Civilinė byla Nr. e2-239-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00057-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.8.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAC Planet Development“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Papėdė“ atstovams E. K. ir advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAC Planet Development“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Papėdė“ dėl PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, permokos grąžinimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Papėdė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DAC Planet Development“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį esmė

1.       Ieškovė UAB „DAC Planet Development“ (toliau – ieškovė, užsakovas) teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras 63 845,56 Eur dydžio sumai bei priteisti iš atsakovės UAB „Papėdė“ (toliau – atsakovė, rangovas) 63 845,56 Eur permoką (vėliau, atsisakiusi dalies reikalavimų, prašė priteisti 61 652,44 Eur), kuri atsirado dėl neteisingai atsakovės nurodytų faktiškai atliktų darbų kiekių bei kainų, 1 915,38 Eur palūkanas, 2 480,00 Eur už atliktą ekspertizę, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais: 

2.1.                       Atsakovė organizavo bei atliko statybos rangos darbus (paprastojo remonto darbus) statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas). Pirmieji darbai – objekto ardymo (išvalymo bei griovimo darbai), buvo pradėti 2017 metų rugpjūčio mėnesį, o atliktų darbų kiekiai užfiksuoti atsakovės parengtose 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje PAP Nr. 01097 su atliktų darbų aktu Nr. 1 ir 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje PAP Nr. 01103 su atliktų darbų aktais Nr. 2 bei 3.

2.2.                       Dėl tolimesnių darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos šalys susitarė pasirašydamos 422 095,56 Eur (įskaitant PVM) vertės statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį tiksli darbų kaina turėjo būti nustatoma pagal rangovės faktiškai atliekamus darbus, t. y. Sutartimi nebuvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos. Darbai turėjo būti atlikti iki 2018m. birželio 15 d. ir nors darbų atlikimo terminai buvo praleisti, ieškovė su atsakove atsiskaitinėdavo pagal pastarosios pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. Vėliau ieškovė pastebėjo, kad pateikiamų apmokėti darbų kokybė bei aktuotų darbų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų.

2.3.                       Paaiškėjus neatitikimams, ieškovė 2018 m. rudenį kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti paaiškinimus, ir sustabdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą. Atsakovė atsakymų į pateiktus klausimus nepateikė. Priešingai, rangovė pareikalavo iš užsakovės įrodyti, kad atsakovė darbus atliko netinkamai ir 2019 m. vasario 20 d. raštu visas ieškovės pretenzijas atmetė motyvuodama tuo, kad jos (UAB „DAC Planet Development“) teiginiai neturi ekspertinio pagrindimo. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą S. M. bei ekspertę A. P., kurie 2019 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu (toliau 2019-04-04 aktas) padarė išvadą, jog atsakovė yra faktiškai neatlikusi į darbų aktus įtrauktus (užaktuotus) darbus, kurių vertė 39 844,68 Eur (be PVM), o užaktuotų darbų kainos ir medžiagos 24 000,88 Eur (be PVM) viršija vidutinę rinkos kainą.

2.4.                       Anot ieškovės, ji turi teisę į tinkamą sutarties kainos nustatymą, atsižvelgiant į 2019-04-04 aktu nurodytus 39 844,68 Eur (be PVM) ir 24 000,88 Eur (be PVM) vertės faktiškai atliktų darbų kiekių ir kainos neatitikimus. Todėl teismo prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 63 845,56 Eur (be PVM) sumos dalyje: 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01097 su atliktų darbų aktu Nr. 1; 2017 m. spalio 6 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta 2017 m. rugsėjo 11 d.) PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01103 su atliktų darbų aktais Nr. 2 ir 3; 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01129 su atliktų darbų aktais Nr. 2 ir 3; 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01131 su atliktų darbų aktais Nr. 3-1 - 16; 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01132 su atliktų darbų aktais Nr. 10 ir 13; 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01134 su atliktų darbų aktais Nr. 1 – 14.1; 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01138 su atliktų darbų aktais Nr. 3-3 - 18; 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01153 su atliktų darbų aktais Nr. 1-1 - 32; 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01162 su atliktų darbų aktais Nr. 15-3 - 33; 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01163 su tiekėjų sąskaitomis faktūromis.

2.5.                       Ieškovė, pasitelkdama ekspertus surašyti aktą bei įvertinti pagal sutartį objekte atliktus darbų kiekius ir jų kainą aiškiai nurodė, jog dalis darbų, kurie yra nurodyti ginčijamuose atliktų darbų aktuose buvo atlikti kitame objekte. Ši aplinkybė atsispindi 2019-04-04 akto 4.1. lentelėje ir leidžia teigti, kad ieškovė sąžiningai patikėjo ekspertams vertinti objekte atliktų darbų kiekius, nurodydama jiems, kad dalis darbų buvo atlikta ir kitame objekte.

2.6.                       Pagal Sutarties 4.2 punktą atlikti darbai yra priimami, kai šalys pasirašo galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą. Toks aktas iki šiol nėra pasirašytas, ieškovė darbų kokybės bei jų atlikimo nėra patvirtinusi, todėl mano, kad galutinė sutarties kaina nėra patvirtinta. Todėl, atsižvelgiant į 2019-04-04 akto išvadas, ši kaina yra koreguotina (mažintina) faktiškai neatliktų darbų suma.

