Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-15][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-3371-554-2018].docx
Bylos nr.: eI-3371-554/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionų administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Judex 134494286 pareiškėjas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 288600210 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Viešasis administravimas
Administracinių paslaugų teikimas
Savavališkos statybos
Kiti su statyba susiję klausimai
Teritorijų planavimas
Statyba
Statyba
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla Nr. eI-3371-554/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00570-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3; 17.5; 17.7; 55.1.1

 

 

 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 11 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas),

sekretoriaujant Neringai Musinienei,  

dalyvaujant pareiškėjos – Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) “ atstovui advokatei K.S.,

trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei E.G.,

          viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

 

          Teismas,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja 2018 m. kovo 21 d. prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:

- pratęsti 2017 m. birželio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170622-00073 įvykdymo terminą 11 (vienuolikai) mėnesių.

 

Pareiškėja prašyme nurodė, taip pat jos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2003 m. liepos 23 d. statybos leidimo Nr. 526-6 ir Nr. 217-115  pagrindu pareiškėja atliko pastato (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvęs žymėjimas plane 6G2p) rekonstrukcijos darbus. Atlikti rekonstrukcijos darbai buvo užbaigti ir 2005 m. gegužės 16 d. surašytas statybos užbaigimo aktas, tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimu (LVAT administracinė byla Nr. A525-338/2011) statybos užbaigimo aktas buvo pripažintas negaliojančiu. 2017 m. birželio 22 d. buvo priimtas Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-170622-00073 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įpareigojant statytoją savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2017 m. gruodžio 21 d. Savavališkos statybos aktu pareiškėjui buvo nurodyta pašalinti savavališkai rekonstruoto gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, statybos metu padarytus pažeidimus - t. y. išardyti: priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); priestatus iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; ir 10,62 m x 1,57 m); užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje.

Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į VTPSI ir prašė šį terminą pratęsti. Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir pratęstas Privalomojo nurodymo vykdymo terminas iki 2017 m. kovo 21 d. Tiek iki prašymo pratęsti terminą pateikimo tiek po jo, pareiškėjas aktyviai veikė ir šiuo metu deda maksimalias pastangas, jog savavališkos statybos padariniai būti įteisinti kaip įmanoma skubiau - t. y. siekiant įteisini savavališką statybą statytojas parengė techninį projektą savavališkos statybos įteisinimui. 2014 m. balandžio 17 d. buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas rekonstrukcijoms darbams ir nurodyta, jog prie pastatų, kurie bus rekonstruojami (įteisinama savavališka statyba) reikalinga suformuoti žemės sklypą. Kadangi buvę kaimyninių pastatų savininkai buvo davę sutikimus rekonstrukcijai dar 2002 metais, todėl iš naujo į gretimų sklypų savininkus nebuvo kreiptasi. Dėl teritorijoje rengiamo teritorijų planavimo dokumento rengimo vyko teisminiai ginčai, iki šios dienos žemės sklypas statytojo pastatų naudojimui nebuvo suformuotas, tačiau jau 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-3009 dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Formavimo ir pertvarkymo projektas šiuo metu yra parengtas, suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir šiuo metu yra viešinamas ŽPDRIS sistemoje (Paslaugos byla Nr. ZSFP-39452). Pagal parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą statytojui jo valdomų pastatų eksploatavimui yra formuojamas atskiras 0,8080 ha ploto žemės sklypas tik statytojo nuosavybes teise valdomų statinių eksploatavimui.

Pabrėžė, kad šiuo metu pareiškėja jau atlikusi nuo jos valios priklausančius veiksmus, įskaitant ir paskaičiavimą įmokos už savavališkos statybos padarinių šalinimą, jog savavališka statyba galėtų būtų įteisinta - t. y. yra parengta projektinė dokumentacija, inicijuotas sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas (planavimo organizatorius Kauno miesto savivaldybės administracija), paskaičiuota įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, tačiau dėl neužbaigtų sklypo formavimo pastatų eksploatacijai ir negautų tapsiančių gretimų sklypų naudotojais sutikimų, savavališka statyba dar negali būti įteisinta - t. y. negali būti įvykdomas Savavališkos statybos akte pateiktas nurodymas nesant pareiškėjos kaltės. Kadangi Žemės sklypo suformavimas, suformuoto sklypo įregistravimas ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas yra būtinos sąlygos tam, kad savavališka statyba galėtų būti įteisinta, pareiškėja iki Savavališkos statybos akte nurodyto termino, kuris buvo jau kartą pratęstas, objektyviai negali įteisinti savavališkos statybos, nors tokią teisę jai suteikia Statybos įstatymas. Pasibaigus projekto viešinimo procedūrai, dar turės būti priimamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl sklypo formavimo ir atliekami sklypo kadastriniai matavimai, o suformuotas sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. Šie veiksmai nepriklauso nuo pareiškėjos valios ir niekaip negali būti jos įtakojami. Tik po to pareiškėja 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo" nustatyta tvarka privalės sudaryti naujai suformuoto žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį.

