Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-495/2018

    Teisminio proceso Nr.1-01-1-28577-2017-2

     Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.3.1.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.;

2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Albino Bielskio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam E. B.,

gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. B. J. M. priteista 529,14 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio,  sudavė R. M. plastikiniu elektriniu virduliu ir peiliu ne mažiau kaip 35 smūgius į galvą ir kaklo sritį, tuo nukentėjusiajam kaklo dešinėje padarė nežymiai sutrikdančius sveikatą odos nubrozdinimus, veido srityje padarė nesunkiai sutrikdančius sveikatą 16 muštinių žaizdų ir keturis odos nubrozdinimus, kaklo ir pasmakrės srityje padarė nesunkiai sutrikdančias sveikatą 26 durtines – pjautines žaizdas su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje padarė sunkiai sutrikdančias sveikatą keturias durtines – pjautines žaizdas su išorinės ir vidinės miego arterijų ir „Jungo“ venos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, o nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, padarė jam nežymiai sutrikdančius sveikatą kairės rankos II piršto pjautinį sužalojimą ir poodines kraujosruvas rankose, tuo padarydamas daugybinius kūno sužalojimus bei sukeldamas nukentėjusiajam dideles fizines kančias, tyčia itin žiauriai nužudė R. M..

2. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisme duoti liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados bei rašytiniai įrodymai patvirtina jo kaltę, tyčia itin žiauriai nužudžius R. M.. Apelianto teigimu, apygardos teismas neištyrė visų įrodymų ir nepašalino prieštaravimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o išvadas pagrindė abejonėmis ir spėjimais. Apkaltinamajame nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kokių byloje nustatytų aplinkybių ir konkrečių įrodymų visuma patvirtina jo kaltę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė nekaltumo įrodinėjimo pareigą.

2.2. Skunde pastebima, kad byloje apklausti nukentėjusioji, liudytojai - J. M., B. D., S. R., J. L., M. D. ir kiti, parodė tik R. M., o taip pat ir apelianto asmenybes apibūdinančias aplinkybes iki įvykio. Parodė, kad jis (apeliantas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgiasi agresyviai. Kita vertus, apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti liudytojai nedavė parodymų apie tai, kad jie matė ar jiems yra žinoma, jog R. M. nužudė būtent jis. Nei nukentėjusioji, nei liudytojai nebuvo įvykio vietoje ir nematė kokiomis aplinkybėmis mirė R. M..Taigi, kaltinime nurodyta aplinkybė, jog R. M. nužudė jis (apeliantas), yra tik prielaida, o prielaidomis, kaip žinia, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K- 232/2014, 2K-24/2014, Barbera, MesseguėandJabardo v. Spain, judgmentof 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgmentof 20 March 2001). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir neįvertino to, kad jis neturėjo jokio motyvo žudyti mirusįjį.

2.3. Specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., yra nustatytas mirusiojo sužalojimų pobūdis, mirtino sužalojimo padarymo mechanizmas, tikėtinas jo padarymo laikas, tačiau šiose išvadose nėra jokių duomenų apie sužalojimus R. M. padariusį subjektą, t.y. nei vienas iš teismo ekspertų (specialistų) nenustatė, jog ant mirusiojo kūno ar nusikalstamos veikos padarymo įrankių būtų rasta jo biologinių pėdsakų. Todėl paminėtos specialistų išvados, kaip ir įvykio vietoje rastos nuoplovos, taip pat neįrodo, kad būtent jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

2.4. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo elgesį. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad jeigu jis būtų nužudęs savo pusbrolį 12 val. dienos, tai jis būtų kuo skubiau pasišalinęs iš įvykio vietos, o ne laukęs vakaro, kad išvykti iš miesto. Apygardos teismas nevertino aplinkybės, kad R. M. buvo alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, kuris turėjo pastovių sugėrovų, t.y. netyrė kitų asmenų prisidėjimo prie R. M. nužudymo. Tokia galimybė byloje surinktais įrodymais nepaneigta. Teismas, nustatydamas nusikaltimo subjektyviąją pusę, padarė prieštaringas ir prielaidomis pagrįstas išvadas, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

2.5. Tuo tarpu, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltinant asmenį, padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Be to, BPK 1 straipsnis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

2.6. Taigi, nesant jokių objektyvių ir tiesioginių/netiesioginių jo kaltę dėl R. M. mirties pagrindžiančių įrodymų, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o jis turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo E. B. skundą atmesti.

4. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, jog teismo išvados, kad būtent jis tyčia itin žiauriai nužudė savo pusbrolį R. M., pagrįstos tik prielaidomis ir spėjimais. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų, tuo tarpu ištirtus įrodymus įvertino netinkamai. Apkaltinamajame nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kokių byloje nustatytų aplinkybių ir konkrečių įrodymų visuma patvirtina jo kaltę. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė jo nekaltumo įrodinėjimo pareigą. Tokie apelianto skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

4.2. Pažymėtina tai, jog teismas visus įrodymus privalo tirti ir tikrinti, laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal paminėto straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.). BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pasiūlymų ar versijų atmetimas ar kitoks, nei pageidauja nuteistasis, įrodymų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451-895/2016, 2K-36-895/2017).

4.3. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neištyrė visų byloje surinktų duomenų, nepašalino tarp byloje esančių įrodymų prieštaravimų, netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, ko pasėkoje pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliantui priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė spėjimais ir prielaidomis, nėra pagrindo. Priešingai, sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos bei skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas kruopščiai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje apklausė nukentėjusiąją J. M., liudytojus I. J., G. C., J. C., B. D., S. R., J. L., M. D., S. B., O. C., patį apeliantą, ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis (įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų apžiūros, objektų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadose užfiksuotus duomenis), pagrįstai juos pripažino įrodymais, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas bei motyvuotas, faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl apelianto kaltės itin žiauriai nužudžius R. M..

4.4. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. B. 2017 m. birželio 8 d. vakarą (po 18 val.) atvyko pas savo pusbrolį R. M., gyvenusį (duomenys neskelbtini), į svečius, iš kur namo į Vilnių išvyko tik kitos dienos (2017-06-09) vakarą apie 19.30 val. Tiek iš vakaro, tiek kitą dieną R. M. kartu su E. B., nukentėjusiojo bute, kuriame jis gyveno vienas, vartojo alkoholinius gėrimus. Šių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas. Sprendžiant iš nukentėjusiosios J. M. parodymų, byloje esančios medicinos įstaigų pateiktos informacijos apie R. M. sveikatos būklę, o taip pat ir E. B. parodymų, nukentėjusysis iki 2017-06-08 vakare prasidėjusių išgertuvių nebuvo patyręs jokių sužalojimų (5 t., b.l. 6-7, 21-22, 24-25; 3 t., b.l. 137-143, 145-148, 150).

4.5. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. lavono tyrimo metu buvo rasti tokie sužalojimai: keturios durtinės – pjautinės žaizdos pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais, 26 kaklo ir pasmakrės durtinės pjautinės žaizdos su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, 16 muštinių žaizdų ir keturi odos nubrozdinimai veide, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiojo klubo sąnario projekcijoje, dešiniame dilbyje, kairiame rieše, po vieną taškinę žaizdelę su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abiejų alkūnių linkiuose, pjautinė žaizdelė kairės rankos II piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje. R. M. mirė nuo keturių durtinių – pjautinių žaizdų pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Paminėta specialisto išvada, taip pat specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš esmės visi nustatyti sužalojimai (išskyrus poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiojo klubo sąnario projekcijoje, injekcines žaizdeles alkūnių linkiuose), tame tarpe ir mirtį nulėmę, mirusiajam buvo padaryti kito asmens poveikyje. R. M. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2017-06-12 8.30 val.), ką rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai (3 t., b.l. 102-114, 121-124).

