Baudžiamoji byla Nr. 1-1240-311/2014
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00132-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.14.;
1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.1.;
2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.16.; 2.3.6.; 2.4.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 12 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Daliai Pangonienei,
kaltinamajam S. G.,
nukentėjusiesiems T. T., K. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs , nedirbantis, teistas:
1. 2000-03-21, Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė-laisvės atėmimas 2 m., su 100 litų vertės turto konfiskavimu;
2. 2000-11-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė- laisvės atėmimas 2 m., pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;
3. 2000-12-19 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė- laisvės atėmimas 4 m. pritaikius LR 2000-04-11įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;
4. 2001-03-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė- laisvės atėmimas 1 m.
5. 2005-04-05 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 1 d. 150 str. 1 d. galutinė bausmė- laisvės atėmimas 7 m.;
6. 2014-01-10 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir
n u s t a t ė :
kaltinamasis S. G. 2013-01-31 apie 19 val. Kaune, Julijanavos g. 4V esančiame apleistame pastate, kuriame abu girtavo, užpuolė T. T., kurio atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu smogė T. T. į kairę akį, o šiam parkritus ant žemės, ne mažiau du kartus spyrė į pilvą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, tokiu būdu padarydamas T. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iš nukentėjusiojo T. T. kelnių priekinės, dešinės kišenės pagrobė svetimą, T. T. priklausantį turtą - 800 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. T. 800 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Be to kaltinamasis S. G., veikdamas kartu su G. D., 2013-04-02 nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nupjaudamas pakabinamą durų spyną įsibrovė į negyvenamąją patalpą, K. Š. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė K. Š. priklausančius 1940 metų laidos automobilio „Mercedes Benz“ priekinius du sparnus, 30000 litų vertės; tokio pačio automobilio variklio dangtį, 5000 litų vertės; valcavimo staklių variklį, 500 litų vertės; vamzdžių lenkimo staklių variklį, 500 litų vertės; obliavimo staklių variklį, 300 litų vertės; transformatoriaus apvijas, 1000 litų vertės; keturias naujas padangas, 720 litų vertės, vienuolika elektros variklių, kurių vieneto kaina 100 litų, bendros 1100 litų vertės; dvi automobilio pavarų dėžes, kurių vienos vertė 400 litų, bendros 800 litų vertės; sraigtasparnio apšildymo pečių, 50 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. Š. 39970 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo su draugais apleistame pastate. Ten pamatė būdą, aptrauktą audeklu, kurioje buvo gulintys vamzdžiai. Į būdos vidų jis įlindęs nebuvo. Paprašė G. D., kad šis savo mikriuku parvežtų juos. Jis apžiūrėjo juos ir pasakė, kad jie netilps į jo automobilį. Sakė, kad vamzdžiai ne jo. Šalia tos būdos buvo metalinis garažas. G. D. pamatė tą garažą, nupjovė metaliniu pjūklu spyną ir įlindo į vidų. Pasakė, kad ten yra daug variklių. Tada atsivarė savo mikriuką. Jis padėjo D. sunešti į automobilį variklius, sparnus, aliuminę dėžę. Į patį garažą jis nelindo, stovėjo šalia. Išnešė 8-9 variklius, kažkokias skardas. Po to jie nuvažiavo prie pagrindinio kelio ir jis paprašė D. jį ten paleisti. Jie nesitarė ką darys su tais