Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-31][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-522-186-2018].docx
Bylos nr.: e2A-522-186/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Energijos kodas 302414693 atsakovas
SEB bankas 112021238 atsakovas
Bankrutuojanti "Medienos plaušas" 121518755 Ieškovas
"Admivita" 125841325 ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę
CIVILINIS PROCESAS
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

?

Civilinė byla Nr. e2A-522-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02184-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9.2; 3.4.3.11.

(S)

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Medienos plaušas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2232-258/2017 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Medienos plaušas“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei SEB bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas“ dėl administravimo išlaidų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) „Medienos plaušaskreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms AB SEB bankui ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energijos kodas“, prašydama priteisti: iš atsakovės AB SEB banko 169 855,22 Eur administravimo išlaidoms padengti, 6 procentų dydžio procesines palūkanas; iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ 8 302,75 Eur administravimo išlaidoms padengti; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad vykdant BAB „Medienos plaušas“ bankroto procedūrą buvo patirta 971 787,90 Lt (281 449,23 Eur) administravimo išlaidų, prie kurių dengimo privalo prisidėti įkaito / hipotekos turėtojai – atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad BAB „Medienos plaušas“ bankroto proceso metu gavo 2 678 905,92 Eur pajamų (413 600,48 Eur iš neįkeisto turto ir 2 265 305,44 Eur iš įkeitimu / hipoteka užtikrinto turto realizavimo) ir patyrė 281 449,23 Eur išlaidų, pagal administravimo išlaidų dengimo proporcijas AB SEB bankas (toliau  ir Atsakovė Nr. 1) ir UAB „Energijos kodas“ (toliau – ir Atsakovė Nr. 2) padengė per mažą administravimo išlaidų dalį arba išvis nepadengė jiems tenkančių dengti administravimo išlaidų. Nurodė, kad BAB „Medienos plaušas“ bankroto proceso metu pardavus AB SEB bankui įkeistą turtą buvo gauta 2 186 318,16 Eur. UAB „Elektros kodas“ perėmė įkeitimu užtikrintą turtą savo nuosavybėn, todėl 78 987,28 Eur dydžio suma nebuvo pervesta į BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitomąją sąskaitą. BAB „Medienos plaušas“ iš AB SEB bankui įkeisto / hipoteka užtikrinto turto realizavimo pajamų AB SEB bankui sumokėjo 2 126 482,66 Eur dydžio sumą, dar 59 835,50 Eur buvo skirta utilizavimo darbams, t. y. AB SEB bankas padengė 59 835,50 Eur dydžio BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų. Apskaičiavus proporciją, kuria turi būti dengiamos administravimo išlaidos, nustatyta, kad iš įkeisto / hipoteka užtikrinto turto realizavimo turi būti dengiama 84,56 % patirtų administravimo išlaidų, o iš neįkeisto / hipoteka neužtikrinto turto – 15,44%. Vadinasi, AB SEB bankui procentinė dengtinų išlaidų dalis sudaro 81,61 %, o UAB „Energijos kodas“  2,95 %. Atsižvelgiant į AB SEB bankui tenkantį administravimo išlaidų dengimo procentą (81,61 %) bei į patirtų administravimo išlaidų dydį, AB SEB bankui privalomai tenkanti administravimo išlaidų dengimo suma sudaro 229 690,72 Eur, tačiau iš šios sumos AB SEB bankas yra padengusi tik 59 835,50 Eur administravimo išlaidų, todėl šios atsakovės neapmokėta administravimo išlaidų suma sudaro 169 855,22 Eur. Atsižvelgiant į UAB „Energijos kodas“ tenkantį administravimo išlaidų dengimo procentą (2,95 %) bei į patirtų administravimo išlaidų dydį, UAB „Energijos kodas“ privalomai tenkanti administravimo išlaidų dengimo suma sudaro 8 302,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė mano, jog atsakovėms kyla prievolė padengti bendras bankroto administravimo išlaidas, sudarančias 237 993,47 Eur dydžio sumą, nes šia suma bus dengiami kreditorių reikalavimai.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu: ieškovės BAB „Medienos plaušas“ ieškinį atsakovei AB SEB bankui atmetė; priteisė iš UAB „Energijos kodas“ ieškovei BAB „Medienos plaušas“ 289,62 Eur administravimo išlaidų atlyginimo, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės BAB „Medienos plaušas“ atsakovei UAB „Energijos kodas“ 3 284,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4.       Teismas nustatė, kad pavedimo sutartis tarp BAB „Medienos plaušas“ ir bankroto administratorės UAB „Admivita“ pasirašyta nebuvo. Administravimo išlaidų dydis bankroto administratorei už jos teikiamas paslaugas yra nustatytas iki įmonė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o kitų išlaidų dydis kreditorių yra nustatytas iki įmonės nekilnojamojo turto, esančio Savanorių pr. 183, Vilniuje, pardavimo. Pažymėjo, kad bankrutavusios įmonės kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata apibrėžia išlaidų ribas, kurios apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Bankroto administratorė nesiėmė priemonių tam, kad administravimo išlaidų, kurios susidarė po įmonės nekilnojamojo turto, buvusio Savanorių pr. 183, Vilniuje, dydis būtų apsvarstytas ir patvirtintas kreditorių susirinkime. Tokia praktika, kai bankroto administratorius pats savavališkai nustato administravimo išlaidų dengimo dydį ir tvarką nėra gera praktika, nes toks savavališkas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.

