Civilinė byla Nr. e2-1423-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00858-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-3835-258/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ ieškinį atsakovams A. P., D. K. ir O. S. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Europoil“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. P., D. K. ir O. S. 30 739 798 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad bendrovės vienintelis akcininkas yra A. P., kuris nuo 2011-09-13 iki 2017-01-04 ėjo prokuristo pareigas bendrovėje, o nuo 2015-01-07 iki 2017-01-04 buvo bendrovės vadovu. Nuo 2011-06-15 iki 2013-10-17 bendrovei vadovavo D. K., o nuo 2013-10-17 iki 2015-01-07 vadovės pareigas ėjo O. S.. Bankroto administratorei susipažinus su bendrovės dokumentais buvo nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai įstatymo nustatyta tvarka Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik už 2011 metus. UAB „Europanoil“ turtas 2011 finansiniais metais buvo įvertintas 21 107 292 Lt (6 113 094 Eur) suma, iš jo ilgalaikio turto įmonė turėjo už 3 025 Lt (876 Eur), o trumpalaikio turto 21 104 267 Lt (6 112 218 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 21 719 732 Lt (6 290 469 Eur). Taigi bendrovės įsipareigojimai jau 2011-12-31 viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovai atitinkamais savo vadovavimo laikotarpiais nesiėmė priemonių įmonės nemokumui mažinti, taip pat nesikreipė ir dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai, aplaidžiai vykdydami jiems pavestas pareigas, leido didėti įmonės pradelstiems įsipareigojimams, todėl jiems atsiranda atsakomybė atlyginti žalą įmonei ir jos kreditoriams.

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams A. P., D. K. ir O. S. priklausantį turtą, kurio suma neviršytų ieškinio reikalavimo dydžio (30 739 798 Eur). Šis prašymas buvo grindžiamas ieškinio tikėtinu pagrįstumu bei didele ieškinio reikalavimo suma, kuri didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018-06-22 nutartimi ieškovės BUAB „Europanoil“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo solidariesiems atsakovams A. P., D. K. ir O. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai ne didesnei nei 30 739 798 Eur sumai, nurodė, kad kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto 30 739 798 Eur sumai neužtenkant ir / ar esant nepakankamai, yra areštuojamos atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų ir / ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.

5.       Teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes jame yra nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, pridėti įrodymai.

6.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą turtą, jų finansinę padėtį, taigi ir apie jų galimybes įvykdyti būsimą galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, kad ieškinio suma (30 739 798 Eur) fiziniams asmenims laikytina itin didele, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl turi būti ginamas ir viešasis interesas, užtikrinant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių apsaugą, pripažino ir antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos buvimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atsakovė O. S. atskirajame skunde prašo panaikinti jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2018-06-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-10 išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.2.-357-806/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą, kuriuo buvo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „Europaniol“ vadovei O. S. dėl to, kad ji, žinodama apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir paskirti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą.

7.2.                      Minėtą administracinę bylą teismas nutraukė nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) nurodęs, kad O. S. administracinę atsakomybę šalina aplinkybės, jog  VMI į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo kreipėsi jau po įmonės bankroto bylos iškėlimo, be to, VMI pradėjo taikyti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus įmonės atžvilgiu nuo 2013-08-26 ir buvo paėmusi visus įmonės apskaitos dokumentus, todėl atsakovė negalėjo žinoti tikrosios įmonės finansinės padėties.

7.3.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-10 nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas (CPK 18 str.).

8.       Trečiasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kai apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, o bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias CPK III dalies XVI skyriuje įtvirtintas taisykles, taip pat jam taikomos ir bendrosios šio Kodekso nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 str.). 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, nebent būtų nustatytas viešas interesas skundo ribų peržengimui (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nei teisinių, nei faktinių prielaidų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą įvertina pagal tuos argumentus, kuriuos savo atskirajame skunde nurodė apeliantė O. S.. 

11.       Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.       Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino esant nustatytas abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. ir ieškinio tikėtiną pagrįstumą, ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kurią šiuo konkrečiu atveju susiejo su itin dideliu ieškovės pareikštu materialiuoju reikalavimu. Apeliantė savo atskirajame skunde teismo padarytų išvadų, kad šiuo konkrečiu atveju abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui egzistuoja, nekritikuoja ir neteikia priešingų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės pozicija, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu turėtų būti panaikintos, yra paremta iš esmės vienintele aplinkybe – kitame teisme palankiai jai išsisprendusia administracine byla, kurią buvo inicijavusi ieškovės kreditorė VMI.

13.       Atskirajame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. A2.2.-357-806/2017 dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinės nuobaudos paskyrimo buvo nutraukta 2017-04-10 nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs ir todėl pagal CPK 18 straipsnio nuostatas privalomai vykdomas. Tačiau atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. A2.2.-357-806/2017 baigties ar joje nustatytų faktų privalomumo nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo civilinėje byloje poreikiu, t. y. administracine teisena vykusios bylos nutraukimas savaime nelemia vertinimo, kad grėsmė ieškovės turtiniams interesams, jeigu jos reikalavimai būtų patenkinti, nekyla, o  teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tapo nereikalingos.    

14.       Taip pat pažymėtina, kad nors asmuo negali būti / nėra nubaustas administracine tvarka, tai savaime nereiškia, kad jam negalėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ir teismo nustatyta tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga atskiruoju skundu nėra paneigta. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje (sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės) nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).  

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

16.       Kaip pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamų pirmosios instancijos teismų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą vertina skunduose nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių ribose. Teikti skundą ir jame dėstyti argumentus, susijusius su skundžiamos teismo nutarties neteisėtumu bei nepagrįstumu, yra apeliantų dispozityvi teisė (CPK 13 str.). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali analizuoti tų aspektų, kurie skunde nenurodyti.  Tokiu atveju aptarti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja         Dalia Kačinskienė