Byla Nr. AN2-265-238/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09369-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.7.; 16.9.10.; 21.11.10. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimu V. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 490 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 13 d., apie 9.30 val., Kaune, Draugystės g. prie 8C namo, „Senukų“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti motorinės transporto priemonės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus.
2. V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat buvo surašytas už tai, kad jis iš minėto eismo įvykio pasišalino pažeisdamas KET. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, taip pat administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
1. Skunde nurodoma, jog tiriant bylą buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad 2016 m. gruodžio 13 d., apie 9.30 val., į automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išėję iš prekybos centro įlipa trys jaunuoliai, prie vairo, kas jau yra įrodyta, atsisėda V. S.. Pradėdamas važiuoti atbulas, vairuotojas galiniu kairiu bamperio kampu atsitrenkia į stovinčio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dešinės pusės dureles. Nuo smūgio „VW Passat“ pajuda į šoną, o tai rodo, kad nebuvo įmanoma nepajausti smūgio. Tada „Audi 100“ pavažiuoja į priekį, o tai rodo, kad asmuo suvokė, jog už jo buvo kliūtis, ir manevruodamas išvažiuoja atbulas. Priekyje sėdintis keleivis atsidaro dureles, pasižiūri, ir automobilis išvažiuoja nesustojęs. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2016 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, V. S. paduodamas automobilio dokumentus paaiškino, kad automobilį vairavo jis, vairuotojo pažymėjimo jis neturi (nėra įgijęs teisės vairuoti),
   todėl ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Susisiekus su apgadinto automobilio savininku, jis teigė, kad „VW Passat“ automobiliui padaryta žala – 293 Eur. Pateiktuose paaiškinimuose nei vairuotojas, nei su juo buvę asmenys taip pat kategoriškai neneigė, jog nejautė kontakto su „VW Passat“ automobiliu.
2. Skunde teigiama, kad šios aplinkybės paneigia teismo argumentus, kad asmuo nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Kaip matyti šiuo atveju surinkti įrodymai atskleidžia pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, kadangi asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių, yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, jis daug kartų baustas už KET reikalavimų nesilaikymą. Pažymi, kad V. S. 2017 m. vasario 23 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, tai rodo, kad jis yra sistemingas pažeidėjas, nemokantis paskirtų nuobaudų – piniginių baudų, taip pat yra nedirbantis, o tai rodo, jog jis siekė išvengti atlyginti padarytą žalą. Mano, kad analizuojant byloje esančius įrodymus V. S. kaltė yra visiškai įrodyta, ištyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl V. S. padaryto nusižengimo, t. y. išsamiai neįvertino surinktų įrodymų, pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių, fotonuotraukose užfiksuotų transporto priemonių apgadinimų, paties pažeidėjo duotų paaiškinimų teisme ir pirminiame paaiškinime išdėstytų faktų. V. S. teiginys teismo posėdyje, kad jo automobilis nebuvo apgadintas, reiškia, kad jis domėjosi tuo ir apžiūrėjo savo transporto priemonę po eismo įvykio.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, prašoma bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.
6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. S. atžvilgiu nutraukė bylos dalį tiek dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, tiek dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, vadovaujasi ANK 426 straipsnio 1 dalimi, kadangi šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas numato švelnesnę atsakomybę, nei yra numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, ir nepagrįstai šioje dalyje nutraukė V. S. administracinio nusižengimo bylos teiseną.
10. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
11. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasis išvengti atsakomybės, kadangi jis jau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, nėra įgijęs teisės vairuoti, taigi suvokė, jog už eismo įvykio sukėlimą jo laukia gana griežta administracinė nuobauda. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad V. S. vairuojamas automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia į gale stovėjusį automobilį „VW Passat“, kuris nuo kontakto sujuda, taip pat šiam automobiliui buvo padaryti akivaizdūs apgadinimai – žymiai įlenktos galinės dešinės pusės durelės. Po kontakto V. S., suvokęs, jog dėl atsitrenkimo į kitą automobilį pravažiuoti jam tapo nebeįmanoma, pavažiavo į priekį ir tuomet išvažiavo kitų automobilių nekliudydamas. Darytina išvada, kad V. S. turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį, tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį nukentėjusiajam ar policijai nepranešęs, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės tiek už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, tiek už sukeltą eismo įvykį.
12. Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Be to, aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ne visi įrodymai. Tačiau, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, matyti, jog teismas iš surinktų įrodymų padarė nepagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties, taigi bylos perdavimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nebūtų tikslingas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas G. J., tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, šio liudytojo parodymai byloje nėra būtini, jis pasišalinimo iš eismo įvykio tiesiogiai nematė, taigi negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti, ar V. S. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės siekiama patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl, teismo nuomone, nustačius, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn, nebus išeita už apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. S. ne tik 2016 m. gruodžio 13 d., apie 9.30 val., Kaune, Draugystės g. prie 8C namo, „Senukų“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti motorinės transporto priemonės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau ir neteisėtai, pažeisdamas KET, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 293 Eur (t. y. 7,78 bazinių bausmės dydžių) žala, V. S. veika kvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
14. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
15. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
16. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį administracinius nusižengimus. Skiriant nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad V. S. anksčiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, tarp jų tris kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, šiuo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina ir tai, kad po šio administracinio nusižengimo padarymo V. S. 2017 m. vasario 23 d. vėl buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 42–46), taigi manytina, kad jis teigiamų išvadų nedaro, o tai neabejotinai atskleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens daromų pažeidimų sistemiškumą, Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą ir leidžia teigti, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nėra efektyvios. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. S. paskiriant baudą, artimą vidutinei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai nuobaudai, taip pat skiriant V. S. priklausančios transporto priemonės, su kuria buvo ir iki šiol yra daromi administraciniai teisės pažeidimai ir nusižengimai – automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Manytina, kad ši ANK 29 straipsnyje reglamentuota administracinio poveikio priemonė realiai apribos V. S. galimybę daryti naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir vairuoti transporto priemones neturint tam teisės.
18. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda V. S. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
19. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutarimu nepagrįstai V. S. atžvilgiu nutraukė administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl ši nutarimo dalis naikinama, institucijos skundas tenkinamas iš dalies ir V. S. skirtina administracinė nuobauda sankcijos ribose su administracinio poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, ir nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo požymių, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą:

V. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WAUZZZ44ZLN111476, konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą V. S. paskirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WAUZZZ44ZLN111476, konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja              Danguolė Šiugždinytė