmatos irgi nepateikė, nors dujinė šildymo sistema jam buvo sumontuota. Šiuo atveju Sąmata buvo šabloniška, nieko bendro su atsakove neturinti, nes atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl dujinės šildymo sistemos sumontavimo.
20.4. Be to, už dujinės šildymo sistemos, įsigytos Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, sumontavimą atsakovė iš faktinių montuotojų jokių pinigų negavo. Tarp šalių net nebuvo ginčo, kad ieškovas pinigus už montavimo darbus perdavė ne atsakovei, o fiziniams asmenims, kurie nėra nei atsakovės, nei trečiojo asmens UAB „Laimda“ darbuotojai. Jeigu atsakovė būtų įsipareigojusi sumontuoti dujinę šildymo sistemą, tokiu atveju gautų už tai atlygį, o ne tarpininkavimo užmokestį. Ieškovas teigia, kad už rangos darbus mokėjo ne atsakovei, o atskiriems fiziniams asmenims. Trečiasis asmuo UAB „Laimda“ patvirtino, kad ieškovo įvardinti fiziniai asmenys nėra atsakovės darbuotojai, tai galimai individualią veiklą vykdantys asmenys. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų subrangos teisinių santykių egzistavimą tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Laimda“, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui dujinę šildymo sistemą sumontavo trečiasis asmuo UAB „Laimda“.
20.5. Teismas nenustatė, o ieškovas neįrodinėjo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ būtų sudaryta subrangos sutartis. Atsakovė į bylą pateikė ne subrangos, o Tarpininkavimo sutartį. Atsakovas neprisiima įsipareigojimo montuoti klientams dujinių šildymo sistemų, tą atlieka, pavyzdžiui, trečiasis asmuo UAB „Laimda“. Tarpininkavimo sutartis atspindi atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ santykius, kurie visiškai nebūdingi subrangai, ir patvirtina tik atsakovės kaip tarpininko, o ne generalinio rangovo vaidmenį. Tarpininkavimo sutarties nuostatos patvirtina, jog šios sutarties tikslas yra suvesti trečiąjį asmenį UAB „Laimda“ su atsakovės klientais, kurie patys tariasi su UAB „Laimda“ dėl darbų atlikimo ir patys juos samdo arba ne (žr. Tarpininkavimo sutarties 2.2. punktą, 2.4 punktą). Pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat nėra jokių rangai būdingų nuostatų – susitarimas dėl terminų, medžiagų, kainos ir pan.). Atsakovė savo klientus su UAB „Laimda“ tik suveda, o po to jau patys klientai su UAB „Laimda“ derina visus rangos detalumus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas laikė, kad būtent Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimą atlikti rangos darbus ieškovui. Šiuo atveju, rangos santykiai yra susiklostantys būtent tarp atsakovės klientų ir trečiojo asmens UAB „Laimda“. Trečiasis asmuo UAB „Laimda“ byloje patvirtino, kad rangos sandoriai su klientais yra sudaromi, jie tik neformalizuojami ir neįforminami raštu, kadangi atliekami darbai yra primityvūs, vienadieniai (2024 m. sausio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:25–20:50).
20.6. Byloje neegzistuoja jokios faktinės aplinkybės, kurios patvirtintų, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, dėl to, reikalavimas atlyginti nuostolius dėl sumokėjimo už rangos darbus atsakovei pareikštas nepagrįstai, atsakovė šio reikalavimo aspektu yra netinkama šalis. Atitinkamai nėra pagrindo nutraukti nei Pirkimo–pardavimo, nei Dujų balionų sutarties, kadangi jos nėra susijusios su rangos darbais, jomis nebuvo įsipareigota atlikti jokių rangos darbų, jokių įsipareigojimų, kylančių iš šių sutarčių, atsakovė nepažeidė. Net jeigu laikytis pozicijos, kad dujinė šildymo sistema netinkamai sumontuota, tokiu atveju būtų pagrindas pripažinti negaliojančia tik rangos sutartį, tačiau atsakovė su ieškovu tokios sutarties nesudarė, todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu turi būti atmestas.
20.7. Nesutinka su teismo pozicija, vertinant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, remtis prie Pirkimo–pardavimo sutarties esančia Sąmata ir padaryta išvada, kad ieškovas už dujinės šildymo sistemos sumontavimo darbus turėjo mokėti bent 800 Eur plius PVM, t. y. 968 Eur. Byloje dėl paties ieškovo kaltės nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis būtų sumokėjęs už atliktus rangos darbus. Byloje tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Laimda“ įrodinėjo, kad montavimo darbus atliko fiziniai asmenys, vardais V. ir V. Trečiasis asmuo UAB „Laidma“ nurodė, kad šie asmenys dirba individualios veiklos pagrindu. Trečiasis asmuo UAB „Laimda“ nėra patvirtinęs, kad ieškovui išrašė sąskaitą faktūrą dėl montavimų darbų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovas už dujinės šildymo sistemos montavimo sumokėjo 800 Eur plius 21 proc. dydžio nuo šios sumos pridėtinės vertės mokestį, nenustatė aplinkybių, kad ieškovas 800 Eur būtų mokėjęs asmeniui, esančiam PVM mokėtoju. Skundžiamu sprendimu nėra įvardintas nei vienas įrodymas, kuris patvirtintų, jog ieškovas už dujinės šildymo sistemos montavimo darbus sumokėjo mokėdamas ne tik atlygį už šį darbą, bet ir PVM.
