Civilinė byla Nr. 2S-438-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10854-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.10.; 3.5.1.; 3.5.12.; 3.3.2.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17455-429/2017 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., Valstybė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Antstolė J. Ž. 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl dalinio/visiško atsisakymo tenkinti gautus skundus ir skundų persiuntimo Kauno apylinkės teismui skolininko 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą tenkino iš dalies (pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)), nukreipė išieškojimą ne į A. K. firmos siuvimo mašinas (kaip prašė pareiškėjas), bet į A. K. firmos lėšas; 2017 m. gegužės 17 d.  gautą skundą (pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)) netenkino.
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą, antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino.
4. 2017 m. lapkričio 9 d. antstolė J. Ž. pateikė Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą atmesti.
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-17455-429/2017 ir pareiškėjo A. K. prašymą panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.
6. Pareiškėjas A. K. 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties panaikinimo, kuriuo taip pat prašė sustabdyti antstolės J. Ž. užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skundas, kadangi antstolei nurašius lėšas iš įmonės sąskaitos, gali sutrikti įmonės atsiskaitymas su biudžetu ir darbuotojais (įmonėje dirba 132 darbuotojai). 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti antstolės J. Ž. užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties išnagrinėjimo. Pareiškėjui nurodžius, kad antstolei nurašius lėšas iš įmonės sąskaitos, gali sutrikti įmonės atsiskaitymas su biudžetu ir darbuotojai (įmonėje dirba 132 darbuotojai), teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie įmonės turimas lėšas, todėl vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog „gali sutrikti įmonės veikla“ yra deklaratyvaus pobūdžio.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismui tenkinus antstolės atskirąjį skundą ir panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl netenkinta sąlyga, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

10. Atskiruoju skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nesustabdžius antstolės veiksmų, dėl kurių yra paduotas skundas, iki bus priimtas teismo sprendimas dėl jų teisėtumo, pats veiksmų apskundimas prarastų prasmę, kadangi atliktų vykdymo veiksmų nebūtų galima grąžinti į buvusią padėtį.
2. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto pagrindo rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties motyvais, nors ši nutartis yra apskųsta ir dėl jos pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas dar nėra pasisakęs.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 10 d. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 64 469,42 Eur išieškojimo iš skolininko A. K. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolė, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą ir nustačiusi, kad skolininkas yra individualios įmonės savininkas, kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti neturi, 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu dėl išieškojimo nukreipimo Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nukreipti išieškojimą į A. K. firmos lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje. Antstolė 2017 m. gegužės 22 d. Patvarkymu dėl dalinio/visiško atsisakymo tenkinti gautus skundus ir skundų persiuntimo Kauno apylinkės teismui skolininko 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą tenkino iš dalies, nukreipė išieškojimą ne į A. K. firmos siuvimo mašinas, bet į A. K. firmos lėšas; 2017 m. gegužės 17 d. gauto skundo netenkino.
15. Antstolė perdavė skundą kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą tenkino ir antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino. Šią nutartį apskundus antstolei J. Ž., Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skundas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino, todėl pareiškėjas, nesutikdamas ir su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, kol nėra patikrintas jo skundo teisėtumas, nebus galima atliktų vykdymo veiksmų grąžinti į buvusią padėtį, be to, šiuo metu esanti teisinė padėtis patvirtina, kad jos skundas dėl antstolės veiksmų yra pagrįstas.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
17. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus siekiamam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
18. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Cituojama formuluotė neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog jo skundas turi galimybę būti patenkintu.
19. Šioje byloje skundžiami antstolio veiksmai, susiję su išieškojimo nukreipimu į pareiškėjo nuosavybės teise valdomos A. K. firmos įmonės lėšas, esančias jos banko sąskaitoje ir kasoje. Pažymėtina, kad kaip ir nustatyta šios nutarties 14-15 punktų motyvuose, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų tenkino ir panaikino antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo nukreipimo. Nors ši pirmosios instancijos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi (Kauno apygardos teismui 2018 m. vasario 21 d. nutartimi tenkinus pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, civilinė byla Nr. 2S-437-555/2018), tačiau procesinio sprendimo priėmimo faktas šiuo metu sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo yra tikėtinai pagrįstas.
20. Kitas klausimas, kurį teismas privalo įvertinti – kokią galimą grėsmę gali kelti tolesnių antstolio veiksmų vykdymas skolininko bei išieškotojo interesams, jeigu vykdymo veiksmai nebus sustabdyti. Pažymėtina, kad ginčas dėl antstolės vykdomo dokumento teisėtum, nekyla, šio vykdomo dokumento pagrindu privalo būti iš skolininkės išieškotos piniginės lėšos. Pareiškėjas teigia, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, vėliau nebus galima atliktų vykdymo veiksmų grąžinti į buvusią padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pareiškėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie leistų spręsti, jog tolimesnis išieškojimo vykdymas pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi jog byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, be to, tokių aplinkybių pareiškėjas nėra nurodęs ir atskirajame skunde, todėl nėra pagrindo sutikti, kad egzistuoja antroji sąlygą – grėsmė galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas