Civilinė byla Nr. eB2-787-265/2020
Proceso Nr. 2-57-3-00382-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.7.1; 3.4.3.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant J. P., dalyvaujant pareiškėjo UAB „Parakis“ atstovams R. B., adv. I. U., suinteresuotiems asmenims E. S., G. M., jų atstovui adv. A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lamortas“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Parakis“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lamortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. S., G. M., V. T..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lamortas“ kreditorė UAB „Parakis“ pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „Lamortas“ bankrotą tyčiniu.
2. Pareiškėja pareiškimą grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais tyčinio bankroto požymiais. Nurodo, kad UAB „Lamortas“ su užsakove UAB „RGB statyba“ sudarė rangos sutartį dėl remonto darbų Palangos oro uoste adresu Duomenys neskelbtini. Šiems darbams atlikti UAB „Lamortas“ su pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis). Po Rangos sutarties pasirašymo pareiškėjai buvo sumokėtas 20 000 Eur avansas (bendra darbų kaina – 99 386,10 Eur). Nors pareiškėja tinkamai atliko visus Rangos sutartyje numatytus darbus, užsakovė UAB „RGB statyba“ juos priėmė ir atsiskaitė su UAB „Lamortas“, tačiau UAB „Lamortas“ vengė atsiskaityti su pareiškėja. Bylos, kurioje spręstas atsakovės skolos pareiškėjai klausimas, nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog didelė dalis į UAB „Lamortas“ banko sąskaitas pervestų lėšų (įskaitant ir užsakovės UAB „RGB statyba“ pervestą atlyginimą už statybos rangos darbus, kuriuos realiai atliko pareiškėja) nedelsiant būdavo nuimamos grynais banko kortele arba pervedamos į E. S. ar G. M. banko sąskaitas. Dalis UAB „Lamortas“ sąskaitoje buvusių lėšų pervesta įmonei Hong Kong Century Wing Wah trading limited, taip pat suteikta paskola mažajai bendrijai (toliau – MB) „Marlaidas“. Į UAB „Lamortas“ banko sąskaitas nepateko užsakovės UAB „RGB statyba“ 2018 m. rugsėjo 19 d. grynais UAB „Lamortas“ vadovui G. M. išmokėta 2 400 Eur suma, 2018 m. rugsėjo 27 d. grynais išmokėta 5 000 Eur suma, 2018 m. lapkričio 2 d. grynais išmokėta 5 000 Eur suma bei 2018 m. lapkričio 28 d. grynais išmokėta UAB „Lamortas“ vadovui V. T. 15 864 Eur suma. Pareiškėjos teigimu, šie buvusių įmonės vadovų veiksmai leidžia teigti, jog įmonės veikla buvo vykdoma nuostolingai, o sudaryti sandoriai ekonomiškai nenaudingi. Taip pat nurodo, jog bankroto administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, o Airijos piliečio T. O. paskyrimas įmonės vadovu – fiktyvus.
3. Suinteresuotam asmeniui V. T. 2020 m. kovo 13 d. teismo pranešimas ir prašymas dėl UAB „Lamortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu išsiųstas adresu J Duomenys neskelbtini. Dokumentų nepavykus įteikti 2020 m. balandžio 3 d. teismo pranešimas ir prašymas V. T. išsiųsti per darbovietę. 2020 m. gegužės 7 d. dokumentai sugrąžinti teismui nepavykus jų įteikti nurodytu adresu. Vadovaujantis CPK 130 straipsniu 2020 m. gegužės 7 d. procesiniai dokumentai V. T. įteikti viešo paskelbimo būdu.
4. UAB „Lamortas“ procesiniai dokumentai įteikti per EPP, atsiliepimas į prašymą nepateiktas.
5. Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. M. su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. notaro patvirtinta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi E. S. pardavė V. T. 100 vnt., t. y. 100 procentų vardinių paprastųjų UAB „Lamortas“ akcijų. Tą pačią dieną buvo sudarytas dokumentų priėmimo–pardavimo aktas Nr. 2018/11, pagal kurį naujasis UAB „Lamortas“ direktorius V. T. priėmė, o buvęs UAB „Lamortas“ direktorius G. M. perdavė visą bendrovės dokumentaciją. Naujasis UAB „Lamortas“ direktorius V. T. nurodė, kad dokumentus gavo, pretenzijų dėl dokumentų perdavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo neturi. Akcijų pardavimo metu UAB „Lamortas“ nebuvo nemoki ir suinteresuoti asmenys E. S. ir G. M. neturėjo pareigos inicijuoti UAB „Lamortas“ bankroto bylą. G. M. ir E. S. vadovavimo laikotarpiu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis visų įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjos teiginiai apie E. S. ir G. M. neva neteisėtus veiksmus, kurie privedė UAB „Lamortas“ prie bankroto, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.
6. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė.
Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas
7. Nustatyta, kad UAB „Lamortas“ įregistruota 2017 m. gruodžio 8 d. Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. įmonės vadovė registruota – E. P., laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. registruotas įmonės vadovas – E. S., nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. registruotas įmonės vadovas – G. M. (išrinkimo data – 2018 m. balandžio 3 d., įgaliojimų pabaigos data – 2018 m. lapkričio 15 d.), nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. registruotas įmonės vadovas – V. T. (išrinkimo data – 2018 m. lapkričio 15 d., įgaliojimų pabaigos data – 2018 m. lapkričio 28 d.), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo registruotas įmonės vadovas T. O. (išrinkimo data – 2018 m. lapkričio 29 d., įgaliojimų pabaigos data – 2019 m. rugsėjo 10 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi UAB „Lamortas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. Kreditorė pateikė prašymą UAB „Lamortas“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaudamasi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais tyčinio bankroto požymiais.
8. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas neteko galios (JANĮ 153, 155 straipsniai). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, su nustatytomis išlygomis pereinamajam laikotarpiui. Taisyklės dėl tyčinio bankroto įtvirtintos JANĮ 70-72 straipsniuose).
9. Kasacinės instancijos teismas, aiškinant IBĮ galiojimą laiko atžvilgiu, ir teismo pareigą taikyti tinkamą įstatymo redakciją nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu išaiškino dėl proceso ir materialiosios teisės normų, esančių Įmonių bankroto įstatyme, atskyrimo: priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio (tyčinis bankrotas) redakcija: taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu; priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Teismas išaiškino, jog IBĮ yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų; perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Pavyzdžiui, proceso teisės normoms priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Kasacinis teismas konstatavo, jog sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad IBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto tai materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 277- 313/2016, kt.).
10. Atitinkamai nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Lamortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas vadovaujasi nurodyta kasacinio teismo praktika; spręstina, jog JANĮ 70-72 straipsniuose įtvirtintoms taisyklėms dėl pripažinimo tyčiniu bankrotu kriterijų netaikoma atgalinio galiojimo išimtis, taigi taikytinos bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio IBĮ nuostatos, bei suformuota teismų praktika dėl atitinkamų normų taikymo.
11. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
12. Bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai išaiškinti kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 ir kt.). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.
14. Vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu spręstina, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
15. Vienas iš pareiškėjos pagrindų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodomas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose įmonės vadovui nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, pažeidimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šių pareigų pažeidimą kreditorė įrodinėja aplinkybėmis, jog įmonei vadovavę E. S. ir G. M. neteisėtais veiksmais, t. y. „išimdami“ įmonės lėšas iš sąskaitų grynais, neatsiskaitydami su kreditoriais privedė BUAB „Lamortas“ prie bankroto, o įmonei jau esant nemokiai naujas vadovas V. T. dar labiau pablogino BUAB „Lamortas“ finansinę padėtį bei kreditorių galimybes atgauti savo finansinius reikalavimus. Analogiškomis aplinkybėmis kreditorė įrodinėja egzistuojant ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 2 dalies 4 punkte nurodytus pagrindus pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Lamortas“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė nuo įmonės įregistravimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. liepos 25 d. sudarė 1 238,83 Eur. Remiantis VĮ „Regitra“ 2019 m. liepos 4 d. duomenimis UAB „Lamortas“ vardu registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis VĮ Registrų centro bei Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2019 m. liepos 4 d. duomenimis atsakovės vardu registruoto turto nėra. Nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2018-11-15 sumokėjo 487,88 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2019 m. liepos 25 d. duomenimis, įmonė apdraustųjų neturi nuo 2019 m. balandžio 11 d. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-16077-904/2018, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Lamortas“ 82 137,29 Eur skolos, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 602 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Parakis“. 2018 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismas taip pat tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, 2018 m. gruodžio 17 d. antstolis areštavo UAB „Lamortas“ pinigines lėšas bei transporto priemonę Ford Galaxy. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad įmonė tapo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio mėn.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Lamortas“, atstovaujama direktoriaus G. M., ir UAB „Parakis“, atstovaujama direktoriaus R. B., sudarė Rangos sutartį Nr. 2018/08/01, kuria susitarė dėl dalies stogo remonto darbų. Sutartyje nustatyta, kad bendra darbų kaina – 99 386,10 Eur, sutarties 6.1 punkte numatytas 20 000 Eur avansinis mokėjimas. Kreditorė teigia, jog visus darbus atliko 2018 m. spalio mėn., tačiau UAB „Lamortas“ su ja neatsiskaitė, nors apmokėjimą iš užsakovės UAB „RGB statyba“ gavo. Šioje nutartyje jau minėta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-16077-904/2018, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Lamortas“ 82 137,29 Eur skolos, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 602 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Parakis“. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. liepos 25 d. atsakovės įsiskolinimas sudarė 1 238,83 Eur.
