Civilinė byla Nr. e2-3165-1070/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20717-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2021 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant E. V.,

dalyvaujant ieškovei E. B. ir jos atstovei advokatei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė E. B. padavė teismui ieškinį, kurio prašo nustatyti jos ir atsakovo R. M. nepilnamečio vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 250 Eur, mokėtinų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 2635 Eur išlaikymo įsiskolinimą G. M. už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. (el. b. l. 1-3).

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės G. M. tėvai. Dukros gyvenamoji vieta nenustatyta. Ieškovė pagal galimybes materialiai išlaiko savo dukrą, nors jos (ieškovės) turtinė padėtis labai sunki. Ieškovės mėnesio pajamos: apie 469 Eur darbo užmokestis ir 60 Eur išmoka vaikui, iš viso - 529 Eur. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius, iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, bei 2635 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. gruodžio 21 d. laikotarpį (15,5 mėn.), skaičiuojant po 170 Eur kas mėnesį.

3.       Atsakovas R. M. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškinys, jo priedai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti atsakovui 2021 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išsiuntus procesinius dokumentus atsakovui jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 60). 2021 m. rugpjūčio 30 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gavo bylos procesinius dokumentus.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad šalių dukra nuolat gyvena su ieškove, atsakovas nebendrauja su dukra. G. M. paskirtas atskiras kambarys nuomojamame bute, vaikas turi reikalingus baldus ir ugdymo priemones. Mergaitė lanko Kovo 11-osios gimnaziją, jos sveikata stebima Kauno poliklinikos Dainavos poliklinikoje. G. M. nereiškia noro bendrauti su tėvu, dėl lėšų trūkumų nelanko būrelių. Tokio amžiaus vaikui būtini papildomi užsiėmimai, lankymasis kultūriniuose renginiuose, pramogos su bendraamžiais. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma leis patenkinti mergaitės poreikius. Ieškinys pateiktas vadovaujantis vaiko interesais ir turėtų būti patenkintas (el. b. l. 100-102).

5.       Teismo posėdžio metu ieškovė E. B. palaikė ieškinį, prašė patenkinti jį visiškai. Papildomai nurodė, kad gauna apie 500 Eur atlyginimą ir 70 Eur valstybės išmoką vaikui. Su dukra gyvena nuomojamame bute (nuomos mokestis 250 Eur), dukra neturi sveikatos problemų, tačiau būrelių ir užsiėmimų nelanko dėl pragyvenimo lėšų trūkumo. Atsakovas su dukra nebendrauja, piktnaudžiauja alkoholiu, nemoka išlaikymo. Ieškovė duoda kasdien dukrai po 5-10 Eur dienpinigių valgiui ir kitkam nupirkti. Ieškovė perka vaikui žuvų taukus, specialų tepalą, į mėnesį išlaidos vaistams ir vitaminams yra apie 45 Eur.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė patenkinti ieškinį visiškai.

7.       Atsakovas R. M. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai 2021 m. rugpjūčio 30 d. parengiamojo posėdžio metu. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. l. 105). Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui ir išvadą teikiančios institucijos atstovui, kadangi nebuvo pateiktas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė į bylą rašytinę išvadą (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Nustatyta, kad nepilnametė G. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo dukra (ieškinio priedas). Šalys yra nesusituokusios ir kartu negyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Ieškinio padavimo metu G. M. mokėsi K. K. 11-osios gimnazijoje, 11 klasėje. Ieškovės paaiškinimais dukra ir šiuo metu tęsia mokslus gimnazijoje.

9.       Ieškovės pajamos yra apie 520 Eur į mėn. atskaičius mokesčius (ieškinio priedai). Be to, ji gaudavo ir gauna kas mėnesį valstybės išmoką vaikui (2019 m. – 50 Eur mėn., 2020 m. – 60 Eur į mėn., 2021 m. - 70 Eur į mėn., ieškinio priedas). Teismo išreikalautais duomenimis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto (el. b. l. 5, 14). Ieškovė paaiškino, kad gyvena su dukra nuomojamame bute, už kurio nuomą kas mėnesį moka po 250 Eur. 

10.       Atsakovo vardu VĮ „Regitra“ įregistruota transporto priemonė F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6, 7). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto (el. b. l. 15). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išrašo matyti bei atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas yra dirbantis bei gauna pastovias pajamas (el. b. l. 8-13, 116-123). 2021 m. rugpjūčio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad gyvena pas tėvus, yra sveikas, turi galimybę uždirbti į mėnesį 600-700 Eur.

11.       Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei to, kad atsakovas turi teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsakovas, gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį, nepateikė atsiliepimo, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko mokėti dukrai 200 Eur išlaikymą į mėnesį. Nagrinėjamu atveju byloje būtina nustatyti sumą, reikalingą šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, bei abiejų šalių galimybę teikti vaikui būtiną jo poreikiams išlaikymą.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina.

13.       Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).

14.       Nagrinėjamu atveju šalių vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas nesirūpina dukra, jos buitimi. Atsakovas, gavęs šios bylos procesinius dokumentus, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, tesimo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

15.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas. Išvadą teikianti institucija patvirtino išvadoje, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka šalių dukros interesus. Nors tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, siekiant užtikrinti vaiko teisę gyventi stabilioje aplinkoje. Šiuo teismo sprendimu nustatoma nepilnametės G. M. gyvenamoji vieta kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui

16.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

17.       CK 3.200 straipsnyje yra įtvirtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

18.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

19.       Minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

20.       Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad MMA kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka MMA. MMA didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. . e2A-1728-896/2019, 36 punktas).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22.       Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

23.       Ieškovė nurodo, kad G. M. išlaikymui būtina 500 Eur į mėnesį: 25 Eur mokymosi priemonėms; 20 Eur vaistams; 25 Eur vitaminams; 50 Eur komunaliniams mokesčiams; 120 Eur maistui; 50 Eur drabužiams ir avalynei; 40 Eur higienos priemonėms; 20 Eur buitinėms prekėms; 15 E. I.; 20 Eur telefonui; 50 Eur laisvalaikiui; 60 Eur dienpinigiams (ieškinio priedas).

24.       Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus vaiko poreikius, mano, kad ieškovė nepagrindė vaiko būtinų poreikių kas mėnesį leisti 45 Eur vaistams ir vitaminams, 60 Eur dienpinigiams, 40 Eur higienos priemonėms. Teismo nuomone, mergaitės poreikis vitaminams, vaistams galėtų būti užtikrintas 30 Eur suma į mėn., higienos priemonėms pakaktų 25-30 Eur į mėn. Dienpinigiai, teismo nuomone, apskritai nėra būtini vaikui. Visos kitos ieškovės nurodytos išlaidos vaikui laikytinos protingomis ir pagrįstomis, bei neprivalo būti įrodytos papildomomis įrodinėjimo priemonėmis (šio sprendimo 20 punktas). 

25.       Vertinant mergaitės poreikius, reikšminga ir tai, kad ieškovė kartu su dukra gyvena nuomojamame būste, mokėdama už nuomą 250 Eur į mėnesį. Todėl ieškovei tenka pareiga užtikrinti mergaitei gyvenamąją vietą, kas mėnesį mokant nurodyto dydžio nuomos mokestį. Turint omenyje tai, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko būtinų poreikių lygiomis dalimis, laikytina, kad į šalių dukros poreikių išlaidas turi būti įtraukta ½ dalis ieškovės mokamo nuomos mokesčio, t. y. 125 Eur (250 Eur/2). Apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuojama, kad šalių dukros būtiniems poreikiams būtina 535 Eur suma į mėn. (25+30+50+120+50+30+20+15+20+50+125).

26.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur, t. y. sumą, mažesnę už ½ dalį vaiko poreikiams būtinos sumos. Skirstant šalims tenkančią mokėti vaiko išlaikymo sumą, reikšminga ir tai, kad ieškovė kas mėnesį gauna iš savivaldybės 70 Eur išmoką vaikui. Šiuo atveju, teismo nuomone, iš atsakovo vaikui priteistinas išlaikymas neturi būti mažinamas savivaldybės mokama išmoka. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad šalių dukra nelanko jokių būrelių dėl ieškovės lėšų stokos. Ieškovė neįtraukė į vaiko poreikių lentelę išlaidų būreliams. Todėl laikytina, kad mergaitės poreikį užklasinei veiklai, būreliams, priteisus iš atsakovo būtiną vaikui išlaikymą, užtikrins būtent valstybė, mokėdama ieškovei išmoką vaiko poreikiams (sprendimo 22 punktas).

27.       Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų parengiamajame teismo posėdyje nustatyta, kad jis nemoka išlaikymo savo dukrai. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį pagal CK 3.192 straipsnį, paskirstant tarp šalių vaiko išlaikymo pareigą. Ieškovė sutinka prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo lygiomis dalimis, nors jos turtinė padėtis yra sudėtingesnė nei atsakovo. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, kuriai dėl to teks didesnė vaiko ugdymo našta. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, kai atsakovas gyvena tėvų namuose, nemokėdamas jiems už gyvenamąją vietą. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 250 Eur dukros išlaikymui, mokėtinus kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

28.       Atsakovo teiginiai, kad jis gali mokėti dukros išlaikymui tik 200 Eur į mėn. šiuo atveju nereikšmingi. Atsakovas susilaukdamas vaiko, prisiėmė atsakomybę juo tinkamai pasirūpinti. Jis turi galimybę dirbti kitą geriau mokamą darbą, nes, jo paaiškinimais, buvo išvykęs į užsienį, kur per mėnesį uždirbdavo apie 1000-1500 Eur.

29.       Apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, iš atsakovo G. M. naudai priteisiama 250 Eur (500 Eur/2), išlaikymo suma, mokėtina nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.198 straipsnis).

30.       Atsakovui parengiamojo posėdžio metu pripažinus, kad jis nemokėjo išlaikymo dukrai nuo 2019 m. rugsėjo mėn., yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, prašydama priteisti iš jo po 170 Eur/mėn. už 15,5 mėn. (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.). Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma į mėn. yra mažesnė nei ½ dalis MMA, būtinos vaiko mėnesio poreikiams patenkinti. Todėl vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, ieškinio reikalavimas dėl 2635 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

32.       Bylos duomenimis ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2020 m. spalio 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų mokėjimu. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

33.       Ieškovės ieškinys apmokestinamas 202 Eur žyminiu mokesčiu (250 Eur x 12 mėn. x 0,03/100 x 0,75 + 100 Eur x 0,75 + 2635 Eur x 0,03/100 x 0,75) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). VGTPT pateiktos 2021 m. rugsėjo 16 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. b. l. 111) duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 261 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, teismas turėjo 5,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso šioje byloje valstybė turėjo 468,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 468,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti G. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti G. M., gim. (duomenys neskelbtini)  iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2635 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt penkių) Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.

Paskirti ieškovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. M., gim. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 468,26 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 261 (du šimtus šešiasdešimt vieną) Eur pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą 207,26 Eur (du šimtus septynis Eur 26 ct) pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                           Svetlana Panina