4.6. Nors E. B. viso proceso metu neigė prieš savo pusbrolį R. M. m. birželio 8, 9 dienomis naudojęs fizinį smurtą, bandė įteigti, kad šiomis dienomis pas nukentėjusįjį bute lankėsi ir kiti asmenys, kuris/kurie ir nužudė jo pusbrolį, tačiau byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma paneigia tokią apelianto pateiktą versiją.

4.7. Nukentėjusioji J. M., teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti R. M. kaimynai G. C., J. C., B. D., S. R., buvusi kaimynė J. L. apklausiami patvirtino, kad R. M. buvo išgeriantis, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas skunde, jis draugų neturėjo, pas jį jokios kompanijos nesilankydavo, jis gerdavo namuose vienas. Nukentėjusysis išgėręs garsiai kalbėdavosi su savimi, televizoriumi, vartodavo necenzūrinius žodžius, tačiau jis su kaimynais nekonfliktavo, sutardavo draugiškai (5 t., b.l. 6-7, 8-11, 2 t., b.l. 107-108, 110-113).

4.8. Sprendžiant tiek iš mirusiojo žmonos, tiek iš paminėtų kaimynų parodymų, taip pat byloje esančios namo, adresu (duomenys neskelbtini), 7 aukšto schemos (1 t., b.l. 117), pas R. M. į butą negalėjo patekti bet kas. Nukentėjusysis gyveno bendrabučio tipo daugiabutyje, 7 aukšte. Iš laiptinės į 7 aukšto bendro naudojimo koridorių durys rakinamos (būdavo užrakintos tiek dieną, tiek naktį), todėl į jį bei šiame aukšte esančius 6 butus galėdavo patekti tik tie, kurie turėjo koridoriaus durų raktus, arba tie, kuriuos kas nors iš čia gyvenančių įleisdavo.

4.9. Byloje liudytojais apklausti G. C., J. C., B. D., S. R. patvirtino, kad 2017 m. birželio 8, 9 dienomis dirbo, o būdami namuose nei vienas iš jų, taip pat ir B. D. žmona, G. ir J. C. sūnus M. C. (dienomis buvo futbolo stovykloje), į 7 aukšto bendro naudojimo koridorių nebuvo įleidę jokių pašalinių žmonių. Liudytojai parodė, kad grįždami į namus bendro naudojimo koridoriumi, būdami namuose negirdėjo pas kaimyną R. M. ir jokių konfliktų. Byloje taip pat nustatyta, kad birželio 8 d. vakarą, 9 R. M. kaimynų S. B. (gyvena vienas), V. K. (gyvena vienas) namuose nebuvo. Be kita ko, sprendžiant iš G. C., J. C., B. D., S. R. parodymų, paminėtomis dienomis patys jie taip pat nebuvo užsukę R. M. į butą. Liudytojas G. C. parodė, R. M. į namus nuėjo tik birželio 9 d. vakare, sunerimęs, kad pas kaimyną tylu, kai jis nuolatos žiūrėdavo garsiai televizorių, ir šis neatsiliepė telefonu (nustatyta, kad G. C. į R. M. telefono numerį skambino 2017-06-09 20.35 val., 1 t., b.l. 190-191, proceso dalyvių asmens duomenų tomo 4 lapas), kuomet ir rado jį negyvą, po ko iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (pagalbos telefonu G. C. paskambino 20.37 val., 2 t., b.l. 51-55). Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. C.. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad birželio 8 dienos vakarą, birželio 9 dieną pas R. M. į namus pašaliniai asmenys galėjo patekti tik tuomet, jeigu pats nukentėjusysis jiems būtų atrakinęs bendro naudojimo koridoriaus duris. J. M. ir byloje apklaustų R. M. kaimynų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo skambutis prie bendro naudojimo koridoriaus durų neveikė. Tuo tarpu iš R. M. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad nuo birželio 8 d. 18 val. iki birželio 9 d. 21 val. į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono numerį skambino pats E. B., J. M., A. J. (nukentėjusiojo ir apelianto pusbrolis, skambino 2017-06-08 21.36 val. pokalbio trukmė 2225 sekundės), V. K. (R. M. tiesioginis darbo vadovas, skambino 2017-06-09 10.20 val. pokalbio trukmė 12 sekundžių), J. L. (buvusi kaimynė, pokalbis neįvyko), G. C. (kaimynas, skambutis prieš pat aptinkant R. M. kūną), iš kurių be apelianto pas nukentėjusįjį namuose birželio 8, 9 dienomis lankėsi tik nukentėjusiojo žmona ir G. C.. Šiame kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad E. B. apklausiamas viso proceso metu taip pat neužsiminė, kad R. M. išgertuvių metu būtų kas nors skambinęs ir prašęs įsileisti, jis būtų ėjęs atrakinti kam nors įėjimo į bendro naudojimo koridorių duris. Apeliantas parodė priešingai, kad jo pusbrolis niekam bendro naudojimo koridoriaus durų neatrakinėjo, nieko pro jas neįleidinėjo. Be to, E. B. parodė, kad paminėtomis dienomis jam ir R. M. išeinant į parduotuves bei grįžtant iš jų, bendro naudojimo koridoriaus durys būdavo užrakintos, R. M. jas visada atsirakindavo ir užrakindavo. Be kita ko, apeliantas patvirtino, kad jiems grįžtant nusipirkus alkoholio, kartu su jais į pusbrolio namus niekas nebuvo atėjęs.

