Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-03-25][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-26-1043-2024].docx
Bylos nr.: e2A-26-1043/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Menis" 305134935 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
kitos bylos dėl rangos
Bylos dėl rangos
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas



Civilinė byla Nr. e2A-26-1043/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00822-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 

img1 


KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Menis“ apeliacinį skundą ir atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-176-ž1070/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Menis“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Z..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Menis“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo J. B. (toliau – atsakovas) 30 117,01 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), grindų įrengimo ir betonavimo darbus, o atsakovas – sudaryti sąlygas darbams atlikti bei atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Rangos sutartyje numatyta 21 870 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)) darbų atlikimo kaina nebuvo galutinė, nes atsakovo iniciatyva šalys žodžiu susitarė dėl papildomų darbų atlikimo už papildomą kainą. Atsakovas viso darbų atlikimo metu stebėjo jų eigą, tačiau pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. Ieškovės darbuotojams išbetonavus namo grindų galutinį sluoksnį, atsakovas nustojo bendradarbiauti ir nurodė tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovei išsiuntus atsakovui atliktų darbų aktą, atsisakė pasirašyti dokumentą, nurodydamas, jog kreipsis į kompetentingus specialistus, jog šie patvirtintų, ar visose namo patalpose išbetonuotas pakankamas betono sluoksnis, ar konstrukcijoje yra armavimo tinklas. Todėl 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovą apie vienašališką atliktų darbų perdavimą bei išsiuntė jam sąskaitą faktūrą dėl 30 117,01 Eur sumos apmokėjimo iki 2021 m. gruodžio 13 d., tačiau atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo. Ieškovė nebuvo gavusi iš atsakovo 9 000 Eur. Ieškovė atliko visus darbus, dėl kurių buvo susitarta prieš pasirašant Rangos sutartį (kanalizacijos vamzdyno atvedimą iki taškų, smėlio lyginimą ir tankinimą, kompensacinių juostų dėjimą, juodgrindžių betonavimą, polistirolo grindų šiltinimą, vandentiekio atvedimą iki taškų, šildomų vamzdelių vedžiojimą, kolektorinės prijungimą, grindų viršutinio sluoksnio betonavimą), išskyrus armavimo tinklo klojimą. Atsakovas pats atsisakė armavimo tinklo klojimo darbų, nes pasikeitė su tuo susiję projektiniai sprendiniai. Ieškovė už papildomą 8 336,90 Eur (su PVM) kainą atliko šildomų vamzdelių keitimo į Uponor gamintojo, šildomus vamzdelius, kolektorinės papildomo žiedo montavimo, lauko vandens kranelio montavimo darbus, skylių gręžimo, kanalų štrabavimo darbus, elektros kabelių klojimo darbus. Atsakovas pageidavo kitų, t. y. Uponor gamintojo šildomų grindų vamzdelių, kurių montavimo technologija skiriasi nuo pradžioje šalių sutartų šildomų vamzdelių montavimo technologijos. Uponor gamintojo grindų vamzdeliai yra tvirtinami ne prie armavimo tinklo, o specialiomis tvirtinimo kabėmis. Armavimo tinklo bei jo montavimo darbų name kaina buvo įskaityta į dalį Uponor gamintojo vamzdelių ir jų montavimo kainos, nes šie grindiniai vamzdeliai ir jų sumontavimas yra brangesni. Atliktų darbų akte nurodyti papildomi darbai name buvo atlikti avansu, šalims iš anksto nesudarius namo vidaus apdailos sutarties, nes dalį elektros instaliacijos reikėjo pravesti po grindimis, prieš atliekant jų įrengimo ir betonavimo darbus. Defektinis aktas yra netinkamas įrodymas, jis buvo surašomas nedalyvaujant ieškovės darbuotojams.

3.       Atsakovas J. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad sumokėjo dalį Rangos sutartyje numatytos kainos grynais pinigais ieškovės prašymu. Likusi sutartos Rangos sutarties kainos dalis (9 000 Eur) ieškovei neturi būti sumokėta, nes ji nekokybiškai atliko sutartus darbus, neištaisė darbų trūkumų po atsakovo prašymų juos pašalinti. Šalys nebuvo sudariusios žodinių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo. Rangos sutartis galėjo būti pakeista tik rašytine tvarka. Atsakovas reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų trūkumų iš karto po darbų atlikimo. Ieškovės darbų trūkumai buvo tokie: nebuvo naudojamas armavimo tinklas; langų slenksčiai aplipę betonu, dėl to vos užsidaro; išbetonuotas per plonas grindų sluoksnis. Darbų trūkumai užfiksuoti defektiniame akte, kuris parengtas ieškovės darbuotojams dalyvavus objekto apžiūroje. Atsakovas nepatvirtino darbų, nurodytų ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavime akte, kuris buvo pateiktas atsakovui be datos, jame nurodyti Rangos sutartimi nenumatyti darbai. Ieškovės vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas nesukuria pasekmių. Atsakovas sumokėjo ieškovei 9 000 Eur grynais už atliktus darbus ieškovės prašymu. Šalys susitarė, kad atsakovo užsakyti grindų įrengimo darbai bus apmokėti dalimis. Atsakovas sumokėjo iki darbų pradžios avansu 5 400 Eur grynais. Ieškovė nurodė mokėjimų sumas be PVM su sąlyga, kad atsakovas mokės grynais pinigais. Atsakovas nebuvo atsisakęs armavimo tinklo klojimo. Ieškovė turėjo atlikti darbus pagal Techninį darbų projektą, kuriame buvo numatytas armatūros tinklas. Šalys nebuvo susitarusios, kad turi būti montuojami kiti, t. y. Uponor gamintojo, šildomi vamzdeliai. Šalys derėjosi dėl papildomų darbų atlikimo, bet atsakovui netiko ieškovės pasiūlyta papildomų darbų kaina, todėl susitarimas dėl šių darbų atlikimo nebuvo pasirašytas.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Z. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. birželio mėn. į jį, kaip nemenką patirtį statybos srityje turintį asmenį, kreipėsi itin artima draugė dizainerė V. K., kuri paprašė pakonsultuoti ją dėl namo įrengimo darbų. V. K. supažindino trečią asmenį su atsakovu, su kuriuo buvo susitarta, kad trečiasis asmuo teiks neatlygintinai jam (atsakovui) kaip labai geram ir artimam V. K. draugui konsultacijas dėl namo įrengimo. Atsakovas nemokėjo trečiojo asmens teiktas paslaugas. 2021 m. rugsėjį trečiasis asmuo sužinojo iš V. K. kad namo apdailos darbams pasitelkta UAB „Menis“, kurios vadovas yra senas trečiojo asmens pažįstamas. Trečiojo asmens duomenimis tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas dėl grindų įrengimo bei elektros darbų. Trečiasis asmuo nedalyvavo šalims susitariant dėl Rangos sutarties sąlygų, nepasirašė tos sutarties, tuo metu jis dirbo kitoje bendrovėje UAB „Proplanas“ ir neatstovavo ieškovės santykiuose su atsakovu. Ieškovės darbai atsakovo objekte atlikti kokybiškai, atsakovas niekada nereiškė jai pretenzijų dėl darbų kokybės. Trečiasis asmuo lankėsi name atsakovo prašymu, tačiau nutraukė konsultacijas atsakovui po to, kai name buvo sumontuota grindinio šildymo sistema. Trečiasis asmuo nebuvo gavęs iš atsakovo 9 000 Eur grynais nei už savo paslaugas, nei kaip tariamas ieškovės atstovas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo J. B. ieškovei UAB „Menis“ 21 117,01 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (21 117,01 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 492,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 12,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, o iš atsakovo priteisė valstybei 28,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

6.       Teismas nustatė, jog Rangos sutartyje buvo išlyga dėl jos pakeitimo rašytine forma. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojo D. Ž. paaiškinimai apie tai, kad atsakovas norėjo išmanių namų, kad jis stebėjo liudytojo ir jo kolegų elektros darbų vykdymą name, domėjosi šių darbų procesu, patvirtino, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas dėl elektros darbų atlikimo name. Šias aplinkybes iš dalies pripažino ir atsakovas, nurodęs teismo posėdyje, kad jis norėjo išmanių namų. Be to, Rangos sutartyje numatyta darbų atlikimo pabaiga – 2021 m. spalio 27 d., bet darbai buvo baigti mėnesiu vėliau, t. y. 2021 m. lapkričio pabaigoje. Teismo vertinimu, atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovei dėl vėlavimo būtent dėl to, kad užsakė žodžiu ir elektros darbus. Atsakovui matant, kad jo name yra tiesiami laidai, bendraujant su elektros darbus atlikusiu D. Ž. ir nestabdant jo darbų, atsakovas turėjo suprasti, kad jo namuose vykdomi elektros darbai, dėl kurių buvo tartasi el. susirašinėjime. Atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais (elektros darbų stebėjimu, tarimusi su D. Ž. ir V. K. dėl jo name atliekamų elektros darbų) aiškiai išreiškė valią pakeisti Rangos sutartyje numatytų darbų apimtį, susitardamas su ieškove ir dėl elektros darbų. Teismas konstatavo, kad nors tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl elektros darbų atlikimo, tačiau jos savo konkliudentiniais veiksmais papildė raštu sudarytos Rangos sutarties dalyką, susitardamos ir dėl elektros darbų.

