LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-469-777/2022 pagal ieškovų G. P. ir R. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grindinis“, E. V. ir V. V. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Grindinis“ ir jo valdymo organų veiklos tyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Franklis“,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. P. ir Ramūnas P. K. apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gindinis“ (toliau – ir bendrovė), E. V. ir R. V. dėl juridinio asmens ir jo valdymo organų veiklos tyrimo, kuriuo prašo priimti nutartį dėl UAB „Grindinis“ ir vadovų E. V. ir V. V. veiklos tyrimo pradėjimo ir paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar bendrovė UAB „Grindinis“ ir jos vadovai E. V. ir V. V. veikė tinkamai; teismui nusprendus, kad UAB „Grindinis“ ir atsakovų E. V. ir V. V. veikla yra netinkama, taikyti vieną iš priemonių, numatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje; priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai, nepranešus atsakovams, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovės UAB „Grindinis“ materialaus, nematerialaus turto, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (juridinio asmens kodas 141972256, adresas H. Manto g. 2, Klaipėda). Paskirtam UAB „Grindinis“ turto administratoriui pavesti: sudaryti UAB „Grindinis“ turto ir dokumentų aprašą; suteikti teisę susipažinti su visais UAB „Grindinis“ veiklos dokumentais, sandoriais, turimu turtu, finansiniais buhalteriniais dokumentais, stebėti UAB „Grindinis“ vardu atidarytas banko sąskaitas; atlikti visus veiksmus, būtinus užtikrinti, kad UAB „Grindinis“ visas ir bet koks turtas būtų naudojamas tik UAB „Grindinis“ įstatuose numatytai komercinei veiklai vykdyti, tik UAB „Grindinis“ pajamoms uždirbti; atlikti visus veiksmus būtinus užtikrinti UAB „Grindinis“ gaunamas pajamas ir išsaugoti turimą turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančius pas UAB „Grindinis“ ir trečiuosius asmenis; priimti visus UAB „Grindinis“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Grindinis“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nustatyti laikinajam turto administratoriui 500 Eur mėnesinį atlyginimą.

3.       Ieškovų teigimu, UAB „Gindinis“ atsakovų yra sąmoningai sistemingai nuo 2015 metų blogai valdoma, didinami kreditoriniai įsiskolinimai ir taip bendrovė yra vedama prie bankroto; atsakovų veikla pažeidžia bendrovės ir atsakovės, kaip akcininkės, teisėtus interesus, atsakovai piktybiškai nuo ieškovės slepia bendrovės informaciją ir dokumentus, neteikia ieškovei informacijos apie bendrovę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės pajamos yra slepiamos ir perkeltos į kitą atsakovų valdomą juridinį asmenį UAB „Franklis“. Ieškovų įsitikinimu, prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų reikiamų įrodymų išsaugojimą ir tokiu būdu sudarytų sąlygas teismo paskirtiems ekspertams ištirti faktiškai egzistuojančią bendrovės ūkinę būklę. Ieškovų įsitikinimu, egzistuoja visi pagrindai byloje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos

5.       Įvertinęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, kurios sudaro įrodinėjimo ir ginčo dalyką šioje byloje. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad minėtos aplinkybės (apie tai, kad vienas iš atsakovų (V. V.) (ne) pažeidinėja ieškovės, kaip akcininkės, teises ar (ne) perkėlinėja bendrovės turtą, veiklą ir darbuotojus į kitą įmonę (UAB „Franklis“) ir kt.) kiekvienos iš šalių yra interpretuojamos skirtingai, dėl šių aplinkybių tarp šalių yra kilęs ginčas. Šis ginčas šiuo metu nėra pakankamas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą.

6.       Teismas pažymėjo, kad šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, jog (ne) egzistuoja pagrindas pradėti atsakovės UAB „Grindinis“ ir vadovų E. V. bei V. V. veiklos tyrimą nevertina ir dėl jų spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepasisako, nes tai yra bylos nagrinėjimo dalykas, į kurį bus atsakyta išnagrinėjus ginčą iš esmės.

7.       Taip pat teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus padarė išvadą, kad prašyme nurodyti pagrindai nepagrindžia, kad šiuo atveju yra reali grėsmė būsimo, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kad netaikius tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius turto ar administravimo bendrovėje, būsimas teismo sprendimas vis tiek galės būti įvykdytas.

8.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus, neišsaugoti įmonės turtą ir dokumentus, kad šiuo atveju nenustatytas atsakovų nesąžiningumas, todėl nėra pagrindo teigti, jog kyla grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovai G. P. ir R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą; spręsdamas, esą atsakovas V. V. (ne) pažeidinėja ieškovės, kaip akcininkės, teises ar (ne) perkėlinėja bendrovės turtą, veiklą ir darbuotojus į kitą įmonę (UAB „Franklis“), nesivadovavo kituose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas. Ieškovų, įsitikinimu, ieškovai pagrindė ir nurodė pakankamai daug aplinkybių bei faktų, rodančių galimą atsakovų nesąžiningumą, o teismas nepagrįstai ignoravo ieškovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie atsakovų neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus.

9.2.                      Teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, ignoravo ieškovų prašymą prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, atsakovų pateiktus civilinėje byloje Nr. e2-226-524/2022. Šios bylos duomenys neginčijamai liudija, kad atsakovai veikė priešingais UAB „Grindinis“ ir ieškovės, kaip akcininkės, interesais, nes perkėlinėjo žmogiškuosius išteklius iš UAB „Grindinis“ į UAB „Franklis“. Tokiu būdu teismas apribojo ieškovų galimybes pagrįsti savo pateiktą procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje teismo išreikalautais duomenimis. Nurodė, kad minėtų įrodymų į šią bylą pateikti ieškovai negalėjo, kadangi šie įrodymai atsakovų prašymų civilinėje byloje Nr. e2-226-524/2022 pripažinti konfidencialiais.

9.3.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovų nurodomi argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra bylos įrodinėjimo dalykas.

9.4.                      Teismo išvada, kad esą nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsta. Teismas nenurodė, kaip ekspertai nustatytų atsakovų neteisėtus veiksmus, jei atsakovai dokumentus nuslėptų ar sunaikintų. Be to, teismas nenurodė, kaip būtų vykdomas teismo sprendimas, priimtas šioje byloje, kai prie nemokumo vedamai bendrovei bus iškelta bankroto byla. Akivaizdu tai, kad tokiu atveju teismo sprendimas šioje byloje ne tik praras esmę, bet ir taps neįmanomas; atsakovams galutinai perkėlus visą UAB „Grindinis“ turtą į konkuruojančią bendrovę ar perleidus tretiesiems asmenims, akivaizdu, kad teismo sprendimas šioje byloje netektų prasmės.

10.       Atsakovai UAB „Grindinis“, E. V. ir V. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      ieškovas R. P. šiuo metu yra bendrovės konkurentės UAB „SVEO grupė“ vadovas, atsakovų žiniomis, ir akcininkas. Ieškovė G. P. ilgą laiką buvo pasyvi akcininkė, bendrovės veikla nesidomėjo, o 2020 m. vasario 26 d. netikėtai pareikalavo pateikti jai visą informaciją apie bendrovę. Kadangi ieškovė neturi reikiamo akcijų kiekio gauti visą informaciją apie bendrovę, o ieškovas R. P. valdo konkuruojančią bendrovę, ieškovei buvo pateikta tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta informacija. Atsakovų įsitikinimu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi tikslą ne apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o gauti bendrovės komercines paslaptis sudarančią informaciją.

10.2.                      Prašomas skirti administratorius – UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ buvo ieškovo R. P. valdytos įmonės UAB „SVEO“ restruktūrizavimo administratorius, todėl neabejotina, kad paskyrus šį asmenį administratoriumi, jis galėtų pasiekti savo tikslą – gauti prieigą prie visų bendrovės dokumentų.

10.3.                      Ieškovų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, pasak ieškovų, patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą, yra nepagrįstos.

10.4.                      Ieškovai neįrodė, kad šiuo atveju yra reali grėsmė apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovų kreipimasis į teismą kaip tik sutampa su atsakovų išvykimo iš Lietuvos Respublikos (apie kurį ieškovai per savo atstovą neabejotinai žinojo) laiku, o ne su kokiomis nors aplinkybėmis, įrodančiomis, jog bendrovės turtas ar dokumentai nebus išsaugoti. Pažymėjo, kad jei teismas tenkins reikalavimą dėl bendrovės tyrimo, pagal CK 2.124 straipsnį bus tiriama, ar juridinis asmuo (jo valdymo organai) veikė tinkamai. Jeigu atsakovai ir ryžtųsi atlikti neteisėtus veiksmus su bendrovės dokumentais ar turtu (tokių veiksmų nei vienas iš atsakovų neatliko ir neketina atlikti) tyrimo metu tokios aplinkybės būtų atskleistos.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Franklis“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

11.1.                      ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas iš esmės dėl ieškinio pagrindą sudarančių ir pačių ieškovų nurodytų subjektyvių aplinkybių, dėl kurių pagrįstumo ir teisingumo bus dar tik sprendžiama ateityje, išnagrinėjus šį ginčą iš esmės.