5.       Teismas, atsižvelgęs į ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad hipotekos kreditoriui priklausanti suma tenkinama tik apmokėjus administravimo išlaidas ir per aiškiai nurodytą laikotarpį  t. y. ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo kainos gavimo dienos. Teismas nustatė, kad varžytinėse pardavus Atsakovei Nr. 1 įkeistą turtą, visa gauta suma šiai atsakovei buvo sumokėta 2012 m. gruodžio 28 d. Atsakovei Nr. 1 įkeistas turtas buvo parduotas už 7 548 919,34 Lt (2 186 318,16 Eur) sumą. Iš pardavimo gautų lėšų AB SEB bankui sumokėta 7 342 319,34 Lt (2 126 482,66 Eur) suma, likusi (206 600 Lt) 59 835,50 Eur lėšų suma buvo nukreipta administravimo išlaidoms padengti.

6.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nedetalizavo administravimo išlaidų dydžio, kuris buvo patirtas iki Atsakovei Nr. 1 įkeisto turto pardavimo ir iki Atsakovei Nr. 2 įkeisto turto perdavimo dienos, atlyginimą už administravimo paslaugas šioms atsakovėms paskaičiavo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog tiek dėl 25 455,80 Lt (7 372,51 Eur) dydžio archyvavimo paslaugų, tiek dėl kitų prašomų priteisti išlaidų dydžio buvo gautas BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimo pirmininko suderinimas, kaip tai buvo nustatyta kreditorių susirinkimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2015 m. gruodžio 7 d. įvykęs kreditorių susirinkimas bankroto administratorės veiklos ataskaitoje pateiktos pajamų ir sąnaudų suvestinės nepatvirtino. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė neatsakingai vykdė kreditorių susirinkimo sprendimus – t. y. nebuvo pakankamai rūpestinga, pati savavališkai nusprendusi dėl administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos ir dydžio, šių atsakovių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Teismas sutiko su atsakovėmis, kad neužtikrinusi administravimo išlaidų suderinimo ir jų apmokėjimo sukoordinavimo laiku klausimų, bankroto administratorė pati turi prisiimti atsakomybę už BAB „Medienos plaušas“ bankroto byloje atsiradusias ir kreditorių nepatvirtintas administravimo išlaidas. 

7.       Teismas, įvertinęs tai, kad 2013 m. kovo 21 d. BAB „Medienos plaušas“ neparduoto turto perdavimo kreditoriui aktu ieškovė ir Atsakovė Nr. 2 susitarė, kad vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalimi Atsakovė Nr. 2 per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos privalo atlyginti BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratoriui išlaidas, lygias 1 000 Lt (289,62 Eur), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ši atsakovė atlygino sutartas administravimo išlaidas, pripažino ieškinio dalį dėl šios sumos priteisimo pagrįsta, o likusią dalį atmetė.

 

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

8.       Apeliaciniame skunde ieškovė BAB „Medienos plaušas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Hipotekos kreditoriaus prievolės prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo pabaiga siejama tik su jos įvykdymu. Todėl nors bankroto administratorius ir nelaiku apskaičiavo patirtas išlaidas, kurias turėtų padengti hipotekos kreditoriai, tai nepanaikina hipotekos kreditorių prievolės prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo. Be to, tik bankroto pabaigoje išaiškėja tikslūs iš įkeisto ir neįkeisto turto gautų pajamų dydžiai, o tai leidžia nustatyti tikslią administravimo išlaidų dengimo proporciją. Pirmosios instancijos teismui paneigus hipotekos kreditorių prievolę padengti bankroto administravimo išlaidas, hipotekos kreditoriai iš esmės nepagrįstai praturtėja bankrutavusios įmonės sąskaita, pažeidžiant viešąjį interesą bei bankrutavusios įmonės kreditorių, o ypač pirmos eilės kreditorių, interesus.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia praktika, kai bankroto administratorius pats savavališkai nustato administravimo išlaidų dengimo dydį ir tvarką nėra gera praktika ir neatitinka ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Tačiau bankroto administratorius siūlė kreditorių susirinkimui nustatyti administravimo išlaidų dengimo tvarką, bet kreditorių susirinkimas šios teisės neįgyvendino. Kita vertus, tokia tvarka negalėtų prieštarauti ĮBĮ 35 ir 36 straipsniuose įtvirtintiems imperatyvams, t. y. kad pirmiausia yra dengiamos bankroto administravimo išlaidos, o tik šias padengus yra atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais pagal įstatymo nustatytas eiles ir etapus. Be to, apeliantės nuomone, AB SEB bankas 2013 m. gegužės 27 d. iš esmės pripažino, taigi suprato, kad nepakakus pinigų, gautų iš paskutiniojo jam įkeisto turto pardavimo, padengti jam tenkančias bankroto administravimo išlaidas, turės jas padengti ateityje.

