Civilinės bylos Nr. 2-1134-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00402-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose sistemingą jo teisių į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą pažeidimą ir dėl to padarytą žalą; priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonų aukso atsargų arba 325 384 046 Eur pagal aukso uncijos kursą.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja 2010 m. vasario 24 d. pranešė Lietuvos generalinei prokuratūrai, jog jis tariamai atliko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Dėl to ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir buvo taikytos įvairios procesinės prievartos priemonės, be kita ko, sulaikymas, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę į laisvę ir saugumą. Atsakovė pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą, nes jis du kartus apkaltinamaisiais nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu, taip pat nekaltumo prezumpciją, nes ieškovas buvo suimtas ir atliko neteisėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Vėliau ta pati teisėja pakartotinai pranešė Lietuvos generalinei prokuratūrai apie ieškovo tariamai padarytą BK 232 straipsnyje nurodytą nusikaltimą ir jo atžvilgiu vėl buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas bei buvo skiriamos įvairios procesinės prievartos priemonės. Baudžiamojoje byloje, o vėliau ir administracinėje byloje ieškovas patyrė žeminantį orumą elgesį viešai paskelbus ir supažindinus su baudžiamosios bylos medžiaga Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojus. Ieškovas buvo neteisėtai persekiojamas administracinėje byloje net pasibaigus senaties terminui. Teisėsaugos institucijos, nesant nusikaltimo įvykių ir sudėčių, vykdė ieškovo persekiojimą ir kitose baudžiamosiose bylose, slėpė Lietuvos Respublikos nusikaltimo žmoniškumui vykdymo politiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų mirė ieškovo artimieji, sutriko ieškovo ir jo artimųjų sveikata. Be to, mirus ieškovo tėvui, atsakovė tyčia areštavo laidojimo pašalpą, o teismai slėpė kitų institucijų padarytą žalą.
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovui. Teismas nurodė, kad, nors ieškovas nedetalizuoja, kokią – turtinę ar neturtinę – žalą jis prašo priteisti iš valstybės, iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, jog ieškovas prašo atlyginti jam neturtinę žalą. Kadangi bylas, kuriose yra pareikšti reikalavimai atlyginti neturtinę žalą, nepriklausomai nuo prašomos priteisti sumos, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apylinkės teismai, ieškinys nėra teismingas Kauno apygardos teismui.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2022 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Teismas nurodė, kad ieškovas, ieškinyje nedetalizavęs, turtinę ar neturtinę žalą jis prašo atlyginti, aiškiai nesuformulavo ieškinio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokias aplinkybes, turėjo nustatyti ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
6. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje išdėstytais argumentais, įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio reikalavimą – detalizuoti, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, o jeigu ieškiniu prašoma priteisti ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodyti, koks yra kiekvienos iš jų dydis, taip pat nurodyti įrodymus, pagrindžiančius tokį prašymą.
7. Teismas nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui procesinių dokumentų originalus, o tuo atveju, jeigu jie grindžia procesinio dokumento turinį rašytiniais įrodymais, jie turi pridėti jų originalus arba teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė į bylą priedus, kurie nėra tinkamai patvirtinti. Todėl jis privalo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų originalų arba tinkamai patvirtintų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, sujungus ją su vienarūšėmis civilinėmis bylomis Nr. 2-1241-921/2022, Nr. 2-1295-413/2022, Nr. 2-1283-921/2022 ir Nr. 2-1496-413/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Yra pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnis. Ieškovas Kauno apygardos teisme yra pareiškęs 5 ieškinius atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriuose jis įrodinėja visų teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų organizuotus nusikalstamus veiksmus, vykdytus ieškovo ir jos šeimos atžvilgiu nuo 1995 metų iki 2019 metų, lėmusius sunkius sveikatos sutrikdymus ir mirtis. Klastodami faktus ir aplinkybes, teisėjai nusikalstamai nesujungia 5 civilinių bylų.
8.2. Yra pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą ir į apeliaciją. Nutartyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikino neteisėtą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį. Tačiau ieškovas buvo pateikęs ir kitus ieškinius dėl atsakovės Lietuvos Respublikos sukeltos žalos dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo 1995–2019 metais, siekdamas, kad visos 5 bylos būtų sujungtos į vieną. Teisėjai neteisėtai ir nusikalstamai nesprendė klausimo dėl visų bylų sujungimo ir nagrinėjimo kartu, bet slėpdami savo ir Kauno apygardos teismo minėtu laikotarpiu atliktas nusikalstamas veikas, pradėjo ieškoti būdų, kaip nenagrinėti ir nesujungti bylų. Teisėjai bando eliminuoti dalį bylų, siekdami tokiu būdu sudaryti sąlygas kitose bylose atmesti ieškinius dėl praleisto ieškinio senaties termino.
8.3. Tam, kad nebūtų įrodyta Lietuvos Respublikos institucijų organizuota nusikalstama veika, Lietuvos apeliaciniame teisme yra klastojami įrodymai. Nors Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartis yra šališkai nukopijuota nuo šio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties kitoje byloje ir joje net tyčia buvo palikta kitos teisėjos pavardė, nurodant, kad ji priėmė nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas tokį pažeidimą pavadino klaida ir nustatė, jog nutartį pasirašė bylą išnagrinėjusi teisėja. Ieškovui trukdoma įrodinėti reikalavimus, kadangi jo ieškiniai nesujungiami į vieną bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje net suklastojo faktus, kad ieškovas yra pateikęs tapačius ieškinius. Ieškiniai nėra tapatūs, nes jie reiškiami skirtingais pagrindais ir jose keliami klausimai dėl skirtingų baudžiamųjų procesų nusikalstamumo.
8.4. Ieškovas prašo priimti atskirąją nutartį dėl teisėjų D. M., J. S. ir G. K. veikloje esančių nusikaltimų požymių jiems klastojant faktus, kad ieškovo inicijuotose bylose yra pareikšti tapatūs ieškiniai, nors jų pagrindai yra aiškiai skirtingi ir jie yra susiję su nusikalstamu ir organizuotu Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjų bei Kauno apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūrų prokurorų įvykdytų nusikaltimų ir padarytos žalos slėpimu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
11. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
12. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šis procesinis dokumentas turi atitikti tiek bendrus visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, išdėstytus CPK 111, 114 ir 115 straipsniuose, tiek ir specialius CPK 135 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui ir formai. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Vienas iš CPK nustatytų privalomų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui – tai reikalavimas aiškiai nurodyti jame ieškovo reikalavimą, reiškiamą atsakovui (ieškinio dalykas), ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia tokį savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). CPK nustatytas reikalavimas aiškiai apibrėžti ieškinio dalyką yra aktualus ne tik siekiant nustatyti ginčo ribas. Tam tikrais atvejais šis reikalavimas yra reikšmingas ir siekiant įvertinti, ar ieškinys atitinka kitus CPK išdėstytus reikalavimus, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, ar ieškinys yra pateiktas tam teismui, kuris yra kompetentingas išnagrinėti konkretų ginčą, ar už ieškinį yra sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis ir pan.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą, ieškinyje suformulavo du reikalavimus – ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose sistemingą jo teisių į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą pažeidimą ir dėl to padarytą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonų aukso atsargų arba 325 384 046 Eur pagal aukso uncijos kursą. Grįsdamas šiuos reikalavimus, ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai pradėtas baudžiamasis persekiojimas, jam buvo nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės, jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir pan. Vis dėlto, įvertinus ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes matyti, kad, reikšdamas reikalavimą atlyginti jo patirtą žalą, ieškovas nedetalizavo, kokio pobūdžio – turtinę ar neturtinę – žalą, jo vertinimu, jis patyrė. Taigi, ieškovas ieškinyje aiškiai nesuformulavo jo dalyko ir neatskleidė savo reikalavimo turinio.
15. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovo ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra tinkamai ir aiškiai suformuluoti, buvo jau anksčiau konstatuota teismo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje susipažinęs su ieškovo pareikštais reikalavimais, padarė išvadą, jog, jo vertinimu, ieškovas šiuo atveju prašo atlyginti neturtinę žalą. Todėl teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareikštą ieškinį, nurodydamas, kad reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant prašomos priteisti žalos dydžio, turėtų būti reiškiami apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo pateiktą atskirąjį skundą, 2022 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino šią nutartį, grąžindamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas yra pareiškęs reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinę žalą ir konstatavo, jog ieškovas aiškiai nesuformulavo ieškinio reikalavimo, kadangi nei iš ieškovo pareikštų reikalavimų, nei iš kitų ieškinyje išdėstytų aplinkybių nėra aišku, kokio pobūdžio (turtinę ar neturtinę) žalą ieškovas prašo priteisti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimai yra neaiškūs, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
16. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, ir grąžinus pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai nėra aiškūs ir vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir patikslinti ieškinio dalyką – detalizuoti, ieškovas prašo priteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, o tuo atveju, jeigu ieškovas prašo atlyginti jam ir turtinę, ir neturtinę žalą, atskirai nurodyti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Nors ieškovas atskirajame skunde reiškia nesutikimą su šia teismo nutartimi, kuria jam buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, jis nenurodė jokių konkrečių argumentų, paneigiančių teismo padarytą išvadą, kad ieškinio reikalavimai nėra aiškūs, taip pat nedetalizavo ir nepatikslino savo reikalavimų turinio. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti šį ieškinio trūkumą.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikti ieškinio priedai neatitinka CPK nustatytų reikalavimų. CPK 113 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus ir tiek procesinių dokumentų kopijų (ar jų egzempliorių), kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Taigi, vadovaudamasis pirmiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, ieškovas, kreipdamasis į teismą, turėjo pateikti teismui tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių (originalų) ar teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad ieškovas kaip ieškinio priedus pateikė įrodymų, jo vertinimu, pagrindžiančių jo išdėstytas aplinkybes, kopijas, kurios nėra patvirtintos teisės aktuose nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys ir šiuo aspektu neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų, todėl ieškovas turėtų ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus, pateikdamas teismui nurodytų dokumentų originalus ar tinkamai patvirtintas kopijas.
18. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, kad yra pažeidžiamos jo procesinės teisės, kad teismas sąmoningai nesujungia jo inicijuotų bylų ar netinkamai, kitaip nei ieškovas kitose bylose vertino tam tikras teisines ir faktines aplinkybes, nėra susiję su ginčijamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir jų nepaneigia. Ieškovo išdėstytas prašymas CPK 300 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl jo išvardytų teisėjų galimai atliktų nusikalstamų veikų jiems klastojant faktus apie ieškovo pareikštus tapačius ieškinius taip pat nėra pagrįstas. Pagal ieškovo nurodytą teisės normą, tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie galimai atliktas nusikalstamas veikas nėra nustatyta. Ieškovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kuriais jis grindžia poreikį taikyti aptariamą nuostatą, rodo ieškovo nesutikimą su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, o ne pagrindžia nusikalstamų veikų požymius.
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka teisės aktuose ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų bei nustatė jam terminą ištaisyti pirmiau aptartus ieškinio trūkumus. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia tokių pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas terminas pašalinti joje nurodytus ieškinio trūkumus pasibaigė, šia nutartimi ieškovui nustatomas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui pašalinus ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėtų papildomai įvertinti, ar ieškovas, teikdamas ieškinį, iš tikrųjų siekia realios savo galimai pažeistų teisių teisminės gynybos ir nepiktnaudžiauja procesu. Tokių abejonių, be kita ko, kyla įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad, ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos vykdė nusikalstamas veikas, sutrikdė jo ir jo artimųjų sveikatą, „vykdė apartheido politiką“, organizuotai slėpė valstybės institucijų vykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir pan., kurių ieškovas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, taip pat ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti ieškovui Lietuvos Respublikai priklausančias aukso atsargas ar pinigų sumą, atitinkančią jų vertę, kuris yra aiškiai neįgyvendinamas ir nerealus. Abejonių dėl ieškovo inicijuojamo proceso tikslų papildomai kelia ir jo atskirojo skundo turinys, kuriame ieškovas ne pateikė argumentus dėl ginčijamos nutarties pagrįstumo, bet išdėstė poziciją, kad Lietuvos Respublika tai „pseudo teisinė ir pseudo demokratinė pseudo valstybė“, „kriminalinė ir recidyvistinė ekskomunistinė ekskegebistinė organizacija“, nurodė, kad Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos tyčia klastoja baudžiamąsias bylas ir pan., tokiu būdu sąmoningai siekdamas sumenkinti valstybės ir jos institucijų autoritetą, pademonstruoti savo neigiamą požiūrį į jas.
21. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovui neabejotinai yra žinoma teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka ir teisės aktuose išdėstyti reikalavimai, keliami teismui teikiamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. Ieškovui ne kartą buvo išaiškinta, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Ieškovui taip pat ne kartą išaiškinta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, kad teisės norma, reglamentuojanti procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, neturėtų būti taikoma asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne tik pagal paskirtį, t. y. siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, kad tuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise, be kita ko, ir teise į teisminę gynybą, teismas gali atsisakyti ginti šią teisę net nesvarstydamas klausimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1548-302/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėtų įvertinti šias aplinkybes.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teisėjas Marius Bajoras