7.       Teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, jog jis nežinojo ar name buvo atlikti elektros darbai, bei kritiškai vertino į bylą pateiktą ieškovės sąskaitą faktūrą ir mokėjimą, kuriais ji įrodinėja, jog atliko atsakovo name elektros darbus. Sąskaita išrašyta 2021 m. lapkričio 19 d., kai, ieškovės direktoriaus ir liudytojo D. Ž. paaiškinimais, elektros darbai jau buvo baigti, todėl tai neįrodo ieškovės elektros darbų, atliktų atsakovo name. Atsakovas nepaneigė liudytojo D. Ž. parodymų dėl konkrečių name atliktų elektros darbų, dalies MB „Leosola“ sąmatoje nurodytų darbų atlikimo, todėl teismas laikė, kad ieškovė atliko atsakovo užsakytus elektros darbus. Nustačius, kad ieškovė pagrįstai surašė vienašališkai jos pasirašytą Atliktų darbų aktą, o atsakovas naudojasi ieškovės darbų rezultatu, teismas konstatavo, jog ieškovė perdavė, o atsakovas – priėmė ieškovės atliktus darbus, nors jie, jo manymu, ir buvo atlikti su defektais.

8.       Teismas nurodė, jog Defektų akto duomenys patvirtina, kad atsakovo pastabos buvo pagrįstos ir Defektų aktas yra tinkamas įrodymas atsakovo teigiamoms aplinkybėms įrodyti. Tai, kad Defektų aktas buvo surašytas specialistui apžiūrint ieškovės darbus, kai nebuvo ieškovės darbuotojų, neturi teisinės reikšmės trūkumų nustatymo procesui. Ieškovė nepateikė į bylą Defektų akto duomenis paneigiančių įrodymų. Teismui pasiūlius ieškovei skirti ekspertizę byloje dėl jos atliktų darbų kokybės, ši atsisakė tokios galimybės. Be to, ieškovė pripažino, kad buvo nukrypta nuo techninio projekto, įrengiant grindis.

9.       Teismas nurodė, jog ieškovė neinformavo laiku atsakovo apie ketinimą nukrypti nuo techninio projekto, bei galimą grėsmę šildymo vamzdeliams dėl armatūros tinklo įrengimo. Nors atsakovas ir nusprendė naudoti kokybiškesnes medžiagas šildomų grindų įrengimui, tačiau būtent ieškovė kaip savo srities specialistė turėjo sustabdyti darbus ir išaiškinti jam tokio pasirinkimo pasekmes dar iki šildymo vamzdelių vedimo. Ieškovė dar iki vamzdelių Uponor vedimo turėjo išaiškinti atsakovui, kad siekiant įrengti kokybiškesnius vamzdelius būtina nukrypti nuo techninio projekto, kad nenukrypus nuo techninio projekto yra grėsmė įrengiamiems vamzdeliams. Ieškovė informavo atsakovą apie sprendimą nukrypti nuo projekto ir tokio sprendimo priežastis įpusėjus vamzdelių Uponor vedimo name darbams, todėl teismo vertinimu, toks nukrypimas nuo techninio projekto yra ieškovės atliktų darbų trūkumas (nors atsakovas vėliau ir nestabdė darbų, nereikalavo jų perdaryti), nes neatitiko Rangos sutarties dalyko atlikti grindų įrengimo darbus pagal techninį projektą. Ieškovė prieš vamzdelių Uponor vedimą, turėjo pareigą išaiškinti atsakovui vamzdelių vedimo ant armatūros tinklo pasekmes, stabdyti darbus ir protingą laiką laukti, kol atsakovas aiškiai išreikš savo ketinimą nukrypti / nenukrypti nuo techninio projekto. Atsakovui būnant vartotoju ginčo santykiuose negali būti perkeliama atsakomybė už minėtą darbų trūkumą tuo pagrindu, kad jis, pastebėjęs vamzdelių vedimo darbų viduryje nukrypimą nuo projekto, nestabdė jų. Teismas konstatavo, kad Defektų akte armatūros tinklo nebuvimas, bei per plonas betoninių grindų sluoksnis, pagrįstai nurodyti kaip ieškovės atliktų darbų trūkumai, nors byloje ir nėra duomenų, jog dėl šių trūkumų yra gedimų, ar kad grindys nefunkcionuoja tinkamai.

10.       Teismas nurodė, jog vertinant kitus Defektų akte nurodytus ieškovės atliktų darbų trūkumus (t. y. tai, kad rangovė nepateikė užsakovui sutankinto grunto stiprumo rezultatų, kad atsakovei nebuvo išduota garantija), jie nepagrįstai nurodyti kaip atliktų darbų defektai. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad net tuo atveju, jei atsakovui nebuvo pateikti sutankinto grunto stiprumo rezultatai, tai turėjo (turės) įtakos atliktų darbų kokybei. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė į bylą betono važtaraštį, kokybės deklaraciją, todėl atsakovas negali remtis aplinkybe, kad ieškovė naudojo nekokybiškas medžiagas ir taip pažeidė Rangos sutartį. Teismas, nustatęs, kad ieškovė atliko grindų įrengimo ir betonavimo darbus, nesilaikydama visų Rangos sutarties sąlygų, konstatavo, kad grindų įrengimo ir betonavimo darbai visgi buvo atlikti su trūkumais.

11.       Teismas nurodė, jog ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas su atsakovu vienu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); ieškovės neinformavimas atsakovo apie tai, kad jis elektroniniu paštu galbūt kreipiasi ne į tą asmenį, t. y. ne į Tomą, aktyvesnis bendravimas dėl darbų atlikimo ne su H. B., bet su T. Z., sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad T. Z. yra ieškovės atstovas. Kitaip tariant susiklostė tariamo trečiojo asmens T. Z. atstovavimo santykiai su UAB „Menis“, kurie sukuria teisines pasekmes ieškovei. Ieškovė atliko veiksmus, iš kurių galima buvo spręsti, jog T. Z. yra jos atstovas (leido T. Z. naudotis jos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); ieškovės direktorius rečiau rodėsi objekte ir bendravo su atsakovui nei T. Z., todėl atsakovas derino visus darbų atlikimo klausimus būtent su trečiuoju asmeniu); viename iš elektroninių laiškų, išsiųstame iš (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad likusi skola už grindų įrengimą yra būtent 9 000 Eur (o ne 18 000 Eur be PVM kaip numatyta Rangos sutartyje), todėl sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovas perdavė 9 000 Eur T. Z. už grindų įrengimą, manydamas, kad taip iš dalies atsiskaito už užsakytus darbus pagal Rangos sutartį su ieškove. Nustačius trečiojo asmens tariamo atstovavimo ieškovei faktą, teismas darė išvadą, kad ji nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo visą sutartą atlyginimą pagal rašytinę rangos sutartį, nes atsakovas apmokėjo dalį darbų sumokėdamas 9 000 Eur tariamam ieškovės atstovui. Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovė Rangos sutarties santykių pradžioje nereikalavo sumokėti avansą su PVM, nereiškia, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl PVM mokėjimo.

12.       Teismas nurodė, jog atsakovas neįrodė atliktų darbų kainos sumažinimo 9 000 Eur pagrįstumo, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, darė išvadą, jog atsakovas gindamas savo teises šioje byloje negali atsisakyti atlyginti ieškovei už šios atliktus grindų įrengimo ir betonavimo darbus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovui nepasirinkus kito savo teisių gynimo būdo, iš jo ieškovės naudai priteisiama Atliktų darbų akte nurodyta grindų įrengimo ir betonavimo darbų suma, išskaičius iš jos 9 000 Eur, sumokėtus grynais T. Z., t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 13 615,01 Eur (18 000,09 Eur + 690 Eur + 0,21 × (18 000,09 Eur + 690 Eur) – 9 000 Eur) skolą už grindų įrengimo ir betonavimo darbus.

