Administracinė byla Nr. I-3568-789/2013

Proceso Nr. 3-61-3-01584-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2, 73

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, susipažinusi su A. M. skundu,

n u s t a t ė:

pareiškėjas A. M. 2013-05-10 išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir generalinis prokuroras) 2013-04-24 nutarimą Nr. 13.12.-47 „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-150-436/2005“ ir įpareigoti generalinį prokurorą paduoti Kauno apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-150-436/2005.

Skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d. nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pagal Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Pagal Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.

Pareiškėjas administraciniam teismui skundžia generalinio prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl proceso atnaujinimo ir prašo įpareigoti generalinį prokurorą paduoti Kauno apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nors ginčijamame nutarime ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013-04-25 rašte Nr.  17.2.-8601 „Dėl prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-150-436/2005“ nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau pareiškėjas mano, kad byla teisminga administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Prokuratūros įstatyme nedetalizuota, kokiam teismui teisminga byla. Be to, A. M., kreipdamasis į administracinį teismą, remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-02-21 nutartimi (proceso Nr. 3-65-300023-2012-7).

Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad nei Prokuratūros įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra aiškiai nurodyta, kokiam – administraciniam ar bendrosios kompetencijos – teismui teisminga byla dėl nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis negali būti laikoma precedentu šios bylos atžvilgiu, nes Specialioji teisėjų kolegija sprendžia konkrečios bylos rūšinio teismingumo klausimą, tačiau neformuoja vienodos teismų praktikos. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d.). O pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, nors tiesiogiai nesprendė bylos rūšinio teismingumo klausimo, tačiau, palikdamas galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimą, pripažino bendrosios kompetencijos teismų kompetenciją nagrinėti bylas dėl nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu ir tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės, t. y. kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-231/2010 pažymėjo, kad prokuroras, spręsdamas dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p.), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d.). ABTĮ 16 str. 2 d. įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Taigi teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti generalinį prokurorą paduoti Kauno apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-150-436/2005 yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjo reikalavimu panaikinti generalinio prokuroro nutarimą. O kadangi pastarasis reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, tai reikalavimas įpareigoti generalinį prokurorą paduoti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėtinas kartu su reikalavimu panaikinti generalinio prokuroro nutarimą, t. y. bendrosios kompetencijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas 2011-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-559-345/2011 ir Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1612-524/2012 nurodė, kad įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje, tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis (CPK 443 str. 10 d.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p., pareiškėjo A. M. skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. A. M. išaiškintina, kad dėl generalinio prokuroro nutarimo panaikinimo jis gali kreiptis į Kauno apylinkės teismą (Laisvės al. 103, Kaunas).

Pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl, atsisakius priimti jo skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p., sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 42 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p., 3 d. ir 105–106 str., teismas

n u t a r i a:

atsisakyti priimti A. M. skundą.

Išaiškinti A. M. teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                     Rasa Ragulskytė-Markovienė