4.10. Apie tai, kad birželio 8 dienos vakarą, birželio 9 dieną pas R. M. nesilankė jokie kiti asmenys, išskyrus E. B., jie leido laiką tik dviese, leidžia spręsti ir kitos liudytojų G. C., J. C., B. D., nukentėjusiosios J. M. nurodytos aplinkybės, byloje esantys (duomenys neskelbtini) miesto, parduotuvių vaizdo kamerų įrašai, įvykio vietoje paimtų objektų tyrimo duomenys.

4.11. Liudytojas G. C. parodė, jog kartu su R. M. birželio 8 d. prieš vidurnaktį matė tik E. B. (liudytojas apeliantą atpažino parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2 t., b.l. 66-71), jie dviese taksi automobiliu kažkur išvažiavo (byloje nustatyta, kad pastarieji buvo nuvažiavę į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko alkoholio ir grįžo atgal į nukentėjusiojo namus), taip pat jiedu iš birželio 8 į 9 naktį apie 4.30 val. beldėsi į jo buto duris. Liudytojui atidarius duris, jis ant R. M. prie kairės ausies matė nubėgusį sudžiūvusį kraują. Kaimynas prieš jį stovinčiam vyrui (E. B.) šaukė „Dabivaj menia, dabivaj menia“ („pribaik mane, pribaik mane“), o šis ramiu balsu prašė sugrįžti į butą. R. M. prašė G. C. iškviesti policiją, greitąją pagalbą, tačiau šiam pasakius, kad tai judviejų reikalas, R. M. grįžo į savo butą. Liudytojas G. C. taip pat parodė, kad po R. M. E. B. apsilankymo, jis negalėjo užmigti, todėl buvo išėjęs į bendro naudojimo virtuvę parūkyti, kur atėjo ir E. B.. Šis prašė jo atrakinti bendro naudojimo koridoriaus duris ir jį išleisti, tačiau jis atsisakė. Liudytojas G. C., prieš išeidamas į darbą, girdėjo R. M. bute jo paties ir jo pusbrolio balsus, jie garsiai kalbėjosi. 2017-06-09 ryte prieš išeinant į darbą dviejų vyrų balsus nukentėjusiojo bute patvirtino girdėjusi ir liudytoja J. C.. Pasak liudytojos, kaimynas R. garsiai kalbėjo necenzūrinius žodžius, o kitas vyras ramiai jam kažką atsakinėjo.