13.       Teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, nustatė, kad šalys tarėsi dėl visų name atliekamų darbų vertės apskaičiavimo pagal tam tikrą lėšų sumą už vieną kvadratinį metrą, neišskiriant konkrečios kainos už konkrečius darbus. Joms sudarant rašytinę Rangos sutartį grindų įrengimo darbų kaina buvo nurodyta fiksuota suma, tačiau iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti, koks buvo šalių susitarimas dėl elektros darbų kainos apskaičiavimo. Konstatavus, kad ieškovė atliko elektros darbus, jų atlyginimo kaina turi būti nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, jog ieškovės pateiktas Atliktų darbų aktas yra tinkamas įrodymas atliktų darbų kiekiui nustatyti, kurį patvirtino liudytojo D. Ž. paaiškinimai, bei jo pateikta darbų įkainių lentelė, todėl teismas laikė, kad Atliktų darbų akte užfiksuoti būtent ieškovės atliktų elektros darbų pobūdis ir kiekis. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad 2021 m. spalio mėn. (kai šalys tarėsi dėl elektros darbų atlikimo) sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų kaina ženkliai sumažėjo nuo 2021 m. balandžio, todėl teismas manė, kad „Sistela“ programa parengta lokalinė sąmata yra tinkamas dokumentas, siekiant nustatyti, ar ieškovės prašoma atlyginti už elektros darbus suma atitiko susitarimo metu statybų srityje galiojusią kainą už elektros darbus.

14.       Teismas konstatavo, kad ieškovė atliko ir perdavė atsakovui grindų įrengimo ir betonavimo bei elektros darbus už bendrą 30 117,01 Eur sumą. Atsakovas, priėmęs darbus (t. y. naudodamasis tų darbų rezultatu), iš dalies atsiskaitė už juos, sumokėjęs ieškovės tariamam atstovui T. Z. 9 000 Eur grynais. Ieškovės veiksmai davė pagrindą atsakovui tikėti, kad T. Z. yra jos atstovas, todėl iš atliktų darbų kainos turi būti išskaičiuota 9 000 Eur suma. Ieškovė atliko grindų įrengimo darbus nukrypdama nuo techninio projekto bei su tam tikrais trūkumais, kurie netrukdė / netrukdo atsakovui naudotis darbų rezultatų. Atsakovui neįrodžius atliktų darbų vertės mažinimo dėl ieškovės darbų trūkumų 9 000 Eur pagrindo, iš jo ieškovei turi būti priteista nesumokėta už darbus 21 116,90 Eur suma, apskaičiuota su PVM (7502 Eur + 13 615,01 Eur).

15.       Teismas atsižvelgęs į ta, jog buvo patenkinta 70,12 procentai ieškinio reikalavimų, o atmesta 29,88 procentai, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Menis“ prašo panaikini Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 9 000 Eur dydžio skolos priteisimo, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio dalį patenkinti; pakeisti likusią dalį Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo, pakeičiant jo motyvuojamąją dalį apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė dalį rangos darbų pagal Rangos sutartį atliko netinkamai, bei tai, kad trečiasis asmuo veikė kaip ieškovės atstovas pastarajai vykdant Rangos sutartį. Tokias išvadas teismas padarė pažeisdamas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Defektų aktas negalėjo ir negali būti laikomas patikima įrodinėjimo priemone sprendime nustatytiems trūkumams pagrįsti, nes Defektų akte yra tik deklaratyviai nurodomi apeliantės tariamai palikti trūkumai ginčo objekte po statybos darbų atlikimo, nepateikta jokia vaizdinė medžiaga, iš kurios būtų matyti specialisto J. S. tariamai užfiksuoti defektai. Defektų akte nėra nurodyta, kokius norminių teisės aktų reikalavimus apeliantė, vykdydama Rangos sutartį, pažeidė, bei yra tik deklaratyviai apsiribojama Rangos sutarties nuostatų pacitavimu ir nurodymu, jog apeliantė šias nuostatas pažeidė bei tariamai nukrypo nuo projekto. Liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su pasikeitusia montavimo technologija, siūlomi sprendiniai, t. y. armatūrinio tinklo nedėjimas jį tenkino, o darbai buvo faktiškai atlikti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė pažeidė CK 6.674 straipsnio nuostatas, bei nesant tam pagrindo nukrypo nuo projekto, kadangi tokiam nukrypimui faktiškai pritarė pats atsakovas.

16.2.       Defektų

akte nurodyti samprotavimai, neva betonuotų grindų sluoksnio storis neatitinka projektinės dokumentacijos, yra visiškai deklaratyvūs, nes nėra aišku, kaip specialistas J. S. tokį betono sluoksnį pamatavo, nėra aišku, kaip tokius matavimus atliko ir pats atsakovas, nors byloje posėdžio metu kategoriškai teigė tokius matavimus asmeniškai atlikęs. Nors techniniame projekte yra konstatuota, kad betono plokštės storis turėtų būti 100 mm, byloje liko nepaneigta aplinkybė, kurią paliudijo apeliantės vadovas, jog grindys name buvo betonuojamos atsižvelgiant į langų lygį, kadangi priešingu atveju, jeigu viršutinis betono sluoksnis būtų aukščiau, nei langų lygis, betonas būtų užlipęs ant lango, langas neatsidarytų. Paties atsakovo byloje pateiktais įrodymais pripažįstama, kad techniniame projekte numatytas betono plokštės storis nebuvo galutinis, kadangi el. laiškuose atsakovas nurodė, jog jį būtų tenkinęs viso 7 cm (70 mm) betono sluoksnis.

16.3.       Liudytojai H. B., V. K. bei T. M. patvirtino, jog pats atsakovas priėmė sprendimą pirminius numatytus Pipeline grindinio šildymo vamzdelius keisti į Uponor gamintojo. Ieškovės (jos atstovo) atliktos bei į bylą fotofiksacijos patvirtina, kad apsauginė plėvelė nėra pažeista, o per ją tiesiog buvo segamos kabės į po plėvele esantį putplastį, todėl plėvelė nebuvo pažeista, o per ją elementariai buvo tvirtinamos spec. kabės.

16.4.       Apeliantė kritiškai vertina sprendimo motyvaciją, neva trečiasis asmuo ieškovei vykdant Rangos sutarti veikė kaip jos atstovas. T. Z. buvo rekomenduotas ne apeliantės o visiškai kito asmens. Rangos sutarties pradžioje būtent H. B., o ne T. Z. yra nurodytas kaip apeliantės atstovas, be to Rangos sutartis, PVM sąskaita- faktūra, tiek Aktas buvo pasirašyti H. B.. Vien tai, kad T. Z. įsidarbino pas apeliantę jau kilus ginčui dėl atsiskaitymo už statybos darbus, nesudaro jokios nei faktinės, nei teisinės reikšmės. Tai, kad trečiasis asmuo prižiūrėdavo darbus ginčo objekte, taip pat nesuponuoja, kad trečiasis asmuo veikė kaip ieškovės atstovas. Jeigu atsakovas pagrįstai mano, kad jis 9 000 Eur grynaisiais pinigais perdavė T. Z., jis gali reikšti atitinkamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo / be teisinio pagrindo įgyto turto, tačiau tai niekaip neeliminuoja ir negali eliminuoti atsakovo prievolės pagal Rangos sutartį visiškai atsiskaityti su ieškove.

16.5.       Šalys Rangos sutartyje susitarė, jog prievolė atsiskaityti už atliktus darbus atsakovui atsiras ieškovei pateikus atliktų darbų aktą, bei atsakovui tinkamai jį patvirtinus, ir ieškovei už atliktus darbus pateikus apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą. T. Z., kurį atsakovas nurodė kaip asmenį, kuriam perdavė 9 000,00 Eur avansą iki apeliantei pradedant Rangos sutartyje numatytus darbus, patvirtino, kad jokių piniginių lėšų iš atsakovo jis negavo. Ieškovės 2021 m. rugsėjo 21 d. el. laiškas niekaip nepagrindžia, kad šalys sulygo dėl kitokios nei Rangos sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos, bei kad šį ieškovės vienašalį pasiūlymą atsakovas faktiškai vykdė, neva sumokėdamas 9 000 Eur avansą grynaisiais pinigais. Net ir darant absoliučiai nepagrįstą prielaidą, jog šalys tariamai sulygo dėl 30 proc. dydžio avanso sumokėjimo, tokiu atveju nuo pradinės Rangos darbų kainos tai sudaro tik 7 290 Eur, o ne 9 000 Eur sumą, kas patvirtina, kad tokio susitarimo tarp kontrahentų niekada nebuvo. Atsakovo brolio J. B. parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes tokia atsakovo pozicija buvo pradėta teigti bylos nagrinėjimo eigoje ir ji prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.       Dėl jokių papildomų darbų tarp ginčo šalių sulygta nebuvo, todėl ginčų dėl jų negalėjo būti iki tol, kol atsakovas negavo iš ieškovės atliktų darbų akto ir jam netapo žinoma, kad ieškovė deklaruoja tariamai atlikusi ginčo šalių nesulygtus darbus bei reikalauja už juos apmokėjimo. Ieškovė siekia savo nekokybiškai atliktų darbų pasekmes perkelti atsakovui, kuris tariamai darbų eigoje galėjo reikšti pastabas. Darbų eigoje užsakovas neturi pareigos tikrinti rangovo darbų, o ši pareiga kyla tik tada, kai rangovas jau atlieka, t. y. baigia darbus. Ieškovei užbaigus darbus, atsakovas, su ieškovės atstovais apžiūrėjo atliktus darbus ir nustatytus trūkumus įvardijo žodžiu, susitikimo metu, vėliau, ieškovei nesutinkant pašalinti nustatytus trūkumus, pretenzijos buvo pareikštos raštu.