8.3.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė pagrindė administravimo išlaidas. Pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, kad didžioji administravimo išlaidų dalis buvo patirta iki 2013 m. kovo 12 d. Pažymi, kad nors administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo įkeisto turto pardavimo momento – 2013 m. sausio 14 d. – dydis nebuvo apskaičiuotas, išlaidų dydžiu nebuvo sumažinta suma, mokėtina AB SEB bankui už jai įkeisto turto pardavimą, tačiau pirmojo turto realizavimo momentu bendrovei priklausė dar 2 turto kompleksai, įkeisti AB SEB bankui. Dėl šios priežasties administravimo išlaidų dydis, atitenkantis dengti AB SEB bankui, skaičiuotinas nuo bankroto proceso pradžios iki 2013 m. kovo 12 d., kai elektros įrenginiai buvo perduoti UAB „Energijos kodas“, proporcingai kiekvienam hipotekos kreditoriui – AB SEB bankui ir UAB „Energijos kodas“.

8.4.                      Didžioji dalis patirtų išlaidų, prie kurių dengimo turi prisidėti hipotekos kreditoriai, yra patvirtintos galiojančiu ir nenuginčytu kreditorių susirinkimo sprendimu ir dažniausiai kai kurių patvirtintų išlaidų rūšių dydžiai (pavyzdžiui, turto vertinimo išlaidos, buhalterinių paslaugų išlaidos) atitinka ieškinyje nurodytas išlaidas, neretai patvirtintų išlaidų suma yra didesnė nei išlaidų suma, prie kurios dengimo turi prisidėti hipotekos kreditoriai (pavyzdžiui, teisinių paslaugų, transporto, turto apsaugos). Administravimo išlaidų sąmata nebuvo patvirtinta tik 1 397,11 Lt (404,63 Eur) apimtyje. Šios išlaidos buvo patirtos po varžytynių.

8.5.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė pateikė įrodymus (elektroninius laiškus), kad archyvavimo išlaidos buvo suderintos su kreditorių susirinkimo pirmininku (AB SEB banku), tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Kadangi bankas nepateikė prieštaravimų dėl archyvavimo paslaugų pirkimo iš UAB „Eskrita“, šių paslaugų neneigė ir šios bylos nagrinėjimo metu, galima daryti išvadą, kad archyvavimo paslaugų pirkimui iš minėtos bendrovės 25 455,80 Lt (7 372,51 Eur) dydžio sumai kreditorių susirinkimo pirmininkas pritarė. Atkreipia dėmesį, kad su pirmininku dauguma išlaidų buvo derinama telefonu, nes juos siejo pasitikėjimo santykiai, o bankas byloje neneigė, kad tokios išlaidos su juo buvo suderintos.

9.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas AB SEB banko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

9.1.                      Įstatymas administravimo išlaidų dengimo tvarką numato įtvirtinti būtent kreditorių susirinkimo sprendimais, administruoti bankrutuojančios bendrovės pajamas ir išlaidas, rūpintis turto sukaupimu iš aktyvų ir pasyvų bei transformavus kitų rūšių turtą į lėšas, šias lėšas paskirstyti administravimo išlaidoms ir kreditoriams yra ne atsakovių, o ieškovės bankroto administratoriaus pareiga, kurią šis vykdė netinkamai, dėl administravimo išlaidų dengimo sprendė savavališkai. Administratoriaus ir kreditoriaus ar kreditorių grupės bet kokie susitarimai neatstoja įstatymų numatytos tokių sprendimų priėmimo formos (kreditorių susirinkime).

9.2.                      ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodomas momentas, kada yra atskaičiuojamos administravimo išlaidos iš įkeisto turto pardavimo lėšų – t. y. po turto pardavimo. Todėl galima teigti, kad jeigu bankroto administratorius perveda hipotekos kreditoriui jam tenkančią parduoto įkeisto turto pardavimo lėšų dalį, iš pardavimo lėšų iki pervedimo kreditoriui jau yra apskaičiuota ir atskaityta administravimo išlaidų padengimo suma, pakartotinis atskaitymas ir reikalavimas tokią sumą grąžinti prieštarautų tiek kreditoriaus interesams, tiek teisinių santykių stabilumo principui. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė pasirinko administravimo lėšų sumą išskaičiuoti ne iš kiekvieno parduoto įkeisto turto, bet iš paskutinio įkeisto turto pardavimo lėšų, o tai prieštarauja ĮBĮ 36 straipsniui, kuriame nustatyta, kad iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų yra dengiama proporcinga administravimo išlaidų dalis, patirta iki to turto pardavimo. Taip pat bankroto administratorė reikalauja padengti administravimo išlaidas, kurios atsirado po įkeisto turto pardavimo, o tai taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų.

9.3.                      Bankroto administratorė beveik ketverius metus nesikreipė į banką su prašymu padengti papildomas administravimo lėšas, tokiu būdu paneigdama kreditoriaus teisėtus lūkesčius.

9.4.                      Administravimo išlaidos dengiamos ne tik iš parduoto įkeisto turto, bet ir iš visų rūšių bendrovės turto (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovė visas administravimo išlaidas perkelia praktiškai vien hipotekos kreditoriams.

9.5.                      Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad bankroto administratorė netinkamai vykdė savo pareigas, todėl turi prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes. Be to, ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

9.6.                      Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad hipotekos kreditoriaus pareiga prisidėti prie administravimo išlaidų įvykdymo yra siejama tik su tokios prievolės įvykdymu ir tokia pareiga nesiejama su bankroto administratoriaus tinkamu pareigų vykdymu. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pačios bankroto administratorės veiksmai – administravimo išlaidų tenkančios dalies apskaičiavimu nuo paskesnio parduoto turto, ne laiku patirtų bankroto procese visų išlaidų apskaičiavimu ir t. t. – turėjo reikšmės hipotekos kreditorių prievolėms. Pažymi, kad bankroto administratorei realizavus atsakovėms įkeistą turtą ir išskaičiavus administravimo išlaidoms skirtą sumą, ji nebegali reikalauti papildomų prievolės padengti administravimo išlaidas veiksmų, o neigiamas skirtumas tarp apskaičiuoto ir faktinio administravimo išlaidoms skirto lėšų kiekio yra tiesioginė kreditoriaus atstovo (bankroto administratoriaus) veiksmų pasekmė.