daiktais. D. jam sakė, kad daiktus pridavė metalo supirktuvėje. Jis jokių pinigų negavo. Su D. metalo supirktuvėje nebuvo. Tą dieną supirktuvėje jis pirko dviračio rėmą. Matė kaip sparnai buvo sveriami supirktuvėje. Nesiteiravo, kiek pinigų turėjo būti išmokėta už priduodamą metalą. Dėl kito nusikaltimo parodė, kad su draugais vaikščiojo ir sutiko T.. Jis pasiūlė išgerti. Jie nusipirko alkoholinių gėrimų ir apleistame pastate gėrė. Po to nusipirko dar 3 butelius ir toliau gėrė. T. buvo labai girtas. Jis sakė T., kad palydės jį namo, tačiau šis pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. Tada jis pasakė T., kad nekalbėtų taip ir jie susistumdė. T. parkrito ir jam iš kišenės iškrito pinigai. Jis (kaltinamasis) paėmė tuos pinigus. T. jam nesakė, kad grąžintų juos. J. T. kartą sudavė į veidą ir du kartus nestipriai įspyrė į šoną. Po to jis T. laukė lauke. Pripažįsta savo kaltę, kad sudavė T. ir paėmė iš jo pinigus.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti kaltinamojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013 m. sausio 31 d. apie 17 val. jis ėjo iš savo namų, kur šiuo metu gyvena, (duomenys neskelbtini), į parduotuvę ir prie vieno iš keliukų pamatė T. T., kuris stovėjo ir gėrė alų. T. T. jis tada matė antrą kartą, pirmą kartą su juo susipažino maždaug prieš keletą dienų, per bendrus pažįstamus. T. T. jo paklausė, kur šis eina, atsakius, kad eina į parduotuvę apsipirkti, jis pareiškė eisiantis kartu su juo. Abu nuėjo į parduotuvę „Norfa“ , esančią Veiverių gatvėje, Kaune. Bevaikštant po parduotuvę T. T. pasiūlė kartu išgerti ir nupirko butelį 0,5 litro talpos trauktinės „Trejos devynerios“. Iš parduotuvės jie abu kartu nuėjo į Julijanavos g. 4V, Kaune, esantį apleistą pastatą ir jame tą butelį išgėrė. Tada T. T. pasiūlė nueiti į parduotuvę „Maxima“, esančią Veiverių gatvėje, Kaune, nusipirkti dar vieną butelį. Kai abu nuėjo į „Maximą“, T. T. nupirko keturis butelius brendžio. Tiek daug alkoholio T. T. pirko todėl, kad nereikėtų vaikščioti ir vėl pirkti alkoholio. Vėl kartu abudu grįžo į apleistą pastatą, Julijanavos gatvėje, iš atsineštų keturių butelių (po 0,5 l talpos), išgėrė tris butelius brendžio. Abu buvo visiškai girti, jis pasiūlė T. T. eiti namo, bet šis atsisakė. Kadangi T. T. pradėjo snūduriuoti, jis jį vis kėlė, kad neliktų ir nesušaltų. T. T. jau buvo visiškai girtas ir niekur eiti nenorėjo. Vienu metu atsistojęs jį (S. G.) pastūmė, dėl to supykęs jis T. T. dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, taip galėjo pataikyti į akį. Nuo smūgio T. T. parkrito ant žemės, ir jam iš striukės išorinės kišenės iškrito pinigai. Jis pasilenkė prie T. T. ir iš jo iškritusius pinigus pavogė. Jis perskaičiavo pinigus, tai buvo 650 ar 660 litų, bet tikrai ne 800 litų. Jam atrodė, kad T. T. nemato, kad jis paėmė jo pinigus. T. T. po smūgio atsikėlė ir norėjo kažkur eiti, bet užkliuvo už cementinio bloko ir parkrito, tada jis T. T. vėl paklausė, ar jis eina namo, bet T. T. pasakė, kad neina, todėl paliko jį apleistame pastate, o pats nuėjo namo. Prisipažįsta, kad sudavė vieną smūgį T. T. į veidą, bet jam tikrai nespyrė ir jo nekraustė, o pinigai iš striukės iškrito ir tuo pasinaudojęs juos pavogė. Taip pat nori parodyti, kad 2013 m. balandžio 1 d. dienos metu jis su draugais, kurių buvo du, tačiau jų įvardinti nenori, vaikščiojo Julijanavos gatvėje, Kaune, buvusio mėsos kombinato teritorijoje. Tada pamatė garažus, kurie yra padaryti iš krovininio automobilio kėbulo „būdos“. Prie vieno iš garažų matėsi metaliniai vamzdžiai. Tada jam kilo mintis juos pavogti. Išsiskyręs su šiais draugais, jis grįžo namo ir neprisimena, kiek buvo valandų, bet jau buvo vakaras, jis paskambino savo pažįstamam G. D. (jo telefono numerio jis nežino, nes jį pasikeitė), jam yra apie 37 metus, anksčiau gyveno Aleksoto rajone, Lygiojoje gatvėje. Jam pasakė, kad žino, kur galima pavogti metalų ir juos priduoti supirktuvei ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Netrukus G. D. atvažiavo pas jį į namus vienas, vairuodamas automobilį, kokio tiksliai modelio automobilis, jis nežino, bet tai buvo universalas, tai yra automobilis be bagažinės, pilkos spalvos. Automobilis buvo didelis. Abu kartu sėdo į jo automobilį ir jis parodė kelią iki minėto garažo. Atvykę prie garažo jie pamatė vamzdžius, kurie buvo labai ilgi ir jų į G. D. automobilį jie būtų nesudėję. Todėl jis G. D. pasakė, kad reikia didesnio automobilio, ir kad važiuotų namo. Tuo metu G. D. pamatė šalia esantį angarą, kuris buvo užrakintas tik pakabinama spyna. G. D. iš automobilio atsinešė metalo pjūkliuką ir juo nupjovę angaro durų pakabinamos spynos lankelį, atsidarę duris, įėjo į vidų. Spyną pjovė G. D.. Dar nebuvo labai tamsu, todėl jie pamatė angare įvairius elektrinius variklius ir kitas metalines detales. Angare pamatė apie aštuonis variklius, juos abu kartu su G. D. nunešė į jo automobilį, dar pavogė dvi greičių dėžes, bei apšildymo pečių (nuo kokios transporto priemonės jis buvo, bent jau jis pats, nežinojo), kuriuos taip pat sukrovė į G. D. automobilį. G. D. nuėjo gilyn į angarą ir jame rado du aliuminio metalo automobilio sparnus ir variklio dangtį. Šiuos daiktus taip pat abu kartu atnešė iki jo automobilio. Nešdami sparnus, perlenkė pusiau, nes kitaip jie netilpo į automobilį. Susikrovę pavogtus daiktus į automobilį, abu kartu nuėjo į šalia esantį sandėliuką, kurio durys buvo neužrakintos, tik uždarytos. Iš sandėliuko G. D. paėmė dar vieną elektrinį variklį. Pavogtus daiktus sudėjo į G. D. automobilį ir G. D. išvažiavo namo, prieš tai susitarę, kad ryte metalą veš priduoti į metalo supirktuvę. 2013 m. balandžio 2 d. apie 8 val. ryte G. D. su visais pavogtais daiktais atvažiavo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), ir jie abu nuvažiavo į metalo supirktuvę, esančią prie Stiklo fabriko, tikslaus adresu nepasakys, gali tik parodyti. Ten visus vogtus metalinius daiktus pridavė, tačiau jiems jokių dokumentų neišrašė. Dar būnant metalo supirktuvėje, jiems už metalą buvo paskaičiuota apie 1000 litų ( tikslios sumos neprisimena), tačiau tuo metu atvažiavo jų apvogto garažo ir sandėliuko savininkas su dar vienu vyriškiu. Savininkas visus savo daiktus atsiėmė, jų pačių metalo supirktuvėje jis nematė, nes tuo metu jie kalbėjo su vadybininku, po to iš metalo supirktuvės jie greitai išėjo. Pinigų už priduotą metalą negavo. Kokius metalinius daiktus vogė, nesidomėjo. Kad tai yra labai vertingi-antikvariniai daiktai (automobilio sparnai ir variklio dangtis), bent jis, tikrai nežinojo. Šie jo parodymai yra tikri ir teisingi, šį nusikaltimą padarė tikrai su G. D., kur jis gyvena šiuo metu, tikrai nežino. Dėl padarytų nusikaltimų jis gailisi, savo veiksmais padarytą žalą T. T. atlygino, o K. Š. padarytą žalą stengsis atlyginti, kaip galima greičiau (t. 1, b.l. 159-160 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis S. G. nurodė, kad reikia jais tikėti. Papildomai nurodė, kad jis metalo supirktuvėje sėdėjo automobilyje ir laukė, kol ateis G. D.. Metalus atvežė su tuo pačiu automobiliu, kuriame ir sėdėjo. Supirktuvėje iš jų automobilio perdėjo detales į nevažiuojantį automobilį.
Nors kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Dėl plėšimo iš T. T. (LR BK 180 str. 1 d.).
Nukentėjusysis T. T. parodė, kad 2013-01-31 gavo atostoginius. Išgėrė. Ėjo link namų ir sutiko kaltinamąjį. Tada jam pasiūlė išgerti. Išgėrė pas kaltinamąjį sandėliuke. „Maximoje“ nusipirko brendžio. Nuėjo į apleistą pastatą. Jis jau buvo stipriai apgirtęs. Buvo ir prisnūdęs. Nepamena, ar jį bandė kaltinamasis pakelti. Kai snaudė, jam kaltinamasis nesudavė. Po to pajuto, kad kaltinamasis išeina iš patalpos. Jis taip pat norėjo eiti. Kaltinamasis buvo pasislėpęs už sienos ir kai jis ėjo, jam smogė. Pataikė į akį ir jis nukrito. Jam liepė kaltinamasis atiduoti pinigus. Jis siūlė imti telefoną, tačiau kaltinamasis paėmė iš jo kišenės 400 Lt. Jautė, kaip kraustė jo kišenes. Kaltinamasis žalą atlygino, atsiprašė. Jis jam atleido. Civilinio ieškinio nereiškia.
Iš Specialisto išvados Nr. G333/13(02) matyti, kad T. T. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku 2013-01-31. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. (1 t., b.l. 20).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad buvo fiksuota, kad T. T. atpažino S. G., kaip asmenį, jo atžvilgiu padariusį plėšimą (1 t., b.l. 28-29).
Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo fiksuota, kaip įtariamasis S. G. parodo vietą, kurioje girtavo su nukentėjusiuoju bei pasisavino T. T. pinigus (1 t., b.l. 41-41, 43-47).
Pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas fiziškai užvaldo svetimą turtą ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Svetimas turtas suprantamas kaip daiktai, turintys vertę bei atitinkamus fizinius parametrus, kurie jų pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Šių daiktų pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas jų užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę disponuoti jam priklausančiu turtu. Teismų praktikoje plėšimo atveju panaudotas fizinis smurtas suprantamas kaip kaltininko veiksmai, kurie visada yra nukreipti į turto turėtoją. Fizinis smurtas gali būti išreikštas tiek sužalojant nukentėjusįjį (pvz., tiesiogiai suduodant nukentėjusiajam smūgius rankomis, spiriant kojomis ir pan.), tiek nepadarant jokių kūno sužalojimų (pvz., apribojant nukentėjusiojo laisvę nevaržomai judėti surišus jam rankas, kojas, užrišus jam burną ir pan.). Dėl fizinio smurto grobiamo turto turėtojas dėl jo reakcijos į prieš jį panaudotą fizinį smurtą (pvz. dėl išgąsčio būti sužalotam, dėl skausmo, dėl galimybės nevaržomai judėti neturėjimo ir pan.) netenka galimybės tinkamai pasipriešinti kaltininkui.
Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis S. G. panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, t.y. nukentėjusiojo pinigus. Nukentėjusiojo T. T. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, atitinkantys nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybės apie prieš jį vartotą fizinį smurtą (suduotų smūgių apytikslis kiekis, smūgių pobūdis ir lokalizacija) neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. G333/13(02) (1 t., b.l. 20) konstatuotam nukentėjusiojo sužalojimui, kartu nenustatyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku.
Kaltinamasis neneigia, jog vartojo fizinį smurtą, tačiau nurodo, jog tikslo pagrobti svetimą turtą jis neturėjo ir svetimo turto negrobė, kad pasiėmė iškritusius ant žemės pinigus. Ši kaltinamojo versija laikytina jo gynybine versija, nes prieštarauja visumai teismo ištirtų įrodymų. Nukentėjusysis T. T. nurodė, kad jautė, kad kažkas kraustė jo kišenes. Be kita ko, nukentėjusysis T. T. atpažino S. G. kaip asmenį, kuris 2013-01-31 apie 19 val. apleistame pastate Julijanavos g. 4, Kaune jį sumušė ir iš jo kelnių kišenės pagrobė pinigus (1 t., b.l. 28-29). Nukentėjusysis ir kaltinamasis nesusiję nei giminystės, nei draugystės ryšiais (pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusįjį įvykio dieną matė antrą kartą) ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nukentėjusysis T. T. nori apkalbėti kaltinamąjį.
Taigi šie duomenys rodo, jog kaltinamasis ne tik atliko veiksmus, sudarančius objektyviąją plėšimo sudėties pusę – vartojo fizinį smurtą, užvaldė svetimus daiktus, bet ir suvokė, kad jo daroma veika neteisėta, pavojinga, suvokė, kad tokiu būdu vykdomas asmens plėšimas. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog S. G. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji plėšimo sudėties požymiai.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo S. G. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d., nes kaltinamasis panaudodamas smurtą ir taip atimdamas galimybę pasipriešinti, pagrobė svetimą turtą.
Dėl vagystės (LR BK 178 str. 2 d.)
Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad atvažiavo ryte į darbą ir rado išplėštus garažą ir du sandėlius. Visas metalas buvo išmėtytas po kiemą. Apžiūrėjęs nerado automobilio „Mercedes“ sparnų, kapoto, buvo išardytos kelios staklės, išimti jų varikliai, išardytas lygintuvas. Iš kito sandėliuko jie nespėjo nieko pavogti. Vamzdžiai jau buvo už tvoros. Visa filmuota medžiaga yra įmonėje „Imlitex“. Jie jam davė nuotraukas, kurias atidavė policijai, pareigūnui N. K.. Automobilio sparno kainą nustatė pats. Tiek kainuotų jį suremontuoti Lenkijoje. Sparnas yra 4 metrų ilgio. Dangtį taip pat jis įvertino. Kai kuriuos variklius atsiėmė. Tada jis iškvietė policiją. Nuvyko į metalo supirktuvę kartu su pareigūnu. Ten rado variklius ir sparnus. Atgavo sugadintus sparnus. Jie – kaip metalo laužas. Variklio dangtis grąžintas geras. Viso rado 8-9 variklius. Kaltinamojo metalo supirktuvėje nematė. Ten buvo tik darbuotojai. Jie sakė, kad nepažįsta asmenų, kurie atvežė jo daiktus. Atsisako civilinio ieškinio.
Liudytojas M. B. parodė, kad 2013-04-02 atvažiavo pas K. Š. ir iš tolo pamatė, kad sandėliukų durys yra atviros. Š. pasakė, kad įvyko vagystė. Tada jis vyko į metalo supirktuves. Nuvykus į supirktuvę, esančią Garliavoje, jam pasakė, kad eitų į Veiverių gatvėje esančią supirktuvę. Ten ir pamatė pavogtus daiktus. Be to, pamatė ir automobilyje „Mercedes“ sėdintį kaltinamąjį. Automobilis – juodas universalas, tamsintais stiklais, vairuotojo vietoje sėdėjo stambesnis vaikinas. Tada jis supirkėjui pasakė, kad tie daiktai vogti. Paskambino nukentėjusiajam. Dar atvyko kitas draugas. Kaltinamasis išvažiavo, kai pamatė, kad jis pradėjo domėtis daiktais. Darbuotojai jam sakė, kad tie daiktai atnešti seniai. Jie jam sudarė neigiamą įspūdį.
Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tačiau su juo nebendravo. M. P. yra jo brolis. Jis niekada nepasakojo jam apie metalo vagystę. Pernai per Velykas brolis buvo atvykęs ir pasakė, kad jį gali kviesti į teismą, nes kaltina kažkuo. Nesidomėjo, kuo jis yra kaltinamas. Jie vienas kito gyvenimais nesidomi. I. P. yra brolio žmona.
Liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo draugas. Jis (liudytojas) nelabai prisimena kaip ten kas buvo. Kartu su G. jis ten nebuvo. Nežino, kodėl prisipažino padaręs nusikaltimą. Jam buvo tik pareikštas įtarimas. S. G. buvo susipykęs, nes jis neatidavė jam pinigų, todėl ir įvardijo jį kaip vagystės bendrininką. Pas G. jokių daiktų (vogtų) nematė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad S. G. pažįsta maždaug du metus. Su juo susipažino per bendrus pažįstamus. Su S. G. jokio nusikaltimo nėra padaręs. 2013 m. balandžio 1 d. buvo Velykos, ir jis kartu su šeima, tai yra su žmona I. P., buvo svečiuose pas brolį R. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. nakties, jie išsikvietė taksi automobilį ir grįžo į namus Ramučiuose. Visą kitą dieną jis buvo namuose. Pas S. G. namuose nei balandžio 1 dieną, nei balandžio 2 dieną nuvykęs nebuvo. Jis (M. P.) turi automobilį „Mersedes Benz“, tamsiai mėlynos spalvos, universalą, šio automobilio pirkimo pardavimo dokumentai yra žmonos vardu, bet jis nėra registruotas oficialiai. Maždaug po dviejų savaičių, kai susitiko S. G., jis papasakojo, kad prieš dvi savaites jis apvogė garažą ar sandėlį, esantį prie buvusio mėsos kombinato. Tas garažas yra kažkur pievose. Sakė, kad pavogė pavarų dėžes, elektrinius variklius ir kažkokius automobilio sparnus. Smulkiai aplinkybių jis nepasakojo. Pasakojo, kad vogtus metalinius daiktus pridavė į metalo supirktuvę Aleksote. Su kuo jis buvo vagystės metu, nesakė. Mano, kad S. G. jį tyčia apkalba, kaltindamas, kad vagystėje buvo kartu su juo, nes jis (S. G.) yra skolingas pinigų ir jis (M. P.) prašė jo, kad pinigus grąžintų. Dar kartą parodo, kad su S. G. jokio nusikaltimo nepadarė, kur yra apvogtas garažas, nežino, apie tai nieko paaiškinti negali (t.1, b.l. 91). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Nurodė, kad negali pasakyti, ar pasakojo G. su kuo vykdė vagystę. Mano, kad apie vagystę kaltinamasis pasipasakojo norėdamas pasigirti. Įvykio metu buvo pas brolį. Ten buvo ir žmona, ir sesuo. Jie šventė, gėrė alų. G. buvo paskolinęs pinigų.
Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Jis yra jos vyro pažįstamas. Jis kartais ateidavo pas juos ir jie su vyru išeidavo. Kaltinamasis nebuvo atvežęs automobilio detalių parduoti. Apie vagystę sužinojo tik dabar, kai gavo šaukimą atvykti į teismą. Velykas šventė kartu su vyru. Buvo ir pas tetą, ir pas brolį.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vadybininku. Bendrovė prekiauja naudotomis automobilių dalimis bei superka metalo laužą. Už metalo laužo supirkimą labiausiai atsakingas jis, tačiau jei negali nupirkti jis, tai gali padaryti bet kuris darbuotojas, kuris tuo metu nėra užsiėmęs. 2013-04-02 apie 10 val. į bendrovės patalpas buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį ( R. Č.) apklausė, o tuo tarpu metalą priėmė darbuotojas J. Kokį būtent metalą priėmė J, jis nematė. Apie 11 val. į supirktuvę atvyko vyriškis, kuris apžiūrėjęs metalo laužą, pasakė, kad tarp metalo laužo yra 2 jam priklausančios pavarų dėžės, elektros varikliai, automobilio sparnai, variklio dangtis ir apšildymo pečius. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir šiuos išvardintus daiktus paėmė. Kas šiuos daiktus pridavė į supirktuvę, jis nežino, kadangi pastaruosius priėmė Jonas, o dokumentai priimant nebuvo išrašyti (1 t., b.l. 80).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), darbininku. Bendrovė prekiauja naudotomis automobilių dalimis, taip pat superka metalo laužą. 2013-04-02 apie 10 val. į bendrovę buvo atvykę policijos pareigūnai, jie bendravo su vadybininku R. Č., o jis pats tuo tarpu liko metalo supirktuvėje, priimti metalo laužą. Apie 11 val. su raudonos spalvos mikroautobusu, valstybinių numerių neįsidėmėjo, atvyko nepažįstamas vyras, apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudų trumpai kirptų plaukų, jo kairė akis sužalota. Kaip šis vyriškis buvo apsirengęs, nepamena, tačiau jį atpažintų. Vyriškis pasakė, kad atvežė priduoti metalo laužo, paprašė jį iškrauti. Iš automobilio jie iškrovė 9 elektros variklius, 2 automobilio sparnus, automobilio variklio dangtį, 2 pavarų dėžes, dar kažkokį apvalų metalinį daiktą. Minėtus daiktus pasvėrus, jie buvo sudėti supirktuvės kieme, vyriškiui jis ( J. M.) padavė lapuką, ant kurio buvo užrašytas metalo laužo svoris, ir liepė atvažiuoti vėliau, kai bus sugrįžęs vadybininkas, kad būtų galima įforminti metalo laužo supirkimą bei už jį sumokėti pinigus. Su paduotu lapuku vyriškis iš supirktuvės išvažiavo. Po kurio laiko į supirktuvę atvažiavo kitas nepažįstamas vyriškis, kuris pamatė kieme sukrautus išvardintus daiktus, pasakė, kad jie yra iš jo pavogti. Vyriškis, pridavęs minėtus daiktus, į supirktuvę daugiau nebegrįžo (1 t., b.l. 81). Papildomai apklausiamas J. M. parodė, kad įmonė užsiima metalo supirkimu iš asmenų, tiek iš juridinių, tiek iš fizinių. 2013 m. balandžio 2 d. apie 10 val. jis supirkinėjo metalo laužą iš atvykusių. Maždaug tuo metu į metalo supirktuvę atvažiavo trys asmenys, vieną kurių atpažino policijoje, tai S. G.. Jį atpažino todėl, kad jo viena akis sužalota ir jį labai gerai įsidėmėjo. Kitų dviejų asmenų neįsidėmėjo ir atpažinti tikrai negali, negali net apibūdinti jų požymių. Atrodo, kad vyriškiai atvažiavo su mikroautobusiuku „Ford Transit“, tačiau automobilio gerai neįsidėmėjo ir dėl jo gali klysti. S. G. priėjęs pasakė, kad atvežė priduoti metalo laužo. Jis ( J. M.) pasakė, kad vyriškiai neštų metalo laužą ant lauke esančių svarstyklių. Kai visi trys vyrai sunešė metalo laužą, tai buvo : aliuminio metalo buvo apie 100 kilogramų, o variklių apie 300 kilogramų. Už šį visą metalą vyriškiai turėjo gauti apie 1000 litų, gal kiek daugiau, tiksliai neprisimena, kiek buvo tikslus svoris, nes šiaip už 1 kilogramą aliuminio metalo moka apie 3 litus, o už kitą metalą, už 1 kilogramą- apie 2 litus. Pasvėręs vyriškių atvežtą metalą, ant lapelio jis surašė metalo svorį ( suma pinigų nebuvo nurodyta, nes ją skaičiuoja ne jis) ir liepė atvažiuoti vėliau, nes nebuvo vadybininko, kuris išmoka pinigus. Pasvėrus metalą, jis buvo nukeltas nuo svarstyklių ir padėtas šalimais. Netrukus į metalo supirktuvę atvažiavo du vyriškiai, kurie atpažino trijų vyriškių priduotą metalo laužą, kaip vogtą iš vieno vyriškio garažo, ar dirbtuvių. Dar po kiek laiko atvyko ir policijos pareigūnai. Vyriškiai, pridavę metalą, taip ir nebuvo atvažiavę pasiimti pinigų už metalą. Pinigai už metalą vyriškiams nebuvo sumokėti, nes jis neturi teisės mokėti pinigų už metalą, jis tik pasveria metalą, o pinigus išmoka visai kitas asmuo. Atvykus policijos pareigūnams, vaikinai jau buvo išvažiavę, tačiau prieš labai trumpą laiką. Iš vyriškių, atvežusių metalą, įsidėmėjo tik S. G., kitų dviejų vaikinų neįsidėmėjo, negali nei apibūdinti, nei atpažinti. Iš kur yra gauti metalai, jie žmonių neklausia, ir apie tai, kad metalas yra vogtas, jis asmeniškai tikrai nežinojo (1 t., b.l. 82).
Iš 2014-04-02 K. Š. pareiškimo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta daiktų (1 t., b.l. 48).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (1 t., b.l. 49-52, 53-59).
Iš Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuota, kad metalo supirktuvėje buvo rasti daiktai išimti ir apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu (1 t., b.l. 66-69, 70-74).
Iš Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-04-02 nukentėjusysis K. Š. iš jo pavogtus daiktus rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje metalų supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš K. Š. pavogti ir jam priklausantys supirktuvėje rasti daiktai daiktų pateikimo protokolu buvo paimti iš vadybininko R. Č.. Kadangi minėtų daiktų įsigijimo dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, nustatyti asmenis, pridavusius vogtus daiktus į metalo supirktuvę, nebuvo galimybės (1 t., b.l. 79).
Iš Asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. M. iš 6 pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, esantį antroje nuotraukoje, t.y. S. G. (1 t., b.l. 83-84).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad buvo fiksuota, kad S. G. iš 6 pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, esantį antroje nuotraukoje, t.y. G. D. (1 t., b.l. 154-155)
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 2 d. kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.
Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, S. G. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, t. y. į K. Š. priklausantį garažą. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek ir negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir gali būti padaromas įvairiais būdais: 1) įsilaužiant; 2) panaudojant apgaulę; 3) panaudojant parinktus, padirbtus, pavogtus, rastus raktus ar instrumentus, kuriais atidaromas spynos užraktas jo nesugadinus; 4) panaudojant technines ar kitas priemones. Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpas, kas reiškia, kad kaltininkui į šias vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba leidžiama įeiti tik tam tikru laiku. Todėl nusikaltimų nuosavybei atveju, neteisėtu yra laikomas bet koks patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją be jokio formalaus pagrindo, neturint jokių teisių į ją įeiti. Šio nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą, kaip ir nagrinėjamu atveju, patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios ar prieš jo valią.
Nors kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis į garažą nėjo, o tik palaukė kol G. D. atneš daiktus, tačiau tokius jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu jo paties duoti parodymui, kad visus daiktus jie kartu su G. D. nešė iš patalpų. Be kita ko, pats S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, matyti, kad viso proceso metu nukentėjusysis vienodai nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktiems įrodymams, todėl jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis davė leidimą kaltinamajam įeiti į patalpas, byloje nėra pateikta. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. G. žinojo, kad jis neturi teisės užeiti į nukentėjusiojo patalpas, todėl priešingas jo elgesys vertintinas kaip veikimas prieš nukentėjusiojo valią.
Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus paneigia ir liudytojo M. B. parodymai, kad metalo supirktuvėje pamatė pavogtus daiktus, kad automobilyje „Mercedes“ pamatė sėdintį kaltinamąjį. Liudytojas J. M. parodė, kad jam nepažįstamas vyras į metalo supirktuvę, kur jis dirbo, atvežė 9 elektros variklius, 2 automobilio sparnus, automobilio variklio dangtį, 2 pavarų dėžes, dar kažkokį apvalų metalinį daiktą. Iš Asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. M. iš 6 pateiktų nuotraukų, atpažino S. G., kaip asmenį, kuris atvežė metalo laužo (1 t., b.l. 83-84).
Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, duodamas parodymus klaidino tyrėjus, apkaltinęs M. P., tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausus M. P., jo brolį R. P., jo žmoną I. P. paaiškėjo, kad liudytojas M. P. įvykio metu buvo kartus su jais.
Taigi surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo S. G. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., nes kaltinamasis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamasis S. G. kaltas ir baustinas.
Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), atsakomybę sunkiančios aplinkybės – pirmą (BK 180 str. 1 d.) nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), antrą nusikalstamą veiką (BK 178 str. 2 d.) padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis S. G. padarė du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad anksčiau teistas (2 t., b.l. 6-11), nedirbantis (2 t., b.l. 12), VšĮ Pakaunės PSPC neprisirašęs ir pas gyd. psichiatrę – narkologę nesilanko (2 t., b.l. 17), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 19), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l. 23), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 24-28).
Teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – S. G. padarė nusikaltimą nuosavybei, kaltu prisipažino, kas lengvina jo atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino, šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė dar prieš priimant 2014-01-10 apkaltinamąjį nuosprendį, jam taikytinos lR BK 75 str. nuostatos, t.y. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (LR BK 75 str. 2 d., 4 d.).
Kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 37, 38, ) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl daiktinių įrodymų:
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimta nupjauta pakabinama spyna, saugoma Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK (1 t., b.l. 60-62) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)
2. Metalo supirktuvėje rasti ir atiduoti K. Š. saugoti daiktai (1 t., b.l. 75) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui K. Š. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d., LR BK 67 str. 1 d. 2 d. 5 p., 9 p., 70 str. 722 str.,
n u s p r e n d ž i a:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 180 str. 1d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti, taikant bausmių dalinį sudėjimą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-01-10 Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemones-per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir pilnai užbaigti jas, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Pakabinamą spyną, saugomą Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
2. Metalo supirktuvėje rastus daiktus – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui K. Š..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas