Civilinė byla Nr. A2-2214-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00612-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.4.;  3.3.4.5; 3.3.1.18.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. G., L. L., G. M., D. A., G. A., S. T., E. T., S. T., G. T., D. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. T. 2014 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo R. T. mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1209-470/2014 tenkino pareiškėjo prašymą, nustatė minėtą juridinį faktą tam, kad savo teises į paveldėjimą galėtų įgyvendinti V. T..

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3751-179/2017 tenkinęs pareiškėjo K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T., D. A., G. A., L. L., G. M., S. T., E. T., S. T., G. T., D. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, procesą civilinėje byloje Nr. 2-1209-470/2014 atnaujino, nustatęs, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu buvo pažeistos neįtrauktų į bylą asmenų K. G. bei jo seserų G. M., L. L. teisės ir interesai.

Atnaujinus procesą byla nagrinėjama pakartotinai su tais pačiais dalyvaujančiais byloje asmenimis ir tais pačiais pareiškimo reikalavimais, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų.

Pareiškėjas V. T. pareiškimą palaikė ir prašė palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po tėvo R. T., gyvenusio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, (mir. (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi suinteresuoto asmens K. G. prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo panaikinimo atmetė. Priteisė iš suinteresuoto asmens K. G. 104,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 2, b. l. 125-127).

Teismas nustatė, kad R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdiniai yra V. T. ir E. T.. E. T. patvirtinus, kad į R. T. palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, pretenzijų neturi, vienintelis R. T. įpėdinis yra pareiškėjas V. T.. Suinteresuoti asmenys K. G., G. M., L. L. nėra R. T. nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad V. T. 1987 m. gruodžio 16 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į R. T. piniginį indėlį sudaro pagrindą naikinti nustatytą juridinį faktą. Tačiau faktas, kad paveldėjimo teisės liudijimas V. T. į R. T. piniginį indėlį buvo išduotas dar 1987 m. gruodžio 16 d. ir bylos dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjimo metu apie tai teismui nebuvo žinoma, nesudaro pagrindo suinteresuotų asmenų nurodytomis aplinkybėmis naikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą, nes nė vienas iš suinteresuotų asmenų nėra palikėjo R. T. nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai, todėl pretenduoti į mirusiojo palikimą neturi teisės. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad K. G. neturi reikalavimo teisės į R. T. palikimą, todėl nėra pagrindo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą, kuriuo teisėtai ir pagrįstai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. T., po savo tėvo R. T. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas K. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2883-835/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (t. 2, b. l.130-133, 167-167):

pareiškėjas K. G. iš tiesų neturi reikalavimo teisės į atsiradusį palikimą po R. T. mirties ir šių aplinkybių neginčijo, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl sprendimo pagrįstumo, t. y. ar apskritai teismas galėjo nustatyti juridinę reikmšę turintį faktą, kad iekovas priėmė savo tėvo turtą pradėdamas jį faktiškai valdyti, kai turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r., jo tėvo mirties dieną jam nepriklausė. Buvo padaryti grūbūs veiksmai, teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai, kadangi byloje nustačius, jog esant duomenims, kad pareiškėjas gali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas pareiškėjo pareiškimą turėjo atmesti kaip nenagrinėtiną teisme, o teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad teismui nagrinėjant bylą egzistavusi aplinkybė, jog 1987-12-16 pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į likusį turtą po R. T. mirties, ir sudaro pagrindą naikinti, o ne palikti galioti melagingais faktais ir aplinkybėmis paremtą teismo sprendimą. Be to, buvo keliamas ir ieškinio senaties klausimas, kadangi pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisiniams santykiams. Palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. V. T. praleido nustatytą bendrąjį trijų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą pažeistai teisei apginti.

Suinteresuoti asmenys G. M. ir L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje ir pareiškėjo V. T. pareiškimą atmesti. Atskirojo skundo argumentuose nurodė (t. 2, b. l. 136-138).

gyvenamasis namas, pastatas-lauko virtuvė, pastatas-tvartas, pastatas-daržinė, pastatas- dirbtuvė, kiti inžineriniai statiniai-šulinys, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r. buvo kolūkiečių R. T. ir I. G. kiemo nuosavybė ir niekada nebuvo vien tik R. T. nuosavybė. Visas nurodytas turtas, faktiškai priklausęs I. G., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos seniūnės I. K. 2014-12-01 išduotos pažymos Nr. R5-254 (1.25) pagrindu buvo įregistruotas R. T. vardu. R. T. mirė (duomenys neskelbtini). V. T. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir priėmė visą R. T. priklausantį turtą. R. T. asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r. įregistruotos tik 2014-12-01. Tiek pažyma, tiek nuosavybės teisių R. T. vardu įregistravimas ginčijamas teisme. Iki 2015 m. pabaigos ginčo nekilnojamuoju turtu nuolat ir nepertraukimai rūpinosi ir jo atžvilgiu nuosavybės teises realizavo tik I. G. ir K. G., kurių veiksmai visiškai atitiko visus aukščiau keliamus reikalavimus. Teismas nevertino pretendento į palikimą faktinių veiksmų ir jų pobūdžio, elgesio nuoseklumo, aktyvumo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad po R. T. mirties atliko aktyvius veiksmus. Pareiškėjo atvykimas į ginčo objektą laikytinas epizodiniais, niekaip neįrodančiais, kad jis savo veiksmais turtą priėmė ir valdė. Teismas neatskleidė bylos esmės. K. G., kaip ir G. M. bei L. L., niekada nereiškė pretenzijų į R. T. palikimą.  Ginčo turtas po R. T. mirties, praėjus 27 m., neteisėtai įregistruotas R. T. vardu. Nurodytas turtas priklausė K. G. ir kt. motinai I. G.. Teismas, priimdamas 2014 m. liepos 1 d. sprendimą, padarė grubius teisės taikymo pažeidimus, dėl ko priimtas neteisėtas sprendimas. Teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.

Suinteresuoti asmenys D. A., G. A. ir V. T. prašo L. L., G. M. ir K. G. atskiruosius skundus atmesti (atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė tuo pačius argumentus) (t. 3, b. l. 141-148, 149-155).

teismas įsigilino į bylos esmę. Po I. G. mirties 2011-04-22 palikimą pagal testamentą priėmė L. L.. K. G. atsisakė palikimo į savo motinos I. G. turtą notariškai, todėl negali būti šioje byloje civilinės bylos šalimi, nes jis neturi reikalavimo. Tiek K. G., tiek G. M. ir L. L. nėra šioje civilineje byloje teisiniai subjektai, galintys reikšti kokius nors reikalavimus. Pareiškėjas neteisingai nurodo faktines aplinkybes. R. T. ir I. G. niekada nebuvo vieno kolūkio kiemo nariais, nes I. G. buvo atskiro kolūkio narys su savo šeimos nariais, o R. T. atskiro kolūkio kiemo narys su savo šeimos nariais. Kiti paveldėtojai atsisakė savo palikimo dalies, į ginčo turtą liko vienas paveldėtojas V. T.. Mintis, kad ginčo statiniai niekada nebuvo R. T., yra absurdiška.  Iki I. T. mirties šioje sodyboje gyveno T šeima, kuri dar 1935 metais pasistatė namus, užaugimo sūnus V. ir E. ir kt. V. T. po tėvo mirties ginčo turtą, kaip tėvo palikimą, priėmė ir jį visuomet valdė, kol padovanojo savo dukrai ir žentui Ališkevičiams. K. G. klaidina teismą teigdamas, kad jis po R. T. mirties nuo 1987 m. atsikėlė gyventi pas savo motiną. I. G. išėjus gyventi pas R. T., ji į jai priklausiusią namo dalį, kurią valdė su L., priėmė G. K., kuris nuo 1971 m. tapo bendro kolūkio ūkio nariais, jie toliau valdė su J. L. po pusę namo ir tvarto (duomenys neskelbtini), G. K. asmeninėje sąskaitoje nurodyta, kad jis 1991 m. sausio 1 d. buvo šio kolūkio kiemo šeimos galva ir turėjo ½ gyvenamojo namo kartu su J. L.. I. G. prieš mirtį ilgą laiką gyveno pas savo dukrą L. L. (duomenys neskelbtini), namo dalyje, kuris jai ir sūnui K. G. priklausė kaip kolūkio kiemo dalis . L. L. yra savo motinos I. G. paveldėtoja pagal testamentą, kas reiškia, kad jos brolis K. G. neturi jokių teisių ir negali šioje byloje būti šalimi. L. L. susitvarkė taip, kad visas I. G. turtas atiteko jai, turto nebeliko nei K. G., nei G. M.. 2014-11-07 notariniame liudijime pažymėta, kad vienintelis įstatyminis R. T. įpėdinis yra V. T.. V. T., kaip vieninteliam įstatyminiam įpėdiniui, 2014-12-29 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo turto, į kurį pretenduoja ir K. G.. Iš rašytinių įrodymų aišku, kad ginčo turtą teisėtai paveldėjo ir priėmė nuosavybėn V. T..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-1209-470/2014 buvo atnaujintas ir pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės pagal bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina iš esmės.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiama dėl R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo, todėl vadovavautinasi 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. T. tėvas R. T. mirė (duomenys neskelbtini). V. T. 1987-07-31  pareiškimu kreipėsi į Alytaus valstybinę notarinę kontorą, prašydamas jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Prašyme nurodė, kad yra likę R. T. ūkiniai pastatai su galvijais, piniginis indėlis, esantis Alytaus centrinėje taupomojoje kasoje pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24). V. T. 1987-12-16 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Jame nurodyta, kad 1987-06-11 turtą paveldi jo sūnus V. T., paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro  piniginis indėlis, esantis Alytaus centrinėje taupomojoje kasoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su priskaičiuotais procentais (t. 2, b. l. 23). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad V. T. yra vienintelis įstatyminis R. T., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis (t. 2, b. l. 26). Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu, nustatyti juridinę reikmę turinti faktą, kad po R. T. mirties jis priėmė palikimą pradedamas jį faktiškai valdyti.

Pagal galiojusią 1964 m. įstatymo redakciją, tam, kad priimti palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti: 1) paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba 2) pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Taigi, įstatyme buvo aiškiai numatyta palikimo priėmimo alternatyva vienu iš nurodytu būdu.

Kaip minėta, esminis aspektas palikimui įgyti yra tai, kad įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d.). Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas tiek galiojančioje CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, tiek 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, t y. neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos, kur jis būtų ir kt. Kadangi įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

V. T. 1987-07-31 pareiškimu (nepraėjus 2 mėnesiams po tėvo R. T. mirties) kreipėsi į Alytaus valstybinę notarinę kontorą, prašydamas jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. 1987-12-16 V. T. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti nekvestionuotiną išvadą, kad V. T. yra priėmęs palikimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų, t. y. per įstatyme numatytą terminą pateikė notarui prašymą, tokiu būdu išreiškė aiškią valią dėl palikimo priėmimo ir toks palikimo priėmimo būdas sukūrė jam teisinius padarinius. Tai, kad 1987-12-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog V. T. paveldėjo tik pinigines lėšas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nereiškia, kad, atsiradus kito palikėjo turto, paveldėtojas jo iš esmės negali paveldėti (nėra paveldėjęs). Kadangi ieškovas aiškiai yra išreiškęs valią dėl palikimo priėmimo dar 1987 metais ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą faktas yra įvykęs, paaiškėjus, kad palikėjas R. T. turėjo kito turto, paveldėtojui nekyla pareiga (jis iš esmės jos neturi) iš naujo atlikti jokių su palikimo priėmimo susijusių veiksmų (nei teikti prašymo dėl palikimo priėmėmo, nei kt.). Šiuo atveju, V. T. civilinėje byloje teikė prašymą palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo R. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinę reglamentaciją, daro išvadą, kad šio pareiškimo pateikimas teismui iš esmės buvo perteklinis V. T. teisių gynimo būdas. Kaip minėta, V. T. tėvo R. T. palikimą yra priėmęs, ir tai, kad po palikėjo mirties paaiškėjo aplinkybės apie kitą R. T. turėtą turtą, paveldėtojui V. T. sudarė galimybę kreiptis į notarų biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, bet ne palikimo priėmimo fakto nustatymo. Palikimo priėmimo faktas į visą (atsižvelgiant į draudimą priimti palikimą iš dalies ar su sąlygomis) yra įvykęs 1987 metais, paveldėtojas V. T. turi teisę į visą R. T. turtą ir šioje byloje juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. T. po tėvo R. T. mirties, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, nustatymas neturės jokios teisinės reikšmės.

Iš bylos duomenų matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės I. K. 2014-12-01 rašto Nr. R5-254 (1.25) pagrindu įregistruotos mirusiojo R. T. vardu (t. 2, b. l. 27). Kadangi R. T. paveldėtojas pagal įstatymą yra V. T., jam 2014-12-29 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (t. 2, b. l. 29-38), kuriuo nekilnojamojo turto registre įregistruotos tokios daiktinės teisės ir juridiniai faktai apie V. T. asmeninę nuosavybę į: 1) 1/1 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 pastato-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 pastato-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismui nustačius, kad iš esmės juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas palikimo prėmimo tikslu negalimas, kadangi palikimo priėmimo faktas yra įvykęs 1987 metais (palikimo priėmimas iš esmės galimas vieną kartą), teismas daro išvadą, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimas jokių papildomų teisinių padarinių, kuriuos iš esmės sukėlė 1987 metais palikimo priėmimas, nesukels. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad yra pagrindas civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų sprendžia, kad šalys šiuo atveju nesutaria dėl palikimo priėmimo apimties ir tam tikrų turtinių objektų. Tačiau pažymėtina, kad net ir išnagrinėjus bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustačius faktą, kad paveldėtojas priėmė mirusiojo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, teismas sprendime neturi nurodyti paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustato paveldėjimo bylą administruojantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013), kas reiškia, kad aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu, jo kiekiu, dėl paveldimo turto priklausymo savininkui teisėtumo ir kt. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Kadangi nagrinėjamu atveju civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės nutrauktas ir, atsižvelgiant į tai, kad paprastai dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), teismas sprendžia, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos ir neatlygintinos (kiekvienai šaliai paliekamos jos turėtos išlaidos).

Nagrinėjant civilinę bylą valstybė patyrė 136,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų. Kadangi tiek V. T., tiek K. G. bylinėtis šioje byloje nebuvo jokio pagrindo, valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nurodytiems asmenims paskirstytinos lygiomis dalimis, t. y. priteisiant iš kiekvieno po 68,13 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš K. G. 68,13 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Priteisti iš V. T. 68,13 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Evaldas Burzdikas