9.7.                      Priimdamas sprendimą teismas įvertino surinktų įrodymų visumą, o nepasisakydamas dėl kokių nors konkrečių bylos dalyvio pateiktų įrodymų ar dokumentų, nepažeidė proceso teisės normų.

10.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Energijos kodas“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas UAB „Energijos kodas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10.1.                      ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, 2012 m. kovo 6 d., 2012 m. spalio 22 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose nebuvo siūloma patvirtinti administravimo išlaidų dengimo tvarką. Taigi, bankroto administratorė savavališkai nusprendė kada turi būti atskaitytos išlaidos iš parduoto turto ir kokia dalimi, todėl ji privalo prisiimti atsakomybę už savo pareigų netinkamą vykdymą, kaip tai yra numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje.

10.2.                      Visos administravimo išlaidos ieškovės bankroto byloje yra apmokėtos, įskaitant ir atlyginimą administratorei.

10.3.                      Apeliantė ir UAB „Energijos kodas“ pasirašė aktą, kuriuo UAB „Energijos kodas“ 2013 m. kovo 21 d. buvo perduotas 2013 m. kovo 4 d. viešose varžytynėse neparduotas įkeistas turtas. Šiame akte šalys susitarė, kad administravimo išlaidos yra 1 000 Lt dydžio. Šis aktas nėra nuginčytas, taigi ją pasirašiusioms šalims turi įstatymo galią. Todėl bankroto administratorė, būdama atsakinga už ieškovės bankroto administravimo procese uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų apskaitą, elektros įrenginių perdavimo momentu turėjo būti tinkamai apskaičiavusi administravimo išlaidas, proporcingai tenkančias atsakovei.

10.4.                      Priešingai nei teigia apeliantė, kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimas dėl archyvavimo paslaugų pirkimo nebuvo gautas, o tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ nėra numatyta, kad kreditorių susirinkimas ar pirmininkas priima sprendimus, duoda pritarimus tylėjimu, t. y. neprieštaravimu. Pagrįstai teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas pritarė ir „kitoms išlaidoms“, kurios, ieškovės teigimu, yra 47 537,49 Eur dydžio.

10.5.                      ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Iš apeliantės byloje pateiktų įrodymų negalima identifikuoti kokia dalis ieškovės patirtų išlaidų teko jos bankroto proceso metu vykdytai ūkinei komercinei veiklai.

10.6.                      Bylos duomenys patvirtina, kad administratorė viršijo ribas, kreditorių nustatytas administratoriaus atlyginimui išmokėti 82 272,19 Lt sumą. Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į BAB „Medienos plaušas“ 2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. rugsėjo 6 d. kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus dėl bankroto administratorės atlyginimo, bankroto administratorei viso bankroto proceso metu pagal kreditorių nutarimus galėjo būti išmokėta ne daugiau nei 104 00 Lt bei PVM (21 840 Lt), iš viso 125 840 Lt atlyginimo. Pažymi, kad byloje nėra pateikta ir su bankroto administratore pasirašyta pavedimo sutartis, nes iš jos turinio galima būtų nustatyti, ar buvo susitarta dėl papildomo atlyginimo dalies.

 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

12.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27d. nutartimi AB „Medienos plaušas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Admivita“. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad BAB „Medienos plaušas“ bankroto proceso metu buvo realizuotas kreditorių AB SEB bankui ir UAB „Elektros kodas“ naudai įkeistas turtas. Iš AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo gauta 7 548 919,34 Lt (2 186 318,16 Eur) pajamų. UAB „Elektros kodas“ perėmė įkeitimu užtikrintą turtą savo nuosavybėn, todėl 272 727,27 Lt (78 987,28 Eur) pardavimo suma nebuvo pervesta į skolininkės BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitomąją sąskaitą. BAB „Medienos plaušas“ iš AB SEB bankui įkeisto turto realizavimo pajamų AB SEB bankui sumokėjo 7 342 319,34 Lt (2 126 482,66 Eur) dydžio sumą. AB SEB bankas padengė 206 600 Lt (59 835,50 Eur) dydžio BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų (utilizavimo darbams).

13.       Iš bylos medžiagos matyti, kad AB SEB banko naudai įkeistas turtas buvo parduotas 2012 m. gruodžio 18 d. varžytynėse, įkeisto turto pardavimo kaina 2013 m. sausio 14 d. varžytynių akte nurodyta 7 146 440  Lt. Visa suma už varžytynėse nupirktą turtą ieškovei buvo sumokėta 2012 m. gruodžio 28 d. BAB „Medienos plaušas“ 2013 m. sausio 29 d. įrangos pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 2013/01/29 pagrindu UAB „VINAPACK“ pardavė kiaušinių dėklų gamybos įrangą. BAB „Medienos plaušas“ šios sutarties pagrindu išrašė 2013 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą 245 000 Lt sumai (202 479,34 Lt plius 42 520,66 Lt). Byloje yra pateikta 2013 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija MED Nr. 0000003, kurioje užfiksuota, kad BAB „Medienos plaušas“ pirkėjui Baltwood, UAB, už 200 000 Lt su 42 000 Lt dydžio PVM pardavė medienos plaušų plokščių gamybos liniją su priklausiniais. Ieškovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad tokie pardavimai buvo atlikti.

14.       Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2013 m. kovo 21 d. buvo pasirašytas neparduoto turto perdavimo kreditoriui aktas, kuriuo UAB „Elektros kodas“ perėmė įkeitimu užtikrintą turtą savo nuosavybėn. Šiame akte ieškovė BAB „Medienos plaušas“ ir UAB „Energijos kodas“ susitarė, kad vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalimi, UAB „Energijos kodas“ per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos privalo atlyginti BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratoriui išlaidas, lygias 1 000 Lt (289,62 Eur). BAB „Medienos plaušas“ 2013 m. kovo 12 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą pirkėjai UAB „Energijos kodas“ pagal minėtą aktą 272 727,27 Lt plius 57 272,73 PVM sumai.

15.       Byloje pareikštu ieškiniu BAB „Medienos plaušas“ įrodinėja, kad vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalimi AB SEB bankas iš parduoto įkeisto turto gautų lėšų liko nepadengęs jam atitenkančią 586 476,10 Lt (169 855,22 Eur) dydžio administravimo išlaidų dalį, o UAB „Energijos kodas“ iš jam perduoto įkeisto turto – 28 667,74 Lt (8 302,75 Eur) dydžio administravimo išlaidų dalį.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti tik iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ 289,62 Eur dydžio administravimo išlaidų atlyginimą, dėl kurio ieškovė ir ši atsakovė susitarė 2013 m. kovo 21 d. BAB „Medienos plaušas“ neparduoto turto perdavimo kreditoriui aktu. Pareikštu apeliaciniu skundu ieškovė įrodinėja, jog teismas nepagrįstai atmetė jo likusią ieškinio dalį.

17.       ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad: kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą; visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą.(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Taigi, iš šios kasacinio teismo suformuluotos taisyklės galima daryti išvadą, kad iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų gali būti apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios buvo patirtos iki turto pardavimo dienos. Ši taisyklė taikytina ir perduodant neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Iš ieškovės BAB „Medienos plaušas“ kartu su 2018 m. rugsėjo 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos išlaidų detalizacijos / skaidymo pagal patirtų išlaidų ir tokių išlaidų patvirtinimo momentą bei pagal hipoteka užtikrinto turto pardavimo / perdavimo datas (toliau – Detalizacijos lentelė) matyti, kad pareikštu ieškiniu reikalaujama iš atsakovių priteisti sumas, kurios būtų skirtos administravimo išlaidoms, atsiradusioms taip pat po atsakovių naudai įkeisto turto pardavimo (perdavimo) dienos, padengti, tačiau tai prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti sumas, skirtas šioms administravimo išlaidoms padengti, pripažintina pagrįsta.

19.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte aiškiai nustatyta, kad būtent kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tokia praktika, kai bankroto administratorius pats savavališkai nustato administravimo išlaidų dengimo dydį ir tvarką, nėra gera ir neatitinka ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

20.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino BAB „Medienos plaušas“ 11 028,73 Eur administravimo išlaidų sąmatą iki pirmajame kreditorių susirinkime bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

21.       2012 m. kovo 6 d. įvykusiame pirmajame BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų sąmata nuo pirmojo kreditorių susirinkimo 6 mėnesių laikotarpiui (bankroto administratoriaus atlyginimas skiriamas nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos): administratorės UAB „Admivita“ bankroto administravimo paslaugos – 9 000 Lt + PVM per mėn.; buhalterinės paslaugos – 2 000 Lt + mokėtini mokesčiai per mėn.; darbuotojų atlyginimai iki 7 900 Lt + mokėtini mokesčiai per mėn., pašto bei kanceliarinės išlaidos – 1900 Lt + PVM per mėn., teisinės paslaugos – 7 000 Lt + PVM per mėn., transporto išlaidos – 707 Lt + PVM per mėn.; archyvo paslaugos pagal faktą, rinkti pasiūlymus archyvo paslaugoms teikti, su kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimu išrinkti priimtiniausią pasiūlymą; kitos išlaidos – pagal faktą iš anksto suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku; apsauga – pagal faktą, viso 28 500 Lt + mokėtini mokesčiai per mėn.

22.       2012 m. spalio 22 d. įvykęs BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimas darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“ priėmė nutarimą nustatyti BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų sąmatą pagal AB SEB banko pasiūlymą, išdėstytą banko balsavimo beliutenio priede Nr. 2, t. y. nustatyta tokia administravimo išlaidų sąmata: nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro skirti 50 000 Lt + mokesčiai administratoriaus atlyginimui; nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki nekilnojamojo turto, esančio Savanorių pr. 183, Vilniuje, pardavimo: buhalterinės paslaugos 434,43 Lt + mokėtini mokesčiai per mėn.; darbuotojų atlyginimai – iki 6 000 Lt + mokėtini mokesčiai per mėn.; teisinės paslaugos – 52 000 Lt + mokesčiai (pagal detaliai nurodytą teisinių paslaugų išlaidų sąmatą); kitos išlaidos – 2 000 Lt Eur; apsauga – pagal faktą; komunaliniai ir kiti mokėtini mokesčiai – pagal faktą. Nustatyta, kad visos išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

23.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp BAB „Medienos plaušas“ ir bankroto administratorės UAB „Admivitabuvo pasirašyta pavedimo sutartis.

24.       Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad administravimo išlaidų dydis bankroto administratorei už jos teikiamas paslaugas buvo nustatytas iki įmonė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o kitų išlaidų dydis kreditorių susirinkimo buvo nustatytas iki įmonės nekilnojamojo turto, esančio Savanorių pr. 183, Vilniuje, pardavimo.

25.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmestos ieškinio dalies nepagrįstumą motyvavo tokiais pagrindais: ieškovė nedetalizavo administravimo išlaidų dydžio, kuris buvo patirtas iki Atsakovei Nr. 1 įkeisto turto pardavimo ir iki Atsakovei Nr. 2 įkeisto turto perdavimo dienos, o atlyginimą už administravimo paslaugas šioms atsakovėms paskaičiavo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog tiek dėl 25 455,80 Lt (7 372,51 Eur) dydžio archyvavimo paslaugų, tiek dėl kitų prašomų priteisti išlaidų dydžio buvo gautas BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimo pirmininko suderinimas, kaip tai buvo nustatyta kreditorių susirinkimo; 2015 m. gruodžio 7 d. įvykęs kreditorių susirinkimas bankroto administratorės veiklos ataskaitoje pateiktos pajamų ir sąnaudų suvestinės nepatvirtino; neužtikrinusi administravimo išlaidų suderinimo ir jų apmokėjimo sukoordinavimo laiku klausimų, bankroto administratorė pati turi prisiimti atsakomybę už BAB „Medienos plaušas“ bankroto byloje atsiradusias ir kreditorių nepatvirtintas administravimo išlaidas.

26.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad ji pagrindė administravimo išlaidų dydį ir pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, taip pat 2017 m. gegužės 30 d. įvykusiame teismo posėdyje pateikta administravimo išlaidų detalizaciją, kuri nebuvo skaitmenizuota) patvirtina, jog didžioji administravimo išlaidų dalis buvo patirta iki 2013 m. kovo 12 d., kai elektros įrenginiai buvo perduoti UAB „Energijos kodas“. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nors administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo įkeisto turto pardavimo momento – 2013 m. sausio 14 d. – dydis nebuvo apskaičiuotas, išlaidų dydžiu nebuvo sumažinta suma, mokėtina AB SEB bankui už jam įkeisto turto pardavimą, tačiau pirmojo turto realizavimo momentu bendrovei priklausė dar 2 turto kompleksai, įkeisti AB SEB bankui. Dėl šios priežasties administravimo išlaidų dydis, tenkantis dengti AB SEB bankui, skaičiuotina nuo bankroto proceso pradžios iki 2013 m. kovo 12 d., kai elektros įrenginiai buvo perduoti UAB „Energijos kodas“, proporcingai kiekvienam hipotekos kreditoriui – AB SEB bankui ir UAB „Energijos kodas“. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat paaiškino, kad nepaisant to, ar buvo apskaičiuotos administravimo išlaidos 2013 m. sausio 14 d., ar ne, AB SEB bankui administravimo išlaidų dengimo laikotarpis tęsėsi dar iki 2013 m. gruodžio 18 d., t. y. paskutiniojo AB SEB bankui įkeisto turto realizavimo momento, ir pateikia kokio dydžio išlaidos buvo patirtos nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2013 m. kovo 12 d., nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. (iki kiaušinių dėklų įrangos su priklausiniais pardavimo), nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. (iki medienos plaušo plokščių gamybos linijos su priklausiniais pardavimo).

27.       Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Energijos kodas“ naudai įkeistas turtas (elektros įrenginiai) įkaito turėtojui buvo perduoti 2013 m. kovo 21 d. neparduoto turto perdavimo kreditoriui aktu, todėl apeliantė klaidingai nurodo, kad šis turtas minėtai atsakovei buvo perduotas 2013 m. kovo 12 d. Kita vertus, nesuprantama, kodėl bankroto administratorė nagrinėjamu atveju AB SEB bankui tenkančią administravimo išlaidų dalį skaičiuoja iki 2013 m. kovo 12 d., nors šios kreditorės naudai įkeistas turtas, kaip teigia apeliantė, buvo parduotas 2013 m. sausio 14 d., 2013 m. gegužės 4 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d., o ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Be to, iš apeliantės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos Detalizacijos lentelės matyti, kad ieškiniu reikalaujama paskirstyti atsakovėms ir administravimo išlaidas, kurios atsirado laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. (826,80 Lt antstoliui I. Gaideliui pagal 2013 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą; 25 455,80 Lt už archyvavimo paslaugas pagal 2013 m. gegužės 28 d. sąskaitą faktūrą), laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 19 d. (199 723 Lt už utilizavimo paslaugas UAB „Žalvaris“ pagal 2014 m. sausio 20 d. sąskaitą faktūrą), nors UAB „Energijos kodas“ neparduotas įkeistas turtas perduotas buvo 2013 m. kovo 21 d., o pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. nutarties 18 punktą) jis privalo apmokėti administravimo išlaidas, kurios atsirado iki turto perdavimo.