4.12. Nukentėjusioji J. M. apklausiama parodė, jog birželio 9 d. ryte, neprisiskambinusi vyrui, sunerimo (byloje esančios nukentėjusiosios, R. M. telefono numerių išklotinės patvirtina, kad J. M. 2017-06-09 laikotarpyje nuo 07.13 iki 07.57 val. skambino savo vyrui 5 kartus, pokalbiai neįvyko), todėl nuvyko į jo butą. Ji turėjo laiptinės ir vyro buto raktus. Bute ji aptiko sėdintį savo vyrą ir iki pusės nuogą, tik su džinsais ir sportbačiais, E. B. gulintį skersai lovos. Bute matėsi, kad vyko išgertuvės. Ji pastebėjo, kad R. M. dėvėti marškinėliai kairėje pusėje buvo suplėšyti, iš kairės pusės prie ausies buvo nubėgęs sukrešėjęs kraujas. Jai pradėjus E. B. kelti, kad šis išeitų iš jos vyro buto, pastarasis sugriebė už jos rankinuko rankenos, pradėjo ją žeminti, vartoti jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, buvo piktas ir agresyvus, po ko jos vyras priėjęs ją išlaisvino ir išstūmė iš savo buto. Tuomet ji grįžo į darbą.

4.13. Byloje iš (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos kameros Nr. 14, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), šalia R. M. namų, vaizdo įrašų nustatyta, kad 2017 m. birželio 9 d. apie 8.45 val. ryte dviese R. M. ir E. B. lankėsi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, išėję iš šios parduotuvės, buvo nuėję link (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo ten grįžo maždaug po dešimties minučių, ir vėl šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tik dviese nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t.y. link nukentėjusiojo namų (2 t., b.l. 11-16, 23-29).

4.14. Tuo tarpu liudytojas B. D., kaip ir jo kaimynas G. C., patvirtino, jog aptariamomis dienomis, 7 aukšto bendro naudojimo koridoriuje iš pašalinių asmenų matė tik E. B., apie jokius kitus asmenis neužsiminė. Šis liudytojas parodė, jog birželio 9 d. apie 19.45 val. grįžo namo iš darbo. Durys į 7 aukšto bendro naudojimo koridorių buvo užrakintos. Atsirakinęs duris, pastebėjo, kad šalia koridoriuje stovinčio fotelio gulėjo nedidelis, kažko prigrūstas lygtais „Drogas“ maišelis, ant šio maišelio viršaus buvo užmesta kažkas panašaus į susuktą drabužį. Po to bendro naudojimo balkone pastebėjo rūkantį vyrą, kuris,  jį pamatęs,  iš karto pasiėmė savo maišelį ir iš karto, nuleidęs galvą, greitu žingsniu pro jį išėjo. Jis bandė vyriškio klausti, ką šis čia veikia, tačiau jis tik kažką neaiškiai sumurmėjo išeidamas, po ko liudytojas užrakino koridoriaus duris ir nuėjo namo. E. B. apklausiamas pats patvirtino, jog būtent jis kaimyno birželio 9 d. vakarą buvo išleistas iš pusbrolio namo 7 aukšto bendro naudojimo koridoriaus. Išeidamas jis išsinešė maišelį su jame sudėtais savo rūbais.

4.15. Pastebėtina ir tai, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą buvo paimtas ne vienas objektas ir atlikti šių objektų DNR tyrimai. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tirti pateiktų objektų yra tik dviejų asmenų DNR profiliai, o būtent nužudytojo R. M. ir E. B. (2 t., b.l. 186-207). Nors apeliantas teigė, kad išgertuvių metu pas R. M. buvo užėję kiti asmenys, kuriems pusbrolis davė išgerti po taurelę alkoholio, tačiau ant tyrimui pateiktos taurelės, atlikus rastų žmogaus seilių DNR tyrimą, buvo gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas sutampa su E. B. DNR profiliu 99,99999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu 99,99999999999% tikimybe.