Taip pat pabrėžė, kad nors pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" gretimų pastatų savininkų sutikimų statybai ir nėra privaloma gauti, tačiau pagal rengiamą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą statytojo valdomas pastatas bei gretimi pastatai atsidurs skirtinguose gretimuose žemės sklypuose, o statytojo pastato konstrukcijos bus arčiau nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Dėl to susiklosto situacija, kai pagal Reglamento 7 priedo 8 p. tampa reikalingas gretimo sklypo valdytojo ir naudotojo faktiškai gretimuose pastatuose esančių suformuotų patalpų savininkų sutikimas, siekiant įteisinti savavališką statybą. Tik dėl šios priežasties Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistai nurodė, kad reikalaus gretimo pastato savininkų sutikimų įteisinant savavališką statybą. Statytojas deda maksimalias pastangas, kad gretimų pastatų savininkai duotų sutikimus savavališkos statybos įteisinimui, juo labiau, kad rengiant pastato rekonstrukcijos projektą dar tuometiniai pastatų savininkai davė sutikimus rekonstruoti pastatą. Kaip paminėta aukščiau, šiuo metu yra susiklosčiusi paradoksali situacija, jog Kauno miesto savivaldybės administracija yra nurodžiusi, kad kol nesuformuotas žemės sklypas ir statytojas nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, įteisinti savavališkos statybos nėra galima, o tik suformavus sklypą savavališkai statybai įteisinti taps privalomas gretimo sklypo valdytojų sutikimas. Taigi, dėl nuo statytojo nepriklausančių priežasčių (iki šiol neužbaigtos sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros - formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio organizatorius yra Kauno miesto savivaldybė, gretimų pastatų savininkų sutikimo neišdavimo (jie taps privalomi tik po to, kai bus suformuotas sklypas)), statytojas nespėjo įteisinti savavališkos statybos ir reikalingas papildomas terminas procedūroms galutinai įgyvendinti. Reikalingas bent 11 mėnesių papildomas terminas tam, jog būtų atlikti visi formalūs veiksmai savavališkos statybos padarinių pašalinimui - savavališkos statybos įteisinimui:baigta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra; tik suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Taigi, nuo šios dienos remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis teisės aktuose numatytas ir reikalingas terminas (jeigu nebus pateikta skundų teismui) iki kol bus priimtas sprendimas tvirtinti pastatams naudoti formuojamo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra 50 darbo dienų (jeigu nebus teikiama pastabų dėl projekto turinio ir su sąlyga, jog formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas ir organizatorius tinkamai atliko procedūras ir nereikės taisyti trūkumų). Papildomai sklypo kadastrinių matavimų atlikimui ir sklypo įregistravimui reikalingas apie 40 dienų terminas, dar 10 darbo dienų terminas - sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Šie veiksmai vėlgi nepriklauso nuo pareiškėjos valios. Naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui, po to, kai suformuotas naujas sklypas yra įregistruojamas reikalingas 20 darbo dienų terminas. Dėl teritorijos ypatybių ir skirtingų gretimų pastatų savininkų, po to, kai bus suformuotas žemės sklypas, statytojo pastatas atsidurs prie ribos su kaimyninių sklypų pastatais. Nors į gretimų formuojamų sklypų valdytojus šiai dienai dar nėra privalomojo teisinio pagrindo kreiptis, tačiau statytojas jau yra kreipęsis į juos ir siekia dar iki formavimo pertvarkymo projekto patvirtinimo gauti šių asmenų sutikimus. Tam bus reikalingas papildomas terminas sutikimams gauti, preliminariai vertinant jis gali siekti apie 3 mėnesiai po sklypų suformavimo ir įregistravimo (įvertinus, jog ir minėti kaimyninėse teritorijose esančių pastatuose esančių patalpų savininkai privalės įregistruoti formuojamus sklypus bei kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo jų vardu dėl naujai suformuoto sklypo). Atsižvelgiant į tai, prašo pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui bent papildomų 11 mėnesių. Šis terminas yra minimalus ir objektyvus per kurį galės būti užbaigti veiksmai, kurie nepriklauso ar tik iš dalies priklauso nuo pareiškėjos valios. Statinio rekonstrukcija, įskaitant ir pastatų dalis, kurios pripažintos savavališka statyba, yra galimos, todėl įpareigojus jas nugriauti ir nesudarius pareiškėjai galimybės ją įteisinti pažeistų Statybos įstatyme įtvirtintą statytojo teisę įteisinti savavališką statybą, jeigu tokia apskritai buvo leidžiama, tačiau buvo pažeistos formalios procedūros.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei jo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo pareiškėjos prašymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas 2017 m. birželio 8 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2017 m. birželio 13 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-717-(15.2), kuriame nurodyta, kad statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturint statybą leidžiančio dokumento ir patvirtinto statybos projekto - t. y. savavališkai, 2004 - 2005 metais rekonstravo gamybos/pramonės pastatą valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Nustatęs savavališkos statybos faktą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos Kauno departamento pareigūnas 2017 m. birželio 21 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170621-00053, kuriame konstatavo, kad savavališkai rekonstruotas gamybos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, pristatant priestatus šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m) ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytas antras aukštas ant buvusios vieno aukšto dalies bei įrengtos patalpos pastogėje. Rekonstruoto statinio kategorija – ypatingas statinys. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 138 punktu, Inspekcijos Kauno departamento pareigūnas 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjai taip pat surašė ir Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų Nr. PNSD-20-170622-00043 bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padalinius Nr. PNSSP-20-170622-00073, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2017 m. birželio 21 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti savavališkai rekonstruoto gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, priestatus šiaurės rytinėje dalyje 96,49 m x 23,13 m) ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies bei įrengtas patalpas pastogėje, kad pastatas atitiktų 2001-01-31 kadastro bylos duomenis. Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindamas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą, 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00057 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. kovo 21 d.

Pabrėžė, kad savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai reglamentavo, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą <...>; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Remiantis savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, ypatingas statinys – tai statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; statinys, kuris yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuota, kad naujo ypatingo statinio rekonstrukcijai turėjo būti gautas leidimas vykdyti statinio rekonstrukciją. Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis reglamentavo, kad savavališka statyba tai statinio statyba (rekonstravimas) be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.

          Taip pat akcentavo, kad pagal savavališkos statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ypatingos kategorijos gamybos paskirties statinio rekonstravimui valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo privaloma parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013; LVAT 2013-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai taip pat numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ypatingojo statinio apibrėžimas nepasikeitė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ypatingojo statinio rekonstravimui yra privalomas rekonstrukcijos projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Iš to seka, kad pareiškėjo rekonstruotam ypatingos kategorijos gamybos paskirties statiniui  valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra privaloma parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.

Pabrėžė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Vadovaujantis LVAT praktika, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. LVAT yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios - t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013). Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje - siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Taigi, LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, LVAT 2014-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014).

          Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė akcentavo, kad pareiškėjos prašymas pratęsti terminą, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, galėtų būti tenkinamas teismui pripažinus, jog pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies prasme, o prašomas terminas laikytinas protingu, pagrįstu bei užtikrinančiu savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą.

Pareiškėjos prašymas patenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalis nustato Privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti 6 mėnesių terminą, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti dar 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos parengimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Teismas konstatuoja, kad svarbios priežastys betarpiškai siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jeigu asmuo, kuriam surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi teisės aktuose numatytų veiksmų - siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turi faktinį pagrindą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme. Priimti tokį sprendimą galimybė atsiranda tik tada, kai pakankamai akivaizdu, jog vykstančiai procedūrai pareiškėjas negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat sąlygoja Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos rengimu, bet su kitų reikalingų dokumentų gavimu. Iš to seka, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra - kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra - kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

Šiuo atveju pareiškėja ir jos atstovė prašo teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 11 mėnesių dėl to, kad, siekiant įteisinti savavališką statybą, būtina užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, o tam reikalingas laikas, nes tik suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Po to, remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, teisės aktuose numatytas ir, tuo pačiu, reikalingas terminas (jeigu nebus pateikta skundų teismui) iki kol bus priimtas sprendimas tvirtinti pastatams naudoti formuojamo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą - 50 darbo dienų (jeigu nebus teikiama pastabų dėl projekto turinio ir su sąlyga, jog formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas ir organizatorius tinkamai atliko procedūras ir nereikės taisyti trūkumų). Papildomai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui ir sklypo įregistravimui reikalingas dar apie 40 dienų terminas, dar 10 darbo dienų terminas - sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui, po to, kai suformuotas naujas sklypas yra įregistruojamas reikalingas 20 darbo dienų terminas. Dėl teritorijos ypatybių ir skirtingų gretimų pastatų savininkų, po to, kai bus suformuotas žemės sklypas, statytojo pastatas atsidurs prie ribos su kaimyninių sklypų pastatais. Statytojas jau yra kreipęsis į gretimų sklypų savininkus ir siekia dar iki formavimo pertvarkymo projekto patvirtinimo gauti šių asmenų sutikimus. Tam bus reikalingas papildomas terminas sutikimams gauti, preliminariai vertinant jis gali siekti apie 3 mėnesiai po sklypų suformavimo ir įregistravimo (įvertinus, jog ir minėti kaimyninėse teritorijose esančių pastatuose esančių patalpų savininkai privalės įregistruoti formuojamus sklypus bei kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo jų vardu dėl naujai suformuoto sklypo).

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra), kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas 2017 m. birželio 8 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2017 m. birželio 13 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-717-(15.2), kuriame konstatavo, jog kad statytojas (pareiškėja), neturėdama statybą leidžiančio dokumento ir patvirtinto statybos projekto - t. y. savavališkai, 2004 - 2005 metais rekonstravo gamybos/pramonės pastatą valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nustatęs savavališkos statybos faktą ir vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos Kauno departamento pareigūnas 2017 m. birželio 21 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170621-00053, kuriame konstatavo, kad savavališkai rekonstruotas gamybos paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pristatant priestatus šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m) ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytas antras aukštas ant buvusios vieno aukšto dalies bei įrengtos patalpos pastogėje. Rekonstruoto statinio kategorija – ypatingas statinys. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 138 punktu, Inspekcijos Kauno departamento pareigūnas 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjai taip pat surašė ir Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų Nr. PNSD-20-170622-00043 bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padalinius Nr. PNSSP-20-170622-00073, kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2017 m. birželio 21 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti savavališkai rekonstruoto gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, priestatus šiaurės rytinėje dalyje 96,49 m x 23,13 m) ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies bei įrengtas patalpas pastogėje, kad pastatas atitiktų 2001-01-31 kadastro bylos duomenis.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindamas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą, 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00057 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. kovo 21 d. 2017 m. kovo 21 d. pareiškėja pateikė prašymą apygardos administraciniam teismui terminą pratęsti šį terminą dar 11 mėnesių (TIS Liteko duomenys).

Administracinėje byloje šiuo metu esmės nėra ginčo dėl to kad, norėdama įteisinti savavališkai pastatytas (rekonstruotas) statinio dalies, pareiškėja privalės iki galo atlikti visas procedūras, kurios išvardintos tiek pareiškėjos prašyme teismui, tiek ir trečiojo suinteresuotos asmens atsiliepime, taip pat gauti sutikimus ir tik tada gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 28 str. nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Statytojui suteikiama teisė įteisinti savavališką statybą, kreipiantis į atitinkamus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad pareiškėja turi galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, to aktyviai siekia, tačiau didžioji dalis procedūrų ir veiksmų nepriklauso nuo jos valios, nes tai atskirų institucijų kompetencija (derinimas, tvirtinimas, tikrinimas ir pan.)Pareiškėja negali visiškai įtakoti institucijų veiksmų laiko atžvilgiu ir todėl veiksmų atlikimo terminai iš esmės nėra priklausomi tik nuo pareiškėjos valios. Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir, atsižvelgus į vyksiančias teritorijos ir statybos dokumentų rengimo bei planavimo procedūras, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pratęsti jai terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki prašomos datos, skaičiuojant ją nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (ABTĮ 56 str.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)prašymą patenkinti visiškai.

Pratęsti 2017 m. birželio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170622-00073 įvykdymo terminą 11 (vienuolikai) mėnesių – iki 2019 m. gegužės 11 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                          Rimantas Giedraitis

 

 

                                                                                              Daina Kukalienė

 

 

                                                                                                                  Algis Markevičius


Paminėta tekste:
  • 3K-3-492/2008
  • A-283-822/2015