17.2.       Nors ieškovė skunde teigia, kad Defektų akte nėra pažymėta, jog specialistui buvo pateiktas ginčo namo techninis projektas, tačiau iš paties Defektų akto akivaizdu, kad specialistui buvo pateiktas ne tik techninis projektas, bet ir kita projektinė dokumentacija, Defektų akte daromos nuorodos į projektinę dokumentaciją. Iškovė niekaip nepaneigė atsakovo į bylą pateiktame Defektiniame akte nustatytų ieškovės atliktų darbų trūkumų, kurie buvo nustatyti bei konstatuoti dalyvaujant ir pačiai ieškovei (jos atstovams). Šiuo aspektu reikšminga, kad pagal kasacinio teismo praktiką paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo.

17.3.       Ieškovė, nors buvo raginta tiek žodžiu, tiek raštu, trūkumų nepašalino, todėl atsakovas, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ir teisėtai pareikalavo ištaisyti darbų trūkumus, o ieškovei to nepadarius – sumažinti darbų kainą. Ieškovė nepasinaudojo teise neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Todėl atsakovas turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, ir pritaikė savo pažeistų teisių gynybos būdą – darbų kainos sumažinimą, atsisakydamas apmokėti likusią dar neapmokėtą 9000 Eur (be PVM) darbų kainą.

17.4.       Ieškovės argumentai, susiję su gyvenimu name, niekaip nepaneigia jos atliktų darbų trūkumų. Dabartinis namo baigtumo procentas niekaip nesuponuoja ieškovės darbų kokybės, be to namo baigtumo įregistravimas nereiškia, kad visi name atlikti statybos darbai yra galutinai baigti ir / ar be trūkumų. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Ieškovei nevykdžius jai tenkančios įrodinėjimo naštos – neįrodžius, kad jos atlikti darbai yra be trūkumų, ieškovės nurodomi argumentai dėl neturi jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui.

17.5.       Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad T. Z. yra ieškovės UAB „Menis“ steigėjas ir vienintelis jos akcininkas iki pat 2020-12-28 (t. 2, b. l. 170-171). T. Z. paaiškinimai byloje apskritai nevertintini ir neturi bylai jokios reikšmės, nes jis melavo apie savo sąsajas su bylos baigtimi suinteresuotu ieškovu bei savo vaidmenį santykiuose su atsakovu. Liudytojos V. K. liudijimas patvirtino, kad T. Z. atsakovo name dirbo kaip UAB „Menis“ atstovas, per jį vyko komunikacija dėl rangos darbų. Su T. Z. buvo vykdomi visi atsiskaitymai pagal sutartį. Atsakovas pagal sutartį T. Z. yra sumokėjęs 9 000 Eur grynaisiais pinigais, ką patvirtino savo paaiškinimais atsakovas, tiek liudytoju apklaustas J. B., bei ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – susirašinėjimai tarp atsakovo ir ieškovės.

18.       Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Ieškovė Rangos sutarties vykdymo metu neturėjo teisės pakeisti sutartyje sulygtos darbų kainos, todėl sprendime esančios išvados, kad bylos šalys Rangos sutarties kainą ir darbų apimtį pakeitė konkliudentiniais veiksmais, prieštarauja tarp ginčo šalių susiklosčiusioms aplinkybėms, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nuosekliai kasacinio teismo praktikai. Ieškovės nurodomi tariami papildomi darbai nebuvo įtraukti į sutartį, tad ieškovei imperatyviai draudžiama iš atsakovo reikalauti apmokėjimo už tai, kas nebuvo įtraukta Rangos sutartyje. Byloje esantys susirašinėjimai dėl elektros kainų paskaičiavimo parodo tik buvusias kalbas / derybas tarp ginčo šalių tiek dėl visų apdailos darbų iki sudarant Rangos sutartį, tiek dėl elektros darbų, tačiau atsakovas šių darbų atlikimo niekada nepatvirtino, nes jam netiko per didelė ieškovės pasiūlyta kaina. Ieškovė patvirtino, kad raštu dėl papildomų darbų sulygta nebuvo. Ieškovė darbų eigoje darbų nestabdė, susitarimų dėl sutartyje numatytos darbų apimties tarp šalių pasiekta nebuvo, todėl ieškovė neturi teisės iš atsakovo reikalauti didesnės kainos už atliktus darbus nei numatyta Rangos sutarties 4.1 punkte – 21 7820 Eur su PVM.

18.2.       Ginčo šalys neatsisakė Rangos sutarties 4.2 p. įtrauktos sutarties keitimo išlygos. Šalys derino įvairius rangos darbus name, bet susitarimas buvo pasiektas tik dėl grindų įrengimo ir betonavimo. Sprendime nurodytas išvadas dėl tarp šalių neva egzistavusio susitarimo dėl elektros darbų atlikimo paneigia byloje esantys įrodymai. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė su atsakovu vedė derybas dėl elektros darbų atlikimo, bet ne kad buvo pasiektas susitarimas dėl šių darbų (t. 1, b. l. 96 – 2021-10-22 ieškovės el. laiškas). Teismas, konstatuodamas ginčo šalių tariamą susitarimą dėl elektros darbų iš esmės rėmėsi liudytojų paaiškinimais, tačiau ieškovei teigiant, kad buvo sudarytas susitarimas dėl elektros darbų atlikimo name, kai toks susitarimas turėjo būti rašytinis, ieškovė netenka teisės tokio susitarimo egzistavimą įrodinėti liudytojų parodymais. Į bylą pateiktos elektros darbų apskaičiavimo sąmatos niekaip nepatvirtina susitarimo dėl elektros darbų atlikimo atsakovo name, nes jos sudarytos jau prasidėjus šiai civilinei bylai. Teismo nurodyta aplinkybė dėl ieškovės darbų vėlavimo niekaip negali įrodyti ir pagrįsti susitarimo dėl elektros darbų egzistavimo, o teismo teiginys, kad atsakovas stebėjo darbus savo gyvenamajame name taipogi nepatvirtina elektros darbų užsakymo. D. Ž., kuris teigia neva atlikęs elektros darbus atsakovo name, teisme paaiškino, kad jo darbai nėra aktuoti, sąskaitų už jo neva atliktus darbus į bylą taip pat nėra pateikta, taigi, net ir tai liudija, kad šis asmuo jokių elektros darbų atsakovo name neatliko, kadangi jeigu šiuos darbus būtų atlikęs, darbai būtų buvę ne tik užaktuoti, tačiau būtų buvusi išrašyta ir sąskaita-faktūra.

18.3.       Teismas ignoravo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad šalys atsisakė sutarties 4.2 punkto taikymo, kad ieškovė faktiškai atliko konkrečios apimties darbus ir kad ginčo šalys buvo sutarusios dėl tokios darbų kainos, kokią savo sąskaitoje-faktūroje nurodo ieškovė. Byloje nesant nei vieno tokio įrodymo, teismas darė teisiškai nepagrįstas išvadas apie tarp ginčo šalių neva egzistavusį susitarimą dėl elektros darbų, jų apimties ir kainos. Ieškovė taipogi neįrodė, jog atsakovas buvo sudaręs su ja susitarimą dėl kitų ieškovės nurodytų darbų, o būtent – „Šildomų vamzdelių keitimas į Uponor kolektorinės papildomo žiedo montavimas, lauko vandens kraniukų montavimas“, dėl kurių taip pat nėra rašytinių susitarimų, o jų tariamą atlikimą pagrindžia tik šališkų bei reikiamos kvalifikacijos atitinkamoje statybos srityje neturinčių asmenų paaiškinimai.

18.4.       Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovas laikytinas priėmusiu ieškovės darbų rezultatą. Ieškovės atliktų grindų įrengimo darbų trūkumai buvo nurodyti tiek žodžiu, tiek raštu, o vėliau, ieškovei trūkumus atsisakant taisyti, dalyvaujant ir ieškovės atstovams, ieškovės darbų trūkumus nustatė specialistas J. Š.. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie tai paneigtų, nors būtent ieškovei, ginčijant savo darbų defektus, teko pareiga įrodyti savo teiginius ir ji turėjo teisę inicijuoti ekspertizės skyrimą, ką ieškovei siūlė pirmosios instancijos teismas. Tačiau ieškovė, nors ir turėjo įrodinėjimo pareigą paneigti nustatytus defektus, ekspertizės atsisakė, todėl sprendime esančios išvados, kad atsakovas darbus faktiškai priėmė, yra absoliučiai nepagrįstos. Atsakovo namo 100 proc. baigtumas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2022 m. spalio 4 d., praėjus 1 m. po ieškovės darbų, todėl akivaizdu, kad ne ieškovės darbai lėmė atsakovo namo baigtumą, o kitų rangovų darbai.

18.5.       Nors sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, tačiau tuo pačiu sprendime priteista suma visiems ieškovės nekokybiškai atliktiems darbams, kas sukelia aiškų prieštaravimą. Teismas sprendime teigdamas, kad atsakovas nepateikė skaičiavimų, kiek įkainotini ieškovės darbų trūkumai, pažeidė įrodinėjimo naštos taisyklę. Atsakovas įrodė, kad ieškovės darbai yra su trūkumais, tad jam tenkančią įrodinėjimo pareigą įvykdė. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos nustatytų darbų defektus, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, bei nepateikė įrodymų, kad darbų kaina mažintina kitokia verte. Atsakovas ieškovei jau yra sumokėjęs 9 000 Eur už atliktus darbus ir mano, kad ši suma padengia ieškovės atliktų darbų vertę. Tuo tarpu nustačius ieškovės darbų esminius trūkumus, nukrypimą nuo Techninio projekto, pakankamo betono sluoksnio nebuvimą, sutvirtinimo tinklų nesudėjimą, kurie lemia iš esmės pablogėjusią darbo kokybę. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti darbų kaina mažintina ir skundžiama sprendimo dalis naikintina, o ieškinys atmestinas visa apimtimi, pripažįstant, kad atsakovo jau sumokėti 9 000 Eur yra pilnas atlyginimas už ieškovės atliktą darbą.

19.       Ieškovė UAB „Menis“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.       Papildomų darbų name atlikimo reikalavo pats apeliantas, taigi skundo argumentacija, kad Rangos sutarties vykdymo metu ieškovė menamai neturėjo teisės pakeisti sulygtos darbų kainos, yra nepagrįsta. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nutylėjo šalių ikisutartinius santykius, paliudijančius, jog kontrahentai faktiškai tarėsi bei susitarė ne tik dėl Rangos sutartimi sutartų darbų, bet ir dėl kitų statybos darbų, o konkrečiai elektros instaliacijos, apdailos darbų ir kt. (žr. 2021 m. liepos 8 d. el. laišką). Šį patvirtina ir 2021 m. spalio 22 d. el. laiškas, atsakovui siųstas po Rangos sutarties sudarymo, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie papildomai atliktinus darbus, kainų pasikeitimus (žr. 2021 m. spalio 22 d. el. laišką). Papildomus darbus kuravo atsakovo samdyta interjero dizainerė V. K..

19.2.       Šalys Rangos sutartyje nenumatė, jog rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvimas daro tokį sutarties pakeitimą negaliojančiu ir (ar) nesukeliančiu teisinių pasekmių. Todėl visiškai akivaizdu, jog žodinis susitarimas dėl papildomų darbų yra teisėtas, galiojantis ir šalims teises ir pareigas sukeliantis dvišalis sandoris. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pradėjo teigti, neva elektros instaliacijos darbus name atliko kita rangos paslaugas teikianti įmonė, tačiau įrodymų nepateikė, nors ir žadėjo juos pateikti.

19.3.       Apeliantui visi rangos darbai buvo teisėtai perduoti vienašališkai, ką patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visetas. Visi ieškovės atlikti statybos darbai (įskaitant papildomus darbus) buvo perduoti vienašaliu ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškimu, apeliantui nepagrįstai atsisakant juos priimti. Šio vienašalio sandorio niekaip nėra nuginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to laikytina, jog ji yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis sandoris. Apelianto ieškovei, jau po visų darbų atlikimo pateiktas specialisto J. S. Defektų aktas, kuriame yra konstatuoti tariami name užfiksuoti trūkumai (defektai), nėra patikimas ir objektyvus rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis ieškovė galėjo atsisakyti priimti darbus pasirašydama aktą. Skundo motyvus, jog ieškovė statybos darbus (jų dalį) atliko tariamai nekokybiškai, paneigia ir liudytojų H. B., V. K. bei T. M. parodymai. Apeliantas neįrodė tariamų rangos darbų trūkumų ir ar tariamai nesuderintų nukrypimų nuo techninio projekto, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Defektų aktu.

19.4.       Atsakovas neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojosi kitų rangovų paslaugomis, jog ištaisytų jo deklaruotus tariamus defektus. Atsakovas naudojasi ieškovės vienašališkai perduotu rangos darbų rezultatu, o tai sudaro prielaidas manyti, kad visi nurodyti trūkumai buvo menami, išgalvoti, o kokybiškai atlikti darbai vienašališkai galėjo būti perduodami. Apelianto skunde nurodytos fotonuotraukos taip pat nepatvirtina nekokybiškų darbų name egzistavimo, nes neaišku kur šios nuotraukos buvo padarytos. Apelianto siekis sumažinti darbų kainą yra visiškai nepagrįstas, papildomai įvertinus argumentus, kad apelianto pozicija, neva ieškovės atliktų darbų vertė sudaro 9 000 Eur, apskritai nėra aišku kuo grįsta. Siekdamas paneigti atsiskaitymo pareigą (ar sumažinti atsiskaitymo dydį), apeliantas nurodo jau naują argumentą, kad betono pagrindas name tariamai yra suskilinėjęs. Tačiau toks tariamas trūkumas (defektas) nėra užfiksuotas nei apelianto pretenzijose ieškovei, nei Defektų akte, nėra pagrindžiamas jokiais kitais objektyviais įrodymais, todėl šis skundo motyvas atmestinas.

20.       Trečiasis asmuo T. Z. atsiliepime ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.       Kritiškai yra vertintini sprendimo motyvai, neva ginčo objekte rangos darbai (jų dalis) buvo atlikti nekokybiškai ir dėl to turi būti mažinama rangos darbų kaina. Trečiojo asmens pažintis su atsakovu įvyko name, į kurį buvo nuvykęs pirminei apžiūrai. Tuo metu buvo išlieti tik namo pamatai, jokie apdailos darbai nebuvo atlikti. Nors ginčas byloje kyla dėl atsiskaitymo už darbus pagal sutartį, bei papildomus darbus, kurie yra neaptarti sutartyje, atsakovui turint pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir nesumontuoto armatūrinio tinklo, pažymi, jog kiek trečiajam asmeniui teko lankytis name, visi darbai jame buvo atlikti tinkamai bei kokybiškai. Atsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės jų atlikimo metu niekada neturėjo. Atsakovas puikiai suprato kas ir kaip turi būti atliekama name pagal aktualias statybos technologijas, o teigdamas priešingai, atsakovas tikėtinai bandė apsimesti, siekdamas palankaus sau teismo sprendimo.

20.2.       Atsakovui teikiamas konsultacijas trečiasis asmuo nutraukė po to, kuomet name buvo sumontuota grindinio šildymo sistema, taigi dėl tolimesnės darbų eigos (pvz. betonavimo darbų) ir tokių darbų tinkamumo apskritai pasisakyti negali.

20.3.       Atsakovas bandė įrodinėti, neva jis ieškovei per trečiąjį asmenį įvykdė dalinį atsiskaitymą pagal sutartį, grynaisiais pinigais per du kartus perduodamas 9 000 Eur sumą, pinigų perdavimo sandoriuose dalyvaujant jo broliui, tačiau trečiasis asmuo asmeniškai neturėjo jokio intereso priiminėti iš atsakovo atsiskaitymą ieškovei ir jį vėliau perduoti. Atsakovo posėdžio metu išsakyti deklaratyvūs teiginiai, neva sutarties sudaryme trečiasis asmuo dalyvavo atstovaudamas ieškovės interesus, yra neatitinkantys tikrovės, o sprendimo išvada, neva jis buvo dar ir faktinis ieškovės vadovas, apskritai yra nelogiška. Sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo pas ieškovę nedirbo, o dirbti pradėjo tik kilus ginčui tarp šalių. Atsakovo el. laiškas, siųstas ieškovei iki pasirašant sutartį bei nurodant trečiąjį asmenį kaip atsakingą asmenį, yra rašymo apsirikimo klaida. Akivaizdu, jog tokiais veiksmais, bandant susieti trečiąjį asmenį su ieškove, atsakovas elementariai siekė vengti įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

 

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo priimtu sprendimu dalyje, kurioje ieškinys atmestas pripažinus, kad atsakovas iš dalies atsiskaitė su ieškove perduodamas 9000 Eur grynais tariamam ieškovės atstovui, bei su dalimi teismo sprendimo motyvų, kuriuose konstatuota, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys tenkintas priteisiant iš atsakovo rangovui atlyginimą už atliktus elektros darbus bei grindų įrengimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skunduose nurodytais teisiškai reikšmingais aspektais patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