2.7.                       Ieškovės nuomone, ji neprivalo mokėti už tuos atsakovės atliktus darbus, kurių vertė, nurodyta ginčijamuose darbų aktuose, neatitinka faktinės ir realios rinkos kainos.

2.8.                       Baigiamojoje kaboje ieškovė nurodė, kad konsultacinėje išvadoje Nr. 21-57 ekspertas S. M. patikslino savo 2019-04-04 tyrimo akto išvadą pirmuoju klausimu, nurodydamas, kad paminėtame akte nurodytą sumą reikėtų sumažinti 2 193,12 Eur be PVM suma dėl pastebėtos klaidos. Todėl ieškovė prašė sumažinti ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą nuo 63 845,56 Eur iki 61 652,44 Eur, iš kurių 37 651,56 Eur už neatlikus, tačiau užaktuotus darbus, o 24 008,88 Eur – už viršytą vidutinę statybos kainą.

3.       Atsakovė UAB „Papėdė“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. 

4.       Atsakovės atsikirtimai į ieškinį grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                       Ieškovė tiek ieškinyje, tiek pavesdama ekspertams atlikti tyrimą, nutyli, kad Sutarties vykdymo eigoje šalys susitarė, jog atsakovė atliks papildomus darbus kituose ieškovei priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Šiuose objektuose atlikti darbai užfiksuoti: 1) 2018 m. balandžio 30d. Atliktų darbų akto Nr. 15-1, 5 pozicijoje, kurių vertė 1 757,91 Eur; 2) 2018 m. gegužės 31 d. Atliktų darbų akto Nr. 15-2, 6 pozicijoje, kurių vertė 4 733,88 Eur; 3) 2018 m. birželio 29 d. Atliktų darbų akto Nr. 15-3, 4 pozicijoje, kurių vertė 5 608,56 Eur. Iš viso atlikta tokių darbų už 12 100,35 Eur. Šią aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimas el. laiškais.

4.2.                       Nenustačius, kokia apimtimi buvo atlikti darbai kituose objektuose, negalima teigti, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo neatlikti. Tai lemia, kad akto išvados dalyje dėl neatliktų darbų kiekio yra niekinės, nes padarytos įvertinus tik patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktus darbus, o kituose objektuose atlikti darbai nustatyti pagal ieškovės paaiškinimus.

4.3.                      Ekspertinį tyrimą užsakė ieškovė (užsakovė), tačiau atsakovės (rangovės) atstovas  į objekto apžiūrą nebuvo kviečiamas. Tai reiškia, kad ekspertinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, pagal ieškovės selektyviai atrinktus duomenis, iš anksto turint ieškovei tikslą gauti jos pageidaujamą rezultatą.

4.4.                        Sutartyje šalys nesitarė, kad darbų kainos turės atitikti rinkos kainas nustatytas pagal kažkokį standartą. Sutartyje yra aiškiai įvardinta sutarties kaina (Sutarties 9. p.), byloje yra pateiktos abiejų šalių patvirtintos lokalinės ir objektinės sąmatos, kuriuose nurodytos kiekvienos darbų grupės kainos, visi atlikti darbai buvo priimti abiejų šalių pasirašytais darbų atlikimo aktais ir ieškovės apmokėti. Visa tai rodo, kad darbų kainos ieškovei buvo žinomos iš anksto ir jai buvo tinkamos.

II.       Atsakovės priešieškinio reikalavimų ir ieškovės atsikirtimų į priešieškinį esmė

5.        Priešieškiniu atsakovė UAB „Papėdė“ prašo priteisti iš ieškovės UAB „DAC Planet Development“ 23 286,61 Eur skolą, 8 106,51 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Priešieškinio reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                       Pagal šalių 2019 m. sausio 19 d. sudarytą Paprastojo remonto darbų rangos sutartį rangovė įsipareigojo atlikti remonto darbus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o užsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Ieškovė privalėjo apmokėti atsakovei už atliktus darbus kiekvieno sutarto ataskaitinio laikotarpio gale, pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, už faktiškai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus per 5 dienas nuo tarpinių darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo dienos.

2.2.                       Šiuo metu ieškovė yra neapmokėjusi tokių PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus: 2018m. birželio 29 d. sąskaitos Nr. 01163, 5 175,39 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos Nr. 01177, 14 650,92 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos Nr. 01178, 1 515,30 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 25 d. sąskaitos Nr. 01186, 2 026,80 Eur sumai; iš viso – 23 286,61 Eur.

2.3.                       Ieškovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, privalo mokėti atsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos. Už vėlavimą atsiskaityti atsakovė paskaičiavo delspinigius nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d., kurie sudaro 8 106,51 Eur.

7.       Ieškovė UAB „DAC Planet Development“ prašo priešieškinį atmesti, nurodydama tokius pagrindinius argumentus:

3.1.                       Atsakovė neatliko visų sutartimi numatytų darbų ir žinodama, kad  užaktuota daugiau darbų, nei atlikta faktiškai, kaip savo srities profesionalė, privalėjo apie tai informuoti ieškovę bei sumažinti darbų kainą, tačiau to nepadarė.

3.2.                       Kadangi atsakovė pati netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, ieškovė turėjo teisę sustabdyti priešpriešinių įsipareigojimų vykdymą, todėl atsakovė neturi teisės į netesybas (delspinigius). Be to, 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, todėl turėtų būti sumažinti iki teismų praktikoje nurodyto 0,02 proc. dydžio. Dar daugiau, delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo 2018 m. lapkričio 2 d., nes 2018 m. lapkričio 1 d. šalys patvirtino Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį ieškovės skolos likutis nurodytas 23 368,41 Eur, neįtraukiant į šią sumą delspinigių.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „DAC Planet Development“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Papėdė“ (rangovė) 2018 m. sausio 19 d. sudarė Paprastojo remonto darbų rangos sutartį. Šia sutartimi rangovė įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus užsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal šalių patvirtintas ir pasirašytas objektines bei lokalines sąmatas (Sutarties 1 p.).

9.       Darbai turėjo būti pradėti 2018 m. sausio 22 d. ir užbaigti iki 2018 m. birželio 15 d. Paprastojo remonto darbus šalys susitarė laikyti baigti, kai pasirašomas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas (sutarties 3.2 p.). šalys taip pat susitarė, kad rangovė vykdys tarpinius atsiskaitymus. Kas mėnesį už tinkamai atliktus darbus rangovė išrašo sąskaitą faktūrą, kurią užsakovė įsipareigojo apmokėti per 5 darbo dienas nuo tarpinio darbų atlikimo akto pateikimo (Sutarties 3.4 – 3.5, 4.2, 11 punktai).

10.       Sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad darbų kaina yra 348 839,30 Eur plius PVM 73 256,26, iš viso bendra kaina – 422 095,56 Eur. Rangovui (UAB „Papėdė“) mokama suma yra 375 023 Eur. Nenumatytiems darbams užsakovas (UAB „DAC Planet Development“) numato 5 proc. rezervą, skaičiuojamą nuo 348 839 Eur sumos, tai yra 17 442 Eur.

11.       Sutarties 10 punkte nustatyta, kad užsakovas apmoka rangovui kiekvieno sutarto ataskaitinio laikotarpio gale rangovo pateiktą sąskaitą–faktūrą už faktiškai, per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus.

12.       Sutarties 12 punkte nustatyta, kad rangovas perduoda užsakovui darbus pagal darbų atlikimo grafiką (priedas Nr. 3). Užsakovas, dalyvaujant rangovui, apžiūri ir priima atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu.

13.       Pagal Sutarties 18 punktą, užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, rangovui moka po 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos. <...>.

14.       2018 m. sausio 19 d. Sutarties priedas Nr. 1 yra objektinė sąmata, kurioje nurodyta 29 pozicijos darbų, medžiagų ir mechanizmų, kurių vertė 348 839,30 Eur (be PVM) ir 422 095,56 Eur (su PVM).

15.       Šalys 2018 m. lapkričio 1 d. pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame konstatavo užsakovo 23 368,41 Eur įsiskolinimą.

16.       Atsakovė UAB „Papėdė“ 2019 m. sausio 17 d. Priminimu dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo paprašė ieškovę sumokėti iki 2019 m. sausio 30 d. atsiradusią 23 368,41 Eur dydžio skolą už atliktus darbus.

17.       Ieškovė UAB „DAC Planet Development“ 2019 m. vasario 11 d. savo pretenzijoje atsakovei nurodė, kad su nepriklausomų ekspertų pagalba įvertinusi faktiškai atliktus darbus, remontų darbų rinkos kainas bei panaudotas medžiagas, jų kiekius ir kokybę, ieškovė rado neatitikimus, kurių pinigine išraiška viršija 70 000 Eur, todėl paprašė pateikti atliktų darbų bei panaudotų medžiagų detalias sąmatas ir nupoliruoti grindis.

18.       Atsakovė 2019 m. vasario 20 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją ir savo atsakyme, be kita ko, nurodė, kad ieškovė, pateikdama pretenziją dėl 70 000 Eur, nepateikė nepriklausomų ekspertų išvadų.

19.       UAB „Papėdė“ 2019 m. kovo 13 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš UAB „DAC Planet Development“ 23 286,61 Eur skolą, 8 106,51 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       UAB „DAC Planet Development“ 2020 m. vasario 3 d. pateikė Kauno apygardos teismui savarankišką ieškinį prieš UAB „Papėdė“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus:

1)       2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01097 su atliktų darbų aktu Nr. 1;

2)       2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01103 su atliktų darbų aktais Nr. 2;

3)       2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01129 su atliktų darbų aktais Nr. 2 bei 3;

4)       2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01131 su atliktų darbų aktais Nr. 3-1 - 16;

5)       2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01132 su atliktų darbų aktais Nr. 10 ir 13;

6)       2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01134 su atliktų darbų aktais Nr. 1 – 14.1;

7)       2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01138 su atliktų darbų aktais Nr. 3-3 - 18;

8)       2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01153 su atliktų darbų aktais Nr. 1-1 - 32;

9)       2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01162 su atliktų darbų aktais Nr. 15-3 - 33;

10)       2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01163 su tiekėjų sąskaitomis faktūromis.

21.       Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 19-21, kurį 2019 m. balandžio 4 d. parengė UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ (toliau – 2019-04-04 tyrimo aktas) (Ieškinio priedai 1-16); t. 2, b. l. 158-166).

22.       Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, kai civilinės bylos šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. vasario 17 d. nutartimi buvo sujungtos į vieną bylą, nutarta UAB „DAC Planet Development“ šioje byloje laikyti ieškove, o UAB „Papėdė“ – atsakove (t. 3, b. l. 16-17).  

23.       Byloje kilo ginčas dėl darbų kainos sumažinimo, kai faktiškai darbai buvo priimti ir už juos apmokėta.

Dėl rangos sutarties kainos keitimo

24.       Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

25.       Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 – 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

26.       Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo – perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 28 punktas).

27.       Paprastai darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis).

28.       Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, teismas turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį: dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.       Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos suformuluotų įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, kt.).

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Aptariamam įrodinėjimo taisykles reglamentuojančių teisės aktų ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos, tai yra dėl 422 095,56 Eur (348 839,30 Eur plius PVM 73 256,26), tačiau ieškovė (užsakovas) įsipareigojo sumokėti atsakovei (rangovui) ne mažiau kaip 375 023 Eur, taip pat numatė papildomą 5 proc. dydžio arba 17 442 Eur rezervą, skaičiuojamą nuo 348 839 Eur sumos, sutartyje nenumatytiems  darbams finansuoti (Sutarties 9 punktas). Nurodytą Sutarties kainą užsakovas (ieškovė) įsipareigojo mokėti rangovui (atsakovei) pagal šalių patvirtintas ir pasirašytas objektines bei lokalines (lokalinė sąmata nebuvo sudaryta) sąmatas kiekvieno sutarto ataskaitinio laikotarpio gale, vadovaujantis rangovo pateiktomis sąskaitomis–faktūromis už faktiškai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus (Sutarties 1, 10 punktai). Objektinėje sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1), nurodyta darbų kaina (348 839,30 Eur (be PVM) ir 422 095,56 Eur (su PVM)) atitinka Sutarties 9 punkte aptartą kainą.

33.       Taigi, Sutarties 1, 9, 10 punktų sisteminė ir lingvistinė analizė, priešingai nei teigia ieškovė, leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl konkrečios Sutarties kainos, kuri, įvertinus dar dvejuose statybos objektuose atliktus ir Sutartyje nenumatytus darbus, taip pat iki šios sutarties sudarymo UAB „Papėdė“ atliktus ir ieškovės priimtus darbus pagal ginčijamus 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01097 ir darbų aktą Nr. 1, taip pat 2017 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01103 ir atliktų darbų aktus Nr. 2 bei Nr. 3,  yra ne mažesnė kaip 375 023 Eur (be PVM). Sutarties 1 ir 10 punktai reglamentuoja ne Sutarties kainą, bet atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šie punktai keičia Sutarties kainą, išskyrus atvejus, kai šalys dėl to susitaria raštu (pvz., pasirašydamos atliktų darbų aktus, mokėjimo dokumentus, kurie mažina sutarties kainą), darbai neatitinka kiekybės (atliekama mažiau arba visai neatliekama) bei kokybės reikalavimų ir pan.    

34.       Iš užsakovo (ieškovės) pateikto išrašo apie atsiskaitymą matyti, kad ieškovė yra gavusi apmokėti sąskaitas, kurių dydis 352 643,90 Eur, o sumokėjo atsakovei 338 131,67 Eur (ieškinio priedai Nr. 24). Tai reiškia, kad Sutarties 9 punkte nustatyta darbų kaina nėra apmokėta.

35.       Šio sprendimo 31 punkte aptartame ieškinio privalomų elementų ir ieškovo pareigos juos įgyvendinti kontekste pažymėtina, kad ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose žodžiu nenurodė bei neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, kurių pagrindu reiškiami materialiniai reikalavimai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir formaliai apsiribojo nuoroda į ieškovės užsakymu atliktą 2019 m. balandžio 4 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 19-21, kurį  parengė UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ (ieškinio priedas Nr. 16). Minėtame akte konstatuota, kad rangovas faktiškai neatliko, nors savo aktuose užaktavo darbus, kurių kaina 39 844,68 Eur, o taip pat, kad rangovo atliktų darbų kaina  24 008,88 Eur suma viršija tokių darbų vidutinę statybos kainą. Tokiu būdu minėtame tyrimo akte buvo konstatuotas 63 845,56 Eur dydžio (39844,68+24008,88) neatitikimas tarp faktiškai atliktų ir atsakovės užaktuotų darbų. Atsižvelgdama į tai, kad 2019-04-04 tyrimo aktas buvo pakoreguotas 2021 m. rugsėjo 3 d. konsultacine išvada Nr. 21-57 dėl padarytos 2 193,12 Eur (be PVM) klaidos, ir prašė sumažinti ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą nuo 63 845,56 Eur iki 61 652,44 Eur, iš kurių 37 651,56 Eur už neatlikus, tačiau užaktuotus darbus, o 24 008,88 Eur – už viršytą vidutinę statybos kainą. 

36.       Pažymėtina, kad ieškovės užsakymu atliktame 2019-04-04 tyrimo akte, antruoju klausimu pateiktoje išvadoje konstatuota, kad Atliktų darbų aktuose nurodyta kai kurių darbų kaina yra žymiai didesnė už vidutinę rinkos kainą. Užaktuotų darbų kaina viršija vidutinę rinkos kainą 24 008,88 Eur be PVM. Ši išvada išplaukia iš tyrimo akto 5.1 lentelės, kurioje nurodyti darbų įkainiai paskaičiuoti vadovaujantis Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga.