4.16. Be kita ko, byloje liudytoja apklausta nukentėjusiojo kaimynė S. R. patvirtino, jog birželio 9 d. po vienuoliktos valandos ji buvo sugrįžusi namo iš darbo papietauti, girdėjo R. M. savo bute garsiai kalbantį, tačiau nesuprato, ar kalba telefonu, ar su kitu žmogumi. Sprendžiant iš šios liudytojos parodymų, namuose pietaudama ji negirdėjo triukšmo, konfliktų iš bendro naudojimo koridoriaus ar kitų jos aukšte esančių butų. Apie 12 val. išeinant į darbą, ji negirdėjo ir kalbančio R. M., buvo tylu. Iš liudytojų G. ir J. C. parodymų matyti, kad birželio 9 d. pastarieji namo grįžo 15 - 16.30 val. Būdami visą vakarą namuose, jie iš R. M. buto negirdėjo jokių garsų, būtent dėl ko po kelių valandų ir sunerimo, nes jiems buvo įprasta, kad nukentėjusysis nuolatos garsiai žiūrėdavo televizorių, garsiai kalbėdavosi su savimi ir televizoriumi, be to, jis neatsiliepė ir telefonu. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad R. M. nustatyti sužalojimai, tarp kurių ir mirtį nulėmę, buvo padaryti 2017 m. birželio 9 d. nuo 12.00 val. iki 16.30 val., kas neprieštarauja ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytam nukentėjusiojo mirties laikui - mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2017-06-12 8.30 val.). Nurodytu laikotarpiu, sprendžiant taip pat ir iš paties apelianto parodymų, jis buvo R. M. bute.

4.17. Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad pas R. M. namuose nuo 2017 m. birželio 8 d. 18 val. iki nukentėjusysis buvo surastas negyvas, buvo tik E. B., būtent jis birželio 9 d. nuo 12.00 val. iki 16.30 val. išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė buto šeimininkui daugybinius smūgius bei padarė pirmiau nurodytus specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nustatytus sužalojimus, tarp kurių keturios durtinės – pjautinės žaizdos pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais, dėl kurių R. M. stipriai išoriškai nukraujavęs mirė.

4.18. Beje, apie tai, kad būtent E. B. prieš savo pusbrolį R. M. naudojo fizinį smurtą ir jį nužudė, vertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, galima spręsti ir iš kitų byloje nustatytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po nagrinėjamo įvykio atlikus apelianto kūno apžiūrą (2017-06-10), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. taip pat buvo nustatyti paviršiniai kūno sužalojimai - nedidelės kraujosruvos kaktos dešinės pusės (dvi) ir dešinio paakio (su odos įbrėžimu) odoje, du odos įbrėžimai nosies šaknies kairėje, penkios paviršinės linijinės (galimai pjautinės) žaizdelės dešinės plaštakos I, IV ir V-to pirštų delniniuose paviršiuose ir netaisyklingos formos odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje bei poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Žaizdelės ir nosies įbrėžimai padaryti aštrią briauną, ašmenis turinčio daikto (-ais), kraujosruvos padarytos kietu buku, nubrozdinimai kietu bukabriauniu daiktu (-ais). Visi sužalojimai padaryti nuo keleto valandų iki vienos paros laikotarpyje prieš E. B., ir jo sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laikotarpiu neatmetama. E. B. nustatyti (padaryti) kūno sužalojimai, priklausomai nuo žalojančių objektų konfigūracijos paviršiaus savybių galėjo būti padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. E. B. padaryti kūno sužalojimai, tiek visi kartu, tiek ir pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (4 t., b.l. 91–92). Byloje liudytoju apklaustas G. C. patvirtino, jog kuomet naktį iš birželio 8 į 9 d. apie 4 val. jis matė E. B. su R. M., ant E. B. veido nesimatė jokių sužalojimų (5 t., b.l. 8-9). Nukentėjusioji J. M. taip pat patvirtino, kad jai birželio 9 d. ryte po 8 val. lankantis vyro bute ant E. B. veido sužalojimų nebuvo (5 t., b.l. 6-7). Be to, tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji parodė, kad paminėtu laiku būtent ant R. M. veido prie kairės ausies matė sudžiūvusį kraują. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad jos vyro marškinėliai kairėje pusėje buvo suplėšyti. Tuo tarpu pats apeliantas apklausiamas negalėjo įtikinamai paaiškinti, kada ir kokiu būdu ant jo kūno atsirado nustatyti sužalojimai. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sužalojimai ant E. B. kūno atsirado birželio 9 d. laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 16.30 val. būtent pastarajam prieš nukentėjusįjį naudojant fizinį smurtą, o šiam nuo jo ginantis.

4.19. Pastebėtina ir tai, kad įvykio vietoje R. M. kraujo buvo rasta ne tik virtuvėje, kur ir buvo rastas jo kūnas, bet taip pat ir kitose buto patalpose. Šviežios nukentėjusiojo kraujo dėmės įvykio vietos apžiūros metu buvo aptiktos miegamajame ant lovos patalynės – pagalvės bei jos užvalkalo (1 t., 40-96, 2 t., b.l. 186-207). Jeigu tikėti, apelianto parodymais, kad jis nukentėjusiojo nužudymo metu ant šios lovos kietai miegojo ir nieko negirdėjo, tokiu būdu lieka neaišku, kaip R. M. kraujo dėmės atsirado ant pagalvės, ant, kurios apeliantas miegojo. Tai, kad E. B. pateikta versija nėra pagrindo tikėti, o jis tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, patvirtina ir nusikaltimo pėdsakų įvykio vietoje naikinimas. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu, taikant fizikinį cheminį pėdsakų paieškos metodą, naudojant reagentą ,,Bluestar Forensic“ nematomų kraujo dėmių paieškai, ant plautuvės, joje buvusių indų ir ant čiaupo paviršių, vonios ir tualeto patalpose ant praustuvo, sieninių plytelių aplink praustuvą, metalinės vonios krašto ir jos viduje, tualeto grindų, klozeto vidaus, skalbimo mašinos paviršiuje ir jos būgno viduje, išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlynos spalvos dėmės, o vonios patalpoje išardžius sifoną, į kurį patenka nubėgantis vanduo iš praustuvo ir skalbimo mašinos, taip pat išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlyna spalva (1 t., b.l. 81-96). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuoplovoje nuo plautuvės (17 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe (2 t., b.l. 186-207). Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad joks kitas pašalinis asmuo nužudymo atveju nebūtų vaikščiojęs po visą butą, naikinęs nusikaltimo pėdsakus, matydamas, kad ten pat miega dar vienas asmuo, kuris bet kuriuo momentu gali pabusti. Nelogiški ir neįtikinami, beje, ir apelianto parodymai apie tai, kad jis neva pabudęs ir virtuvėje pamatęs nužudytą vyriškį, dėl šoko nepažino, jog tai jo pusbrolis. Sprendžiant iš G. C. parodymų, jis kaimyno bute aptikęs gulintį vyriškį, iš karto ir be jokių abejonių atpažino, jog tai R. M.. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad E. B. apie neva kažkieno kito nužudytą asmenį nepranešė policijos pareigūnams, kaimynams, o susirinkęs savo daiktus, palaukęs kol kuris nors iš kaimynų atrakins bendro naudojimo koridoriaus duris, iš įvykio vietos pasišalino, o iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono išmetė SIM kortelę. Tokie apelianto veiksmai neabejotinai nėra būdingi asmeniui, kuris yra nekaltas ir nepadaręs jokios nusikalstamos veikos.

