Nr. 1S-1444-594/2015

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

        KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2015 m. liepos 28 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. K. (toliau – R. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 95-268 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d., R. K. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2013 m. sausio 22 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. K. paskirta ir neatlikta bausme, nustatant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo R. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2015 m. gegužės 22 d. priėmė nutarimą Nr. 95-268 jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 7 (septynių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-268.

Skundu apygardos teismui nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai ypatingą reikšmę suteikė jo įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumui ir pobūdžiui. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas turi vadovautis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir lygtinio paleidimo tikslais bei bausmės vykdymo paskirtimi, kadangi priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo paskirtį, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Aplinkybės, susijusios su įvykdytų nusikaltimų pavojingumu, negali tapti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, nes šios aplinkybės lieka nepakitusios visą bausmės atlikimo laiką, todėl nėra aišku, kaip jos atskleidžia nuteistojo elgesio korekciją.

Skundu pažymima, kad R. K. praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, kas, nuteistojo vertinimu, neabejotinai jį charakterizuoja teigiamai ir rodo, jog jis yra linkęs laikytis nustatytų įpareigojimų. Nors jis vieną kartą ir buvo baustas drausmine nuobauda pataisos įstaigoje, tačiau šiuo metu nuobauda yra nebegaliojanti, todėl neabejotinai negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakymui jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistojo R. K. skundas tenkinamas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. bei 164 str. 2 d. nuostatas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt., kas leidžia pagrįstai manyti, kad formaliųjų kriterijų atitikimas, nors ir yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau nelaikytinas lygtinio paleidimo pagrindu. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios leidžia spręsti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Aptartų aplinkybių kontekste, įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. K. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, likusią bausmės dalį, kitus jį charakterizuojančius duomenis, pakankamai atsižvelgė į veikų pavojingumą ir pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinį  paleidimą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. K. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis yra vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, kaip teisingai pažymėjo nuteistasis, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad R. K. praeityje jau buvo teistas vieną kartą, t. y. 2013 m. sausio 22 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikaltimas, už kurio padarymą R. K. buvo nuteistas minėtu Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo įvykdytas vėliau (2010 m. spalio mėnesį) nei BK 199 str. 1 d. numatytas nusikaltimas (2009 m. rugsėjo 13 d.), už kurio padarymą R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka šiuo metu. Todėl ši aplinkybė, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vis tik nelaikytina pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui nuteistojo atžvilgiu, juo labiau įvertinus ir tai, kad dabartinis teisės pažeidimas nelaikytinas teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalimi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis 2015 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. K., priešingai nei ikiteisminio tyrimo ar teisminio proceso metu, savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme pripažįsta, jos neminimizuoja bei prisiima visišką atsakomybę už įvykdytą teisės pažeidimą, teigdamas, jog nusikaltimą įvykdė dėl sunkios savo finansinės padėties. Ir nors nuteistojo finansiniai sunkumai ir šiuo metu pripažįstami vienu iš jo pakartotinio nusikalstamumo rizikai reikšmingų kriminogeninių veiksnių, tačiau šiuo aspektu akcentuotina, jog skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, R. K. turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – yra baigęs Kauno kolegiją, nusikaltimas buvo įvykdytas tuo metu, kai nuteistasis nedirbo, tuo tarpu šiuo metu yra gauta pažyma iš UAB „Viliurta“, patvirtinanti, kad R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jis bus įdarbintas šioje įmonėje vairuotoju. Be to, nuteistasis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę išreiškė norą dirbti, dėl ko 2015 m. sausio 20 d. buvo įdarbintas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, paskiriant jam darbininko vienetininko pareigas. Vertinant jo darbo, kaip savarankiškos nuteistųjų pataisos priemonės, rezultatus, pabrėžtina, kad nuteistasis visuomet laiku ir tinkamai įvykdydavo jam keliamus kiekybinius ir kokybinius reikalavimus, papildomus gamybos meistrų nurodymus, esminių nusiskundimų dėl jo darbo kokybės pataisos įstaiga nėra gavusi, jo gamybinės funkcijos visuomet būdavo realizuojamos gerai. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia pagrįstą R. K. motyvaciją sklandžiai integruotis į darbo rinką bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, ką neabejotinai sustiprina ir nuteistojo išsilavinimas bei jo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, Pataisos įstaiga vykdomųjų raštų R. K. vardu nėra gavusi, tačiau nuteistasis bei jo artimieji savarankiškai dengia skolas pagal jo atžvilgiu galiojančius vykdomuosius raštus: remiantis antstolės A. P. 2015 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. S2/5218, vykdymo išlaidas už R. K. moka mama (sumokėta 60 eurų), tuo tarpu dvi vykdomosios bylos R. K. atžvilgiu pagal antstolio R. G. vykdomąsias bylas jau yra baigtos, kas neabejotinai parodo teigiamą nuteistojo korekciją, siekį išspręsti savo finansines problemas bei tinkamą gaunamų pajamų paskirstymą ir leidžia pagrįstai konstatuoti lygtinio paleidimo atveju būsimą nuteistojo finansinį stabilumą, neabejotinai turėsiantį teigiamą įtaką atgrasant jį nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad R. K. palaiko artimus, emociškai visaverčius ir pozityvius socialinius ryšius su savo mama bei kitais artimaisiais, draugais. Artimųjų buvo lankomas pasimatymų metu, su mama betarpiškai bendravo laiškų pagalba. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad iki nuteisimo R. K. gyveno su savo mama, jai nuosavybės teise priklausančiame būste (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis ketina grįžti ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju – yra gautas tai patvirtinantis raštas. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. K. ryšys su mama yra tvirtas, pastovus, todėl gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Tenkinant nuteistojo skundą, pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui ypač svarbi ir pataisos įstaigos administracijos nuomonė. Remiantis pateiktos medžiagos duomenimis, balsavimas dėl R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo vienbalsis: iš 5 balsavusių Komisijos narių, visi jie pasisakė už lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą nuteistojo atžvilgiu. Šiai galimybei betarpiškai pritarė ir prokuroras Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikdamas atsiliepimą.

Nors R. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir buvo baustas, tačiau kaip teisingai savo skunde pažymėjo pats nuteistasis, jam 2014 m. gruodžio 30 d. paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, naujų pažeidimų iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo jis nepadarė. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis 2 kartus buvo skatintas už gerą elgesį, mokymąsi bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo šachmatų turnyre, lankė anglų kalbos kursus, dalyvavo konkurse „Kalėjimų vidaus tvarkos taisyklės“, kur užėmė pirmąją vietą. Aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, iškylančius klausimus bei problemas sprendžia būrio viršininko ir kitų įstaigos padalinių atstovų pagalba, teisėtus šių asmenų nurodymus vykdo nedelsiant.

Sprendžiant R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Sutinkamai su socialinio tyrimo bei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvadose konstatuotomis aplinkybėmis, nuteistasis bendrauja noriai, yra mandagus, geba vystyti pokalbį bei palaikyti kontaktą, apie asmeninę patirtį ir išgyvenimus kalba pakankamai atvirai, stengiasi būti pozityvus, geba formuluoti tiek artimuosius, tiek tolimuosius ateities planus. Pataisos namuose nuteistasis bendrauja su įvairiais žmonėmis, tačiau artimesniam bendravimui renkasi teigiamai besielgiančius žmones, kas nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog nusikaltimą R. K. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, yra itin svarbu. Aukštesniojo teismo vertinimu, tinkamas draugų rato pasirinkimas nuteistajam būnant laisvėje gali veikti kaip esminis apsauginis faktorius nuo R. K. pakartotinio nusikalstamumo. Analizuojant nuteistojo požiūrį į jo gyvenime atsiradusius sunkumus, akcentuotina ir tai, kad, paties nuteistojo teigimu, jis iki suėmimo į nusikalstamą veiklą žiūrėjo atlaidžiau, stokojo atsakomybės už savo veiksmus bei problemos sprendimo įgūdžių, tačiau šiuo metu jo požiūris yra paremtas atsakingo visuomenės nario standartais, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo norą pasitaisyti bei atskleidžia tam tikrus teigiamus jo asmenybės korekcijos požymius. Atsižvelgtina ir į R. K. nusikalstamo elgesio riziką. Ji, remiantis 2015 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, prilyginama žemai (41-99 balai), t. y. 29 balai.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, R. K. asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, pozityvus bausmės atlikimo laiko išnaudojimas, savo teigiama reikšme persveria skundžiamos nutarties motyvus dėl neatliktos bausmės dalies ir padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, todėl darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus, padarė tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad R. K. vis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau įvertinus ir tai, kad jo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, o jo sąlygų asmuo nepažeidė. Manytina, jog R. K. atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą bei taikant baudžiamojo poveikio priemones, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Tokiu būdu, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. K. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2015 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 95-268 dėl R. K. lygtinio paleidimo, paskiriant jam įpareigojimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo R. K. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 95-268 dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų neatlikus 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. ir 10 p., įpareigoti nuteistąjį R. K.:

- pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                     Albinas Antanaitis