11.2.                      Ieškovai jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti atsakovų sąžiningumu ar jų ketinimais išvengti būsimo sprendimo byloje įvykdymo taip ir nepateikė. Ieškovų nurodyti spekuliatyvaus pobūdžio argumentai apie tariamą ieškovės interesų pažeidimą, netinkamai valdant bendrovę, jokia forma nepatvirtina ir neįrodo atsakovų veiksmų nesąžiningumo. Minėtos aplinkybės kiekvienos iš šalių yra interpretuojamos skirtingai, todėl negali būti laikomos vienos šalies nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais tokių griežtų ribojimų bendrovei taikymą dar iki ginčo galutinio išsprendimo. Dėl kiekvienos iš šalių pateiktų įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės bus pasisakyta išnagrinėjus šį ginčą iš esmės.

11.3.                      Ieškovų nurodyti kitų teismų procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip prejudiciniai šioje byloje, ypatingai sprendžiant dėl atsakovų veiksmų vertinimo jų sąžiningumo aspektu. Nei viename iš ieškovų nurodytų procesinių sprendimų nebuvo konstatuotas atsakovų nesąžiningo elgesio faktas, tose bylose net nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovų veiksmų vertinimu nesąžiningumo aspektu.

11.4.                      Ieškovai nepateikė duomenų apie jokias realiai egzistuojančias grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Net ir netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius turto ir dokumentų administravimo bendrovėje, būsimas teismo sprendimas galės būti įvykdytas.

11.5.                      Byloje ginčo dalyką sudaro vertinimas, ar yra poreikis pradėti bendrovės veiklos tyrimą, kurį galima pradėti ir netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – viso bendrovės materialaus, nematerialaus turto, įskaitant buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų praprastojo administravimo. Bendrovės turtas, kuriam norima nustatyti paprastąjį administravimą, apskritai negali būti vertinamas kaip bylos ginčo dalykas. Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog bendrovės vadovė ketina sumažinti įmonės turtą, nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo)

14.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

15.       Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje, t. y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų.

16.       Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

17.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl būtina labai atidžiai analizuoti tiek jos taikymo pagrindą, tiek ir ryšio tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų buvimą. Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m, vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017). Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, būtina nustatyti, ar byloje įrodytos tokios griežtos ir asmenų teises itin ribojančios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, kaip turto administravimas, taikymo sąlygos ir ar egzistuoja ryšys tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir byloje pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020).

18.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai suponuoja išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016).

19.       Pareiga įrodyti šios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti šios priemonės taikymu įmonei ar jos dalyviams siekiamos suteikti apsaugos poreikį bei efektyvumą (CPK 178 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantai atskirajame skunde nekelia klausimo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau šiuo klausimu ir nepasisako, įvertindamas tik tai, ar egzistavo antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21.       Apeliantai (ieškovai) pareiškė teisme ieškinį dėl atsakovės UAB „Grindinis“ ir jo valdymo organo veiklos tyrimo. Ieškinio dalykas – reikalavimas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o pagrindas – juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių netinkama veikla. Juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Apeliantai laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti bendrovės turto, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentų, praprastąjį administravimą – poreikį grindė tuo, kad atsakovų veikla prieštarauja bendrovės ir ieškovės, kaip bendrovės akcininkės interesams, todėl, siekiant užtikrinti juridinio asmens veiklos tyrimui reikalingus įrodymus bei sudaryti sąlygas tyrimui atlikti, turi būti taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir bendrovei paskirtas administratorius. 

22.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai nurodė, kad ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, kurias bylos šalys interpretuoja skirtingai, t. y. dėl nurodytų aplinkybių vertinimo byloje yra kilęs ginčas, ir kurios sudaro įrodinėjimo dalyką byloje sprendžiant dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo. Tarp šalių kilęs ginčas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatė atsakovų nesąžiningumo bei padarė išvadą, kad apeliantai nepagrindė sprendimo neįvykdymo grėsmės.

23.       Šiuo atveju įvardijami atsakovų nesąžiningumo argumentai patvirtina, kad tarp bendrovės akcininkų iš tiesų yra kilęs ginčas dėl bendrovės valdymo, bet nepatvirtina objektyviai egzistuojančio poreikio dar iki ekspertų išvadų dėl bendrovės ir kitų atsakovų veiklos tyrimo pateikimo teismui nušalinti teisėtai paskirtą vadovą ir pavesti vadovavimą bendrovei, taikant laikinąsias apsaugos priemones, apeliantų siūlomam administratoriui. Dėl apeliantų nurodytų atsakovų galimai nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl jos negali būti vertinamos kaip neabejotinai pagrindžiančios atsakovų nesąžiningumą. Apeliantai nepateikė įrodymų, galinčių lemti vertinimą, kad, teismui nutarus paskirti bendrovės veiklos tyrimą, teismo paskirti ekspertai negalėtų tinkamai atlikti jiems pavestų funkcijų.

24.       Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad atsakovai gali perleisti bendrovės turtą ar paslėpti dokumentus nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad bendrovės dokumentai nebus pateikti tyrimą atliksiantiems ekspertams. Be to, patys apeliantai ieškinyje nurodė, kad ieškovai, gavę ieškinį dėl priverstinio akcijų išpirkimo, sustabdė bendrovės gamybinės bazės pardavimo veiksmus (ieškinio 27 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodyta aplinkybė, kad atsakovų nesąžiningą bendrovės ir apeliantės, kaip bendrovės akcininkės, atžvilgiu patvirtina kitų teismų sprendimai kitose bylose, t.y. Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. A2.-201-666/2020 bei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. AN2-213-606/2020, kuriomis atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė už ieškovės, kaip akcininkės, teisių pažeidimą, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad minėtose bylose buvo sprendžiama dėl atsakovo V. V. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį, tačiau nebuvo sprendžiama dėl atsakovo nesąžiningumo ir atsakovo nesąžiningumas ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, atžvilgiu, priešingai, nei nurodo apeliantai, minėtuose procesiniuose dokumentuose nebuvo konstatuotas. Nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumą ir apeliantų nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-226-524/2022, kuria atsakovei paskirta bauda už dokumentų nepateikimą nurodytoje byloje. Tai, kad atsakovai netinkamai vykdė teismo įpareigojimą pateikti dokumentus civilinėje byloje, nereiškia, kad atsakovai nepateiks bendrovės dokumentų ir teismo paskirtiems ekspertams. Taigi nurodytos aplinkybės niekaip neįrodo atsakovų nesąžiningumo bei nagrinėjamoje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo priimto procesinio teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjama byla, neturi pagrindo sutikti ir su apeliantų nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo apeliantų prašymą prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, atsakovų pateiktus civilinėje byloje Nr. e2-226-524/2022 ir tokiu būdu apribojo galimybes pagrįsti savo pateiktą procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi, paskirdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, taip pat pasiūlė apeliantams pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Apeliantai 2022 m. vasario 24 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, tačiau nei ieškinyje, nei papildomuose paaiškinimuose toks prašymas nebuvo pareikštas, todėl teismas šio prašymo skundžiamoje nutartyje nesprendė ir negalėjo spręsti, todėl ir negalėjo pažeisti apeliantų teisės pragrįsti prašymą.

26.       Nesant nei įrodymų, nei pagrįstų prielaidų, iš kurių ieškinio priėmimo stadijoje galima būtų bent numanyti apie apelianto nurodomus neteisėtus atsakovės UAB „Grindinis“ vadovės galimus nesažiningus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neįžvelgia grėsmės būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.

27.       Šiame kontekste aktualu ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos, taigi kilus šalių teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir jį perdavus vieno iš akcininkų pasiūlytam administratoriui, būtų nepaneigta tikimybė, kad dėl ūkio subjekto valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo, verslo valdymo patirties stokos, galėtų būti sutrikdyta įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas pažeistų ginčo šalių pusiausvyrą, taip pat ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principus, bendrovių interesus.

29.       Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamus tikslus bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teismų praktikoje pripažįstama, jog jų įgyvendinimo užtikrinimas gali būti pasiektas kitomis CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis priemonėmis – įmonės turto, turtinių teisių areštu, reikalavimo valdymo organams gauti įmonės dalyvių ar jų dalies pritarimą, priimant atitinkamus sprendimus ar sudarant sandorius, nustatymu ir kt.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos

Teisėja                                                                                          Romualda Janovičienė