37.       Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, <...>. (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

38.       Taigi, sutarties laisvės, privalomumo ir uždarumo principai yra klasikiniai ir visuotinai pripažįstami sutarčių teisės principai, kartu išreiškiantys būdingas sutarties, kaip sandorio, savybes. Sutarties uždarumo principas pažodžiui konkrečioje CK normoje neapibrėžtas, teisės doktrinoje ir praktikoje jis suformuluotas remiantis civilinių santykių reglamentavimo ypatumais ir sutarčių teisės normų sisteminiu vertinimu. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutarties uždarumo principo turinys ir veikimo ribos skirtingose teisės sistemose ar valstybėse gali būti skirtingi ir priklauso nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-453/2010; kt.).

39.       Atsižvelgiant į aptartus sutarčių teisės principus ir Sutarties nuostatas, reguliuojančias jos kainos nustatymą, nėra teisinio pagrindo vadovautis užsakovo nurodytomis vidutinėmis darbų atlikimo rinkos kainomis pagal Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 patvirtintas rekomendacijas, nes šalys dėl tokio sutarties kainos mechanizmo nustatymo nesitarė. Todėl ieškovės pozicija dėl 24 008,88 Eur be PVM priteisimo yra nepagrįsta.

40.        Kita ieškovės reikalaujama priteisti 37 651,56 Eur permokos dalis grindžiama to paties 2019-04-04 tyrimo akto 4.2 ir 4.3 lentelės duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto akto duomenyse nėra paaiškinimų, kaip šios išvados susijusios su ieškovės ginčijamais aktais: PVM sąskaitomis faktūromis ir Atliktų darbų aktais (koks yra priežastinis ryšys tarp tyrimo akte konstatuotų išvadų ir ieškovės ginčijamų dokumentų). Kaip minėta, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose taip pat neatskleidė tyrimo išvados ir ginčijamų aktų sąsajumo bei įrodomosios jų reikšmės. Kita vertus, kai kurie darbai (4.2 lentelė), tyrimo akte pažymėti kaip neatlikti, faktiškai buvo atlikti (perdaryti) pačios atsakovė iniciatyva (minėtą faktą patvirtino ieškovės vadovas duodamas paaiškinimus teisme), šiuos darbus priėmus pasirašytinai; kai kurios išvados, liečiančios šiukšlių valymą, statybinio laužo panešimą grindžiamos prielaidomis ir prieštarauja pačios ieškovės pozicijai, kuomet ji šiuos darbus priėmė pasirašytinai. Todėl vadovautis tokiomis 2019-04-04 tyrimo akto išvadomis teismas negali (CPK 185 straipsnis).

41.       Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Papėdė“ pateikė į bylą jos užsakymu eksperto L. U. 2020 m. gegužės 14 d. parengtą Ekspertinės išvados aktą (t., 3, b. l. 48, 2020-05-14 DOK–13341), kuriame atlikęs to paties statybos objekto tyrimą, specialistas konstatavo, kad 1) atliktų darbų pozicijos nežymiai skiriasi nuo kiekių nurodytų atliktų darbų aktuose. Vertinant bendrą darbų apimtį, tai nėra esminis kiekių skirtumas; 2) rangovas atliko darbų daugiau, už 4.814,69 Eur. (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai keturiolika eurų 69 ct) be PVM, negu buvo užaktuota. Vertinant bendrą atliktų darbų vertę, tai nėra esminis kainos pokytis; 3) statybos darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose yra visa apimtimi faktiškai atlikti ir atitinka Sutartinius įkainius.

42.       Atsižvelgdamas į šalių pateiktų įrodymų prieštaringą pobūdį, teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė byloje teismo statybinę atliktų statybos darbų nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui D. K..

43.       Atlikęs ekspertizę, ekspertas pateikė teismui 2021 m. gegužės 5 d. Teismo ekspertizės aktą ir šio akto 2021 m. lapkričio 16 d. papildymus ( t. 4, b. l. 2-75, t. 5, b. l. 3-21).

44.       Minėta (sprendimo 30-31 punktai), kad nors eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios ir teismui ji nėra privaloma, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

45.       Atsižvelgiant į tai, kad nutarta nesivadovauti 2019-04-04 tyrimo aktu (sprendimo 40 punktas), o 2020 m. gegužės 14 d. Ekspertinės išvados aktu iš esmės nesirėmė ir pati atsakovė, kurios užsakymu ir buvo parengtas šis aktas, teismas ginčijamoms aplinkybėms nustatyti nutaria vadovautis 2021 m. gegužės 5 d. Teismo ekspertizės aktu, kadangi minėtas aktas parengtas atsižvelgiant į šalių specialistų parengtus tyrimo aktus, yra išsamesnis ir, teismo nuomone, labiau atitinka faktinius bylos duomenis ir įrodinėjamas aplinkybes.

46.       2021 m. gegužės 5 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad pagal objektinę sąmatą Nr. 1 ir sutartį pilna apimtimi atlikti darbai pagal sąmatos kodus: S001, S004, S006, S027. Nevertinti ir nenagrinėti sąmatoje nurodyti kodai: S002, S003, S020, S024, S025, S026. Nepilna apimti atlikti darbai pagal sąmatos kodus: S007 sąmatinė darbų vertė yra 55 509,08 Eur be PVM, tačiau atliktų darbų vertė yra 52 833,71 Eur be PVM, t. y. neatlikta darbų už 2 675,37 Eur; S009 sąmatinė darbų vertė yra 7 872,73 Eur be PVM, tačiau atliktų darbų vertė yra 7 867,71 Eur be PVM, t. y. neatlikta darbų už 5,02 Eur be PVM; S010 sąmatinė darbų vertė yra 38 425,49 Eur be PVM, tačiau atliktų darbų vertė yra 31209,62 Eur be PVM, t. y. neatlikta darbų už 4 086,03 Eur be PVM; S012 sąmatinė darbų vertė yra 42 942,38 Eur be PVM, tačiau atliktų darbų vertė yra 40915,49 Eur be PVM, t. y. neatlikta darbų už 1052,83 Eur be PVM. Taigi, ekspertizės metu nustatyta, kad pagal objektinę sąmatą neatlikta iš viso darbų už 7819,30 Eur be PVM. 

47.       Atsakydamas į šalių užduotus klausimus, teismo ekspertas pateikė teismo ekspertizės papildymą (DOK-26678/2021-11-16), kuriame nurodė keletą neatitikimų ekspertizės akte, kuriuos reikėtų ištaisyti.

43.1.                      Ekspertizės akto antroje lentelėje pozicijose nuo 46 iki 49 neteisingai nurodyti plotai, vietoje 211,48 kv. m turi būti nurodyta 209,63 kv. m. Atlikus perskaičiavimus nustatyta, kad 46 pozicijoje atliktų darbų vertė sumažėja iki 274,35 Eur; 47 pozicijoje – iki 1130,07 Eur; 48 pozicijoje – iki 954,18 Eur; 49 pozicijoje – iki 3405,44 Eur be PVM. Bendra 46 –49 pozicijose atliktų darbų vertė yra ne 5814,90 Eur (276,77 + 1140,04 + 962,60 + 3435,49), bet 5 764,04 Eur be PVM.

43.2.                      Ekspertizės akto antros lentelės 28 – 29 pozicijas reikia vertinti kartu, kadangi abiejų pozicijų bendras plotas yra 211,48 kv. m, o atliktų darbų aktuose užfiksuotas neteisingas kiekis – 289,50 kv. m Šiose pozicijose bendras atliktų darbų kiekis turi būti mažinamas iki 209,63 kv. m. Atlikus perskaičiavimus nustatyta, kad bendra 28 ir 29 pozicijose atliktų darbų vertė yra ne 6215,84 Eur (3233,13 Eur + 2982,71 Eur), bet 6 161,46 Eur be PVM.

43.3.                      Ekspertizės akto antros lentelės 43 pozicijoje nustatytą atliktų darbų kiekį reikėtų sumažinti iki 265 kv. m, todėl atliktų darbų aktuose nurodyta vertė nuo 3747,20 Eur sumažėja iki 2990,99 Eur be PVM.

43.4.                      Ekspertizės akto antros lentelės 17 pozicijoje nustatytas mūrinių pertvarų kiekis turi būti padidintas nuo 39,1 kv. m iki 48,78 kv. m, todėl atlikus perskaičiavimus, atliktų darbų vertė nuo 868,76 Eur padidėja iki 1083,84 Eur be PVM.

43.5.                      Ekspertizės akto antros lentelės 11 pozicijoje nustatytas gipso kartono pertvarų užaktuotas plotas turi būti sumažintas nuo 41 kv. m kv. m iki 32 kv. m, todėl atlikus perskaičiavimus, atliktų darbų vertė nuo 1813,53 Eur sumažėja iki 1415,44 Eur be PVM.

48.       Taigi, įvertinus ekspertizės akto papildymus, S007 sąmatinė darbų vertė yra 55 509,08 Eur be PVM, atliktų darbų vertė yra 51 789,25 Eur be PVM, tai reiškia, kad neatlikta darbų už 3 719,83 Eur.

49.       Įvertinus nurodytus pakeitimus, nustatyta, kad ekspertizės akto 6 lentelėje iš viso darbų vertė atliktų darbų aktuose yra 307 897,36 Eur be PVM, faktiškai atliktų darbų vertė yra ne 300 078,06 Eu be PVM, bet 299 033,60 Eur be PVM, todėl bendra visų neatliktų darbų vertė yra ne 7819,30, o 8869,76 Eur be PVM.

50.       Teismo ekspertizėje nurodyta, kad ne visi darbų aktai ir pagal juos atlikti darbai patenka į sutartį, todėl ne visi atlikti darbai priskirtini objektinei sąmatai Nr. 1, taip pat ne visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti objekte adresu (duomenys neskelbtini).

51.       Atliktų darbų akte Nr. 1, kuris įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01097, nurodyti ardymo darbai nepatenka į sutartį ir objektinę sąmatą, tačiau ardymo darbai, kurių vertė yra 5628,80 Eur be PVM, yra atlikti.

52.       Atliktų darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3, kurie įtraukti į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01103, nurodyti papildomi darbai nepatenka į sutartį ir objektinę sąmatą, tačiau papildomi darbai, kurių vertė yra 2425,40 Eur be PVM, yra atlikti.

53.       Atliktų darbų akte Nr. 7-1, kuris įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01131, nurodyti papildomi tinko nudažymo darbai nepatenka į sutartį ir objektinę sąmatą, tačiau papildomi tinko nudažymo darbai, kurių vertė yra 1178,28 Eur be PVM, yra atlikti. Susumavus šiuos atliktus darbus ekspertizės lentelėje pateikiama jų suma siekia 9232,48 Eur be PVM.

54.       Dėl prieš tai nurodytų priežasčių keičiasi ekspertizės akto 9 lentelėje nurodyta atliktų darbų vertė, t. y. vietoje 309 310,54 Eur turi būti 308 266,08 Eur (299 033,60 + 9232,48).

55.       Atliktų darbų akte Nr. 15, kuris įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01131, atliktų darbų akte Nr. 15-1, kuris įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01138, atliktų darbų akte Nr. 15-2, kuris įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01153, atliktų darbų akte Nr. 15-3, kuris įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01162, nurodyti papildomi darbai kituose objektuose nepatenka į sutartį ir objektinę sąmatą, tačiau papildomi darbai kituose objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 13 745,61 Eur be PVM, yra atlikti.

56.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, kad rangovas (atsakovė) atliko darbų už 322 011,69 Eur (308 266,08 + 13 745,61) be PVM ir 389 634,11 Eur su PVM, o neatliko darbų už 8869,76 Eur be PVM arba už 10 732,41 Eur su PVM. Todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl už 8869,76 Eur be PVM neatliktų darbų vertės laikytinas pagrįstu.

57.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pripažinus ginčijamus PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus negaliojančiais 63 845,56 Eur (be PVM) sumai, ieškovė pagal Sutartį yra permokėjusi 63 845,56 Eur sumą, t. y. atsakovė yra nepagrįstai įgijusi pinigines lėšas nesant tam sutartinio pagrindo. Kadangi apie šią permoką ir jos grąžinimą atsakovė buvo informuota ieškovės pranešimu dar 2019 metų pavasarį, todėl ieškovė turi teisę gauti 1 915,38 Eur dydžio palūkanas už pusę metų nuo reikalaujamos grąžinti sumos.

58.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

59.       Pažymėtina, kad prašydama priteisti palūkanas ieškovė nenurodo nei konkretaus jų atsiradimo pagrindo, nei paskaičiavimo mechanizmo. Kita vertus, pagal sutartį atsakovė darbus buvo atlikusi, ieškovė šiuos darbus priėmė pasirašydama atliktų darbų aktus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei kilo pareiga ieškovei mokėti procesines palūkanas, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

60.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė iš dalies yra neapmokėjusi 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 01163, kur skolos likutis yra 5 175,39 Eur; visiškai neapmokėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 01177 už 14 650,92 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 01178 už 1 515,30 Eur; 2018 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 01186 už 2 026,80 Eur. Tokiu būdu ieškovė liko skolinga atsakovei 23 286,61 Eur.

61.       Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir šalių 2018 m. lapkričio 1 d. pasirašytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas dėl 23 368,41 Eur skolos likučio. 

62.       Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. birželio 29 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 01163, kurios skolos likutis yra 5 175,39 Eur, patenka į ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, dėl kurių šiame sprendime jau yra pasisakyta ir konstatuota, kad pagal visas ieškinyje pateiktas PVM sąskaitas faktūras atlikta darbų iš viso už 322 011,69 Eur be PVM. Dėl nurodytų priežasčių, minėtoje 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 01163 likusi neapmokėta 5 175,39 Eur suma atimtina iš atsakovės priešieškiniu prašomos priteisti skolos. Tokiu būdu atsakovės priešieškiniu reikalaujama priteisti iš ieškovės suma už išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumažėja iki 18 111,22 Eur (23 286,61 – 5 175,39).

63.       Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neatliko darbų už 8 869,76 Eur be PVM (sprendimo 56 punktas), atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovės UAB „Papėdė“ prašoma priteisti iš ieškovės UAB „DAC Planet Development“ suma už atliktus darbus mažintina 8 869,76 Eur suma ir ieškovei iš atsakovės priteistina 9 241,46 Eur (18 111,22 – 8 869,76) skola.

64.       Sutarties 18 punkte šalys susitarė, kad užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, mokės rangovei po 0,2 proc. delspinigių nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos.

65.       Kadangi ieškovė savo prievolę pažeidė, atsakovė prašė priteisti iš užsakovo 8 106,51 Eur dydžio delspinigius.

66.       Ieškovė prašė atsakovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, kadangi užsakovui neatsirado pareiga apmokėti rangovui už darbus, nes pats rangovas buvo skolingas užsakovui ieškiniu prašomą priteisti pinigų sumą už atsakovės aktuotus, tačiau faktiškai neatliktus darbus, o atsakovės prašomi priteisti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli.

67.       Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, taip pat ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindamos bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis).

68.       Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad atsakingas draudikas, praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (19 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai, kurių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną (2 straipsnio 1 dalis).

69.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; kt.).

70.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad Sutartimi nustatytos netesybos (delspinigiai) yra akivaizdžiai per didelius į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Papėdė“ prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra nepagrįstai didelės netesybos, todėl teismas sumažina jų dydį iki 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) ir atsakovei iš ieškovės priteisia 332,69 Eur (9241,46 ×x0,02 proc./100 proc. × 180 d.) delspinigių (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

71.       Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė UAB „Papėdė“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, prašo priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73.       Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas (CK 6.38, 6.205 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis).

74.       Be to, UAB „Papėdė“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašo priteisti iš ieškovės 40 Eur išieškojimo išlaidas. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (7 straipsnio 2 dalis).

75.       Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, teismas sprendžia, kad šalių pasirašyta sutartis atitinka minėtame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl atsakovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas, tai yra minėtame įstatyme numatytą fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą.

76.       Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta 40 Eur suma yra neįrodinėtina, t. y. atsakovė neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, nes kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos. Šiuo atveju skolininkė vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

77.       Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai yra pagrįsti tenkinti iš dalies, todėl, kaip minėta sprendimo 63 punkte,  atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei UAB „Papėdė“ priteistina iš ieškovės UAB „DAC Planet Development“ 9 241,46 Eur skola, 332,69 Eur delspinigiai, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos ir 8 proc. dydžio procesinės palūkanos. Kitoje ieškinio ir priešieškinio dalyje šalių reikalavimai atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78.       Teismui nusprendus tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys patenkintas 13 proc. (8 869,76 Eur ×100 proc. / 68 240,94 Eur), priešieškinis – 31 proc. (9 574,15 Eur × 100 proc. / 31 393,12 Eur) (CPK 93 str., 98 str.).

79.       Ieškovės UAB „DAC Planet Development“ šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia: 1 249 Eur žyminis mokestis už ieškinį; 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi šis prašymas netenkintas.

80.       Ieškovės teisinės pagalbos ir kitos išlaidos siekia: 1350 Eur už 2019 m. gegužės 7 d. atsiliepimo rengimą (sujungtos bylos Nr. e2-741-584/2020); 500,40 Eur už 2019 m. spalio 25 d. tripliko rengimą; 1062 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-741-584/2020; 725,54 Eur už ieškinio parengimą; 486 Eur už prašymo dėl bylų sujungimo parengimą; 378 Eur už dubliko 2020 m. balandžio mėn. parengimą; 704 Eur už prašymą dėl ekspertizės skyrimo; 512 Eur dalyvavimas teismo posėdyje; 80 Eur dokumentų peržiūra; 608 Eur atskirojo skundo rengimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nutraukė procesą; 272 Eur prašymo dėl eksperto skyrimo rengimas; 1120 Eur dalyvavimas teismo posėdžiuose. Iš viso – 7797,94 Eur be PVM ir 9435,51 Eur su PVM. Taip pat 605 Eur už eksperto S. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtą konsultacinę išvadą. Pasikeitus ieškovės atstovui, nuo 2022 m. papildomai atstovavimo teisme išlaidos yra 1500 Eur. Iš viso ieškovė iš atsakovės UAB „Papėdė“ prašo priteisti 11 540,51 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

81.       Ieškovė 2020 m. birželio 21 d. į teismo depozitinę sąskaitą už prašomos paskirti ekspertizės atlikimą įmokėjo 2 700 Eur. Ekspertizę atlikęs ekspertas D. K. 2021 m. gegužės 5 d. pateikė ekspertizės aktą ir 2021 m. gegužės 5 d. sąskaitą faktūrą DK Nr. 21-23 dėl apmokėjimo už atliktą ekspertizę, kurios suma sudaro 2 000 Eur. Teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi ekspertui už atliktą ekspertizę pervedė 2 000 Eur.

82.       Taigi, ieškovės byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 13 540,51 Eur (11 540,51 Eur + 2000 Eur).

83.       Atsakovės UAB „Papėdė“ byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia: 696 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 38 Eur už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-741-584/2020, kuris, sujungus civilines bylas, nagrinėjamoje byloje yra laikomas priešieškiniu (Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė); 400 Eur dubliko parengimas 2019 m. rugpjūčio mėn. civilinėje byloje Nr. e2-741-584/2020; 250 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą (2019 m. lapkričio 25 d. sąskaita); 200 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-741-584/2020; 200 Eur už dalyvavimą 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdyje; 200 Eur už dalyvavimą 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje; 50 Eur už 2020 m. gegužės 14 d. prašymo parengimą; 6050 Eur sumokėta L. U. už ekspertinės išvados parengimą; 200 Eur už dalyvavimą 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje; 242 Eur už dalyvavimą 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje; 242 Eur už dalyvavimą 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje; 847 Eur už dalyvavimą 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje ir baigiamosios kalbos parengimą; 726 Eur už 2022 m. sausio 7 d. pateiktų teismui rašytinių paaiškinimų parengimą; 242 Eur už dalyvavimą 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdyje; 242 Eur dalyvavimas 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdyje. Iš viso atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 10 787 Eur.

84.       Minėta, kad ieškovės ieškinys patenkintas 13 proc., todėl ieškovei UAB „DAC Planet Development“ iš atsakovės UAB „Papėdė“ priteistina 1 760,27 Eur (13 540,51 × 13 proc./100 proc.). Kadangi atsakovės ieškinys tenkintas 31 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 3343,97 Eur (10 787 Eur × 31 proc./ 100 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 583,70 Eur (3 343,97 Eur – 1 760,27 Eur) teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

85.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 4,86 Eur, taigi yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 eurai, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Papėdė“ (juridinio asmens kodas 233636310) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAC Planet Development“ (juridinio asmens kodas 135707844) 9 241,46 Eur (devynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 46 ct) skolą, 332,69 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 69 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (9 574,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1583,70 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                               Gintautas Koriaginas