28.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos taisyklės lingvistinė analizė suponuoja ir tokią išvadą, kad įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui gali būti atskaičiuojamos tik administravimo išlaidos, kurios buvo patvirtintos kreditorių susirinkimo. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos; prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

29.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad didžioji dalis patirtų išlaidų, prie kurių dengimo turi prisidėti hipotekos kreditoriai, yra patvirtintos galiojančiu ir nenuginčytu kreditorių susirinkimo sprendimu ir dažniausiai kai kurių patvirtintų išlaidų rūšių dydžiai (pavyzdžiui, turto vertinimo išlaidos, buhalterinių paslaugų išlaidos) atitinka ieškinyje nurodytas išlaidas, neretai patvirtintų išlaidų suma yra didesnė nei išlaidų suma, prie kurios dengimo turi prisidėti hipotekos kreditoriai (pavyzdžiui, teisinių paslaugų, transporto, turto apsaugos). Administravimo išlaidų sąmata nebuvo patvirtinta tik 1 397,11 Lt (404,63 Eur) apimtyje. Šios išlaidos buvo patirtos po varžytynių. Taigi, pati apeliantė pripažįsta, kad dalis administravimo išlaidų kreipiantis į teismą su ieškiniu nebuvo patvirtinta kreditorių susirinkimo. Pažymėtina, kad siekdama pašalinti šią kliūtį BAB „Medienos plaušas“ iniciavo kreditorių susirinkimą. Apeliantė nurodo, kad 2017 m. gruodžio 6 d. BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta BAB „Medienos plaušas“ pajamų-sąnaudų suvestinė už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2014 m. sausio 20 d.

30.       Atsakovė UAB „Energijos kodas“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. rugsėjo 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (atsiliepime į BAB „Medienos plaušas“ 2018 m. rugsėjo 3 d. rašytinius paaiškinimus) dėsto galimai buvusius procedūrinius ir kitokius 2017 m. gruodžio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo pažeidimus, tačiau šio kreditoriaus susirinkimo metu priimti nutarimai ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, todėl laikomi teisėtais. Kita vertus, susipažinus su šio kreditorių susirinkimo protokolo turiniu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog kreditorių susirinkimas pritarė pajamų–sąnaudų suvestinėje nurodytoms sumoms. Nors kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti BAB „Medienos plaušas“ pajamų-sąnaudų suvestinę už periodą nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki ataskaitinio laikotarpio, iš protokolo turinio matyti, kad VĮ Turto bankas, 2017 m. gruodžio 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo 4-tu darbotvarkės klausimu balsuodamas „už“, įrašė pastabą: „Patvirtinti išlaidų sumą administratoriaus atlyginimui pagal patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą“. Taip pat šis kreditorius įpareigojo administratorių iki 2018 m. sausio 16 d. sušaukti BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimą, susirinkimui pateikti veiklos ataskaitą, pajamų–sąnaudų ataskaitą už visą bankroto proceso laikotarpį. Tokia VĮ Turto banko pastaba ir nustatyti bankroto administratorei įpareigojimai leidžia spręsti apie tai, kad vis dėlto pajamų-sąnaudų suvestinėje nurodytoms sumoms buvo pritarta tik su tam tikromis sąlygomis – t. y. administratorei pagrindžius nurodytas pajamas bei sąnaudas, o išlaidos administratoriaus atlyginimui patvirtinamos tik pagal patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Vadinasi, negalima daryti išvados, kad 2017 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimas pritarė bankroto administratorės pateiktai pajamų-sąnaudų suvestinėje už periodą nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki ataskaitinio laikotarpio nurodytoms patirtų administravimo išlaidų dydžiams taip, kaip yra nustatyta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje.

31.       Detalizacijos lentelės matyti, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu buvo išrašyta 13 665,19 Lt suma, 2013 m. sausio 9 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu – 48 400 Lt suma, 2013 m. kovo 29 d. – 12 100 Lt suma už suteiktas bankroto administravimo paslaugas. Kaip minėta, 2017 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime VĮ Turto bankas pastabose nurodė, kad išlaidos administratoriaus atlyginimui patvirtinamos tik pagal patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Kaip minėta, 2012 m. spalio 22 d. įvykęs BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimas pritarė administravimo išlaidų sąmatai, kurioje buvo nustatyta, kad nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro yra skiriama 50 000 Lt + mokesčiai administratoriaus atlyginimui. Taigi, galima būtų spręsti, jog šiuo atveju būtų pagrindas pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras reikalauti tik 50 000 Lt sumos. Tačiau UAB „Energijos kodas“ įkeistas turtas buvo perduotas 2013 m. kovo 21 d., todėl iš jos ieškovė negali reikalauti padengti administravimo išlaidų, kurios buvo paskaičiuotos pagal vėliau išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (2013 m. kovo 29 d.). Kita vertus, ieškinyje bankroto administratorė nurodė, kad AB SEB bankas padengė 206 600 Lt (59 835,50 Eur) išlaidas, susijusias su utilizavimu, tačiau Detalizacijos lentelėje nurodyta, kad iš viso bankroto procese iki 2013 m. sausio 14 d. buvo patirta 6 215,04 Lt išlaidų, susijusių su utilizavimu, o likusi utilizavimo išlaidų suma (199 723,08 Lt) nurodyta kaip patirta nuo 2013 m. gruodžio 19 d. Nurodyta, kad iš atsakovių ieškiniu reikalaujama priteisti 205 938,12 Lt. Taigi, lieka neaišku kokiu pagrindu iš AB SEB bankui skirtų lėšų buvo padengta 206 600 Lt suma, nors iš lentelės matyti, kad išlaidos buvo žymiai mažesnės. Neturint tokių duomenų, negalima nustatyti kokios administravimo išlaidos buvo padengtos minėta suma ir ar jos nesidubliuoja su ieškovės prašomomis priteisti iš AB SEB banko sumomis administravimo išlaidoms padengti. Tas pats pasakytina ir dėl 1 000 Lt sumos, kurią privalėjo sumokėti UAB „Energijos kodas“ administravimo išlaidoms padengti.

32.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantės pateikta Detalizacijos lentele, sprendžia, jog joje nurodyti duomenys prieštarauja kitiems lentelėje nurodytiems duomenimis, taip pat kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

33.       Iš 2012 m. kovo 6 d. BAB „Medienos plaušas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad į išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. vasario 27 d. nebuvo įtrauktos bankroto administravimo paslaugų teikimo išlaidos. Tuo tarpu iš 2012 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje pateikta ir pajamų-sąnaudų suvestinė už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. Į suvestinę buvo įtrauktos 65 340 Lt dydžio išlaidos už UAB „Admivita“ suteiktas bankroto paslaugas, tačiau Detalizacijos lentelėje nurodyta, kad pagal iki 2012 m. rugsėjo mėn. išrašytas sąskaitas faktūras buvo apskaičiuotas žymiai didesnis atlyginimas ir šią didesnę sumą ieškovė prašo priteisti pareikštu ieškiniu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurios administravimo išlaidos yra nurodytos kaip patvirtintos 2012 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo, tačiau administravimo išlaidų dydžiai nurodyti pagal sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos vėliau nei įvyko minėtas kreditorių susirinkimas.

34.       Kaip jau minėta, 2012 m. kovo 6 d. įvykęs BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimas buvo nusprendęs, kad nuo pirmojo kreditorių susirinkimo 6 mėnesių laikotarpiui už archyvavimo paslaugas sumokamos išlaidos pagal faktą, tačiau kreditorių susirinkimo pirmininkas turi pritarti pateiktam pasiūlymui archyvavimo paslaugoms teikti. Taip pat nusprendė, kad kitos (atskirai neįvardintos) administravimo išlaidos taip pat apmokamos pagal faktą ir turint suderinimą su kreditorių susirinkimo pirmininku.  

35.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad minėtas kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimas pateiktam pasiūlymui archyvavimo paslaugoms teikti nebuvo gautas, kaip nebuvo gautas ir kreditorių susirinkime įvardytoms kitoms administravimo išlaidoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė į bylą yra pateikusi elektroninius laiškus, iš kurių turinio matyti, kad administratorės atstovas yra tik siuntęs elektroninius laiškus AB SEB banko atstovei, tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, kad buvo gautas teigiamas AB SEB banko atsakymas – pritarimas. Todėl apeliantės argumentas, kad archyvavimo paslaugoms pirkti buvo gautas kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimas, atmetamas kaip nepagrįstas.

36.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniam teismui pateiktais naujais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais neįrodė, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestą ieškinio dalį tenkinti. Pažymėtina, kad apeliantei buvo suteikta galimybė įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą teikiant papildomus paaiškinimus ir naujus rašytinius įrodymus, tačiau buvo pateikti prieštaringi kitiems byloje surinktiems įrodymams ir netikslūs duomenys, sudarantys pagrindą nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad pareikštas ieškinys nebuvo pagrįstas tiksliais ir patikimais rašytinais įrodymais bei paaiškinimais. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012, yra nurodęs, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės elgesys, kai ji administravimo išlaidų dengimo iš parduoto (perduoto) įkeisto turto gautų pajamų klausimo neišsprendė iš karto, kaip tai nustatyta ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje, o pasidengė tik mažąją dalį jų, o likusią dalį reikalauja padengti praėjus trejiems metams, vertintinas kaip neapdairus, nerūpestingas, nekvalifikuotas ir nesąžiningas pačių kreditorių AB SEB banko ir UAB „Energijos kodas“, kurių naudai buvo įkeistas turtas, atžvilgiu (pažeisti šių kreditorių teisėti lūkesčiai laisvai disponuoti gautu turtu), bei kitų BAB „Medienos plaušas“ kreditorių atžvilgiu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad bankroto administratorė netinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas, t. y. neužtikrino administravimo išlaidų suderinimo ir jų apmokėjimo laiku, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl to atsiradusias pasekmes.

38.       Atsakovės AB SEB bankas ir UAB „Energijos kodas“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Energijos kodas“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ji už atsiliepimo į BAB „Medienos plaušas“ apeliacinį skundą parengimą Advokatų profesinei bendrijai „Martovičius ir Damušis“ sumokėjo 847 Eur. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydžio, todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šiai atsakovei iš ieškovės priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

39.       AB SEB bankas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl šios atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš BAB „Medienos plaušas“ (įmonės kodas 121518755) administravimo išlaidų atsakovei UAB „Energijos kodas“ (įmonės kodas 302414693) priteisti 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėjai                                        Danutė Gasiūnienė

                                        Danguolė Martinavičienė

Egidijus Žironas

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-2232-258/2017
  • CK1 1.64 str. Valios išreiškimo forma
  • CPK
  • 3K-3-250/2012
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-506/2012