20.8. Nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis ir išvada, kad ieškovas reiškė penkis reikalavimus ir visi iš jų buvo tenkinti, sumažintas tik reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas ieškiniu kėlė reikalavimų dėl sutarčių nutraukimo, nuostolių atlyginimo ir jo paties įpareigojimo grąžinti atsakovui dujinę šildymo sistemą. Ieškovas ieškiniu nurodė, kad žyminis mokestis mokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir sumokėjo 256 Eur žyminį mokestį. Pats ieškovas laikė, jog jis reiškia du atskirus reikalavimus – vienas dėl sutarčių modifikavimo (nutraukimo), kitas turtinis (dėl nuostolių atlyginimo). Jeigu laikyti, kad reikalavimas dėl kiekvienos ieškovo sudarytos sutarties nutraukimo yra atskiras, tai ieškovas būtų turėjęs mokėti žyminį mokestį tris kartus pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą (ieškovas ginčijo dvi sutartis tarp jo ir atsakovės, taip pat vieną, sudarytą su „AS Inbank filialas“. Nors ieškovo reikalavimo įpareigoti jį grąžinti atsakovei dujinę šildymo sistemą tenkintas, tačiau šis reikalavimas yra naudingas pačiai atsakovei, nes ne ji, o ieškovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, todėl šis reikalavimas priimtas atsakovės naudai. Dėl to, ieškovas negali būti laikomas šioje dalyje patenkinęs savo reikalavimą, be to, už šį reikalavimą ieškovas nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio. Laikytina, kad ieškovas byloje buvo pareiškęs du atskirus reikalavimus – vienas dėl sutarčių nutraukimo, kitas dėl nuostolių atlyginimo, kuris buvo tenkintas iš dalies, t. y. atmesta viena ketvirtoji šio reikalavimo dalis, bendroje sumoje ieškinys liko atmestas vienu aštuntadaliu. Visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 3 534 Eur, atmesta dalis (aštuntadalis, t. y. 12,5 proc.) – 441,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės turėjo būti priteista 3 092,25 Eur sumą. Be to, atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 1 597,2 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys atmestas iš dalies (12,5 proc.), atitinkamą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį teismas turėjo priteisti iš ieškovo. Atlikus įskaitymą, skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 2 892,6 Eur bylinėjimosi išlaidos.
21. Ieškovas E. P. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti apeliantės UAB „Saurida apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nei vienos nuostatos, patvirtinančios, kad apeliantė buvo įsipareigojusi sumontuoti ieškovui iš jo įsigytą dujinę įrangą, o Sutartyje esant preliminari darbų sąmata tebuvo bendro pobūdžio informacija, bei su tuo, kad apeliantė jokio atlygio už įrangos sumontavimą, išskyrus tarpininkavimo mokestį, nei iš trečiojo asmens, nei iš ieškovo negavo. Apeliantė nesąžiningai aiškina tarp šalių sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl prekių ir paslaugų teikimo. Tiek iš teisinio reglamentavo susijusių su sutarčių aiškinimu, iš ginčo sutarties turinio, taip pat iš šalių elgesio tiek sutarties sudarymo metu, tiek po sutarties sudarymo matyti, kad ieškovas iš atsakovės UAB „Saurida“ įsigijo, o atsakovė pardavė ieškovui ne tik konkrečias prekes (dujinio šildymo įrangą, dujų balionus), bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinio šildymo įrangos montavimo paslaugą. Tai patvirtina šios aplinkybės: Pirma, po to, kai UAB „Saurida“ atstovas T. Ž. apsilankė pas ieškovą namuose, tą pačią 2022 m. lapkričio 22 d. atsakovės atstovas atsiuntė ieškovui pasirašyti sutartį. Šis dokumentas buvo sudarytas iš 7 lapų: 2022 m. lapkričio 22 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 lapai), 2022 m. lapkričio 22 d. Sutartis (duomenys neskelbtini) (3 lapai), Sutarties priedas „Preliminari medžiagų ir darbų atlikimo sąmata – montavimo darbai“. Dokumentas buvo pasirašytas kaip vientisas dokumentas visų šalių, t. y. UAB „Saurida“ vadybininkų R. G., T. Ž. bei ieškovo E. P. Antra, Sutartyje buvo nurodyta, kad montavimo darbai apima šiuos veiksmus: Dujų tiekimo sistemos pastatymą ant Kliento suteikto kieto pagrindo, balionų pajungimą ir paleidimą; Skylių gręžimą į plytinę sieną dūmtraukiui 13 cm, dujotiekiui ir elektros kabeliams 5 cm. Mūro ir karkasinių sienų storis negali viršyti 40 cm. Gilzę dujotiekiui ir jos montavimą; Dujotiekį 3/4 gofruoto nerūdijančio plieninio dujinio vamzdžio iki 4,ž m, 1 vnt. dujinį ventilį ir jų montavimą; Katilo pastatymą ir pajungimą į kliento esamą termofikato kolektorių ir boilerio sujungimą su katilu, sujungiant plastikiniais vamzdžiais iki 5 m. vamzdžio; GSM modulio, dujų nuotėkio detektoriaus ir atkirtos vožtuvo pajungimą. Iš nurodytų darbų aprašymo ieškovas suprato, kad atsakovė juos atliks. Trečia, ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pats montuotojų neieškojo, nes tuo rūpinosi atsakovė UAB „Saurida“. Ketvirta, apeliantė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog pas ieškovą montuoti dujinę šildymo įrangą siuntė trečiąjį asmenį UAB „Laimda“. Penkta, apeliantė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas pats nesikreipė į jokią įmonę dėl dujinio šildymo sistemos montavimo darbų. Priešingai, apeliantė pateikė į bylą susirašinėjimą su montuotoja UAB „Laimda“, iš kurio matėsi, kad apeliantas ir trečiasis asmuo aptarinėja situaciją, susijusią su ieškovu.
21.2. Šalių faktiniai veiksmai (tai, kad atsakovė pas ieškovą nusiuntė įrangos montuotoją UAB „Laimda“) patvirtino tikruosius šalių ketinimus, t. y. kad atsakovė ne tik pardavė dujinę įrangą, bet dar ir rūpinosi jos sumontavimu bei tą įsipareigojo atlikti. Todėl, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad buvo sudaryta mišri vartojimo pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė ne tik pardavė dujinio šildymo įrangą ieškovui, bet dar ir įsipareigojo jam suteikti bei suteikė montavimo paslaugą.
21.3. Apeliantės argumentas, kad UAB „Saurida“ iš trečiojo asmens UAB „Laimda“ gavo tik tarpininkavimo mokestį, o ne mokestį už dujų įrangos sumontavimą, nėra reikšmingas, nes apeliantės ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ tarpusavio vidiniai susitarimai dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21.4. Apeliantė sutarties įvykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Laimda“, kuris montavimo paslaugą suteikė netinkamai, todėl už trečiojo asmens neteisėtus veiksmus turi atsakyti UAB „Saurida“.
21.5. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pirkėjui suteikia teisę pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5- 915/2018, 28 ir 29 punktai). Apeliantė savo apeliacinio skundo argumentais nepaneigė ieškovo teisės reikalauti nutraukti su juo sudarytą sutartį ir taikyti restituciją.
21.6. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodytas preliminarus montavimo paslaugos dydis, taip pat įvertinus tai, kad ir trečiasis asmuo patvirtino, jog tokios įrangos montavimo paslauga gali kainuoti daugiau nei 1 000 Eur, ieškovas sutinka su teismo nustatyta nuostolių suma.
22. Atsakovas AS „Inbank filialas“ atsiliepime į apeliacinį skundą ir jo papildyme prašo: 1) jeigu ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo baigtųsi ieškovo E. P. naudai, atsakovas sutinka nutraukti Kredito sutartį ir grąžinti ieškovui E. P. sumokėtas 784,40 Eur įmokas. Tokiu atveju, atsakovas prašo teismo iš atsakovės UAB „Saurida“ priteisti atsakovei 3 562,00 Eur įrangos kainą, kurią atsakovas buvo pervedęs UAB „Saurida“; 3) pakeisti atsakovo AS ,,Inbank filialas“ ginčo šalies statusą byloje iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Papildomai informuojama, kad atsiliepimo teikimo dienai E. P. pagal Sutartį yra sumokėjęs 784,40 Eur sumą, kurią sudaro 779,77 Eur eilinių įmokų suma ir 4,63 Eur delspinigiai, susidariusių vėluojant atlikti eilines įmokas pagal Sutartį.
22.2. Ginčui tarp ieškovo ir UAB „Saurida“ pasibaigus ieškovo naudai ir nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą nutrūktų ir susieto vartojimo kredito sutartis (Kredito sutartis). Tokiu atveju atsakovas nutrauktų Kredito sutartį, grąžintų ieškovui sumokėtas įmokas ir pasinaudotų atgręžtinio reikalavimo teise santykiuose su UAB „Saurida“. Atsižvelgiant į tai, kad galimas Kredito sutarties nutraukimas tiesiogiai susijęs su teisme sprendžiamo ginčo tarp ieškovo ir UAB ,,Saurida“ eiga, atsakovas prašo toliau laikyti ji ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu byloje. Bylą išsprendus ieškovo naudai ir nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas nutrauks Kredito sutartį, grąžins ieškovui jo sumokėtas įmokas ir pasinaudos atgręžtinio reikalavimo teise santykiuose su UAB „Saurida“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl atsakovo AS „Inbank filialas“ procesinio statuso
24. Atsakovas AS „Inbank filialas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį laikyti ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, kadangi galimas Kredito sutarties nutraukimas tiesiogiai susijęs su teisme sprendžiamo ginčo tarp ieškovo ir UAB ,,Saurida“ eiga, o ginčui pasibaigus ieškovo naudai ir nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas nutrauktų Kredito sutartį, grąžintų ieškovui sumokėtas įmokas ir pasinaudotų atgręžtinio reikalavimo teise santykiuose su UAB „Saurida“.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 111, 135 straipsniais, dalyvaujančiųjų byloje asmenų procesinę padėtį įvardija ieškovas. Teismui nėra suteikta teisė be ieškovo sutikimo asmens procesinę padėtį civilinėje byloje pakeisti iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, tegali pasiūlyti ieškovui patikslinti proceso dalyvio statusą, bet, ieškovui nesutikus, privalo nagrinėti bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl nėra pagrindo siūlyti ieškovui patikslinti proceso dalyvio AS „Inbank filialas“ statusą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliacinius skundu apeliantė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, t. y. kuri tiesiogiai susijusi su UAB „Saurida“ pareigomis, todėl sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, tai, kad AS „Inbank filialas“ į bylą yra įtrauktas atsakovu, jam nėra sukuriamos jokios papildomos pareigos.
26. Taip pat dėl atsakovo AS „Inbank filialas“ prašymo suformuoto atsiliepime į apeliacinį skundą iš atsakovės UAB „Saurida“ priteisti atsakovei 3 562,00 Eur įrangos kainą, kurią atsakovas buvo pervedęs UAB „Saurida“, teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pagal atsakovės UAB „Saurida“ skundą, atsakovas AS „Inbank filialas“ apeliacinio skundo nepareiškė, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė priešieškinio, kuriuo būtų pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ pervestą įrangos kainą, todėl apeliaciniame procese, toks atsakovo AS „Inbank filialas“ prašymas nėra nagrinėtinas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. P. su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su priedu, kurios pagrindu įsigijo dujinio šildymo sistemą su GSM paslauga. Ieškovas E. P. su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsigijo dujų balionus dujinio šildymo sistemai eksploatuoti. Taip pat ieškovas E. P. su atsakove „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, tarpininkaujant UAB „Saurida“ buvo finansuojamas dujinio šildymo sistemos įsigijimas. Dujinio šildymo sistema ieškovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota 2022 m. gruodžio 14 d. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrija 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su raštu dėl atliekamų darbų. Raštas buvo persiųstas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. 2023 m. vasario 2 d. Valstybinei energetikos reguliavimo taryba atlikusi patikrinimą, surašė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas), kuriuo ieškovą įpareigojo iki 2023 m. vasario 28 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Ieškovas 2023 m. vasario 15 d. persiuntė Nurodymą atsakovei UAB „Saurida“. Atsakovei nereaguojant į ieškovo pateiktą informaciją apie priimtą Nurodymą, ieškovas savo jėgomis atliko dujinio šildymo sistemos demontavimo darbus ir 2023 m. vasario 21 d. raštu apie Nurodymo įvykdymą pranešė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Ieškovo atstovas 2023 m. gegužės 25 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę UAB „Saurida“, kurioje nurodė, kad ieškovas nutraukia su UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. lapkričio 22 d. Lizingo sutartį bei pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 29 d. grąžinti už dujų šildymo sistemą ir jos įrengimą sumokėtus 1 640 Eur bei atlyginti 300 Eur dydžio išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 1 940 Eur sumą bei kuo skubiau savo lėšomis ir jėgomis pasiimti pas E. P. saugomą įrangą.
Dėl sutarčių kvalifikavimo
28. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir apeliantės UAB „Saurida“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis kvalifikavo kaip susitarimą dėl vartojimo rangos santykių. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tarp ieškovo ir apeliantės egzistuoja vartojimo rangos santykiai, kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad apeliantė atliks ieškovui kokius nors darbus, be to apeliantė už įrangos sumontavimą jokių pinigų iš ieškovo negavo. Tai gi, byloje kilo ginčas dėl sutarties objekto kvalifikavimo, t. y. ginčo šalys sudarė tik pirkimo–pardavimo sutartis dėl dujinio šildymo sistemos su GSM paslauga ir dujų balionus dujinio šildymo sistemai eksploatuoti ar vartojimo rangos sutartį, kuri apima ir įrangos montavimo paslaugą.
29. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.
30. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK 6 knygos IV dalies XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, taikomos CK 6 knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Be to, pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies normą, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos ir kitos bendrosios CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.
31. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.
32. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-421/2021, 39 punktas; kt.).
34. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus).
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors sutarties teksto analizė taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą yra svarbi, nes padeda nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 49 punktą), objektyvusis sutarties aiškinimo metodas negali būti sutapatinamas vien tik su lingvistine sutarties teksto analize. Taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą turi būti vertinama visuma kriterijų, siekiant atsakyti į klausimą, kaip atitinkamą sutarties sąlygą būtų supratęs analogiškas šalims protingas asmuo. Protingo sutarčių aiškinimo metodas, be kita ko, suponuoja poreikį atsižvelgti į atitinkamo civilinės teisės instituto turinį (prigimtį), įvertinti, kiek jo taikymas konkrečiu atveju atitiks sutarties šalių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-943/2021 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą ir įpareigojimą pagal sutartį atlikti ne tik tai, kas sutartyje tiesiogiai nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 44 punktas). Sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020 22 punktas).
37. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklė (lot. contra proferentem) yra subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse, t. y. pritaikius tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas).
38. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir apeliantės pasirašytas dokumentas buvo sudarytas iš 7 lapų, kurį sudarė 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(3 lapai); sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)priedas „Preliminari medžiagų ir darbų atlikimo sąmata – montavimo darbai“ (1 lapas),2022 m. lapkričio 22 d. sutartis (duomenys neskelbtini) (3 lapai). Šis dokumentas buvo pasirašytas kaip vientisas dokumentas visų sutarties šalių, t. y. UAB „Saurida“, atstovų vadybininkų R. G., T. Ž., bei ieškovo E. P. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)priede Nr. 1 nurodyti montavimo darbai: dujų tiekimo sistemos pastatymas ant kliento suteikto kieto pagrindo, balionų pajungimas ir paleidimas; skylių gręžimas į plytinę sieną dūmtraukiui 13 cm, dujotiekiui ir elektros kabeliams 5 cm; mūro ir karkasinių sienų storis negali viršyti 40 cm; gilzė dujotiekiui ir jos montavimas; dujotiekis 3/4 gofruoto nerūdijančio plieninio dujinio vamzdžio iki 4 m, 1 vnt. dujinis ventilis ir jų montavimas; katilo pastatymas ir pajungimas į kliento esamą termofikato kolektorių ir boilerio sujungimas su katilu, sujungiant plastikiniais vamzdžiais iki 5 m. vamzdžio; GSM modulio, dujų nuotėkio detektoriaus ir atkirtos vožtuvo pajungimas, kaina be PVM 800 Eur. Taip pat nurodyta, kad UAB „Saurida“ informuoja klientą apie preliminarią standartinio montavimo darbų kainą, galutinė montavimo darbų kaina gali keistis, jeigu įvykdymo metu paaiškėja, kad siekiant užtikrinti tinkamą dujinio šildymo sistemos eksploataciją ir jos funkcialumą, pas klientą būtina atlikti papildomus darbus. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad priedas prie sutarties pridėtas tik kaip informacija klientui apie galimą šildymo sistemos montavimo kainą ir nepatvirtina apeliantės įsipareigojimų dėl rangos darbų ieškovo naudai atlikimo.
39. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)4.3.4. punkte numatyta, leisti apeliantei (pardavėjui) pagal šią sutartį paslaugų atlikimui samdyti trečiuosius asmenis. Sutiktina su apeliante, kad sistemiškai aiškinant Sutarties Nr. 1 4.3.4. punktą su šios sutarties 1.1.1. punktu, Sutartimi Nr. 1 šalys susitarė, kad GSM paslaugos teikimui apeliantė gali samdyti trečiuosius asmenis. Tačiau apeliantei kartu su Sutartimi Nr. 1 pateikus priedą, kuriame aptarti įrangos montavimo darbai ir jų kainą, atsižvelgiant, kad sudaryta vartojimo sutartis ir visą dokumentų paketą rengė apeliantė, be to sutartys su ieškovu sudarytos prisijungimo būdu, nėra pagrindo šį priedą vertinti atsietai nuo Sutarties Nr. 1 nuostatų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po ginčo sutarčių sudarymo įrangos montavimo darbus atliko, iš apeliantės informaciją apie įrangos montavimo vietą gavę trečiojo asmens UAB „Laimda“ darbuotojai. Apeliantė neginčija ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas pats nesikreipė į trečiuosius asmenis dėl įrangos montavimo darbų atlikimo.
40. Pagal apeliantės pateiktą į bylą su trečiuoju asmeniu UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudarytą Tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantė klientui sutikus atlikti santechnikos darbus, įsipareigojo pateikti partneriui (UAB „Laimda“) informaciją, susijusią su darbų atlikimu, t. y. darbus atlikti užsakančio kliento kontaktinius duomenis (telefono numerį) ir kitą pradinę informaciją apie galimą darbo objektą (Tarpininkavimo sutarties 2.1. punktas), o partneris (UAB „Laimda“) įsipareigojo, gavęs informaciją apie klientą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas susisiekti su UAB „Saurida“ klientu (Tarpininkavimo sutarties 2.2. punktas), bei suderinęs su klientu dėl darbų atlikimo, įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti bendrovę telefonu ar elektroniniu paštu (Tarpininkavimo sutarties 2.3. punktas). Minėtos Tarpininkavimo sutarties nuostatos patvirtina, kad apeliantė įrangos montavimo darbams pasitelkia trečiuosius asmenis, šiuo atveju UAB „Laimda“, kurie atlikę montavimo darbus nedelsiant informuoja apeliantę, ir už suteiktą tarpininkavimo paslaugą pagal Tarpininkavimo sutarties 2.6. punktą sumoka apeliantei nustatyto dydžio tarpininkavimo mokestį.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškovui sudarant su apeliante sutartis, nebuvo žinoma ir jam apeliantė nebuvo pateikusi jokios informacijos apie egzistuojančią Tarpininkavimo sutartį sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „Laimda“, nebuvo paaiškinta, jog prie dokumentų paketo pridėtas Sutarties Nr. 1 priedas nėra susijęs su sutartimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog analogiškas ieškovui, protingas asmuo susipažinęs su Sutarties Nr. 1 4.3.4. punktu, esant prie sutarties pridėtam priedui apie montavimo darbus ir jų kainą, būtų supratęs, kad su apeliante Sutartį Nr. 1 sudarė ne vien dėl įrangos pirkimo–pardavimo, bet ir dėl šios įrangos montavimo darbų atlikimo.
42. Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Iš esmės analogišką reikalavimą nustato ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti informacijos vartotojui suteikimą nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių atveju – prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui aptariamoje normoje nurodytą informaciją, be kita ko, informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą) (CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).
44. Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 punktas). Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.).
45. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog Tarpininkavimo sutartis įrodo, jog tarp atsakovės UAB „Saurida“ ir trečiojo asmens nebuvo subrangos santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju byla nagrinėjama ne dėl Tarpininkavimo sutarties sąlygų, o dėl ieškovo su atsakove sudarytų vartojimo sutarčių, todėl teisėjų kolegija nevertina tarpininkavimo sutarties sąlygų ir nepasisako dėl tokio pobūdžio sutarčių reglamentuojančių santykių. Ieškovui sudarant ginčo sutartis nebuvo žinoma apie UAB „Saurida“ su trečiuoju asmeniu sudarytą Tarpininkavimo sutartį, todėl ieškovas, kaip vidutinis, protingai pastabus vartotojas, galėjo vertinti tik tą informaciją, kurią jam buvo pateikusi atsakovė UAB „Saurida“.
46. Teisėjų kolegija įvertinus ieškovui apeliantės pateiktą vientisą 7 lapų dokumentą, su pateiktu dujinės šildymo sistemos montavimo priedu, kai po kiekvienu vadybininko T. Ž. laišku yra nurodyta: „Saurida. Šildymo ir vėsinimo sprendimų ekspertai. Konsultacijos. Montavimas. Priežiūra“, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog apeliantė ne tik parduos, bet ir atliks dujinės šildymo sistemos montavimo darbus, jog ieškovui pačiam nereikės niekuo rūpintis. Nors apeliantė nesutinka, tačiau jos pačios pateikta Tarpininkavimo sutartis, tai, kad trečiasis asmuo būtent iš apeliantės gavo duomenis apie ieškovą, vėliau trečiajam asmeniui atlikus įrangos montavimo darbus, apie tai trečiasis asmuo informavo apeliantę, bei tai, kad ieškovas tvirtino, kad jam apeliantės atstovas garantavo, jog dėl įrangos sumontavimo su juo susieks UAB „Laimda“ darbuotojai, patvirtina, kad ieškovas su apeliante ginčo sutartimis susitarė ne vien dėl pirkimo–pardavimo bet ir dėl įrangos sumontavimo.
47. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo iš apeliantės gautą vientisą 7 lapų dokumento turinį, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų aiškiai pateikusi ieškovui informaciją, kad už įrangos montavimą apeliantė nėra neatsakinga, ir ji įrangos montavimo darbų neatliks. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovo ir apeliantės buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kurios galutinis tikslas (rezultatas) – dujų šildymo įrangos sumontavimas, adresu (duomenys neskelbtini).
48. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti ieškovui konkrečias prekes, bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo paslaugą, kuri nurodyta tarp šalių pasirašytame priede Nr. 1, t. y. ieškovas su apeliante UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė mišrią pirkimo–pardavimo ir rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.672 straipsnis).
Dėl UAB „Saurida“ procesinės padėties
49. Apeliantė teigia, kad dujinę šildymo sistemą ieškovui faktiškai sumontavo trečiasis asmuo UAB „Laimda“, atsakovei ieškovas tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nesumokėjo už rangos darbus, todėl reikalavimas atlyginti nuostolius dėl sumokėjimo už rangos darbus apeliantei pareikštas nepagrįstai. Atitinkamai, nėra pagrindo nutraukti sutartis, kadangi jos nėra susijusios su rangos darbais, jomis nebuvo įsipareigota atlikti jokių rangos darbų, jokių įsipareigojimų, kylančių iš šių sutarčių, atsakovė nepažeidė.
50. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo su apeliante 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą mišrią pirkimo–pardavimo ir rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dujinės šildymo sistemos montavimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Laimda“ atsakovės UAB „Saurida“ pavedimu, vadovaujantis tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudaryta Tarpininkavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Tarpininkavimo sutarties 2.4 punktą trečiasis asmuo UAB „Laimda“ įsipareigojo užsakytus darbus atlikti kokybiškai, laikantis visų privalomų teisės aktų reikalavimų, taikytinų šių darbų atlikimui, o paaiškėjus darbų defektams, savo sąskaita darbų trūkumus nedelsiant pašalina bei asmeniškai ir tiesiogiai atlygina visą žalą bendrovės klientui.
51. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nėra Tarpininkavimo sutarties šalis, todėl atsižvelgiant į sutarties uždaromo principą, Tarpininkavimo sutarties sąlygos galioja šio sutarties šalims, t. y. apeliantei ir trečiajam asmeniui, tačiau negalioja ieškovui, kuris nėra Tarpininkavimo sutarties šalis. Ieškovas sudarė su apeliante mišrią pirkimo–pardavimo ir rangos sutartį, todėl už atliktus įrangos montavimo darbus ieškovo atžvilgiu yra atsakinga būtent apeliantė. Nagrinėjamu atveju, nors faktiškai įrangą sumontavo trečiasis asmuo, apeliantės pavedimu, 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytoje mišrioje pirkimo-pardavimo ir rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad ieškovas perima apeliantės UAB ,,Saurida“ įsipareigojimus pagal UAB ,,Saurida“ ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ sudarytą Tarpininkavimo sutartį, ir nėra nurodyta, kad netinkamų paslaugų suteikimo atveju pretenzijas ir reikalavimus ieškovas turėtų reikšti ne atsakovei, o tretiesiems asmenims. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovui pareiškus reikalavimą apeliantei, o ne trečiajam asmeniui, kuris nėra pirkimo–pardavimo ir rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) šalis, kai ieškovas nėra Tarpininkavimo sutarties šalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad UAB „Saurida“ šioje byloje yra tinkama atsakovė (CPK 45 straipsnis, CK 6.650 straipsnio 3 dalyje).
Dėl vartojimo sutarties nutraukimo
53. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jos nėra susijusios su rangos darbais, jomis nebuvo įsipareigota atlikti jokių rangos darbų, jokių įsipareigojimų, kylančių iš šių sutarčių UAB „Saurida“ nepažeidė. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pasirinko CK 3.3641 straipsnio 4 straipsnyje įtvirtintų vieną iš pažeistų teisių gynimo būdą – vienašališkai nutraukti tarp ieškovo ir UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti ieškovą grąžinti UAB „Saurida“ dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26, priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai 1 284,00 Eur nuostolių, kadangi apeliantei netinkamai sumontavus iš jos įsigytą dujinę šildymo įrangą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovas dujinę šildymo įrangą privalėjo demontuoti ir patyrė finansinius nuostolius.
54. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
55. CK 6.680 straipsnis numato, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus.
56. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje (atitinka nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CK 3.3641 straipsnio 4 dalį) įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 27 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 32 punktas).
57. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (atitinka nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CK 3.3643 straipsnio 3 dalį) įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 28 ir 29 punktai).
58. Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo aptarusios konkrečių kokybinių rodiklių. Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad šildymo dujų įranga yra specifinio naudojimo gaminys, kurio kokybei yra svarbios ir tam tikros savybės, susijusios su naudojimosi saugumu.
59. Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio, reglamentuojančio darbų kokybę, 1 dalimi, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.663 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. CK 6.22813 straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
60. Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas kaip vartotojas, dujinės šildymo įrangos įsigijimui ir įrengimui pasitelkė profesionalę įmonę – UAB „Saurida“, pas ieškovą atvykęs UAB „Saurida“ darbuotojas T. Ž. suteikė konsultaciją, apžiūrėjo vietą, paaiškino, kokius dokumentus turi ieškovas susitvarkyti, kad dujinės šildymo sistemos įsirengimui reikalinga surinkti 50 procentų daugiabučio namo savininkų parašų arba parengti projektą, ieškovas surinko 50 procentų daugiabučio namo savininkų parašų (2022 m. lapkričio 25 d. Sutikimas). Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai 2023 m. vasario 2 d. surašė Faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas E. P. daugiabučio namo su mansarda rūsio patalpose sumontavo „Radiant“ 24 kW galios „C13x“ dujinį šildymo katilą, kuris įrengtas nesilaikant dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 108.3 papunkčio reikalavimų, jog lauke prie pastato sienos, nesilaikant Taisyklių 242 ir 247.2 punktų reikalavimų, sumontuota suskystintų naftos dujų balionų laikymo spinta, o nustatytų pažeidimų pašalinimui buvo surašytas Nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2023 m. vasario 23 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. vasario 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su duomenimis apie nustatytus pažeidimus taip pat buvo persiųstas elektroniniu paštu atsakovei UAB „Saurida“.
61. Taisyklių 108.3 papunktyje nurodyta, jog draudžiama įrengti dujinius prietaisus daugiabučių pastatų rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse (Taisyklių 1 priedo 9 punktas), liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, patalpose, kuriose dujotiekis gali būti tiesiogiai veikiamas agresyvių medžiagų; 242 punkte nurodyta, jog draudžiama įrengti suskystintas naftos dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių išėjimo iš pastato (patalpos) lauko durų vietoje grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus lygio; 247.2 papunktyje nurodyta, jog montuojant prie pastatų sienų, horizontalus ir vertikalus atstumas nuo dujų balionų įrenginio iki langų, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
62. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodytos darbų trūkumų nustatymo teisinės pasekmės, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
63. Nors, bylos duomenimis, ieškovas nebuvo apeliantei konkrečiai pareiškęs CK 6.665 straipsnyje nurodyto reikalavimo, tačiau jis nedelsiant apeliantei persiųsdamas visus gautus raštus, informavo apeliantę apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytus įrengtos dujinės šildymo sistemos įrengimo pažeidimus, apie įpareigojimo juos pašalinti nustatytą terminą. Iš byloje esačių apeliantės ir trečiojo asmens susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad apeliantė apie susidariusią situaciją informavo dujinę šildymo įrangą montavusios UAB „Laimda“ direktorių L. Š., tačiau jokių konkrečių veiksmų dujinės šildymo sistemos įrengimo pažeidimų šalinimui apeliantė neatliko.
64. Kadangi dujinę šildymo įrangą sutartimi buvo įsipareigojusi įrengti apeliantė, ieškovui pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3.4. punktą įsipareigojus leisti pardavėjui (UAB „Saurida“) pagal šią sutartį paslaugų atlikimui samdyto trečiuosius asmenis, kuri dujinio šildymo sistemos įrengimui 2022 m. kovo 1 d. Tarpininkavimo sutartimi pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Laimda“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą sutarties įvykdymą privalo atsakyti apeliantė UAB „Saurida“.
65. Nagrinėjamu atveju apeliantei nepašalinus nustatytų pažeidimų, ieškovas dujinę šildymo įrangą demontavo pats ir apie tai 2023 m. vasario 21 d. raštu. informavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą.
66. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).
67. CK 6.678 straipsnis reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumai nustatyti esant vartojimo rangos teisiniams santykiams. CK 6.678 straipsnio 1 dalis nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje; rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos teisinių santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisė vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
68. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas byloje įrodė, jog apeliantė šildymo dujinę įrangą įrengė nesilakant teisės aktų reikalavimų ir toks trūkumas vertintinas kaip esminis.
69. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas kaip vartotojas sudarė mišrią vartojimo sutartį su apeliante UAB „Saurida“, kuri įsipareigojo ne tik parduoti dujinę šildymo įrangą, bet ir ją sumontuoti, įvertinus, kad ieškovas turėjo lūkesčių pakeisti senąją šildymo sistemą, įsirengiant dujinę šildymo sistemą, tačiau apeliantei įrengus dujinę šildymo sistemą nesilaikant nustatytų imperatyvių reikalavimų, ir trūkumų per nustatytą terminą nepašalinus, ieškovas neturi galimybių naudoti iš apeliantės įsigytą dujinę šildymo įrangą, t. y. vartotojas negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti kokybišką dujinio šildymo įrangą ir ja naudotis pagal paskirtį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas nutraukti tarp ieškovo ir apeliantės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 1 punktas, CK 6.3643 straipsnio 2 dalis ir CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuostolių dydžio
70. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo vadovautis Sutarties priedu Nr. 1 ir padaryta išvada, kad ieškovas už dujinės šildymo sistemos sumontavimo darbus turėjo mokėti bent 800 Eur plius PVM, t. y. 968 Eur. Teigia, kad byloje dėl paties ieškovo kaltės nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis būtų sumokėjęs dėl rangos darbų atlikimo, trečiasis asmuo UAB „Laimda“ nėra patvirtinęs, kad ieškovui išrašė sąskaitą faktūrą už atliktus montavimų darbus ir, kad ieškovas už dujinės šildymo sistemos montavimo darbus sumokėjo mokėdamas ne tik atlygį už šį darbą, bet ir PVM. Ieškovas byloje nurodė, kad montuotojams sumokėjo grynaisiais 1 284,00 Eur sumą ir, kad jokių patvirtinančių pinigų paėmimo dokumentų negavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgęs į byloje pateiktą preliminarią medžiagų ir darbų atlikimo sąmatoje nurodytą darbų kainą, sprendė, kad yra pagrindas ieškovui priteisti iš apeliantės 968,00 Eur sumą (800 Eur + 21 proc. PVM).
71. Nors ieškovas nepateikė įrodymus pagrindžiančius sumokėtą sumą už atliktus darbus, įvertinus, kad nesant ginčo, jog į Sutartis nebuvo įtraukta įrangos montavimo kaina ir nebuvo aptarta tokios kainos nuolaida, tikėtina, kad ieškovas sumokėjo montavimą darbą atlikusiems trečiojo asmens UAB „Laimda“ atsiųstiems darbuotojams sumą nurodytą Sutarties priede Nr. 1, t. y. nemažiau nei 800 Eur be PVM.
72. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dujų įranga montavo apeliantės nurodymu trečiasis asmuo UAB „Laimda“, kuri yra PVM mokėtoja, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, teisingai vertino, kad turi būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Nors trečiojo asmens UAB „Laimda“ atstovas aiškino, kad jis darbų atlikimui tam tikrais atvejais samdosi pagal individualią veiklą dirbančius asmenis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė buvo sudariusi Tarpininkavimo sutartį su UAB „Laimda“, kuri yra PVM mokėtoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad į ieškovo montavimo darbus atlikusiems asmenims sumokėtą sumą buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrėstai iš apeliantės ieškovui priteisė 968,00 Eur sumą (800 Eur + 21 proc. PVM).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
73. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis ir išvada, kad ieškovas reiškė penkis reikalavimus ir visi iš jų buvo tenkinti, sumažintas tik reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovas sumokėjo žyminį mokestį už du atskirus ieškinio reikalavimus – vienas dėl sutarčių modifikavimo (nutraukimo), kitas turtinis (dėl nuostolių atlyginimo).
74. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
75. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.
76. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
77. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 278 Eur žyminį mokestį už turtinį reikalavimą ir už neturtinį reikalavimą dėl sutarčių modifikavimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 7 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovo pareikšti neturtiniai reikalavimai yra susiję iš esmės su vienos sutarties modifikavimu (nutraukimu), todėl skaičiuojant žyminį mokestį, šiuo atveju neturėjo būti atskirai apmokestinami neturtiniai reikalavimai susiję su Sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuri laikytina kaip vienas susitarimas, nutraukimu. Skaičiuojant dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo yra atsižvelgiama į patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška, neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisingai vertino, kad buvo pareikšti penki ieškovo reikalavimai, kurie visi patenkinti, tik sumažintas priteistinų nuostolių dydis.
78. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad buvo priteista mažesnė nuostolių suma, atitinkamai sumažino prašomą priteisti žyminio mokesčio sumą 7 Eur ir priteisė ieškovui iš atsakovės 3 527 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
79. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad tenkinus ieškovo reikalavimą įpareigoti jį grąžinti atsakovei dujinę šildymo sistemą, šis reikalavimas yra priimtas naudingas atsakovei, todėl ieškovas negali būti laikomas šioje dalyje patenkinęs savo reikalavimą.
80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16 ir 17 punktai; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 20 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktas; 2023 m. liepos14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 126 punktas).
81. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovo reikalavimą grąžinti atsakovei dujinę šildymo sistemą, buvo apginta būtent ieškovo pažeista teisė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, teisingai laikė, jog šis reikalavimas yra patenkintas ir už jį turi būti ieškovui atlyginamos jos turėtos išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas
ir nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl bylos procesinės baigties
82. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
83. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.
84. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
85. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
86. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovui iš apeliantės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, juridinio asmens kodas 266916280, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė