Administracinė byla Nr. eAS-212-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00920-2023-1

                Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7942 (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas skunde nurodė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. kad jis grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, neįvertinus pareiškėjo individualių aplinkybių, kaip pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje – pareiškėjas grindė tuo, jog Sprendimu panaikinta pareiškėjui studijų pagrindu išduota nacionalinė viza. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas pažymi, jog Sprendimą apskundus teismui, jo vykdymas nėra sustabdomas.

Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, pabrėžė, jog jis aktyviai pasisako prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainos Respublikoje, padeda nuo karo pabėgusiems Ukrainos piliečiams Lietuvos Respublikoje, jo paties šeimos nariai glaudžiai susiję su Ukraina. Skunde išdėstyta pakankamai aplinkybių, parodančių pareiškėjo politinius įsitikinimus, nukreiptus prieš Rusijos vykdomą karinę agresiją bei daromus karo nusikaltimus Ukrainoje. Atsakovas nevertino pareiškėjo individualios situacijos – būtent jo vykdomos veiklos, aktyviai reiškiamų politinių įsitikinimų. Sprendimas panaikinti šiuo metu galiojančią nacionalinę vizą, priimtas vien dėl to, kad pareiškėjas per klaidą pažymėjo ne tą atsakymą apie Krymo priklausomumą klausimyne, o tai, neva pagrindžia jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. 

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog panaikinus pareiškėjo nacionalinę vizą, pasikeičia jo statusas – asmuo tampa nelegaliai esančiu asmeniu, dėl ko jis netenka teisės studijuosi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir turės išvykti į kilmės valstybę. Įvertinus, kad asmuo yra itin pažangus studentas, pats (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad studentas demonstravo suvokimą, kad vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis ir supranta Rusijos Federacijos okupacijos neigiamus padarinius, taip pat jis savo aktyviais veiksmais padeda iš Ukrainos pabėgusiems asmenims integruotis Lietuvoje, vien dėl rašymo apsirikimo klaidos pildant klausimyną vizos panaikinimas laikytinas neproporcinga priemone. Taip pat, įvertinus asmens aktyvius pasisakymus prieš Rusijos Federaciją jo Instagram paskyroje, tikėtina, kad grįžus į (duomenys neskelbtini), asmuo susidurtų su sunkaus pobūdžio baudžiamuoju persekiojimu.

Pareiškėjo vertinimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, teismui net ir priėmus teigiamą sprendimą (patenkinus reikalavimą panaikinti Sprendimą), pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala. Įvertinus, kad pats bylinėjimosi procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose gali užtukti apie 6 mėnesius, asmuo tokį sprendimą gautų tik po daugiau nei pusmečio, kai tuo metu jau bus grąžintas į (duomenys neskelbtini) kaip teisės likti Europos Sąjungoje netekęs asmuo, kartu pareiškėjas bus netekęs ir teisės į studijas bei stipendijų. Įvertinus nurodytą, laikytina, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas pažymi, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą, būtų užtikrinamas proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai, pareiškėjui nebus padarytas neatitaisomas poveikis jo teisinei padėčiai ir galimybei įgyvendinti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Sprendimo galiojimas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.  

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Įvertinęs argumentus, kuriais buvo grindžiama būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai ir argumentai, kuriais prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, buvo abstraktūs, nesudarantys pagrindo šias priemones taikyti. Buvo pastebėta ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad yra pradėta vykdyti pareiškėjo išsiuntimo procedūra.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Akcentuodamas ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurios būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus dėl atsakovo priimto Sprendimo neteisėtumo, pabrėžia, kad panaikinus pareiškėjo nacionalinę vizą, jis tampa neteisėtai Lietuvoje esančiu asmeniu, kyla reali rizika būti išsiųstam į kilmės valstybę, jis gali būti sulaikytas 48 val. be teismo sprendimo, bet kuriuo momentu, kaip neva keliantis grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui asmuo, be tarpinių sprendimų deportuojamas.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad įvertinus asmens aktyvius pasisakymus prieš Rusijos Federaciją jo Instagram paskyroje, tikėtina, kad grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), asmuo susidurtų su sunkaus pobūdžio baudžiamuoju persekiojimu, kas akivaizdu iš (duomenys neskelbtini) galiojančių teisės aktų. Pareiškėjas yra itin pažangus studentas, vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis, padeda iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, todėl vien dėl rašymo apsirikimo klaidos pildant klausimyną, nacionalinės vizos panaikinimas laikytinas neproporcinga priemone. Jeigu atsakovas būtų atlikęs išsamų vertinimą, o ne rėmęsis išimtinai tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kuri grindžiama tik vieno klausimo atsakymu, o ne individualiu pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Sprendimas, tikėtina, net nebūtų buvęs priimtas, o pareiškėjui realiai kylanti žala – grėsmė būti deportuotam į (duomenys neskelbtini), kur jam kyla rizika patirti persekiojimo veiksmus dėl politinių įsitikinimų, bei teisės tęsti studijas ir naudotis gautomis stipendijomis atėmimas – taip pat nebūtų padaryta.

Pabrėžiama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra prevencinis, juo siekiama išvengti didelės žalos atsiradimo, tad atsisakymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiant vien tuo, kad pareiškėjas šiuo metu dar nepatyrė žalos, yra nepagrįstas ir paneigia pačią reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo esmę, ir, atitinkamai, rodo pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, teismui net ir priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, jam bus padaryta neatitaisoma žala, o prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. vasario 23 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas yra sulaikytas, pateikiami tai pagrindžiantys įrodymai.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjamoje byloje – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, jog jam kils neatitaisoma žala, be to, nenustatė, kad pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis tampa neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiu asmeniu, neteks teisės į studiją, skirtų stipendijų, tikėtina, bus išsiųstas į kilmės valstybę, kurioje neabejotinai patirs baudžiamąjį persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų. Šios pasekmės yra realios ir vertintinos kaip neatitaisoma, didele žala.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-409, kuriame nurodyta, kad VSD atliko (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini), deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į tai, kad VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas nustatė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą: išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, tikėtina, Sprendimas yra neteisėtas, o nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, jis, kaip neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, neteks teisės studijuoti, praras stipendijas, bus išsiųstas į kilmės valstybę, kur patirs persekiojimą politinių įsitikinimų pagrindu.

Ankščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Visų pirma, akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pasikeičia jo teisinis statusas, galbūt nutrūks jo studijų procesas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, kaip pažangus studentas, neteks stipendijų, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Įvertinus Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuotina, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas būtent į (duomenys neskelbtini), kur, tikėtina, bus persekiojamas politinių įsitikinimų pagrindu, yra hipotetinio pobūdžio. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjo judėjimo laisvė suvaržyta, tačiau nėra įrodymų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 23S7942 galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje – palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Iveta Pelienė

                                        Skirgailė Žalimienė