4.20. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad būtent E. B. nužudė savo pusbrolį R. M.. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat neabejotinai patvirtina, kad tai apeliantas padarė itin žiauriai. Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), MK70/2017(01), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertinant jose nurodytus duomenis visumoje, nustatyta, kad R. M. sužalojimai buvo padaryti peiliu bei elektriniu virduliu (3 t., b.l. 30-39, 45-49, 102-114, 121-124; 5 t. b.l. 32-39). Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mirusiajam nustatyti sužalojimai, kuriuos galėjo padaryti tik kitas asmuo, buvo padaryti 35 smūgių pirmiau paminėtais daiktais pasėkoje (30 trauminių poveikių durtiniu pjautiniu daiktu, ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais) – suduodant ne mažiau kaip 5 kartus į veidą, 12 kartų į pasmakrę, 18 kartų į kaklą. Nustatyta, kad R. M. mirties priežastimi buvo net keturios durtinės – pjautinės žaizdos pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais. Po paminėtų mirtinų sužalojimų padarymo, nukentėjusysis iki keliasdešimt minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir mirė. 26 kaklo ir pasmakrės durtinės pjautinės žaizdos su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, 16 muštinių žaizdų ir keturi odos nubrozdinimai veide, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje taip pat buvo padaryti iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, t.y. R. M. esant gyvam. Taigi šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis dėl iki mirties patirto intensyvaus fizinio smurto į gyvybiškai svarbius organus (galvą, kaklą), kurio metu buvo panaudotas žmogaus gyvybei pavojingas duriantis – pjaunantis įrankis –peilis (bendras ilgis 305 mm, o geležtės ilgis 176 mm), taip pat virdulys (rastas suskaldytas, atlūžusiomis dalimis), išgyveno didelį skausmą ir kančias. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šios byloje nustatytos aplinkybės rodo apelianto padarytos nusikalstamos veikos ypatingą žiaurumą. Taip pat šios aplinkybės bei E. B. veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo patvirtina, kad jis, atlikdamas tokius veiksmus,  neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, galimas tokių veiksmų pasekmes, tarp jų ir R. M. mirtį, ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

4.21. Išdėstytų aplinkybių visuma, neabejotinai patvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Jo veiksmuose yra visi šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi tenkinti apelianto prašymą, panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

4.22. Apeliantas skunde nurodo, jog byloje apklausti nukentėjusioji, liudytojai nei vienas nenurodė, kad jie matė ar jiems yra žinoma, kad R. M. nužudė būtent jis. Specialisto išvadomis taip pat nenustatyta, kad ant mirusiojo kūno ar nusikalstamos veikos padarymo įrankių rasta jo biologinių pėdsakų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BPK išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2011, 2K-80-942/2015). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių byloje surinktų duomenų ištyrimą, jų pripažinimą įrodymais ir byloje esančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Tiek iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tiek iš pirmiau šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, tarpusavyje sujungtų į nuoseklią ir logišką grandinę, visuma neabejotinai patvirtina, kad ne kas kitas, o būtent E. B. itin žiauriai nužudė R. M..

4.23. Apeliantas skunde nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, nukentėjusiosios civilinio ieškinio išsprendimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas civilinio ieškinio teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė, o nukentėjusiajai J. M. nustatytas priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei paskirta bausmė taip pat yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad apeliantas savo pusbrolį nužudė itin žiauriai. Įvertino, kad baigta veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad E. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į byloje esančius apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, pensininkas, buvusių darbdavių charakterizuojamas patenkinamai, psichikos sveikatos centre neregistruotas, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga), taip pat į pastarojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui už padarytą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelninti apeliantui paskirtą bausmę, nesant jokių apygardos teismo neįvertintų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė – Zalieckienė

                                                                                                   Albinas Bielskis

                                                                                                   Linas Žukauskas