18. Iš pateiktų į bylą UAB „Lamortas“ banko sąskaitų išrašų bei kitų duomenų nustatyta, kad didelė dalis į UAB „Lamortas“ banko sąskaitas pervestų lėšų nedelsiant būdavo nuimamos grynais banko kortele arba pervedamos į E. S. ar G. M. banko sąskaitas, t. y. 2018 m. kovo 29 d. E. S. pervesta 2 690 Eur suma, 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. gegužės 23 d. – 1 000 Eur, 2018 m. gegužės 24 d. – 600 Eur, 1 400 Eur ir 1 500 Eur, 2018 m. birželio 5 d. pervesta G. M. 1 310 Eur, o E. S. – 1 300 Eur ir kt.
19. Iš UAB „Lamortas“ banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, išrašo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. pervesta 12 329,59 Eur suma bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited, mokėjimo paskirtis – kontraktas. O 2018 m. lapkričio 30 d. MB „Marlaidas“ pervesta 10 000 Eur suma, mokėjimo paskirtis – paskola.
20. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad užsakovė UAB „RGB statyba“ G. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. grynais sumokėjo 2 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 5 000 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. – 5 000 Eur; 2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Lamortas“ vadovui V. T. grynais išmokėta 15 864 Eur suma. Duomenų, kad šios piniginės lėšos buvo įneštos į UAB „Lamortas“ įmonės sąskaitą, nėra.
21. Teismas sutinka su kreditorės vertinimu, jog 2018 m. lapkričio 30 d. suteikta paskola MB „Marlaidas“ vertintina kaip itin ekonomiškai nenaudingas UAB „Lamortas“ sandoris. Šioje nutartyje jau minėta, kad UAB „Lamortas“ tapo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio mėn., tačiau įvertinus šioje nutartyje jau minėtas aplinkybes tikėtina, jog tiek G. M., tiek V. T. jau anksčiau buvo žinoma apie blogą įmonės turtinę padėtį. Paminėtina, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog bendrovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui fiksuojamas nuo 2018 m. birželio mėn. Teismo abejones minėto sandorio naudingumu atsakovei sustiprina ir aplinkybės, jog MB „Marlaidas“ buvo įsteigta 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. vieną dieną iki paskolos suteikimo. Taip pat paminėtina, jog MB „Marlaidas“ steigėjas ir direktorius – M. M., kurį UAB „Lamortas“ įgaliojo atsiimti ir pateikti su UAB „Lamortas“ susijusius dokumentus VĮ Registrų centrui. Taigi darytina išvada, jog šis asmuo yra susijęs tiek su paskola suteikusia UAB „Lamortas“, tiek su paskolą gavusia MB „Marlaidas“.
22. Kaip jau minėta, bankroto administratorei nėra perduoti įmonės finansiniai dokumentai, todėl teismas neturi galimybės patikrinti ir įvertinti UAB „Lamortas“ 2018 m. lapkričio 19 d. pervestos 12 329,59 Eur sumos bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited pagrįstumo. Tačiau įvertinus, jog UAB „Lamortas“ tuo metu turėjo finansinių sunkumų bei įsiskolinimų kitiems kreditoriams bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, spręstina, jog šiuo mokėjimu, tikėtina, buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos.
23. Šiuo atveju iš esančių byloje duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu UAB „Lamortas“ banko sąskaitoje esančios lėšos buvo pervedamos E. S. ir / ar G. M.. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybės, jog didelė dalis piniginių lėšų, gautų grynaisiais pinigais iš UAB „RGB statyba“, nebuvo įneštos į UAB „Lamortas“ banko sąskaitą, tai, kad dalis UAB „Lamortas“ sąskaitoje esančių lėšų periodiškai ir ilgą laiką buvo pervedamos E. S. ir G. M., bei tai, kad nėra duomenų, jog išgryninti pinigai bei pinigai, pervesti E. S. bei G. M., buvo panaudoti įmonės veiklos tikslams, leidžia teigti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų, įtvirtintų IBĮ įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, buvimą.
24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad nors kreditorė teigia, jog sudarant Rangos sutartį bei derinant vykdomus darbus bendradarbiavo su E. S., tačiau byloje ne tik nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau ir tuo metu, kuomet buvo sudaryta Rangos sutartis, E. S. nevadovavo UAB „Lamortas“, taip pat pastebėtina, jog šiuo atveju nėra įrodinėjama, jog Rangos sutartis laikytina ekonomiškai nenaudingas ar nuostolis sandoris, todėl, teismo nuomone, E. S. veiksmai negali būti vertinami sprendžiant dėl UAB „Lamortas“ valdymo organams nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, pažeidimo.
25. Tačiau teismas sutinka su kreditorės argumentais, jog VĮ Registrų centre T. O. įregistravimas UAB „Lamortas“ vadovu kelia pagrįstų abejonių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. vienintelio akcininko V. T. sprendimu UAB „Lamortas“ vadovu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. paskirtas T. O., tačiau, kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, T. O. įmonės vadovu įregistruotas tik 2019 m. gegužės 2 d. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Lamortas“ išduotas įgaliojimas V. Š. yra pasirašytas V. T., kaip UAB „Lamortas“ direktoriaus. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog T. O. buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog bankroto administratorei nepavyko rasti tokio asmens T. O.. Tai yra bankroto administratorė kreditoriams nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. registruotu paštu išsiuntė įmonės vadovui Airijos piliečiui T. O. reikalavimą pateikti įmonės dokumentus ir turtą, teismo nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, tačiau reikalavimo įteikti nepavyko. Bankroto administratorei nepavyko rasti vadovo ir elektroninėje erdvėje (google, facebook), taip pat nėra duomenų, jog T. O. turėtų darbo santykių Lietuvoje. Kaip nurodo kreditorė, su paskirtu nauju vadovu T. O. neįmanoma susisiekti JAR išviešintu pašto adresu – Duomenys neskelbtini, Airija, nes jis yra nepilnas: Duomenys neskelbtini yra dviejų miestelių (atitinkamų administracinių vienetų) pavadinimai, o Duomenys neskelbtini yra Duomenys neskelbtini pašto kodas tam tikrai miesto teritorijai (administraciniams vienetams), taigi adrese trūksta tiek gatvės pavadinimo, tiek namo (buto) duomenų. Taigi visuma šių nurodytų aplinkybių suponuoja prielaidą, jog T. O. paskyrimu UAB „Lamortas“ siekta išvengti atsakomybės dėl bendrovės privedimo prie bankroto, todėl laikytina, jog faktinis įmonės vadovas iki UAB „Lamortas“ bankroto bylos iškėlimo buvo V. T..
26. Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir tuo atveju, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkytas teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
27. Byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarčiai iškelti UAB „Lamortas“ bankroto bylą BUAB „Lamortas“ vadovas būtų perdavęs bankroto administratorei įmonės dokumentus, turtą, taip pat nėra žinomos ir šios pareigos nevykdymo priežastys. Taigi bankroto administratorė, neturėdama įmonės dokumentų, susijusių su bendrovės apskaita, neturi galimybės nustatyti UAB „Lamortas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir kitų svarbių aplinkybių, tikrųjų bankroto priežasčių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų, įtvirtintų IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, buvimą.
28. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad buvę UAB „Lamortas“ vadovai G. M. ir V. T. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir toks G. M. ir V. T. veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visetas leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl UAB „Lamortas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Pareiškėja pateikė prašymą iš suinteresuotų asmenų priteisti 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 800 Eur už pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu parengimas; 200 Eur kelionė į 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdį bei atstovavimas; 200 Eur kelionė į 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdį bei atstovavimas; 250 Eur kelionė į 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį bei atstovimas.
31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio pažymėtina, kad maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį rengimą sudaro 3395,00 Eur (Rekomendacijų 8.1 punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 335,90 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Bylos duomenimis, 2020 m. liepos 29 d. posėdis vyko 10 min.; 2020 m. rugsėjo 15 d. – 17 min., 2020 m. rugsėjo 18 d. – 3 val. 40 min.; iš viso – 4 val. 7 min. taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose sudarytų 1343,60 Eur. Nors iš pateiktų mokėjimo sąskaitų nėra galimybės nustatyti, kokia tiksli prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma skirta kelionių išlaidoms, o kuri susijusi su atstovavimo teismo posėdžiuose, tačiau įvertinus, jog prašoma priteisti suma, t. y. 650 Eur suma yra daugiau nei perpus mažesnė už maksimalią priteistiną sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose, ši suma pareiškėjai priteistina. Taip pat pareiškėjai priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios pareiškimo parengimu, kadangi šios išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių.
32. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pakankamo pagrindo išvadai dėl suinteresuoto asmens E. S. veiksmų, lėmusių BUAB ‚Lamortas“ bankroto pripažinimą tyčiniu, egzistavimo, 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai lygiomis dalimis (po 725 Eur) priteistinos iš suinteresuotų asmenų V. T. ir G. M..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
teismas
n u t a r i a :
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lamortas“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Parakis“ prašymą tenkinti.
Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lamortas“, juridinio asmens kodas 304727523, buveinės adresas Kapsų g. 30A-71, Klaipėda, bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nutarčiai įsiteisėjus jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Parakis“ iš suinteresuotų asmenų V. T. ir G. M. priteisti po 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas