Civilinė byla Nr. e2S-247-940/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26923-2021-6

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.6;

 (S)

                                                                           3.3.4.2.7; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 20 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2168-1099/2025, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. R. 2 366,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės J. A. ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės N. R. 2 366,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų  dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės J. A. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi apeliantės (ieškovės) J. A. apeliacinį skundą tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovės papildomai 27 Eur žyminį mokestį ir valstybei iš atsakovės – 431 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 29 d. d. nutartimi atsakovės N. R. kasacinį skundą atsisakė priimti.

3.       Pareiškėja N. R. 2024 m. lapkričio 5 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023.

4.       Nurodė, jog pareiškėja apie tai, jog iš jos ieškovės J. A. naudai buvo priteistas 2 336,92 Eur žalos atlyginimas, ji sužinojo tik gavusi antstolės patvarkymą geranoriškai sumokėti priteistą sumą. Pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Šios pagalbos teikimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri akivaizdžiai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka bei tai, kad šioje byloje atsakove dalyvavusi N. R. buvo tokios būklės, kuomet negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir nebuvo tinkamai atstovaujama šiame procese.

5.       Pažymėjo, jog teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso kartu su bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis pareiškėja bendrai naudojasi su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke V. S., tačiau reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas išimtinai tik N. R.. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas priklauso ne vien tik atsakovei, bet ir kitai jo bendrasavininkei V. S., užpylimo atveju pastaroji, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, privalėjo būti įtraukta į teisminį procesą bendraatsakove ir jai taip pat turėjo būti pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. 

6.       Nurodė, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės interesus atstovavo du valstybės garantuojamą teisinę pagalbą jai teikę advokatai: advokatas J. B. (J. B.) (nuo 2021 m. gruodžio 13 d.) ir advokatė R. J. (nuo 2022 m. kovo 15 d.), kurios įgalinimai atstovauti N. R. baigėsi 2022 m. gruodžio 13 d. ir, jiems pasibaigus, joks advokatas šioje byloje N. R. nebuvo paskirtas. Tačiau bylos nagrinėjimas teisme truko dar 10 mėnesių, kurių metu pareiškėja ją atstovaujančio advokato byloje neturėjo.

7.       Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 31 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-214-987/2024 dėl N. R. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje ir ši aplinkybė žalos atlyginimo bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinoma, kadangi jis 2022 m. kovo 25 d. priėmė atskirąją nutartį, kuria buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl atsakovės N. R. pripažinimo neveiksnia. Tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių užtikrinti N. R. galimybę įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę į teisminę jos interesų gynybą, t. y. nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas spręsti klausimą dėl advokato šioje byloje N. R. skyrimo (pačiai atsakovei N. R. teismas tokio siūlymo taip pat nepateikė).

8.       Tvirtino, jog nors N. R. neveiksnia tam tikrose srityse teismo sprendimu pripažinta tik 2024 m. liepos 26 d., tačiau jau bylos nagrinėjimo metu tiek proceso dalyviams, tiek ir teismui kilo abejonių dėl N. R. gebėjimo tinkamai vertinti save ir savo veiksmus bei suprasti vykstantį teisminį procesą, dėl ko buvo nuspręsta kreiptis į prokuratūrą dėl neveiksnumo bylos jos atžvilgiu iškėlimo. Pabrėžė, jog, būdama iš esmės tokios pat psichinės būklės, kuri ir sąlygojo neveiksnumo nustatymą, N. R. žalos atlyginimo byloje negalėjo tinkamai suprasti vykstančio proceso (savo teisių ir pareigų) ir lygiaverčiai dalyvauti byloje bei ginti savo interesus jame.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos (atsakovės) J. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“.

10.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl termino prašymui paduoti skaičiavimo pagrįsti, taip pat įvertinęs tai, jog pareiškėjos išvardinti pagrindai (kitos bendraturtės neįtraukimas, atstovo įgaliojimų pasibaigimas ir kito atstovo pareiškėjai nepaskyrimas) egzistavo jau bylos nagrinėjimo metu, o vien ta aplinkybė, kad skirtingi pareiškėjos atstovai skirtingai vertina nurodytų aplinkybių įtaką proceso teisėtumui, negali būti laikoma pagrindu skaičiuoti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nuo pareiškėjos atstovo pasikeitimo, darė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai skaičiuoja terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nuo 2024 m. rugpjūčio 10-15 d., nes šio termino eiga prasidėjo priėmus ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsižvelgęs į tai, jog pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas asmeniškai dar 2023 m. lapkričio 6 d., teismas kritiškai vertino pareiškėjos poziciją, jog apie iš jos priteistą žalos atlyginimą ji sužinojo tik gavusi antstolės raginimą. Teismas sprendė, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas laikytina savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

11.       Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad terminas yra praleistas dėl rimtų priežasčių, susijusių su pareiškėjos psichinės sveikatos būkle, dėl kurios pareiškėja negalėjo tinkamai apginti savo teisių. Teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėja 2024 m. liepos 26 d. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose konkrečiose srityse, tačiau jos teisė kreiptis į teismą (asmeniškai ar per atstovą) teismo sprendimu nebuvo apribota. Pažymėjo, jog tokios pozicijos laikėsi ir pati pareiškėja byloje pateiktame atskirajame skunde, taip pat ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3020-661/2024 tenkinęs pareiškėjos atskirąjį skundą. Teismas taip pat vertino aplinkybę, jog pareiškėja pati sugebėjo savarankiškai kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad jai būtų paskirtas advokatas kasaciniam skundui civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 surašyti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjos sveikatos būklė negali būti laikoma rimta priežastimi jos praleistam terminui atnaujinti.

12.       Įvertinęs tai, jog pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia konkrečiose turtinių ir neturtinių santykių srityse, tačiau jai niekaip nebuvo apribota teisė kreiptis į teismą, ginti savo interesus teisme ar sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo teisme, atsižvelgęs į tai, kad ši aplinkybė konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-3020-661/2024, taip pat įvertinęs, jog ir pačios pareiškėjos veiksmai (kreipimasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo) patvirtina, kad jos psichinė būklė netrukdė/netrukdo jai aktyviai ginti savo interesus teisme, atsižvelgęs į tai, jog teismo sprendimu nustatytų sričių, kuriose asmuo yra pripažintas neveiksniu, sąrašas, negali būti aiškinamas plečiamai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad civilinės bylos Nr. e2-366-868/2023 nagrinėjimo metu pareiškėjos psichinės sveikatos būklė neleido jai dalyvauti procese. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teismo procese dalyvavo tiek asmeniškai, tiek per atstovus.

13.       Atsižvelgęs į tai, jog byloje buvo konstatuota, kad suinteresuoto asmens J. A. (ieškovės) butas buvo ne kartą užlietas iš virš šio buto esančio, atsakovei priklausančio buto, atsakovei viso proceso metu neteikus argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad užliejimas įvyko iš jos ir V. S. bendrai valdomų patalpų, konstatavęs, jog net ir tuo atveju, jei užliejimas būtų įvykęs iš bendrų patalpų (priklausančių pareiškėjai su kitais asmenimis), J. A. galėjo reikšti ieškinio reikalavimus tiek pareiškėjai, tiek kitiems minėtiems asmenimis, tiek bendrai, be to, pareiškėja galėjo/gali reikšti regreso reikalavimą jos nurodomai bendraturtei, teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė, jog byloje yra padaryta teisės taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Atskiruoju skundu pareiškėja N. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – N. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

15.       Apeliantės manymu, teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir šį klausimą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į visas jo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

16.       Nurodo, kad teismo išvada, jog termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti eigos pradžia siejama su sprendimo, kuriuo buvo išspręsta byla dėl žalos atlyginimo, priėmimu ir jo įsiteisėjimu, yra prieštaringa, kadangi teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo datos yra skirtingos, tad nėra galimybės suprasti, nuo kurios iš jų teismas skaičiuoja termino eigos pradžią.