17.       2021 m. rugsėjo 21 d. tarp ieškovės UAB „Menis“ ir atsakovo J. B. sudaryta Statybos rangos sutartis, kurioje rangovė (ieškovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti ir perduoti grindų įrengimo ir betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), kaip numatyta Rangos sutartyje, o užsakovas (atsakovas) – sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei darbų kainą (Rangos sutarties 2.1 punktas, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priedas Nr. 2). Rangos darbų kaina 21 780 Eur su PVM (Sutarties 4.1 punktas). Rangos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad Rangos sutarties 2.1 punkte nurodytus darbus užsakovas finansuoja mokėjimais, vykdomais pagal rangovės pateiktą atliktų darbų aktą bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kai užsakovas patvirtina pateiktą atliktų darbų aktą ir gauna PVM sąskaitą faktūrą. Užsakovas atsiskaito už atliktus darbus per 3 kalendorines dienas. Rangos sutartyje taip pat numatyta, kad pasikeitus arba padidėjus darbų apimtims, dėl nenumatytų papildomų darbų atlikimo surašomi abiejų šalių papildomi susitarimai dėl šios sutarties (Rangos sutarties 4.2 punktas). Papildomų darbų kaina apskaičiuojama pagal įkainius, pasiūlytus prie šios sutarties pridedamoje darbų sąmatoje, kuri yra sutarties neatskiriamas priedas, taikant tuos pačius ekonominius normatyvus ir rodiklius, o darbai, kurių įkainių nėra sąmatoje apskaičiuojami pagal bendrą sąmatų įkainių lygį, lyginant su normatyvinėmis kainomis (Rangos sutarties 4.3 punktas). Tačiau prie Rangos sutarties nebuvo pridėta atskira darbų sąmata. 2021 m. rugsėjo 21 d. iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui J. B. atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad prikabinama sutartis, pagal sutartį darbų kaina 18 000 Eur su PVM. Atsiskaitymo tvarka: 30 proc. avansas prieš darbų pradžią, 20 proc. kainos po juodgrindžių išbetonavimo, 30 proc. kainos po šildomų grindų išvedžiojimo, o likęs mokėjimas – po grindų išbetonavimo (el. b. t. 1, b. l. 75). Šalys susitarė, kad rangovė gali keisti užsakovo patvirtintus projektinius sprendimus tik gavusi jo raštišką sutikimą (Rangos sutarties 6.4 punktas).

18.       Ieškovė, atlikusi darbus atsakovo objekte, parengė Atliktų darbų aktą (toliau – ir Aktas, el. b. t. 1, b. l. 13, 14), kuriame nurodyti tokie ieškovės atlikti darbai: grindų betonavimas (kanalizacijos taškų atvedimas iki taškų; grunto lyginimas ir tankinimas; juodgrindžių betonavimas; karšto ir šalto vandens išvedžiojimas; vandeniu šildomų vamzdelių išvedžiojimas ant polistirolo; šildomų grindų kolektoriaus surinkimas; viršutinio sluoksnio betonavimas) už 18 000,09 Eur be PVM, papildomi darbai (šildymo vamzdelių keitimas į Uponor, kolektorinės papildomo žiedo montavimas, lauko vandens kraniukų montavimas) už 690 Eur be PVM ir elektros darbai (skylių gręžimas, kanalų štrobavimas; kabelių klojimas vamzdelyje; įžeminimo apvalaus plieno sukalimas į žemę) už 6200 Eur be PVM). Bendra atliktų darbų kaina, nurodyta Akte yra 24 890 Eur be PVM / 30 117,01 Eur su PVM.

19.       Ieškovė išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu Atliktų darbų aktą 2021 m. lapkričio 29 d., prašydama pasirašyti šį aktą per 3 dienas (el. b. t. 1, b. l. 5, 6). Atsakovas, atsakydamas į šį laišką, klausė kokia Atliktų darbų akto data; prašė atsiųsti pakoreguotą dokumentą su data ir be iš anksto neaptartų darbų sąrašo. Be to, atsakovas nurodė, kad neatsiųs per 3 dienas pasirašyto akto, kad atsiųs jį per protingą terminą. Paaiškino, kad lauks, kol kompetentingi specialistai patvirtintų, ar visose patalpose yra pakankamas betono sluoksnis (įskaitant prie pagrindinių durų slenksčio); ar konstrukcijoje panaudotas armavimo tinklas, numatytas susitarime (el. b. t. 1, b. l. 53).

20.       Atsakovui nepasirašius Akto, 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė atsakovui vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą, nurodydama, kad darbus perduoda vienašališkai ir prašo apmokėti sąskaitą faktūrą iki 2021 m. gruodžio 13 d. (el. b. t. 1, l. 7, 19, 20). 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad grindų įrengimas, elektros darbai pagal Aktą kainuoja 24 890,90 Eur be PVM / 30 117,01 Eur su PVM (el. b. t. 1, b. l. 18).

21.       2021 m. gruodžio 22 d. atsakovo užsakymu buvo parengtas Atliktų darbų defektų aktas (toliau – ir Defektų aktas, el. b. t. 1, b. l. 54). Šiame akte statinio statybos techninis prižiūrėtojas J. S. nurodė, kad Defektų aktas parengtas vadovaujantis Rangos sutartimi. Defektų akte nurodyta, kad priimant darbus sudaryta priėmimo komisija iš užsakovo atstovų: užsakovas J. B. ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas J. S.. Defektų akte konstatuota, kad rangovė nekokybiškai ir netinkamai atliko grindų įrengimo ir betonavimo darbus kaip numatyta projektinėje dokumentacijoje, nukrypstant nuo Rangos sutarties 6.1, 6.4 punktų: rangovė nepateikė užsakovui sutankinto grunto stiprumo rezultatų; nekokybiškai įrengta termoizoliacija, neatitinkanti statybos taisyklių reikalavimų normų; nesumontuotas armatūrinis tinklas, numatytas projekte (nesilaikyta Rangos sutarties 6.4 punkto); šildomų grindų vamzdžiai buvo tvirtinami specialiomis kabėmis į termoizoliacijos sluoksnį, tuo subadydami hidroizoliacinę plėvelę, pakeičiant jos funkciją (nesilaikyta Rangos sutarties 6.4 punkto); betonuotų grindų sluoksnio storis (40-70 mm), tai neatitinka projektinės dokumentacijos (nesilaikoma Rangos sutarties 6.1 punkto); rangovė privalo pristatyti užsakovui garantinio laikotarpio laidavimo raštą.

22.       Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti.

Dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą už atliktus elektros darbus

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti už 6200 Eur (be PVM) už atliktus elektros darbus. Atsakovas savo nesutikimą su prašoma suma grindė 2 argumentų grupėmis: 1) šalys nebuvo susitarusios dėl elektros darbų atlikimo; 2) atsakovas nežino ar jo name buvo padaryti elektros darbai, nurodyti ieškovės Atliktų darbų akte.

24.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nors tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl elektros darbų atlikimo, tačiau jos savo konkliudentiniais veiksmais papildė raštu sudarytos Rangos sutarties dalyką, susitardamos ir dėl elektros darbų. Su šia pirmosios instancijos išvada nesutinka atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad susitarimas dėl šių darbų galėjo būti tik rašytinis ir, kad ieškovė neįrodė atliktų darbų apimties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai bei apeliaciniame skunde dėstomai argumentacijai. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad aptariami elektros darbai nėra laikytini papildomais darbais kaip teigiama apeliaciniame skunde. Papildomais darbai yra laikomi tokie darbai, kurie sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti, tačiau būtini sutarčiai įvykdyti. Nagrinėjamu atveju elektros darbai nėra papildomi darbai kaip jie yra suprantami CK 6.653 straipsnio ir CK 6.673 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovo argumentų analizė dėl galimybės ir sąlygų rangovui reikalauti atlyginimo už atliktus papildomus rangos darbus, neturi jokios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui ir dėl to teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

25.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018). Vertinant, ar buvo sudaryta sutartis (arba papildomas susitarimas dėl jau sudarytos sutarties pakeitimo), svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu. Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

26.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, neigęs tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius dėl elektros darbų atlikimo, prarado teisę vadovautis Rangos sutarties 4.2 punktu, nes ieškovė atliko elektros darbus, remdamasi jo elgesiu. Atsakovas pritarė jo Name vykdomiems elektros darbams, tarėsi su dizainere V. K. ir elektriku D. Ž. dėl šių darbų atlikimo būdo. Todėl teismas laikė, kad tarp šalių galiojo susitarimas ne tik dėl grindų įrengimo ir betonavimo, bet ir dėl elektros darbų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta išsamiai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą bei tinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto pozicijai, kad ginčo atveju nesant rašytinio susitarimo dėl elektros darbų atlikimo – rangovas neteko teisės reikalauti atlygio už atliktus elektros darbus.

27.       Bylos šalių sudarytos Rangos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad dėl darbų apimčių pokyčio turi būti susitariama raštu. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis sutarties išlyga, numatančia, kad sutarties pakeitimai ar papildymai, pataisymai turi būti rašytiniai, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Būtent šia įstatymo norma pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadą dėl šalis siejusio susitarimo apimties. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. susirašinėjimas) patvirtina šalių derybas ir dėl kitų statybos darbų – tarp jų ir elektros instaliacijos (2021 m. liepos 8 d. el. laiškas, e. b. 1 t. b. l. 93-95). 2021 m. spalio 22 d. el. laiške, atsakovui siųstame po Rangos sutarties sudarymo, atsakovui buvo nurodoma, kad jau turimas tikslus elektros planas, todėl ieškovė gali patikslinti kainą, kad atsakovas galėtų planuoti biudžetą (el. b. 1 t., b.l. 96). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo gyvenamojo namo interjero sprendinius atsakinga interjero dizaine elektros planą siuntė rangovei (ieškovei) ir užsakovui (atsakovui) (el. b. 1 t., b.l. 100). Teisėjų kolegija neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo spręsti kitaip nei, kad sprendė pirmosios instancijos teismas, jog atsakovui matant, kad jo name yra tiesiami laidai, bendraujant su elektros darbus atlikusiu D. Ž. ir nestabdant jo darbų, atsakovas turėjo suprasti, kad jo namuose vykdomi elektros darbai, dėl kurių buvo tartasi elektroniniame susirašinėjime. Atsakovui nestabdant šių darbų bei tariantis su dizainere bei liudytoju D. Ž. dėl elektros įrengimo, tokiu būdu jis išreiškė ketinimą ir sutikimą dėl rašytinėje Rangos sutartyje nurodytų darbų apimties padidinimo.

Dėl darbų (ne)perdavimo ir pareigos sumokėti (ne)buvimo

28.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog vienašalis atliktų darbų perdavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi atlikti darbai buvo su trūkumais – atsakovas negali būti laikomas faktiškai priėmusiu darbus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti šiems argumentams.

29.       Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju nei viena iš nurodytų sąlygų atsakovas nesirėmė, todėl neturi teisės atsisakyti priimti atliktus darbus.

30.       Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nagrinėjamu atveju atsakovas darbo rezultatą faktiškai priėmė, tad pirmosios instancijos teismo išvada dėl darbų perdavimo yra pagrįsta.

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja apmokėjimo pagal rangovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovas nesutinka su jam pareikštu reikalavimu, teigdamas, kad grindų betonavimo darbai atlikti su trūkumais, nežino ar buvo atlikti elektros darbai, jeigu jie ir buvo atlikti tai kokia jų apimtis ir kaina. Vertindama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl elektros darbų apmokėjimo.

32.       Kaip jau buvo minėta, rašytinis susitarimas dėl elektros darbų nebuvo sudarytas. Ieškovė į bylą pateikė vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, kuriais grindžia reikalavimą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Šioje dalyje ginčo dėl darbų kokybės nėra. Atsakovas ginasi nuo pareikšto reikalavimo teikdamas, jog elektros kabeliai pakloti po grindimis, dėl ko neįmanoma nustatyti rangovės atliktų darbų apimties.

33.       Kaip jau buvo minėta Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas. Byloje pateikti kiti įrodymai (nuotraukos, kuriose matyti iš grindų išvesti laidai bei ant grindų nutiesti kabeliai (el. b. 2 t. , l. 39-49, 51-58), MB „Leosola“ sąmata (el. b. 2 t., b. l. 50), liudytojų D. Ž. ir V. K. paaiškinimai (šio sprendimo 24, 36 punktai) patvirtina, kad atsakovo Name buvo atlikti elektros darbai. Atsakovo namuose elektra yra, o ta aplinkybė, kad dalį elektros darbų atliko, kaip nurodo atsakovas kiti rangovai, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė neatliko jos nurodomų elektros darbų. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad buvo vedžiojami elektros kabeliai, antra, pagal statybinių darbų eiliškumą, pastarieji darbai turėjo būti atlikti iki užbaigiant grindų betonavimą. Atsakovas neteikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomus darbus būtų atlikę kiti asmenys (rangovai). Byloje pateikta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė atliko jos nurodomus darbus. Pirmosios instancijos teismas itin detaliai analizavo ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl elektros darbų kiekių ir kainų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jokių konkrečių argumentų nei dėl darbų kiekių, nei dėl kainų nenurodo, savo poziciją grįsdamas deklaratyviais teiginiais. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentui, kad nesant paslėptų darbų akto/žurnalo nėra galimybės spręsti apie atliktus darbus ir jų kiekį. Nors elektros kabeliai (laidai) šiuo metu yra po išbetonuotomis grindimis, tai nereiškia, kad nėra galimybės apskaičiuoti kiekių. Atsakovas, nesutikdamas su nurodomais kiekais, galėjo teikti į bylą savo paskaičiavimus, pvz. remdamasis brėžiniais (elektros planais) ir jų pagrindu įrodinėti kokie turėjo/galėjo būti darbų kiekiai, tačiau to nedarė. Ieškovei pateikus į bylą įrodymus dėl jos nurodomų darbų atlikimo, atsakovui teko procesinė pareiga juos paneigti leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė pateiksiąs į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad kiti asmenys atliko ginčo elektros darbus, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl darbų kainos pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta programinė įranga Sistela, skirta statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, sudaryta sąmata. Nesant byloje įrodymų dėl šalių sutartų įkainių / kainos, jų kaina buvo nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės paskaičiuotomis išlaidomis, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kiek, jo manymu, tokie darbai galėtų kainuoti. Ieškovei pateikus dokumentus, pagrindžiančius jos nurodomus įkainius, o atsakovui (apeliantei) nepateikus jokių kitokias kainas pagrindžiančių įrodymų, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog ieškovė turi teisę į būtent tokių išlaidų (6200 Eur plius PVM, t. y. 7502 Eur) atlyginimą.

34.       Ieškovė byloje reiškė reikalavimą dėl 18 690 Eur (+PVM) sumos už grindų įrengimo darbus priteisimo. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu teigė, kad darbai atlikti nekokybiškai ir, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 9 000 Eur grynais pinigais. Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) nepagrįstai teigia, jog jam pakanka įrodyti darbų trūkumų faktą.

35.       Statybos rangos teisiniai santykiai reglamentuoti CK 6.6816.699 straipsniuose. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės.

36.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

37.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų; taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų ir pan. Tuo atveju, jeigu atsakovas laiko, kad egzistuoja kainos sumažinimo pagrindai jis privalėjo byloje įrodyti – kokia apimtimi ir dėl kokios priežasties už kiekvieną konkretų darbą arba taip nurodomą atsakovo trūkumą kaina turi būti mažinama. Nagrinėjamoje byloje atsakovas šios pareigos nevykdė. Byloje atsakovo pateiktas defektinio akto turinys niekaip nepagrindžia atsakovo pozicijos, kad ieškovės atliktų darbų vertė yra 9 000 Eur arba kitaip tariant turi būti mažinama iki atsakovo nurodomos ieškovei jau sumokėtos 9 000 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė atliko grindų įrengimo ir betonavimo darbus, nesilaikydama visų Rangos sutarties sąlygų, pripažino, kad grindų įrengimo ir betonavimo darbai buvo atlikti su trūkumais (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė apeliaciniu skundu ginčija šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus, teigdama, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta įrodymais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia ieškovės (apeliantės) argumentacija. Į bylą pateiktame defektiniame akte nurodyta, kad šildomų grindų vamzdžiai buvo tvirtinami specialiomis kabėmis į termoizoliacijos sluoksnį, tuo subadydami hidroizoliacinę plėvelę, pakeičiant jos funkciją (nesilaikyta Rangos sutarties 6.4 punkto); nekokybiškai įrengta termoizoliacija, neatitinkanti statybos taisyklių reikalavimų normų; nesumontuotas armatūrinis tinklas, numatytas projekte (nesilaikyta Rangos sutarties 6.4 punkto); betonuotų grindų sluoksnio storis (40-70 mm), tai neatitinka projektinės dokumentacijos (nesilaikoma Rangos sutarties 6.1 punkto). Iš pačios ieškovės padarytų nuotraukų matyti, kad vamzdeliai iš tikrųjų buvo tvirtinami kabėmis, kurios buvo tvirtinamos praduriant hidroizoliacinę plėvelę. Faktas, kad hidroiziliacinė plėvelė buvo pradurta yra nustatytas. Byloje yra pateikta statybų specialisto nuomonė, kad hidroizoliacinės plėvelės pradūrimas mažina jos funkcionalumą. Taigi ieškovei teigiant, kad izoliacinės plėvelės vientisumo pažeidimas nemažina jos funkcionalumo, teko pareiga pagrįsti šią savo poziciją (pateikti išvadą, technologinio proceso pagrindimą ir pan.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nors rangovė ginčija išvadą, kad betono sluoksnis neatitiko rangos sutartimi nustatyto reikalavimo, teigdama, kad nėra įrodymų, jog specialistas, rengęs defektinį aktą, būtų atlikęs kokius nors matavimus, tačiau pati pripažįsta, kad įrengto betono storis neatitiko sutartyje numatyto reikalavimo, kadangi grindys buvo betonuojamos atsižvelgiant į langų lygį, nes priešingu atveju, betono sluoksnis būtų aukščiau langų lygio. Pati ieškovė pripažino, kad įrengiant grindis buvo nukrypta nuo techninio projekto. Taigi ši pirmosios instancijos išvada yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios nustatytos aplinkybės savaime nereiškia egzistuojant pagrindą mažinti darbų kainą atsakovo pageidaujamu dydžiu. Kaip jau buvo minėta, atsakovas, pasirinkęs savo galimai pažeistas teises ginti reikalaudamas darbų kainos sumažinimo, turi procesinę pareigą įrodyti kokia apimtimi už kiekvieną konkretų trūkumą kaina turi būti mažinama. Šioje byloje nėra nei vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl atliktų darbų kainos mažinimo apimties. Tokios aplinkybės byloje tirtos nebuvo. 2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei skirti byloje ekspertizę, tačiau ieškovės atstovas šia galimybe pasinaudoti atsisakė, nurodydamas, kad atsakovui ginčijant darbų kokybę, pastarajam ir tenka pareiga šias aplinkybes įrodinėti. Teisėjų kolegija visiškai pritaria šiai ieškovės pozicijai. Pagal atsakovo pasirinktą teisių gynimo būdą atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti pagrindus darbų kainos sumažinimui ir kokiu dydžiu kaina turėtų būti mažinama. Šios procesinės pareigos atsakovas viso pirmosios instancijos teismo proceso metu nevykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad atsakovas klaidingai suvokia jam tenkančios įrodinėjimo naštos apimtį, nepaisant to, kad atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, galėjo išaiškinti įrodinėjimo naštą ir pasiūlyti atsakovui teikti į bylą jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, to nepadarius liko visiškai nenustatytos aplinkybės, reikšmingos tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui.

38.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

39.       Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškinį tenkinti dalyje dėl reikalavimo apmokėti už grindų betonavimo darbus, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, aptariamoje dalyje teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo perduodama ir ieškinio reikalavimo dalis dėl 690 Eur sumos priteisimo Akte nurodoma kaip suma už šildomų vamzdelių keitimą į Uponor, kolektorinės papildomo žiedo montavimą, lauko vandens kraniukų montavimą, kadangi ši reikalavimo dalis yra neatsiejamai susijusi su reikalavimu priteisti atlyginimą už atliktus grindų betonavimo darbus, išskyrus lauko kraniukus, tačiau pastarųjų kaina Akte atskirai nėra išskirta, todėl nėra galimybės dėl jos pasisakyti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl dalinio (ne)atsiskaitymo

40.       Atsakovas šioje byloje teigė iš dalies atsiskaitęs su ieškove, sumokėdamas T. Z. 9 000 Eur grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino nustatyta, kadangi, teismo vertinimu,  patvirtina ne tik liudytojo J. B. (atsakovo brolio) paaiškinimai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: elektroniniai laiškai, siųsti iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)  Su šia išvada nesutinka ieškovė, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

41.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

42.       Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, jog tam tikrais atvejais teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

43.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra tam tikri faktiniai duomenys. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimuose, liudytojų parodymuose. Vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dalinio atsiskaitymo faktą, nustatė iš atsakovo, liudytojo, kuris yra atsakovo brolis, paaiškinimų bei nurodė, kad ją patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. susirašinėjimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ir liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, taigi aplinkybės, kad asmuo giminystės ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiu byloje asmeniu sudaryto pagrindą teismui šio liudytojo parodymus vertinti itin atidžiai. Visų pirma, teisėjų kolegija neturi faktinio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo ir liudytojo paaiškinimus apie duotas pinigines lėšas grynais pinigais patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovo ir teismo cituoto turinio elektroninio susirašinėjimo byloje kaip rašytinio įrodymo nėra pateikta. 2019 m. lapkričio 19 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsakovui siųsto elektroninio laiško, kurio tema „Atsiskaitymas už darbus“ ir kuriame nurodyta, kad šildomų grindų įrengimo likutis – 9000 Eur, byloje nėra. Toks elektroninio susirašinėjimo turinys yra tik pateiktas atsakovo procesiniame dokumente, tripliko 10 punkte, pastarąjį įkeliant kaip paveikslėlį į word programa sukurtą dokumentą. Šalies procesinis dokumentas, jame pateikiama informacija nėra rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio prasme. Kita vertus, net jeigu ir tokio turinio el. laiškas buvo siųstas, jo negalima vertinti kaip ieškovės pripažinimo apie gautas pinigines lėšas. Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės vadovas paaiškino, kad 9 000 Eur turėjo būti sumokėti už pradinius atliktus darbus, atsakovas paaiškino, kad tokio laiško turinys patvirtina, kad atsakovas dalį jau buvo sumokėjęs ir liko mokėti tik 9 000 Eur. Rangos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad darbus užsakovas finansuoja mokėjimais, vykdomais pagal rangovės pateiktą atliktų darbų aktą bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kai užsakovas patvirtina pateiktą atliktų darbų aktą ir gauna PVM sąskaitą faktūrą. Užsakovas atsiskaito už atliktus darbus per 3 kalendorines dienas. Joks avansinis mokėjimas sutartyje nebuvo numatytas. 2021 m. rugsėjo 21 d. iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui J. B. atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad prikabinama sutartis, pagal sutartį darbų kaina 18 000 Eur su PVM. Atsiskaitymo tvarka: 30 proc. avansas prieš darbų pradžią, 20 proc. kainos po juodgrindžių išbetonavimo, 30 proc. kainos po šildomų grindų išvedžiojimo, o likęs mokėjimas – po grindų išbetonavimo (el. b. t. 1, l. 75). Taigi atsakovo nurodomas buvęs el. laiško turinys niekaip nesudaro pagrindo jį vertinti kaip patvirtinimą apie dalies kainos sumokėjimą. Vadovaujantis atsakovo paaiškinimais reiktų pripažinti, kad likučiu įvardijama suma, kurios dar neprašoma sumokėti. Lietuvių kalbos žodyne žodžio „likutis“ reikšmė nurodoma – tai kas užsilikę išsilaikę iš praeities. Be to, tokia atsiskaitymo tvarka neatitinka nei šalių sudarytos sutarties, nei ieškovės atstovui siųstame el. laiške nurodomos atsiskaitymo tvarkos. Taigi šioje byloje ieškovė ir trečiasis asmuo, kuriam atsakovo teigimu buvo perduotos piniginės lėšos grynais, neigia pinigų gavimo faktą, o atsakovas ir liudytoju apklaustas atsakovo brolis, teigia, kad piniginės lėšos buvo perduotos. Teisėjų kolegija konstatuota, kad šių asmenų parodymai/paaiškinimai įrodinėjimo prasme yra lygiaverčiai, nėra jokio pagrindo vienos pusės žodinius paaiškinimus vertinti labiau patikimus nei kitos, o jokių kitų įrodymų (net ir netiesioginių) apie piniginių lėšų perdavimo faktą byloje nėra. Kadangi pareiga įrodyti dalinio atsiskaitymo faktą tenka atsakovui – nesant byloje įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad piniginės lėšos buvo perduotos – teisėjų kolegija, nepritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad jo nurodomos piniginės lėšos – 9 000 Eur buvo perduotos (CPK 178 straipsnis). Nenustačius piniginių lėšų perdavimo fakto, teisinės prasmės nebetenka analizė dėl trečiojo asmens veikimo ar neveikimo ieškovės vardu. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomą priteisti sumą sumažino 9 000 Eur dydžiu.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui dalyje dėl kainos mažinimo už atliktus darbus (grindų įrengimo) neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, teismo procesinis sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje, t. y. kurioje priteista 7502 Eur atlyginimas už elektros darbus sprendimas paliekamas nepakeistas. Nusprendus teismo sprendimo dalį panaikinti ir bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos pagal visos bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Menis“, juridinio asmens kodas 305134935, priteista 7 502 Eur atlyginimas už elektros darbus palikti nepakeistą. Kitą sprendimo dalį panaikinti ir toje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

      Simona Dementavičienė

 

 

 

Anita Sereikienė

 

 

Agnė Vyliaudaitė