Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-56-468/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00640-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutarimas, kuria V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu,
n u s t a t ė:
V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 500 Eur bauda. V. M. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t.y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. Bendrovė atliko šiuos mokėjimus, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką: 1) 2016 m. kovo mėn. V. M. išmokėta 22,79 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. vasario 29 d. buvo 29 666,55 Eur; 2) 2016 m. gegužės mėn. V. M. išmokėta 5 506,62 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. balandžio 30 d. buvo 32 129,64 Eur; 3) 2016 m. birželio mėn. V. M., E. M. ir J. G. išmokėta 1 808,29 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. gegužės 30 d. buvo 37 950,43 Eur; 4) 2016 m. liepos mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. birželio 30 d. buvo 38 532,42 Eur; 5) 2016 m. rugpjūčio mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. liepos 30 d. buvo 38 887,34 Eur; 6) 2016 m. rugsėjo mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo 38 965,53 Eur; 7) 2016 m. spalio mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 39 061,24 Eur, tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutarimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Bendrovės direktorių V. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti jam sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 Eur baudą, pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisti iš Bendrovės direktoriaus V. M. 8029,30 Eur turtinės žalos (negautų pajamų, nuostolių) atlyginimą apelianto naudai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. M. paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, kadangi nebuvo teisinio pagrindo skirti švelnesnę baudą nei numatytą sankcijoje. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad V. M. kaltės nepripažino. Teismas nepagrįstai pripažino išskirtinėmis aplinkybėmis, kad V. M. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, kad siekė išsaugoti sunkumus patiriančią Bendrovę.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas visapusiškai ir išsamiai netyrė VMI pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos (negautų pajamų) padarymą dėl Bendrovės direktoriaus V. M. neteisėtų veiksmų, jų visiškai nevertino, priimdamas nutarimą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-04 nutartį Nr. 2K-12/2005, kurioje negautos pajamos yra apibrėžiamos kaip nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai.
Skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad keliami klausimai dėl V. M. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ir dėl VMI padarytų nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutarimu V. M. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl apeliaciniame skunde nurodytas prašymas pripažinti V. M. kaltu pagal tą patį ANK straipsnį dėl tų pačių veiksmų yra perteklinis ir plačiau apie tai nepasisakytina, nes ginčo dėl kaltės, dėl V. M. nubaudimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį – nėra, pats V. M. nutarimo neskundė. Aadministracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
Pirmosios instancijos teismas paskyrė V. M. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir pažeidėjo asmenybę (dirbantis, bylos duomenimis nebaustas administracine tvarka).
Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją dėl teismų galimybės skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia siekiamiems tikslams atitikti. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad V. M. kaltės nepripažino, kas turėjo būti įvertinta, teismui sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-05-08 teismo posėdžio protokole yra užfiksuotas V. M. kaltės pripažinimas. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama, kad buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog V. M. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Atvirkščiai, ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja V. M. asmenybę, kaip ir ankstesnio baustumo nebuvimas, todėl turi būti vertinama, skiriant nuobaudą.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą V. M., tinkamai atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, teisingai įvertino pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nepažeidė proporcingumo principo ir šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos, dėl ko buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Dėl padarytų nuostolių atlyginimo
Pirmosios instancijos teismas 2017-06-06 nutarimu paliko nenagrinėtą VMI reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad toks ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą įtraukiant ir pačią Bendrovę. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis Apeliacinės instancijos teismas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad ATPK 506 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendra atsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė VMI pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos (negautų pajamų) padarymą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimo nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad V. M. savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Kadangi ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo pirmosios instancijos teismo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.
Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, taigi pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu VMI reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
Darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Daiva Kazlauskienė