17.       Pažymi, jog teismas, siekdamas įvertinti pareiškėjos atitiktį bonus pater familias elgesio standartui (t. y. gebėjimui veikti apdairiai ir rūpestingai ginant savo teises), turėjo atsižvelgti į tai, kad klausimas dėl pareiškėjos gebėjimo veikti kreipimosi į teismą srityje nei neveiksnumo nustatymo, nei kurioje nors kitoje byloje apskritai nebuvo keliamas. Ši teisinių santykių sritis nebuvo veiksnumo ribojimo bylos nagrinėjimo objektu ir todėl dėl jos nebuvo sprendžiama. Todėl nėra juridiškai pagrįsta tokį asmenį laikyti gebančiu joje tinkamai orientuotis, priimti sprendimus ir tikslingai veikti, t. y. nėra galimybės teigti, kad tokiam asmeniui gali būti taikomi apdairaus ir rūpestingo elgesio reikalavimai.

18.       Apeliantės vertinimu, teismas klausimą dėl proceso atnaujinimo turėjo spręsti individualizuotai, t. y. privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja yra jau senyvo amžiaus (virš 70 metų), daugiau nei 40 metų serganti psichikos liga ir kad dėl jos pareiškėja daugelyje sričių teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti, kad tiek sritys, kuriose pareiškėjos veiksnumas apribotas, tiek ir sritis, kurioje jos veiksnumas neapribotas (teisės kreiptis į teismą sritis) yra susijusios su atitinkamais asmens intelektinės veiklos gebėjimais, gebėjimu suprasti reikiamą informaciją bei veikti, prisiimant tokio elgesio pasekmes. Apeliantės manymu, tarp šių sričių egzistuoja akivaizdi psichinės ligos nulemta koreliacija, kuri negalėjo būti teismo ignoruojama. Teismas pareiškėjos gebėjimus teisės kreiptis į teismą srityje privalėjo vertinti sąryšyje su jai konstatuota psichikos liga bei jai pritaikytu veiksnumo ribojimu kitose intelektinių gebėjimų reikalaujančiose teisinių santykių srityse.

19.       Teigia, jog egzistuoja teisinis pagrindas išvadai, kad pareiškėja įstatyme nustatytą terminą praleido dėl jos elgseną įtakojusios psichikos ligos ir jos sukeltų padarinių – negebėjimo tikslingai ir produktyviai veikti daugelyje intelektinių galių sutelkimo reikalaujančių jos gyvenimo sričių. Pažymi, jog vien tai, kad pareiškėja su teismo sprendimu buvo susipažinusi, savaime nereiškia, kad ji suprato šio dokumento turinį ir jo sukeliamas pasekmes jai.

20.       Pažymi, kad teismas netinkamai aiškina ir pareiškėjos konkrečiai situacijai netinkamai taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 4 dalies normą, kadangi, net ir esant skolinės prievolės solidarumui, teisminio bylos nagrinėjimo metu ji gali būti nuneigiama, todėl kiekvienas turto bendrasavininkis turi būti informuotas apie bylos jo atžvilgiu iškėlimą, posėdžio vietą, datą bei laiką, kad jam būtų sudaryta galimybė apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Apeliantės tvirtinimu, tam, kad būtų galima ieškovei išsireikalauti žalą iš bet kurio bendraskolio, įsiteisėjusiu sprendimu turi būti nustatyta visų atsakingų pagal prievolę kaltė (dalinė kaltė arba jos nebuvimas). Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, jog pareiškėja, manydama, kad užliejimas įvyko iš bendrų patalpų, galėjo/gali reikšti regreso reikalavimą jos nurodomai bendraturtei, yra nepagrįstas.

21.       Nurodo, jog teismas, nors ir kreipęsis į prokuratūrą dėl neveiksnumo bylos pareiškėjai iškėlimo ir žinodamas apie tai, jog pareiškėjos atstovės advokatės R. J. įgaliojimai jai teikti teisinę pagalbą yra pasibaigę, dėl pareiškėjos tinkamo atstovavimo niekur nesikreipė. Tokiais savo veiksmais teismas neužtikrino tinkamo atsakovės procesinių teisių įgyvendinimo ir iškreipė proceso šalių procesinę pusiausvyrą byloje, taip sudarydamas ieškovei prioritetines sąlygas apginti savo interesus ir laimėti bylą. Apeliantės manymu, tokie teismo veiksmai laikytini šiurkščiu imperatyvių CPK 12, 13 bei 17 straipsniuose įtvirtintų normų (rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principai) pažeidimu, sąlygojusiu neteisėto sprendimo byloje priėmimą.

22.       Pažymi, kad 2023 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas žalos atlyginimo byloje dėl pareiškėjos psichikos sveikatos būklės nulemto negebėjimo tinkamai realizuoti savo procesines teises, apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

23.       Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą ieškovė J. A. prašo pareiškėjos (atsakovės) N. R. atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. 

24.       Nurodo, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo teismui pateiktas tik 2024 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams nuo teismo sprendimo įteikimo atsakovei dienos. Be to, pareiškėja  neįrodė savo teiginio, jog apie proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą ji sužinojo tik laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. iš kasacinį skundą jai rengusios advokatės.

25.       Pažymi, kad 2024 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-214-987/2024 N. R. buvo paskirtas globėjas, rūpintojas ir turto administratorius – (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjos atstovas pagal įstatymą ir gina globotinio (rūpintinio) teises bei interesus be specialaus pavedimo, todėl, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, teismas visiškai pagrįstai vadovavosi bonus pater familias elgesio standartu. 

26.       Ieškovės tvirtinimu, pareiškėjos teisės kreiptis į viešojo administravimo subjektus ar į teismą nebuvo apribotos. Be to, jos sugebėjimą ir galimybes veikti šiose srityse įrodo tai, kad pareiškėja  savarankiškai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos šioje byloje suteikimo tiek kasaciniame procese, tiek procese dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

27.       Pabrėžia, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė apie sanitarinio mazgo patalpos priklausymą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kita bendraturte, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, kurios pareiškėja anksčiau nežinojo. Byloje nėra jokių duomenų, jog užpylimai vykdavo būtent iš bendrojo naudojimo patalpų ar kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Naujininkų ūkis“ avarinės tarnybos aktai patvirtina, kad užpylimai vykdavo iš atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, viso proceso metu pareiškėja neteikė argumentų ir įrodymų, jog užliejimas įvyko iš jos ir V. S. bendrai valdomų patalpų.  

28.       Nurodo, kad neveiksnia N. R. tam tikrose srityse teismo sprendimu buvo pripažinta tik 2024 m. liepos 26 d., t. y. jau po bylos dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo, todėl jokio teisinio pagrindo atnaujinti bylą nėra.

29.       Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ir į atsakovės bei jos atstovų išsakytą poziciją ir vertino jos advokato parengtą atsiliepimą. Atsakovė ir jos atstovas nedalyvavo tik paskutiniame teismo posėdyje, kuris įvyko 2023 m. spalio 16 d. Šaukimas atsakovei į šį posėdį buvo įteiktas tinkamai.

30.       Ieškovės teigimu, atsakovės argumentas, kad jos interesai daugiau nei 10 mėnesių nebuvo atstovaujami, nepagrįsti, kadangi beveik visą šį laikotarpį bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.

    Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

32.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33.       Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

35.       Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; kt.). 

36.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė J. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. R. 2 366,92 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės J. A. ieškinį tenkino. Pareiškėja N. R. 2024 m. lapkričio 5 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023, argumentuodama tuo, jog teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kadangi į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukta bendro naudojimo patalpų bendrasavininkė, be to, N. R. buvo tokios būklės, kuomet negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti ir nebuvo tinkamai atstovaujama šiame procese. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, padaręs išvadą, jog pareiškėjos sveikatos būklė negali būti laikoma rimta priežastimi jos praleistam terminui atnaujinti, nesant pagrindo manyti, kad civilinės bylos Nr. e2-366-868/2023 nagrinėjimo metu pareiškėjos psichinės sveikatos būklė neleido jai dalyvauti procese, pareiškėjai neįrodžius, jog byloje yra padaryta teisės taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

37.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismo išvada, jog termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti eigos pradžia siejama su sprendimo priėmimu ir jo įsiteisėjimu, yra prieštaringa; (2) klausimas dėl pareiškėjos gebėjimo veikti kreipimosi į teismą srityje nei neveiksnumo nustatymo, nei kurioje nors kitoje byloje apskritai nebuvo keliamas, todėl nėra galimybės teigti, kad tokiam asmeniui gali būti taikomi apdairaus ir rūpestingo elgesio reikalavimai; (3) teismas klausimą dėl proceso atnaujinimo turėjo spręsti individualizuotai, t. y. atsižvelgti į pareiškėjos amžių, aplinkybes, jog daugiau nei 40 metų serga psichikos liga ir kad dėl jos pareiškėja daugelyje sričių teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia; (4) teismas pareiškėjos gebėjimus teisės kreiptis į teismą srityje privalėjo vertinti sąryšyje su jai konstatuota psichikos liga bei jai pritaikytu veiksnumo ribojimu kitose srityse; (5) teismas netinkamai aiškina ir pareiškėjos konkrečiai situacijai netinkamai taiko CK 6.6 straipsnio 4 dalies normą; (6) teismo teiginys, jog pareiškėja, manydama, kad užliejimas įvyko iš bendrų patalpų, galėjo/gali reikšti regreso reikalavimą jos nurodomai bendraturtei, yra nepagrįstas; (7) teismas, pažeisdamas CPK 12, 13 bei 17 straipsniuose įtvirtintas normas, neužtikrino tinkamo atsakovės procesinių teisių įgyvendinimo ir iškreipė proceso šalių procesinę pusiausvyrą byloje.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (ne)atnaujinimo

38.       Remiantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas 2023 m. spalio 31 d; įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d. Pareiškėja 2024 m. liepos 23 d. teikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos kasacinį skundą atsisakyta priimti. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą padavė 2024 m. lapkričio 5 d.; prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais – bylą išnagrinėjus kai viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą bei aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu pirmosios instancijos teismo sprendime.

40.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti eiga prasidėjo priėmus ir įsiteisėjus teismo sprendimui, įvertinęs, jog pareiškėjos sveikatos būklė negali būti laikoma rimta priežastimi jos praleistam terminui atnaujinti, sprendė, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas laikytina savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. 

41.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino termino atnaujinimo klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimu, 2024 m. liepos 23 d. teikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos kasacinį skundą atsisakyta priimti tuo pagrindu, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimas negali būti kasacijos objektu, kadangi apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta minėto sprendimo dalis dėl 2 366,92 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

42.       Atsižvelgus į tai, jog pareiškėja dėl savo teisių gynimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pateikdama kasacinį skundą, tačiau 2024 m. liepos 29 d. nutartimi buvo atsisakyta skundą priimti, todėl tik tada pareiškėjai kilo poreikis teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, spręstina, jog, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo nutarties, kuriuo atsisakyta priimti kasacinį skundą, priėmimo, t. y. 2024 m. liepos 29 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2024 m. lapkričio 5 d., laikytina, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas nežymiai.

43.       Be to, įvertintina ir tai, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, jokios patirties šioje srityje, taip pat dėl senyvo amžiaus jai sudėtinga susigaudyti teisiniuose klausimuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįsta būtų pareiškėjos veiksmus vertinti vadovaujantis bendro pobūdžio kriterijumi – vidutinio žmogaus atidumo ir rūpestingumo standartu. Aplinkybių, susijusių su termino kreiptis į terminą praleidimu, svarbos klausimas šioje byloje turėtų būti sprendžiamas įvertinus pareiškėjos individualią faktinę situaciją. Šiuo atveju darytina išvada, kad pirmiau nurodyti faktai leidžia termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti neatnaujinimo, tačiau, atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pasisakė ir dėl nagrinėjamo klausimo esmės, t. y. proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais (ne)pagrįstumo, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

45.       Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja, be kita ko, grindė aplinkybe, kad byloje atsakove dalyvavusi N. R. buvo tokios būklės, kuomet negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir nebuvo tinkamai atstovaujama šiame procese.

46.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog procesas, be kita ko, gali būti atnaujinamas, jei viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog iš nurodytos normos konstrukcijos matyti, kad šiam pagrindui taikyti būtina nustatyti normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių visetą, t. y. pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad proceso metu jis buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą. Prie prašymo atnaujinti procesą nurodytu pagrindu turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys asmens neveiksnumo faktą. Duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, nepateikiant teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu (CK 2.10 straipsnio 1 dalis), negali būti laikomi pakankamais procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

47.       Veiksnumas šios normos prasme turi būti suprantamas kaip civilinis procesinis veiksnumas, kuris reiškia asmens galimybę asmeniškai įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas bei teisę suteikti atstovui atitinkamus įgaliojimus vesti bylą. Byloje privalomas dalyvavimas rūpintojų ar globėjų, atstovaujančių pagal įstatymą fizinius asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje CK 2.10 straipsnio tvarka arba kurių civilinis veiksnumas yra apribotas CK 2.11 straipsnio tvarka (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Jeigu nurodytais atvejais neveiksnumą tam tikroje srityje arba ribotą veiksnumą turintys asmenys nebuvo atstovaujami atstovų pagal įstatymą, tai yra pagrindas prašyti proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

48.       Nagrinėjamu atveju, nors byloje nustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-214-987/2024 dėl N. R. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, tačiau civilinės bylos Nr. e2-366-868/2023 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei N. R. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu ir teismo sprendimo priėmimo 2023 m. spalio 31 d. metu N. R. teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu N. R. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse tik 2024 m. liepos 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog viso bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė N. R. teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, todėl taip pat nebuvo imperatyvaus pagrindo jai turėti ir atstovo pagal įstatymą.

49.       Atsižvelgus į tai, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindui taikyti būtina nustatyti šios  normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių visetą, t. y. turi būti pateikti įrodymai, kad proceso metu pareiškėja buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, o, nagrinėjamu atveju, proceso metu nenustačius tokių aplinkybių, konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

50.       Nors apeliantė taip pat akcentuoja, jog ji nebuvo tinkamai atstovaujama procese, t. y. atsakovės advokatės įgaliojimams 2022 m. gruodžio 13 d. pasibaigus, atsakovė iki teismo proceso pabaigos neturėjo advokato, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamo atstovavimo aplinkybė savarankiško CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo šiuo atveju negali sudaryti, nes nepatenka į nurodytos teisės normos apimtį. Pažymėtina, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktas taikytinas tik kai proceso metu viena iš šalių buvo neveiksni ir neturėjo atstovo pagal įstatymą, o ne pagal pavedimą. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė buvo iš esmės atstovaujama viso proceso metu, kadangi byla buvo sustabdyta 2022 m. kovo 25 d., dar atsakovei turint atstovą, o atnaujinta – tik 2023 m. rugsėjo 12 d. Atsakovė nedalyvavo tik paskutiniame teismo posėdyje 2023 m. spalio 16 d., kuriame iš esmės buvo sakomos tik baigiamosios kalbos, o bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2022 m. vasario 18 d. teismo posėdyje, kuriame atsakovę atstovavo advokatas J. B. (J. B.). Pažymėtina ir tai, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad pati atsakovė savarankiškai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad jai būtų paskirtas advokatas kasaciniam skundui civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 parengti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad to paties ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip teigia apeliantė, įvertinus ir tai, jog, kaip minėta, proceso metu teismo sprendimu neveiksnia atsakovė nebuvo pripažinta. Atsižvelgiant į tai, nesant CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytoms sąlygoms, nėra pagrindo atnaujinti proceso apeliantės nurodytu netinkamo atstovavimo pagrindu.  

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

51.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

52.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, 19 punktas).

53.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą taip pat grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydama, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą bendraatsakove V. S.. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje konstatuota, kad ieškovės butas buvo ne kartą užlietas iš virš šio buto esančio atsakovei priklausančio buto, o atsakovei viso proceso metu neteikus argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad užliejimas įvyko iš jos ir V. S. bendrai valdomų patalpų, sprendė, jog pareiškėja neįrodė, kad byloje yra padaryta teisės taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.

54.       Apeliantė savo nesutikimą su nurodyta teismo išvada iš esmės grindžia tuo, jog teismas netinkamai aiškina ir pareiškėjos konkrečiai situacijai netinkamai taiko CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą; be to, teismo teiginys, jog pareiškėja, manydama, kad užliejimas įvyko iš bendrų patalpų, galėjo/gali reikšti regreso reikalavimą jos nurodomai bendraturtei, yra nepagrįstas. Pažymi, jog dėl pareiškėjos psichikos sveikatos būklės nulemto negebėjimo tinkamai realizuoti savo procesines teises sprendimas žalos atlyginimo byloje apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.  

55.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. A. viso proceso metu įrodinėjo, jog jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nuolat užliejamas iš aukščiau esančio atsakovei N. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiems teiginiams pagrįsti teikė avarinės tarnybos atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus, fotonuotraukas ir kt. O atsakovė N. R. viso proceso metu tvirtino, jog vanduo į ieškovės butą pateko iš dar aukščiau esančių patalpų, iš trečio aukšto laiptinės butų (esančių virš atsakovės ir ieškovės patalpų), iš 4-5 pastato aukštų arba net nuo pastato stogo. Taigi, atsakovė viso proceso metu neteikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, jog už ieškovės butui padarytą žalą yra atsakinga ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė V. S., tačiau apskritai neigė, jog vanduo bėga iš jos buto.  

56.       Pažymėtina, jog, remiantis CPK 178 straipsniu, būtent šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylose dėl žalos atlyginimo teismo vaidmuo nėra aktyvus, teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1087-467/2022; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-311-467/2023).

57.       Nagrinėjamu atveju tiek viso bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu, tiek priimant sprendimą atsakovė teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srtiyse, be to, beveik viso proceso metu iki bylos sustabdymo, kai byla buvo nagrinėjama iš esmės, atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, tačiau jokių argumentų ir duomenų apie galimai esamą bendro naudojimo patalpų bendraturtę, pareiškėjos teigimu taip pat atsakingą už ieškovės butui padarytą žalą, teismui neteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, kuri leistų abejoti įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Iš nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo netinkamą imperatyviųjų teisės normų taikymą ar netaikymą, ar neginčijamai neprotingą vertinamojo pobūdžio bylos aplinkybių įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog byloje yra padaryta teisės taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.

58.       Pažymėtina, jog apeliantės nurodyti argumentai dėl teismo netinkamai taikytos CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos ir teismo teiginio, jog pareiškėja galėjo/gali reikšti regreso reikalavimą jos nurodomai bendraturtei, nepagrįstumo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi nutartyje 55-57 punktuose nurodytais motyvais konstatuota, jog nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, kuri leistų abejoti jo priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

59.       Nors apeliantė taip pat teigia, kad dėl jos psichikos sveikatos būklės nulemto negebėjimo tinkamai realizuoti savo procesines teises sprendimas žalos atlyginimo byloje apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, tačiau, atsižvelgus į tai, jog, teismo sprendimo priėmimo 2023 m. spalio 31 d. metu N. R. teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia, o teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse tik 2024 m. liepos 26 d., t. y. praėjus beveik devyniems mėnesiams nuo sprendimo žalos atlyginimo byloje priėmimo, tačiau jai niekaip nebuvo apribota teisė kreiptis į teismą, ginti savo interesus teisme ar sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo teisme, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėja negebėjo tinkamai realizuoti savo procesinių teisių per visą pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą (CPK 307 straipsnio 1, 3 dalys), todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

60.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė