Civilinė byla Nr. e2A-328-886/2025
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00509-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;
2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys I. F. (I. F.), B. L., D. J., D. M., I. M., G. (G.) G., O. I., J. G., M. L., L. L., O. R., R. G., O. B., E. Š., V. Š., V. K., L. C., J. B., G. V., M. Z., V. Z. (V. Z.), I. K., D. N., L. D., D. D., N. Ž., S. B., S. P., M. S., E. P., V. J., N. P., A. O., R. M., L. S., V. P. (V. P.), A. K., R. K., I. D., L. D., E. S., Ž. R., G. R., K. B., N. D., P. Š., R. N., S. N., A. K., Ž. K., S. C., E. Č., Ž. J., M. J., J. Č., E. A., R. D., L. M., V. M., M. L., R. B., A. B., A. S., P. R., R. K., I. Ž., R. Ž., A. D., O. D., M. B., A. B. (A. B.), K. K., S. K., M. K., S. D., V. S., G. S., A. S., E. K., A. P., D. (D.) I., M. B., I. U. (I. U.), A. R., J. K. (J. K.), O. K., V. N., G. B., A. B., D. Š., A. Š., V. Š., B. S. (B. S.), O. S., E. K., E. K., L. L., J. J., R. J., V. L., J. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą) (2023-06-19 DOK-19693) prašė priteisti iš atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini) (toliau ir – atsakovė) 1 473 Eur žalos atlyginimo, 35,84 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike (2023-07-31 DOK-32499) nurodė, kad daugiabučiame name buvo užlietas butas, įvykis pripažintas draudiminiu, buto savininkui išmokėta draudimo išmoka. Dėl buto apliejimo yra atsakinga atsakovė, kuri yra pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė ir prižiūri pastato bendrojo naudojimo objektus. Atsakovė neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių, nepateikė įrodymų, jog užliejimas įvyko dėl stogo kondensato pratekėjimo. Įrodymai apie stogo remonto darbus vertintini kritiškai. Atsakovė nevalė sniego nuo stogo. Atsakovė atlieka visas su pastato prižiūrėjimu susijusias pareigas, todėl būtent ji yra atsakinga už atsiradusią žalą.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (2023-07-07 DOK-29432) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsilipime į ieškinį, triplike (2023-08-08 DOK-34068) nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos, nes žala atsirado dėl nenugalimos gamtinės jėgos ir komplikuotų oro sąlygų, kurios lėmė pastato stogo kondensato pratekėjimą. Atsakovė vykdė namo stogo techninę priežiūrą. Bendrijos administracija nėra atsakinga už ieškovei (draudėjo įmonei) padarytą žalą, nes tik butų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, ir tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir organizavimo bei priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo. Ieškovės ieškinio reikalavimai turėtų būti nukreipti bendrijos narių atžvilgiu. Ieškovė prieš sudarant draudimo sutartį turėjo įvertinti draudimo riziką.
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-408-440/2024 išnagrinėjęs atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 473 Eur žalos atlyginimo, 35,84 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 508,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 674 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas įvertinęs bendrijos (atsakovės) įstatus sprendė, kad būtent atsakovė (o ne patalpų savininkai) administruoja (valdo) nurodytą namą. DNSB (duomenys neskelbtini) įstatų 7 straipsniu bendrijos tikslas yra – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos veiklos sritis yra – namo bendrojo naudojimo objektų naudojimas, valdymas ir priežiūra; lėšų kaupimas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui (DNSB (duomenys neskelbtini) įstatų 8.1–8.2 punktai). Bendrijos valdymo organai yra: bendrijos narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (DNSB (duomenys neskelbtini) įstatų 37 straipsnis).
9. Teismas nustatė, kad atsakovė (jos valdymo organai, pirmininkas) nepateikė įrodymų apie tai, jog tinkamai vykdė savo pareigas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus bei tenkinti kitus bendruosius poreikius. Nepateikė namo techninės apžiūros žurnalų, kokių nors stogo apžiūros aktų, jo būklės vertinimo, valdymo organų ar visuotinio namo gyventojų susirinkimo sprendimų šiuo klausimu.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau ir Reglamentas, STR), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Teismas vertino, kad DNSB (duomenys neskelbtini) yra tinkama atsakovė, nes neįvykdė savo, kaip namo administratorės pareigos, nes nebuvo paskyrusi techninę priežiūrą vykdančio techninio prižiūrėtojo, turinčio ne mažesnį kaip aukštesnįjį inžinerinį techninį išsilavinimą (Reglamento 49 punktas), nebuvo sudaryti metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai (Reglamento 48 punktas), apie atskleistus defektus neinformuoti bendraturčiai (Reglamento 46 punktas), nesušauktas visuotinis narių susirinkimas, neinformuota valdyba, o pirmininkas vienasmeniškai nepriėmė jokių sprendimų, todėl namo administratorius (valdytojas) atsako už kilusią žalą.
11. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neveikimas), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo stogo dangos, neužtikrino, kad jie atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, nesudarė privalomųjų darbų plano, neinicijavo gyventojų susirinkimų, siekiant išspręsti nurodytą klausimą, taigi pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji tinkamai nevykdė, todėl buvo padaryta žala ir atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2024-11-22 DOK-54543) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1 Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes.
12.2 Nepagrįsti teismo teiginiai, kad „egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neveikimas), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė; atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo stogo dangos“. Tokia išvada nėra teisinga, remiantis duomenimis, kuriais teismas įrodinėjimo procese nepasinaudojo. Stogo remonto darbai prieš draudiminį įvykį, kurį fiksavo ieškovė, buvo atlikti.
12.2.1 Teismas nevertino civilinėje byloje Nr. eL2-4293-913/2023 atsakovės su prieštaravimais dėl teismo įsakymo pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė vykdė namo stogo techninę priežiūrą, atlikdama stogo remontą 2021 m. vasario 15 d. sutarties Nr. AJ21-012021 su N. Č., veikiančiu pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. 965740, pagrindu. Sutartyje nurodomi visi rangovo atstovai, veikiantys pagal individualios veiklos pažymas: A. J., G. B., R. B. ir N. Č., ir jų darbų garantija, darbų trūkumu ir defektų šalinimu, sutarties 6.5. punkte numatant atsakomybę už juos.
12.2.2 Namo stogo priežiūrą patvirtina liudytojo – techninio prižiūrėtojo P. P., turinčio statybos inžinerijos kvalifikacinį laipsnį (įrodymai pridedami), paaiškinimai bei su atsakovės 2023 m. spalio 30 d. lydraščiu pateikti teismui papildomi įrodymai: statinio techninės priežiūros žurnalas (su pakankamais duomenimis apie tai, kokia iš tiesų buvo namo stogo būklė iki atsitinkant draudiminiam įvykiui, 2022 m. lapkričio mėnesį atliekant įrašą „Naujų defektų nepastebėta“ ir po jo – 2023 metų įrašai apie stogo būklę), 2023 m. rugsėjo 7 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. SL5-243. Rangovų sąskaitų turinys įrodo, kad statinio stogas buvo tvarkomas.
12.3 Kol vanduo neprabėga, tol dėl esamos stogo konstrukcijos nustatyti pratekėjimo vietą fiziškai neįmanoma. Pati ieškovė, sudarydama 2021 m. lapkričio 1 d. draudimo sutartį su draudėja E. K. (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke), statinio stogo techninės būklės savarankiškai neįvertino, todėl savo neveikimu tinkamai neįsivertino būsimos rizikos žalai atsirasti. Atitinkamai, ji privalo įrodyti draudiminio įvykio atsiradimo aplinkybes bei jų priežastinį ryšį su draudėjai (ieškovei) atsiradusiomis pasekmėmis. Priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, nėra. Vadinasi, nėra ir teisių į žalos atlyginimą perėmimo (subrogacijos). Ieškovė susirašinėjime su atsakove pareiškė, kad „Sutiktume sudaryti Taikos sutartį dėl 50 proc. žalos (736,50 Eur) atlyginimo. Likusi skola būtų nurašyta kaip AB Lietuvos draudimas nuostolis.“ (citatos pabaiga). Nesuprantama, kodėl teismas šios ieškovės prieštaringos pozicijos ieškinio dalyko klausimu visiškai nevertino, bet ieškinį patenkino visiškai, ir kodėl ieškovė pakeitė savo poziciją, kreipdamasi į teismą su 2023 m. birželio 19 d. ieškiniu.
12.4 Žinant, kad draudiminis įvykis atsitiko 2022 m. gruodžio 15 d., tai yra garantijos galiojimo laiku, numatytu CK 6.698 straipsnio 1 dalyje, ieškovei nurodytina atkreipti dėmesį į netinkamos proceso šalies pakeitimą tinkama. Teismas privalėjo išaiškinti ieškovei teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama bei išaiškinti šalies pakeitimo procesinius padarinius.
12.5 Teismas pažeidė prezumpciją, numatytą CK 6.266 straipsnyje, numatančią, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Name viešo registro duomenimis atsakovė nuosavybės neturi, todėl atsakovė negali būti tuo subjektu, kuris pagal ieškinį privalėtų atsakyti.
12.6 Atsakovė nėra statinio priežiūrą vykdantis subjektas, tai yra nėra tas asmuo, kuris pagal ieškovės cituojamo reglamento nuostatas privalėtų atsakyti. Laikantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatų atsakovė yra tik bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja ir ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris negali būti prilyginamas statinio naudojimo priežiūros vykdytojo sąvokai, nes tai yra Lietuvos Respublikos statybos įstatyme išvardytų viešojo administravimo subjektų, vykdančių statinių naudojimo priežiūrą įgalioti pareigūnai (specialistai), atliekantys statinių techninės priežiūros kontrolę. Atsakovės statusas nagrinėjamoje situacijoje yra išskirtinis ir aiškiai suprantamas taip, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris (kaip suprantama) pagal ieškovės ieškinį atsakyti neprivalo (Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
12.7 Nagrinėjamu atveju subrogacija negalima, nes žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, tai yra dėl neišvengiamų ir atsakovės nekontroliuojamų gamtos reiškinių bei nepašalinamų aplinkybių (CK 6.253 str. 2 d.), kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos, ir kurias lėmė nurodyto objekto stogo dangos amortizacija ir konstrukcijų nusidėvėjimas bei nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių stogo šildomojoje apsauginėje patalpoje susidarė kondensatas. Tai ginčo šalių susirašinėjime iš dalies pripažino ir pati ieškovė (CK 6.212 str.). Būsto draudimo sutartis sudaryta vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, kurios yra neatskiriama nurodytos draudimo sutarties dalis. Joje nurodyta, kad prie nedraudžiamų įvykių nenugalima jėga, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, nepriskirtina. O tai reiškia, kad įvykis priskirtinas prie draudžiamųjų su visomis iš to išeinančiomis ar sekančiomis pasekmėmis ieškovei (draudikei), nes visa rizika dėl žalos ir nuostolių atsiradimo gaisro ar gamtinių jėgų pagal draudimo sutarties sąlygas tenka išskirtinai pastarajai.
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-12-13 DOK-58462) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1 Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji byloje pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius, jog ji tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
13.1.1 Klaipėdos apygardos teismas, kuris šį ginčą nagrinėjo pirmąjį kartą, 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-408-440/2024) nurodė, kad apeliantė bylą nepateikė įrodymų apie tai, ar ji organizavo bendrijos susirinkimus dėl stogo būklės, ar bendraturčiai (namo gyventojai) buvo informuoti apie stogo būklę, ir kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog apeliantė tinkamai tikrintų stogo būklę, ir kad būtų paskirtas namo techninę priežiūrą atliekantis asmuo.
13.1.2 Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir pastarajam išaiškinus šalims teisę pateikti papildomus įrodymus, apeliantė jokių naujų įrodymų nepateikė. Apeliantė ir 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus. Apeliantė pateikė 2024 m. rugsėjo 24 d. prašymą, kuriame nurodė, jog „Vykdydami 2024 m. rugsėjo 10 d. protokolinę teismo nutartį dėl papildomų įrodymų pateikimo, pranešu Jums, kad papildomų įrodymų nebeteiksime ir prašome Jūsų vadovautis įrodymais, pateiktais teismui su 2023 m. spalio 30 d. prašymu.“ Apeliantė neįvykdė tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie tai, kad ji tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ir kad būtų informavusi gyventojus apie stogo būklę.
13.2 Apeliantė nepagrįstai teigia, jog po įvykusio užliejimo atliko stogo remonto darbus.
13.2.1 2023 m. spalio 30 d. byloje pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas (1 t. 142-144 l.) patvirtina, jog 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo remontuojamas ne stogas, o tik balkonų stogeliai. Pateikta sąskaita-faktūra ir atliktų darbų aktas (1 t. 31-32 l.) nurodo, jog darbai buvo vykdomi 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais. Atliktų darbų akte nurodyta, jog „stogo remonto darbai prilydant ruloninę prilydomąją dangą“. Tuo tarpu žurnale tiek grafa 2021 m. lapkritis nurodyta, jog „į viršutinių aukštų balkonus per stogelius patenka vanduo <...> Būtina izoliuoti stogelius prilydomąja rulonine danga. Atlikta“. Sąskaita-faktūra (1 t. 33 l.) yra laikotarpiu 2021 m. kovo mėnesio. Žurnale šiuo laikotarpiu (sausio mėnesį) nurodyta, jog „Namo išorinių sienų siūlės ištrupėjusios ir nesandarios, vėjas ir drėgmė patenka į konstrukcijas bei patalpas. <...> siūles izoliuoti“. Taigi, buvo remontuojamas ne stogas, o sienų siūlės. Be to, byloje nėra įrodymų, kas yra A. L., nėra jo išsilavinimą pagrindžiančių įrodymų, nėra jokios sutarties su juo. Šie įrodymai patvirtina, jog buvo tvarkomas ne namo stogas, o tik balkonų stogeliai.
13.2.2 Liudytojas P. 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje nurodė, jog užpylimas įvyko ne tose vietose, kuriose buvo atlikti remonto darbai (2023-10-31 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 7 min., 11 min.). Atsakovė nevykdė remonto darbų toje vietoje, pro kurią įvyko prabėgimas. Tad akivaizdu, jog atsakovės pateikti įrodymai dėl remonto darbų yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla ir parodo, jog atsakovė netinkamai vykdė stogo priežiūrą. Be to, apeliantė atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog stogas ir jo konstrukcijos buvo blogos būklės, tačiau mano, kad dėl to atsakingi gyventojai.
13.3 Apeliantė nepagrįstai teigia, jog buvo paskirtas statinio techninis prižiūrėtojas.
13.3.1 Apeliantės liudytojas P. P. 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje nurodė, jog 2022 m. gruodžio 15 d. įvykio metu nebuvo nei pirmininkas, nei techninis prižiūrėtojas (juo tapo tik nuo 2023 metų). Tad apeliantė neįrodė, jog 2022 m. gruodžio 15 d. metu buvo paskirtas statinio techninis prižiūrėtojas. Taip pat, nurodė, jog nesiūlė gyventojams pilnai tvarkyti stogą. Nurodė, jog niekas negali įvertinti stogo hidrofobiškumą, tai reiškia, jog liudytojas net netikrino stogo hidrofobiškumą.
13.3.2 Apeliantė tik su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie liudytojo P. P. išsilavinimą. Šie įrodymai yra pateikti pavėluotai, todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti juos priimti.
13.4 Apeliantės atstovė (bendrijos pirmininkė) patvirtino, jog stogas yra nesandarus, praradęs hidrofobiškumą.
13.4.1 Apeliantės atstovė 2023 m. sausio 16 d. rašte (1 t. 84 l.) nurodė, jog „Avarinės tarnybos pranešime buvo pažymėta, kad namo palėpėje, apžiūrint stogo konstrukcijas, keliose vietose ant jų matėsi drėgnos dėmės, kurios matomai atsirado dėl stogo trūkumų“.
13.4.2 Apeliantės pirmininkė rašte (1 t. 86 l.) nurodė, jog „žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl galimo defekto bendrijoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje <...>“.
13.4.3 Apeliantės valdybos pirmininkė prieštaravimuose (1 t. 30 l.) nurodė, jog „ <..> apliejimas įvyko dėl tirpstančio sniego vandens prasisunkimo per stogo konstrukcijas, dėl galimo konstrukcijų suprastėjusio hidrofobiškumo <...> namo stogas nėra apšiltintas ir be jokios ruloninės (hidroizoliacinės) dangos <...> esame atsakingi už bendro naudojimo objektų priežiūrą, tačiau apmokėti žalą nesutinkame, nes pastato konstrukcijos nesandarios ne dėl Bendrijos kaltės“.
13.4.4 Draudėjos pranešime (1 t. 13 l.) nurodyta: „Atėjo žemiau (8 aukšte) gyvenanti kaimynė. Pastebėjusi, kad varva jai nuo lubų ir teka pagal sieną svetainėje. Apžiūrėjusi mūsų sieną pastebėjome, kad svetainėje per rozetę teka srovelė vandens. Ant įtempiamų lubų susidaręs susirinkusio vandens guzas. Vyras į palėpę virš mūsų buto rado nuo stogo atitvarų gausiai varvant vandenį. Žemiau nuo vandens sumirkusi apšiltinimo medž. virš mūsų svetainės“.
13.4.5 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje apeliantės liudytojas P. P. nurodė, jog vanduo prasisunkė pro konstrukcijas į patalpas, nes stogas nebuvo apdengtas hidroizoliacine (rulonine) danga.
13.5 Apeliantė į bylą 2023 m. spalio 30 d. pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. statinio techninės priežiūros aktą (1 t. 145 l.), tačiau jis yra už 2023 metus, t. y. jau po įvykusio įvykio, tad jis šiam įvykiui nėra aktualus. Be to, šiame akte nurodyta, jog reikia atlikti remonto darbus pagal 2023 m. vasario 7 d. statinio apžiūros akte teiktas rekomendacijas nustatytiems defektams šalinti. Atsakovas nepateikė šio akto, tačiau 2023 m. rugsėjo 7 d. akto 4.3 punkte nurodyta, jog reikia prižiūrėti stogą. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas sąmoningai slepia aplinkybes, jog stogas yra netvarkingas, ir kad pagal 2023 m. vasario 7 d. aktą reikia atlikti stogo priežiūros ir tvarkymo darbus. Be to, Statinio techninės priežiūros žurnalas (1 t. 142-144 l.) yra nepilnos apimties (tik 3, 12-13 lapai), tik nuo 2021 metų, tad apeliantė neįrodė, jog stogas ankstesniais metais buvo tvarkingas, ir kad nebuvo nustatyta stogo defektų ankstesniais metais.
13.6 Apeliantė nevalė sniego nuo stogo, ko pasekoje, ant stogo susikaupė didelis sniego kiekis ir nuo sniego tirpsmo atsiradęs vanduo prasiskverbė pro nesandarias konstrukcijas. STR 1.07.03:2017 įtvirtinta nuostata dėl sniego valymo. Apeliantė pripažino, kad sniegas nebuvo valomas (1 t. 30, 84 l.). Apeliantė taip pat nurodė, jog užliejimas įvyko dėl nenugalimos jėgos (dėl stichinių meteorologinių sąlygų), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius. Be to, šiam atvejui netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintos Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės, kadangi sniegas nėra priskiriamas prie įvykių, dėl kurių šalis gali būti atleidžiama už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą.
13.7 Apeliantė neremontavo stogo dalies, pro kurią įvyko užliejimas ir nesiėmė jokių skubių priemonių, kad būtų maksimaliai sumažinta avarijų tikimybė (užpylimas) pro stogą, ir nesiėmė jokių organizacinių priemonių sušaukti bendrijos susirinkimą dėl stogo būklės aptarimo. Tad pažeidė STR 1.07.03:2017 reikalavimus.
13.8 Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė privalėjo įrodyti draudiminio įvykio atsiradimo aplinkybes, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką tokia įrodinėjimo pareiga kyla ne ieškovei, o atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
13.9 Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė negalėjo teikti ieškinio visai sumai, nes iki ieškinio pateikimo siūlė sudaryti taikos sutartį dėl 50 proc. Ieškovė pabrėžia, jog visada, prieš teikiant ieškinį, atsakovams (kaltininkams dėl žalos) teikia pasiūlymus dėl taikaus ginčo išsprendimo (kad nebūtų didinamos bylinėjimosi išlaidos, mažinamas teismų krūvis), bet tai niekaip nereiškia, jog ieškovė negali teikti ieškinio visai žalos sumai. Pasiūlymas dėl 50 proc. buvo ikiteisminės derybos, ir jis niekaip nedaro įtakos galutinei ieškinio sumai.
13.10 Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė privalėjo pakeisti atsakovę tinkama šalimi, ir kad teismas turėjo tą pasiūlyti. Apeliantė yra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi netinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo objektus (šiuo atveju stogą).
13.10.1 Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį bendrijos įsteigimo ir veiklos tikslas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimas, tenkinant bendrijos narių poreikius ir įgyvendinant jų teises.
13.10.2 Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal turto tikslinę paskirtį užtikrinti, o CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.
13.10.3 Bendrija, kaip namo bendro naudojimo objektų valdytoja STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, turi šiame reglamente ir kituose pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas pareigas prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, tad ji yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku.
13.10.4 Apeliantė pripažįsta, jog prižiūri šį namą. Prieštaravimuose nurodė (1 t. 28 l.): „tačiau skolininkė, kaip pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojanti įmonė“. Be to, Bendrijos įstatų 7-8 punktuose nurodyta, jog atsakovė privalo vykdyti ne tik bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir valdymą, bet ir priežiūrą.
13.11 Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovei kyla draudimo rizika, jog neva privalėjo apžiūrėti objektą, kuriame yra turtas. Apeliantė tokiais teiginiais bando suklaidinti teismą, kadangi ieškovei nekeliama jokia pareiga apžiūrėti visą daugiabutį, kuriame yra draudžiamas turtas. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje visų pirma įtvirtina ne pareiga, o tik teisė apžiūrėti draudžiamą turtą, o antra, pagal šį straipsnį ieškovė turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą (šiuo atveju draudėjos butą), o ne patį daugiabutį. Taigi, atsakovė iš esmės klaidingai aiškina CK 6.994 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai teigia, jog ieškovė privalėjo apžiūrėti daugiabutį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
15. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė trečiųjų asmenų sąrašą pagal 2024 m. kovo 5 d. VĮ Registrų centro duomenis, liudytojo P. P. kvalifikaciją patvirtinantį įrodymą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovės teikiami įrodymai neatitinka sąsajumo su ginčo dalyku reikalavimo, t. y. nesusijęs su priimto teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimu, atsisako juos priimti, be to, prašomi priimti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl turtinės žalos subrogacijos tvarka atlyginimo iš DNSB (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
19. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. lapkričio 1 d. draudėjai E. K. (toliau – ir draudėja) išdavė Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. 669552912, Serija LD Nr. 121789231, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. buvo apdraustas draudėjos butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas).
20. Ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. iš draudėjos gavo pranešimą apie tai, jog butas buvo užlietas. Pranešime apie įvykį draudėja nurodė, jog „Atėjo žemiau (8 aukšte) gyvenanti kaimynė. Pastebėjusi, kad varva jai nuo lubų ir teka pagal sieną svetainėje. Apžiūrėjusi mūsų sieną pastebėjome, kad svetainėje per rozetę teka srovelė vandens. Ant įtempiamų lubų susidaręs susirinkusio vandens guzas. Vyras į palėpę virš mūsų buto rado nuo stogo atitvarų gausiai varvant vandenį. Žemiau nuo vandens sumirkusi apšiltinimo medž. virš mūsų svetainės“ (2 Priedas). Papildomai pridedamos nuotraukos, iš kurių galima matyti dėl užliejimo padarytą žalą (3 Priedas).
21. Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatos matyti, kad viso paskaičiuotą išmoką draudėjai sudaro 1 513,29 Eur suma. Ieškovė draudėjai atskaičiavo 40 Eur besąlyginę išskaitą, kuri nurodyta Būsto draudimo liudijime ir išmokėjo 1 473 Eur sumą už draudiminį įvykį.
22. Pastatą, (duomenys neskelbtini), administruoja ir prižiūri DNSB (duomenys neskelbtini) (atsakovė).
23. Ieškovė 2023 m. sausio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos.
24. Atsakovės valdybos pirmininkė 2023 m. gegužės 18 d. prieštaravimuose su kreditorės pareikštu reikalavimu nesutiko.
25. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliantė vertina kaip nepagrįstus teismo argumentus, kad atsakovės aplaidumas pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo stogo dangos. Apeliantės teigimu, šiuos teismo argumentus paneigia civilinėje byloje Nr. eL2-4293-913/2023 atsakovės su prieštaravimais dėl teismo įsakymo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovė vykdė namo stogo techninę priežiūrą, atlikdama stogo remontą 2021 m. vasario 15 d. sutarties Nr. AJ21-012021 su N. Č. pagrindu. Sutartyje numatyta darbų garantija, darbų trūkumų ir defektų šalinimas, numatyta atsakomybė. Namo stogo priežiūrą patvirtina liudytojo – techninio prižiūrėtojo P. P., turinčio statybos inžinerijos kvalifikacinį laipsnį, paaiškinimai ir atsakovės 2023 m. spalio 30 d. teismui pateikti papildomi įrodymai: statinio techninės priežiūros žurnalas (su pakankamais duomenimis apie tai, kokia iš tiesų buvo namo stogo būklė iki atsitinkant draudiminiam įvykiui, 2022 m. lapkričio mėnesį atliekant įrašą „Naujų defektų nepastebėta“ ir po jo - 2023 metų įrašai apie stogo būklę), 2023 m. rugsėjo 7 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. SL5-243. Rangovų sąskaitų turinys įrodo, kad statinio stogas buvo tvarkomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, kad atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo stogo dangos.
27. Statinio techninės priežiūros žurnale (1 t. 142-144 l.) atlikti įrašai, tarp jų, kad 2021 m. lapkričio mėnesį į viršutinių aukštų balkonus per stogelius prabėga vanduo; 2022 m. sausio mėnesį – naujų defektų nepastebėta, 2022 m. gegužės mėnesį – atlikta statinio kasmetinė apžiūra, 2022 m. liepos mėnesį – naujų defektų ir deformacijų nepastebėta, 2022 m. rugsėjo mėnesį – naujų defektų nepastebėta, 2022 m. lapkričio mėnesį – naujų defektų nepastebėta.
28. 2021 m. vasario 15 d. rangos sutarties, sudarytos rangovų A. J., G. B., R. B., N. Č. ir užsakovės DNSB (duomenys neskelbtini), be kitų darbų 1.1.7. punkte nurodyti stogų remonto darbai (1 t. 147-150 l.). Nors sutarties 4.2.3 punkte numatyta rangovo įsipareigojimas pašalinti darbų defektus, trūkumus per su užsakovu suderintą protingą terminą, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kad kokie nors darbų trūkumai buvo nustatinėjami.
29. Atliktų darbų akte pagal 2021 m. vasario 15 d. sutartį, be kitų atliktų darbų nurodomi stogo remonto darbai prilydant ruloninę prilydomąją dangą (1 t. 32 l.). Už atliktus darbus pateikta 2021 m. gruodžio 22 d. sąskaita-faktūra (1 t. 31 l.). Taip pat pateikta 2021 m. kovo 30 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodomi siūlių aplydinimo darbai ir medžiagų kaina (1 t. 33 l.). Aptartuose dokumentuose nėra detalizuota, kuriose vietose bus/buvo atliekami darbai, t. y. ar danga bus/buvo dengiamos tam tikros stogo dalys, ar visas stogo plotas. Nors nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo atliekami stogo remonto darbai, prilydant ruloninę prilydomąją dangą, tačiau 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. P. nurodė, kad užpylimas įvyko ne tose vietose, kuriose buvo atlikti remonto darbai (garso įrašas nuo 1 val. 7 min. 23 s.).
30. Nors, apeliantės vertinimu, namo stogo priežiūrą patvirtina liudytojo techninio prižiūrėtojo P. P., turinčio statybos inžinerijos kvalifikacinį laipsnį, paaiškinimai, tačiau 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje minėtas liudytojas parodė, kad atliekant namo stogo priežiūrą vizualiai nustatyti hidrofobiškumą yra neįmanoma (garso įrašas nuo 1 val. 8 min. 58 s.), visos stogo konstrukcijos izoliavimo darbai nėra atlikti (garso įrašas nuo 1 val. 11 min. 22 s.), 2022 m. gruodžio 15 d. įvykio metu nebuvo nei pirmininkas, nei techninis prižiūrėtojas (garso įrašas nuo 14 min. 44 s.). Taigi, atsakovės iniciatyva apklausto liudytojo parodymai paneigia apeliantės teiginį, kad stogo priežiūrą patvirtina liudytojo techninio prižiūrėtojo P. P. paaiškinimai.
31. Apeliantės atstovė (bendrijos pirmininkė) patvirtino, jog stogas yra nesandarus, praradęs hidrofobiškumą, t. y. 2023 m. sausio 16 d. rašte (1 t. 84 l.) nurodė, jog „Avarinės tarnybos pranešime buvo pažymėta, kad namo palėpėje, apžiūrint stogo konstrukcijas, keliose vietose ant jų matėsi drėgnos dėmės, kurios matomai atsirado dėl stogo trūkumų“. DNSB pirmininkė 2023 m. sausio 17 d. rašte (1 t. 86 l.) nurodė, jog „žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl galimo defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje“. Valdybos pirmininkė 2023 m. gegužės 18 d. prieštaravimuose (1 t. 30 l.) nurodė, jog „ <..> apliejimas įvyko dėl tirpstančio sniego vandens prasisunkimo per stogo konstrukcijas, dėl galimo konstrukcijų suprastėjusio hidrofobiškumo <...> namo stogas nėra apšiltintas ir be jokios ruloninės (hidroizoliacinės) dangos <...> esame atsakingi už bendro naudojimo objektų priežiūrą, tačiau apmokėti žalą nesutinkame, nes pastato konstrukcijos nesandarios ne dėl Bendrijos kaltės“. 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje liudytojas P. P. parodė, kad visos stogo konstrukcijos izoliavimo darbai nėra atlikti (garso įrašas nuo 1 val. 11 min. 22 s.), užpylimas įvyko ne tose vietose, kuriose buvo atlikti remonto darbai (garso įrašas nuo 1 val. 7 min. 23 s.).
32. Apeliantė teigia, kad pati ieškovė, sudarydama 2021 m. lapkričio 1 d. draudimo sutartį su draudėja, statinio stogo techninės būklės savarankiškai neįvertino, todėl savo neveikimu tinkamai neįsivertino būsimos rizikos žalai atsirasti. Šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo praktiką tokia įrodinėjimo pareiga kyla ne ieškovei, o atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Ieškovei nekeliama jokia pareiga apžiūrėti visą daugiabutį, kuriame yra draudžiamas turtas. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje visų pirma įtvirtinta ne pareiga, o tik teisė apžiūrėti draudžiamą turtą, o antra, pagal šį straipsnį ieškovė turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą (šiuo atveju draudėjos butą), o ne patį daugiabutį. Taigi, atsakovė iš esmės klaidingai interpetuoja CK 6.994 straipsnio 1 dalį.
33. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė susirašinėjime su atsakove pareiškė, kad „Sutiktume sudaryti Taikos sutartį dėl 50 proc. žalos (736,50 Eur) atlyginimo. Likusi skola būtų nurašyta kaip AB Lietuvos draudimas nuostolis.“ Teismas nevertino šios ieškovės prieštaringos pozicijos dėl ieškinio dalyko, nevertino, kodėl ieškovė pakeitė savo poziciją, kreipdamasi į teismą su 2023 m. birželio 19 d. ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimu, kad prieš teikiant ieškinį kaltininkams dėl žalos, taip pat teikiamas pasiūlymas dėl taikaus ginčo išsprendimo (kad nebūtų didinamos bylinėjimosi išlaidos, mažinamas teismų krūvis), bet tai niekaip nereiškia, jog ieškovė negali teikti ieškinio visai žalos sumai. Ieškovės pasiūlymas dėl mažesnio žalos dydžio buvo teikiamas ikiteisminių derybų metu, todėl jis nedaro jokios įtakos galutinei ieškinio sumai.
34. Apeliantė nurodo, kad žinant, jog draudiminis įvykis atsitiko 2022 m. gruodžio 15 d., tai yra garantijos galiojimo laiku, numatytu CK 6.698 straipsnio 1 dalyje, teismas privalėjo išaiškinti ieškovei teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama ir išaiškinti šalies pakeitimo procesinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais, kadangi 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje atsakovei buvo paaiškinta dėl asmenų pagal 2021 m. vasario 15 d. sutarties pagrindu atlikusių remonto darbus įtraukimo į bylos nagrinėjimą, ir šiame teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. P. nurodė, kad užpylimas įvyko ne tose vietose, kuriose buvo atlikti remonto darbai; visos stogo konstrukcijos izoliavimo darbai nėra atlikti.
35. Apeliantės vertinimu, teismas pažeidė CK 6.266 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Atsakovė nuosavybės name neturi, todėl ji negali būti subjektu, kuris pagal ieškinį privalėtų atsakyti. Atsakovė nėra statinio priežiūrą vykdantis subjektas, tai yra nėra tas asmuo, kuris pagal ieškovės cituojamo reglamento nuostatas privalėtų atsakyti. Laikantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatų, atsakovė yra tik bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja ir ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris negali būti prilyginamas statinio naudojimo priežiūros vykdytojo sąvokai. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės nurodytus argumentus.
36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, 18 punktas; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27, 29 punktai). Nagrinėjamu atveju žala kilo vienam iš bendraturčių dėl bendrojo naudojimo objekto defekto – stogo pralaidumo.
37. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.
38. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą (DNSBĮ 3 straipsnio 4 dalis).
39. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.
40. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal turto tikslinę paskirtį užtikrinti, o CK 4.242 straipsnio 2 dalyje numatyta administratoriaus pareiga savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Be to, bendrijos įstatų (1 t. 113-127 l.) 7-8 punktuose nurodyta, jog apeliantė privalo vykdyti ne tik bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir valdymą, bet ir priežiūrą. Teismo vertinimu, kadangi apeliantė yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja, todėl būtent jai kyla atsakomybė už tokių veiksmų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
41. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju subrogacija negalima, nes žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, tai yra dėl neišvengiamų ir atsakovės nekontroliuojamų gamtos reiškinių bei nepašalinamų aplinkybių (CK 6.253 straipsnio 2 dalis), kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos, ir kurias lėmė nurodyto objekto stogo dangos amortizacija ir konstrukcijų nusidėvėjimas bei nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių stogo šildomojoje apsauginėje patalpoje susidarė kondensatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
42. Draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai stogams (viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio) buvo nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kurio 8 ir 13 punktuose nurodyta, kad stogas turi būti atsparus atmosferos poveikiui, jis turi būti įrengtas taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliacijos sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.
43. Apie tai, kad sniegas nebuvo valomas, pripažino pati apeliantė (1 t. 30, 84 l.), kadangi nurodė, kad apliejimas įvyko dėl tirpstančio sniego vandens prasisunkimo per stogo konstrukcijas.
44. Be to, šiam atvejui netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintos Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės, kadangi sniegas nėra priskiriamas prie įvykių, dėl kurių šalis gali būti atleidžiama už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą.
45. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto stogo nesandarumo, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti namo stogą ir pan.
46. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
47. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neveikimas), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė.
Dėl įrodymų vertinimo
48. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes.
49. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
52. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
54. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
55. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 280 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, joms pagrįsti pateikta 2024 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita-faktūra, 2024 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteisiama 280 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Įteikti tretiesiems asmenims procesinius dokumentus (apeliacinės instancijos teismo 2025 m. vasario 25 d. teismo nutartį) paskelbiant viešai specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ iki tokio turinio pranešimą:
„Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-328-886/2025 pagal atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys I. F. (I. F.), B. L., D. J., D. M., I. M., G. (G.) G., O. I., J. G., M. L., L. L., O. R., R. G., O. B., E. Š., V. Š., V. K., L. C., J. B., G. V., M. Z., V. Z. (V. Z.), I. K., D. N., L. D., D. D., N. Ž., S. B., S. P., M. S., E. P., V. J., N. P., A. O., R. M., L. S., V. P. (V. P.), A. K., R. K., I. D., L. D., E. S., Ž. R., G. R., K. B., N. D., P. Š., R. N., S. N., A. K., Ž. K., S. C., E. Č., Ž. J., M. J., J. Č., E. A., R. D., L. M., V. M., M. L., R. B., A. B., A. S., P. R., R. K., I. Ž., R. Ž., A. D., O. D., M. B., A. B. (A. B.), K. K., S. K., M. K., S. D., V. S., G. S., A. S., E. K., A. P., D. (D.) I., M. B., I. U. (I. U.), A. R., J. K. (J. K.), O. K., V. N., G. B., A. B., D. Š., A. Š., V. Š., B. S. (B. S.), O. S., E. K., E. K., L. L., J. J., R. J., V. L., J. L.. Tretiesiems asmenims 2025 m. vasario 25 d. nutartis įteikiama viešo paskelbimo būdu. Tretieji asmenys informuojami, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (0 37) 490946“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė