Administracinių teisės pažeidimų byla
Nr. ATP-485-397/2016
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02071-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. P. atstovo advokato Dariaus Pinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnas 2015-11-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (ROIK 15052931209) A. P. dėl to, kad ji, būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore neužtikrino, kad dėl vykdomos komplekso ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai ir nebūtų trikdoma žmonių ramybė bei viešoji rimtis, kadangi pokylių komplekse ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), savaitgaliais rengiamų renginių 2015 m. birželio-rugpjūčio mėn. metu, o būtent, 2015-07-26 nuo 00.10 val. iki 01.00 val. komplekse ,,(duomenys neskelbtini)“ vykstant renginiui, ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamojo pastato aplinkoje sieke 58 dBA (kai nustatytas 45 dBA ribinis dydis), maksimalus garso slėgio lygis siekė 65 dBA (kai nustatytas 50 dBA ribinis dydis) ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytus ribinius lygius, o 2015-08-08 nuo 22.30 val. iki 23.50 val. vykstant renginiui, ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų namų gyvenamosiose patalpose siekė 42 dBA kai (nustatytas 35 dBA ribinis dydis), maksimalus garso slėgio lygis siekė 46 dBA ir 48 dBA (kai nustatytas 45 dBA ribinis dydis) ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytus ribinius lygius (VVSC 2015-08-20 patikrinimo aktas Nr. 13(17.2)-PA-1943) ir tuo pažeidė Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2012-06-22 sprendimu Nr. T3-235, 32 ir 45.3 p., bei padarė Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2015-11-26 nutarimu A. P. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jai 180 Eur dydžio baudą,
D. Pinkevičius, atstovaudamas A. P., pateikė skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2015-11-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-41N-44555817-15.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartimi A. P. atstovo skundas netenkintas.
Dėl minėtos nutarties A. P. atstovas advokatas D. Pinkevičius pateikė apeliacinį skundą aukštesniajam teismui, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį ir bylą A. P. atžvilgiu nutraukti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Skunde A. P. atstovas nurodė, kad skundžiama nutartis yra priimta pirmosios instancijos teismui, taip pat kaip ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, neišnagrinėjus svarbių bylos aplinkybių, neapklausus liudytojos L. G., nenustačius tikrojo triukšmo šaltinio ir už jo naudojimą atsakingo subjekto, dėl šių priežasčių skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvardino triukšmo šaltinį ir jo valdytoją, todėl nubaudė netinkamą subjektą.
Atstovo teigimu, teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, kad nurodytų pažeidimų metu „kompleksu naudojosi kiti asmenys ir jie kėlė triukšmą“, tačiau toliau padarė nepagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės neturi reikšmės veiksmų vertinimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. Teismo vertinimu, triukšmo šaltinis buvo kompleksas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tikrasis triukšmo šaltinis buvo klientų naudota ir valdyta muziką transliuojanti/atkurianti įranga. Pats kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ klientams suteikiamas naudotis be muziką transliuojančios/atkuriančios įrangos. Remdamasis tokia nepagrįsta išvada teismas net netyrė aplinkybių dėl tikrojo triukšmo šaltinio ir jo teisėto valdytojo. Atstovo teigimu, A. P. tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ATPK 424 str. 3 d. pažeidimą padarė ne ji ar jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo metu patalpas teisėtai naudoję ir valdę klientai. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios muziką transliuojančios įrangos klientams nenuomojo ir nesuteikė. Patys klientai rūpinosi tokios įrangos sumontavimu ir eksploatavimu renginio metu, todėl jie ir turėtų būti atsakingi už padarytą pažeidimą.
Atstovas savo skunde nurodė, kad sisteminė Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių (16 p., 17 p. ir 32 p.) ir LR triukšmo valdymo įstatymo (2 str. 25 ir 26 p.) analizė rodo, kad siekiant nubausti asmenį pagal Taisyklių 32 punktą būtina nustatyti asmenį, kuris yra triukšmo šaltinio valdytojas ir kuris nesilaikė nustatytu triukšmo ribiniu dydžiu ir neužtikrino, kad naudojamu įrenginiu triukšmo lygis neviršys vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytu triukšmo ribiniu dydžiu, sutrikdė viešąją rimtį. Tiek Taisyklėse, tiek Įstatyme nurodyta, kad triukšmo šaltinis - bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, o triukšmo šaltinio valdytojas - triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. Nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog triukšmo šaltinis yra būtent pats kompleksas, iš kurio garsiai leidžiama muzika ir kitas triukšmas, o ne pats žemės sklypas, kuriame yra šis kompleksas.“. Teismas visiškai nesigilino į A. P. nurodytas aplinkybes, kad triukšmo šaltinį valdė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o klientai, kurie nuomojosi kompleksą „(duomenys neskelbtini)“ ir patys atsigabeno bei sumontavo muziką transliuojančią/atkuriančią įrangą. Šias aplinkybes galėjo paliudyti ir visos bylos nagrinėjimo eigoje neapklausta liudytoja L. G.. Šias aplinkybės patvirtina ir patys nukentėjusieji L. ir A. I. savo 2015-07-18 rašte Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nurodydami, kad „beveik kiekvieną savaitgalį sumontuojama garso aparatūra“.
Atstovas savo skunde pažymi, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos akustinio tyrimo protokoluose Nr. F-T-204 (2015-07-26 dienos matavimas) ir F-T-221 (2015-08-07 dienos matavimas) yra aiškiai nurodyti triukšmo šaltiniai ir tais atvejais, kai atlikti matavimai galimai viršijo triukšmo lygius, triukšmo šaltiniu yra įvardijamas ne pats kompleksas „(duomenys neskelbtini)“, o „muziką transliuojanti aparatūra arba įranga“, tuo atveju, kai matavimai buvo atliekami komplekse neveikiant muziką transliuojančiai įrangai, triukšmo lygiai nebuvo viršijami, t. y. pats kompleksas savaime nekelia triukšmo, todėl ir negali būti triukšmo šaltiniu.
Atstovas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2015-07-26 ir 2015-08-08 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotas klientams, tačiau teismas vertindamas pateiktas sutartis nepagrįstai nustatė, kad sutartimis klientams nebuvo perduota komplekso valdymo teisė, todėl klientai negali būti atsakingi už jų padarytus pažeidimus. Tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi sutartimi neperduodama ar perduodama komplekso „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teisė neturi reikšmės tinkamo atsakomybės subjekto nustatymui, nes šiuo atveju triukšmo šaltinį atsigabeno ir valdė klientai, todėl jokių papildomų susitarimų dėl komplekso „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teisių perdavimo sutartyse nereikėjo aptarti. Sutartyse nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams suteikia teisę naudotis „(duomenys neskelbtini)“ komplekso patalpomis. Klientams nebuvo draudžiama atsigabenti savo muziką transliuojančios įrangos ir rengti atlikėjų pasirodymus, tačiau jie buvo perspėti netrikdyti viešosios rimties ir garsiai neleisti muzikos. Vadinasi klientai teisėtai naudojosi patalpomis ir už padarytus pažeidimus privalo atsakyti, nes būtent jie, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitelkė muziką transliuojančią/atkuriančią įrangą bei ją naudodami „(duomenys neskelbtini)“ komplekso patalpose galimai viršijo nustatytus triukšmo lygius.
Atstovas pažymi, kad teismas nurodydamas, jog įspėjimas dėl viešosios rimties ir garsiai neleisti muzikos yra tik bendro pobūdžio, labiau nukreiptas į patalpų apsaugą, nei į normų, susijusių su garso viršijimu, laikymąsi, nevertino, kad laikytis viešosios tvarkos reikalavimų visus asmenis, įskaitant ir klientus, įpareigoja LR įstatymai, o šiuo atveju neviršyti leidžiamų triukšmo lygių. Su klientais sudaromose sutartyse neįmanoma išvardinti visų teisės aktuose numatytų pažeidimų, todėl teismo argumentas, kad klientams nekyla administracinė atsakomybė, nes jie apie tokią atsakomybę nebuvo įspėti sutartyje, yra nepagrįstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydamas minėtas sutartis su klientais neprisiėmė pareigos atsakyti už klientų padarytus pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, turi būti vadovaujamasi teismine praktika analogiškose bylose, ir nagrinėjamu atveju vertintina, jog triukšmo šaltinio valdytojas yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jo direktorė, dėl galimai padarytų pažeidimų, administracinėn atsakomybėn traukiamu subjektu turi būti klientai, kurie tuo metu naudojosi kompleksu ir buvo atsakingi už jų pačių atsigabentą muzikos įrangą ir buvo triukšmo šaltinio valdytojais pagal Taisyklių 16 p., 17 p. ir 32 p.
Atstovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjant bylą A. P. pateikė prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. G. apklausos, kuri galėjo paliudyti, kad kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ yra nuomojamas klientams be muziką transliuojančios/atkuriančios įrangos, nes įmonė tokios įrangos neturi, tačiau posėdžio metu teismas šį prašymą atmetė, todėl liudytoja turėtų būti apklausta.
Atstovas savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su atliktais triukšmo lygio matavimais kaip akivaizdžiai neteisingais. Teismas nepagrįstai rėmėsi matavimo protokolais ir jų pagrindu surašytu patikrinimo aktu Nr. 13(17.2)-PA-1943 ir nenagrinėjo A. P. nurodytų argumentų dėl atliktų matavimų neteisingumo, nes, anot teismo, „matavimo protokolai ir patikrinimo aktas nebuvo apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl jais teismas remiasi.“ Atstovo nuomone, teismas negalėjo nevertinti patikrinimo akto ir jame užfiksuotų rezultatų ir nepasisakyti dėl nurodytų esminių akto trūkumų, vien todėl, kad toks aktas nebuvo nuginčytas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atstovas atkreipė dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl patikrinimo akto Nr. 13(17.2)-PA-1943 panaikinimo, tačiau teismas 2016-01-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. ei- 5272-764/2016 atsisakė priimti skundą, nes buvo praleistas skundo padavimo terminas. 2016-03-15 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-285-438/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmetė ir termino paduoti skundą neatnaujino. Taigi matavimo protokolų ir jų pagrindu surašyto patikrinimo akto teisėtumas nebuvo nagrinėtas atskiroje administracinėje byloje tik dėl praleisto termino paduoti skundui.
Apeliaciniame skunde dėl atliktų matavimų, atstovas nurodė, kad A. P. nesutiko su patikrinimo aktu, kadangi jis surašytas vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos akustinio tyrimo protokolais Nr. F-T-204 (2015-07-26 dienos matavimas) ir F-T-221 (2015-08-07 dienos matavimas), kurie kelia abejones savo patikimumu dėl akivaizdžių trūkumų – nepateiktas matavimo taškų planas, jų išsidėstymas bei atstumai nuo gyvenamojo namo ir triukšmo šaltinio, tai aktualu norint nustatyti, ar matavimas atliktas laikantis nurodyto atstumo. Nesant duomenų apie matavimų taškus ir atstumus, negalima teigti, kad triukšmas išmatuotas tinkamai. Be to, triukšmas gyvenamojo namo patalpose matuotas esant pravertam langui, todėl matavimo rezultatai yra nepatikimi, nes tokiu būdu buvo dirbtinai padidintas triukšmo lygis. Atstovo teigimu, kad negalima matuoti triukšmo lygio esant atvertam langui patvirtina ir teismų praktika (LVAT 2013-10-14 nutartis byloje Nr. A-552-1538-13). Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog protokoluose nėra pažymėta, ar matuojant triukšmo lygį patalpose neveikė kiti triukšmo šaltiniai, kurie galėjo įtakoti matavimų rezultatus.
Atstovas savo skunde nurodė, jog teismas 2016-01-19 posėdžio metu atsisakė priimti 2015-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos vedėjo A. O. elektroninį laišką su jo pastabomis dėl šioje byloje atliktų matavimų protokolų, taip pat teismas atsisakė prijungti įrodymą, kad komplekse „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti triukšmo lygio matavimai ir jie neviršijo nustatytų normų, bei atsisakė prijungti 2015-07-14 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus raštą Nr. S-F-123 su matavimo taškų planu. Tai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi prevencinių priemonių prieš galimai daromus klientų pažeidimus. Be to, būtent šis įrodymas patvirtina, kad prie atliktų matavimų turi būti pateikiamas ir matavimo taškų planas, kad galima būtų nustatyti, ar matavimai atlikti laikantis teisės aktuose numatytų atstumų. Tai, kad ta pati institucija prie vienų matavimų pateikia planą, prie kitų ne, patvirtina, kad šioje byloje 2015-07-26 ir 2015-08-07 atlikti matavimai yra su akivaizdžiu trūkumu, t. y. be matavimo taškų plano, kuris turėjo būti.
Neprijungdamas aukščiau išvardintų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas ATPK 257 str. ir 258 str.
Atstovo teigimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepažeidė ir Taisyklių 45.3 p. reikalavimo. Taisyklių 45.3 punkte nurodyta, kad draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jo atstovai negali būti baudžiami už Taisyklių 45.3 punkto pažeidimą, nes jie nevykdė tokios veiklos, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę. Komplekse „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdoma patalpų nuomos, konferencijų organizavimo, aptarnavimo paslaugų teikimo veikla nesukelia ir negali sukelti Taisyklių 45.3 punkte išvardintų neigiamų pasekmių. Vien tai, kad šalia komplekso gyvenantys asmenys – nukentėjusieji L. ir A. I., savo raštuose nurodė aplinkybes, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla trukdo jiems ilsėtis, negali patvirtinti Taisyklių 45.3 punkto pažeidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdo komercinės paskirties objektų teritorijoje, o ne gyvenamojoje teritorijoje kaip nurodyta Taisyklių 45.3 punkte, tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ išrašas, kuriame matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra komercinės paskirties objektų teritorijoje, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žemės sklypas Vilniaus rajono savivaldybės nėra priskirtas nei prie tyliųjų viešųjų, nei prie tyliųjų gamtos zonų ar gyvenamųjų namų teritorijų.
Atstovas apeliaciniame skunde pažymi, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. P. galimą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Vien tai, kad kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ yra netoli gyvenamųjų namų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikia klientams komplekso patalpas negali savaime pagrįsti to, kad galimas pažeidimas padarytas tyčia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jo direktorė negali iš anksto žinoti, kuris iš klientų pažeis Lietuvos Respublikos teisės aktus, o kuris ne. Priešingu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vis negalėtų nuomoti ir klientams suteikti komplekso „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, nes neva tai kiekvieną kartą trikdys viešąją rimtį ir kils kitų neigiamų padarinių. Net ir nepriklausomai nuo to, ar kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ bus nuomojamas konferencijai, susirinkimui ar kitam renginiui.
Atstovo teigimu, dėl paminėto skundžiama nutartis priimta tinkamai neištyrus visų bylos aplinkybių, nenustačius triukšmo šaltinio, už jo naudojimą atsakingo subjekto, todėl nutartis turi būti panaikinta, o byla A. P. atžvilgiu nutraukta.
Atstovas apeliaciniame skunde prašė surengti bylos žodinį nagrinėjimą, nes byloje turi būti apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja L. G., kuri galėtų paliudyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenuomoja klientams ir neturi muziką transliuojančios/atkuriančios įrangos bei prieš pasirašant sutartis klientams paaiškino, kad organizuojant renginį negali būti viršijamas triukšmo lygis ir pažeidinėjama viešoji tvarka.
Nukentėjusiųjų A. I., L. I. atstovė advokatė A. Bajorienė atsiliepime į pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą prašė pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
- P. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš A. P. atstovo apeliacinio skundo, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl jos kaltės padarius ATPK 424 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).
Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. P. atstovo advokato apeliacinio skundo bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. P. administracinės atsakomybės pagal ATPK 424 str. 3 d. klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai netenkino atstovo skundo dėl nutarimo, kuriuo A. P. pripažinta kalta padariusi šį pažeidimą.
ATPK 424 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą ir užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
A. P. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atlygintinų paslaugų sutartis teikia renginių organizavimo paslaugas, organizuoja pobūvius. Nagrinėjamu atveju, 2015-01-27 buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)-TG-ALE-NR.15, kuria paslaugų teikėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas direktorės A. P. įsipareigojo nuo 2015-07-11 9.00 val. iki 2015-07-12 14.00 val. klientui A. L. pagal kliento užsakymą suteikti klientui renginio organizavimo paslaugas – kliento reikalavimus atitinkančias patalpas (kupolą), įrangą, personalą, žinias, patirtį. Paslaugos klientui teikiamos paslaugų teikėjui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu įsipareigojo užtikrinti visą infrastruktūros aptarnavimą ir apsaugą, suteikė teisę klientui pastatyti savo aparatūrą, kviesti atlikėjus, organizuoti koncertus. Visą kompleksą pobūvių metu saugo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Tačiau tokiomis sutarties sąlygomis nei bendra komplekso valdymo teisė, nei objekto kontrolė klientams nebuvo perduodama ir tai pagrįstai konstatuota apylinkės teismo nutartyje. Aplinkybės, susijusios su tuo, kad klientai galimai patys atsigabendavo garsą (triukšmą) skleidžiančią aparatūrą, kviesdavo atlikėjus, patvirtina, kad nebuvo nei sutartyje numatyto įsipareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei įrankio, kad galėtų užtikrinti, jog atviroje erdvėje leidžiama muzika bei dainuojantys atlikėjai neviršytų higienos normų nustatyto triukšmo lygio. Sutartyje, esantis 4.4 p. ir jame numatytos kliento pareigos, tarp kurių nurodytas reikalavimas laikytis kitų su patalpų eksploatavimu susijusių taisyklių, jokia apimtimi neįpareigoja kliento atsižvelgti į renginio keliamo triukšmo lygį, juolab, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklapio išrašo (b. l. 47), klientams buvo nurodoma ir apie galimybę organizuoti koncertus. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik ignoravo aplinkinių asmenų, tame tarpe ir nukentėjusiųjų, gyvenančių 50 m atstumu nuo pramogų komplekso palapinės, kuri yra visiškai atvira be jokios garso izoliacijos, teisėtus interesus ir lūkesčius, bet ir skatino klientus rinktis šį „(duomenys neskelbtini)“ kompleksą rengti triukšmingus renginius, tokius kaip koncertus, kas leidžia spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos direktorei buvo neabejotinai aišku, jog esant tokioms sąlygoms užtikrinti viešąją rimtį ar triukšmo ribinių dydžių atitiktį nėra jokių techninių galimybių ir to net nesiekiama.
Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tarp nukentėjusiųjų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl komplekse „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo ne kartą klausimas spręstas tiek Vilniaus rajono savivaldybėje, tiek teisme ir neginčijamai nustatyta, jog triukšmo šaltinio valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir nagrinėjamu atveju pagrįstai ji (UAB) pripažinta kaip subjektas komerciniais tikslais užsiimanti pobūvių organizavimu, o ne atskiras klientas, trumpam naudojantis salę, ar konkretūs muziką transliuojančios aparatūros valdytojai, ar muzikos atlikėjai. Tokiu atveju, S. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, sudarydama sutartis dėl pobūvių organizavimo, žinojo, kad neįmanoma užtikrinti leidžiamų triukšmo lygių nukentėjusiųjų gyvenamojoje aplinkoje ir jau buvo bausta už analogiškus pažeidimus (2014-09-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-199(14.8) su administraciniu nurodymu dėl ATPK 424 str. 3 d. pažeidimo, kurį ji įvykdė), todėl pripažinti klientą nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kai subjektą, padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 424 str. 3 d., nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliantės atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo subjekto nustatymo vertinant ir remiantis dvejomis teismo nutartimis (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-09-22 nutarimas Nr. II-565-355/2008, Vilniaus apygardos teismo 2014-01-08 nutarimas Nr. ATP-88-318/2014) atmestini, kadangi nurodomose bylose nustatytos kitos faktinės aplinkybės – objekto kontrolė ir valdymo teisė buvo pilnai perduota nuomininkams, aiškiai įtvirtinus nuomininkų atsakomybę už triukšmo lygių viršijimą bei nurodytų nutarčių atveju veikla buvo vykdoma uždarose patalpose, todėl nagrinėjamu atveju analogija negalima.
Apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojos L. G. apklausos atmestini. Apylinkės teismas šio prašymo netenkino pagrįstai, dėl ko šis prašymas netenkintinas ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pažymima, jog ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paslaugų sutartis klientams suteikdavo laikinai naudotis kompleksą „(duomenys neskelbtini)“, nei dėl kitų faktinių aplinkybių, nėra. Ginčas kilęs dėl teisės normų taikymo ir aiškinimo, todėl liudytoja šiuo klausimu jokių reikšmingų aplinkybių nebūtų nurodžiusi, be to, ji yra A. P. vadovaujamos įmonės darbuotoja, saistoma su A. P. pavaldumo santykių, todėl jos parodymai byloje ir dėl šios priežasties būtų vertintini kritiškai. Dėl šių pačių priežasčių nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje yra netikslinga.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl triukšmo lygio matavimo trūkumų.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas A. P. atstovo skundą, pagrįstai rėmėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo aktu Nr. 13(17.2)-PA-1943, kuriame padaryta išvada, jog patikrinus pramogų ir poilsio kompleksą „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuotas nustatytų triukšmo ir žemo dažnio garsų ribinių dydžių viršijimas ir duotas privalomas nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatyti ir įgyvendinti efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Šis patikrinimo aktas su privalomu nurodymu yra galiojantis individualus administracinis aktas, tai, kad jis nebuvo skundžiamas Administracinis bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka dėl praleisto termino skundui paduoti neatstatymo, jokiu aspektu nedaro jo neteisėto ar nepagrįsto, todėl jis vertinamas kaip galiojantis, nenuginčytas, sukeliantis teisines pasekmes įrodymas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad matavimai atlikti sertifikuotais ir kalibruotais matavimo prietaisais, o matavimus atlikusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra akredituota atlikti akustinio triukšmo fizikinius matavimus, kas reiškia, kad ji turi aukščiausius reikalavimus atitinkančias priemones, įrangą, personalą, metodiką, o jos taikoma savikontrolės sistema užtikrina matavimų rezultatų patikimumą ir jais abejoti nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde atstovas teigė, jog protokole nepateikti (nepažymėti) matavimų taškai, todėl negalima įvertinti, ar išlaikyti reikalavimai matuoti ne didesniu nei 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo. Šis apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktuose nėra nurodyta, kad protokoluose privaloma pridėti matavimo schemą su pažymėtais matavimų taškais, todėl šis tariamas patikrinimo akto matavimų trūkumas vertinamas kaip deklaratyvus ir teisiškai nepagrįstas. Tiek apylinkės teismas, tiek aukštesnysis teismas konstatuoja, jog matavimus atliko kompetentingi ir nešališki specialistai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ar teigti, kad matavimai būtų atlikti pažeidžiant reikalavimus, be to, triukšmo matavimuose dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, kurie matė, kur yra matavimo taškai ir jokių pretenzijų išsakyta nebuvo.
Atmetami kaip nepagrįsti atstovo apeliacinio skundo motyvai susiję su aplinkybėmis dėl matavimų atlikimo esant pravertam gyvenamojo namo langui, dėl ko tariamai buvo pažeista matavimų atlikimo tvarka. Pažymima, kad joks norminis teisės aktas ar norminis dokumentas nereglamentuoja, kokioje padėtyje turi būti langas atliekant garso slėgio lygio matavimus gyvenamuosiuose kambariuose. Matavimai atlikti įprastos eksploatacijos sąlygomis, nesiekiant dirbtinai sumažinti neigiamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos komercinės veiklos keliamo triukšmo poveikio. Bylos duomenimis buvo atliktas foninio triukšmo matavimas, neveikiant bandomajam triukšmo šaltiniui ir fonas neviršijo higienos normų, kas buvo įvertinta specialistų patikrinimo aktų išvadose. Higienos normų neviršijantis foninis triukšmas neturi įtakos vertinant maksimalų garso slėgio lygį, t. y. aplinkos triukšmas nedaro įtakos objekto veiklos vertinimui, nes bylos duomenimis, jo vieno sukeliamas triukšmas pažeidžia higienos normos nustatytus ribinius dydžius.
S. P. atstovas apeliaciniame skunde nesutiko su tuo, kad apylinkės teismas atsisakė priimti ir nevertino 2015-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos vedėjo A. O. elektroninio laiško su jo pastabomis dėl atliktų matavimų protokolų, taip pat teismas atsisakė prijungti įrodymą, kad komplekse „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti triukšmo lygio matavimai ir jie neviršijo nustatytų normų, bei atsisakė prijungti 2015-07-14 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus raštą Nr. S-F-123 su matavimo taškų planu. Aukštesnysis teismas, vertinant šiuos duomenis, konstatuoja, kad minėti tyrimai buvo užsakyti ir atlikti suinteresuoto asmens, t. y. A. P. vadovaujamos įmonės lėšomis. Buvo nustatyta, kad garso slėgio lygis neviršijo leidžiamo. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad tyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo atliktas dienos metu, nežinoma kokio renginio metu, todėl tikėtina, kad dirbtinai sukurtomis sąlygomis, patiems reguliuojant garsą, todėl šie duomenys negali būti siejami su byloje nustatytais pažeidimais nakties metu nukentėjusiųjų namuose, vykstant renginiui (vestuvėms) pažeidimo, už kurį nubausta A. P., padarymo metu.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. P. nubausta pagal ATPK 424 str. 3 d. , t. y. už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą – Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių 45.3 punkto pažeidimą, draudžiantį „<...> tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę“.
Pažeidimo padarymo laikas užfiksuotas nukentėjusiųjų gyvenamojoje aplinkoje savaitgalį po 22 val., be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad nukentėjusieji nuolat skundėsi A. P. vadovaujamo objekto veikla dėl nuolat keliamo triukšmo, viršijančio nustatytus triukšmo ribinius dydžius. A. P., kaip „(duomenys neskelbtini)" komplekso direktorė, bausta administracine nuobauda už analogiškus pažeidimus, todėl pakartotiniai veiksmai, žinant apie nukentėjusiųjų asmenų nuolatines pretenzijas, apylinkės teismas pagrįstai įvertino jos veiką kaip tyčinę ir tai aukštesniajam teismui jokių abejonių nekelia.
Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino surinktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
A. P. atstovo advokato Dariaus Pinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Gytis Večerskas