Baudžiamoji
byla Nr. 2K-276/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 1.2.23.3. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui S.
Verseckui,
gynėjui J. Korsakui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 6
d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems
metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Byla apeliacine tvarka nebuvo nagrinėta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo
pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. N. nuteistas už tai,
kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2003 m. birželio 26 d. Vilniuje
esančiame bute iš kito asmens įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 83,075
g kokaino, kurią laikydamas prie savęs gabeno automobiliu Vilniuje, o po to
Vilniaus-Kauno greitkeliu, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu E. N. prašo
panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teisme. Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Baudžiamojo proceso metu nebuvo tinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su kasatoriaus
būkle veikos padarymo metu, jo pakaltinamumo klausimu, taip pat – narkotikų
įsigijimo tikslu ir mechanizmu. Iš bylos matyti, kad kasatorius yra
priklausomas nuo narkotikų, kad įvykio metu jie jam buvo būtini, todėl jis tuo
metu tenorėjo įgyti 10 g kokaino, tačiau dėl savo būklės negalėdamas suvokti
įvykio aplinkybių paėmė tai, ką jam kitas asmuo davė. Kasatoriaus nuomone,
asmuo, esantis abstinencijos būklės, negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti.
Tačiau teismas dėl įvykio aplinkybių ir kasatoriaus būklės padarė įrodymų
neatitinkančias išvadas. Be to, teismas, matydamas, kaip kasatorius elgiasi
posėdžio metu, privalėjo suabejoti jo pakaltinamumu ir skirti ekspertizę,
tačiau to nepadarė ir pakvietė į posėdį ekspertu nekompetentingą psichiatrą,
kuris, nesusipažinęs su bylos medžiaga, davė abejotinas išvadas. Iš bylos
matyti, kad kasatoriui yra diagnozuota priklausomybė opioidams, tam tikras
prielaidas dėl kasatoriaus būklės patvirtino ir ekspertas, tačiau į tai nebuvo
atsižvelgta. Kasatoriaus įsitikinimu, jam būtina paskirti psichiatrinę-psichologinę
ekspertizę, nes to nepadaręs teismas netinkamai taikė BK 17, 18, 59, 98
straipsnių nuostatas. Skunde taip pat nurodoma, kad kasatorius nesiekė įgyti
83,075 g kokaino, be to, jis neturėjo ir tikslo šią narkotinę medžiagą platinti,
nes 10 g kokaino įgijo savo poreikiams. Tai patvirtina ir bylos duomenys, o
ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užrašyti netiksliai, apklausos
protokolo dėl savo sveikatos būklės kasatorius neskaitė. Todėl kasatoriaus
veika galėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant
atitinkamą bausmę. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas padarė šiuos, jo
nuomone, esminius BPK pažeidimus, kurie taisytini iš naujo nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme. Neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes pažeistos BPK
20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atmetus gynybos prašymus, susijusius su kasatoriaus
būklės ištyrimu, pažeistas BPK 7 straipsnyje nurodytas rungimosi principas. Be
to, teismas, ignoruodamas BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuosprendį
grindė tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir nepagrįstai atmetė
teisiamojo posėdžio metu duotus kasatoriaus parodymus.
Kasacinis
skundas atmestinas.
Teismas,
nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl
kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu. Todėl šioje byloje
kasacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kasatoriaus motyvų, susijusių su
BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasacinio skundo motyvų, susijusių su
baudžiamojo įstatymo taikymu
E. N. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
pagrįstai. Kasatoriaus priešingi teiginiai nėra pagrįsti, nes jie prieštarauja
teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetui.
Iš apkaltinamajame
nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio metu E. N. iš kito asmens
neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos
– 83,075 g kokaino. E. N. ikiteisminio tyrimo metu pripažino šias aplinkybes,
tačiau teisme nurodė, kad kokainą įgijo sau, be tikslo platinti, iš pradžių
paprašė 10 g kokaino, o po to sutiko paimti visą siūlomą kiekį – apie 83 g. E.
N. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, teismas tinkamai paneigė byloje
esančiais įrodymais. Kasatoriaus, liudytojų parodymus teismai vertino kartu su
kitais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas, kad kaltinime nurodytą kokainą
kasatorius neteisėtai įgijo turėdamas tikslą jį platinti. Pas E. N. buvo rastas
kaltinime nurodytas kokaino kiekis, šis kiekis BK 260 straipsnio 2 dalies
prasme yra didelis, keturis kartus didesnis už minimalų kokaino didelį kiekį,
nurodytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai
didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, rasto kokaino koncentracija aukšta,
be to, ikiteisminio tyrimo metu duotus E. N. parodymus apie ketinimą kokainą
platinti patvirtina byloje esantys įrodymai. Kasatoriaus teiginiai, kad byloje
nėra jo kaltę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį patvirtinančių įrodymų, atmestini,
šie įrodymai yra išdėstyti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu E. N. duotus parodymus teismas įvertino nepažeisdamas
BPK reikalavimų.
Kolegija laiko,
kad kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar E. N. nusikalstamos veikos metu
buvo pakaltinamas, buvo tinkamai ištirtas teisiamajame posėdyje. Teismas
pareikalavo pažymų iš E. N. gydžiusių medicinos įstaigų, į posėdį pakvietė
ekspertą, apklausė liudytojus, tačiau duomenų, dėl kurių atsirastų pagrindas
suabejoti E. N pakaltinamumu, nebuvo nustatyta, todėl nebuvo tikslinga minėtu
klausimu skirti E. N. ekspertizę. Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra
nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos
sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. BK 18
straipsnyje nurodyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu
darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris
nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai
suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Taikyti
BK 17 ar 18 straipsnio nuostatas šiuo atveju E. N. teismui nebuvo pagrindo.
BK 260
straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą
dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas
platinti. E. N. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu
narkotinės medžiagos – kokaino. Todėl jo veiką teismas pagrįstai kvalifikavo
pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką paskyrė bausmę, atitinkančią
bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kvalifikuoti šią E. N. veiką pagal kitą
baudžiamąjį įstatymą nėra pagrindo.
Kasacinio skundo
argumentai, kuriais kasatorius grindžia savo motyvus dėl bylos aplinkybių ir
įrodymų, yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra
bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus
teiginiai, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir neteisingai
įvertino įrodymus, nėra pagrįsti. Teismas E. N. byloje savo išvadas grindė
įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos.
Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar
gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio
žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų
pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismas,
vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, susijusius su E. N., nesilaikė
minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Teismo
nuosprendis E. N. atitinka jo formai ir turiniui keliamus BPK reikalavimus.
Nuosprendyje išdėstyta ir įrodyta pripažintos šio nuteistojo nusikalstamos
veikos aplinkybės, ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei
motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, ir E. N. nusikalstamos
veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai. Teismo nuosprendis E. N. yra
pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Kasacinio skundo
motyvai dėl BPK 7 straipsnio pažeidimo atmestini. E. N. ir jo gynėjo pateikti
prašymai teisiamojo posėdžio metu buvo išspręsti nepažeidžiant BPK nustatytos
prašymų išsprendimo tvarkos. Be to, iš bylos matyti, kad teisme E. N. ir jo
gynėjo teisė teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus,
ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais,
kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui,
nebuvo suvaržyta.
Kiti kasacinio
skundo motyvai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo
kasacine tvarka pagrindais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. N.
kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas
Masiokas
Gintaras Goda
Albinas Sirvydis