Administracinė byla Nr. AS-118-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09781-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją, kuria pritarta Vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. teikimui Nr. VT-685 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucija).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundą atsisakė priimti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prie skundo pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, Teikimą dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo su Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucija: „Pritariu teikimui, konstatuoju pažeidimą ir neskiriu nuobaudos“.
Įvertinęs Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 3, 5, 6 dalių, 42 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 41 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad generalinis prokuroras dėl atlikto tarnybinio patikrinimo priima galutinį sprendimą, kurį įformina įsakymu, tuo tarpu rezoliucija, kurią pareiškėjas skundžia, yra procedūrinis elementas, kurio pagrindu generalinis prokuroras priima galutinį sprendimą – įsakymą.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašoma panaikinti rezoliucija nėra administracinis aktas, sukeliantis jam teisines pasekmes, tai yra tarpinis procedūrinis elementas, dėl kurio negali būti paduodamas skundas, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-657-789/2022). Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama analogiško pobūdžio administracinė byla Nr. A-824-629/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2020-6, kurioje prokurorė apskundė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimą pritarti teikimui ir pripažinti, jog prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, bet neskirti jam tarnybinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta analogiško pobūdžio administracinė byla Nr. eA-1713-556/2021, kurioje prokurorė apskundė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimą pritarti teikimui ir pripažinti, jog prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, bet neskirti jam tarnybinės nuobaudos. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje teigiama, kad pareiškėjo prašoma panaikinti generalinės prokurorės rezoliucija nėra administracinis teisės aktas, sukeliantis jam teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog jam buvo konstatuotas tarnybinis nusižengimas, 2022 m. gruodžio mėn. Generalinė prokuratūra jam neišmokėjo 700 Eur premijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisinius padarinius, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Pagal bendrą taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; ir kt.).
Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją, kuria pritarta Vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. teikimui Nr. VT-685 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“. Lietuvos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. lapkričio 15 d. teikime Nr. VT-685 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ esančioje Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. rezoliucijoje nurodyta: „Pritariu teikimui, konstatuoju pažeidimą ir neskiriu nuobaudos“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog sisteminė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad vien tarnybinio nusižengimo konstatavimas, neskiriant tarnybinės nuobaudos, gali turėti realią įtaką prokuroro materialiniams bei karjeros prokuratūros sistemoje interesams. Nepagrįsta būtų teigti, jog skundžiamas aktas – generalinio prokuroro rezoliucija, kuria pripažįstama, kad prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, bet neskiriama jam tarnybinė nuobauda – prokurorui akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Prokuroro profesinės karjeros siekis, kuris, be kita ko, susijęs su materialinėmis paskatomis, yra teisėtas interesas, gintinas teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, Administracinė jurisprudencija Nr. 30, 2015 m., 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-542-556/2018, 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-657-789/2022). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nukrypti nuo šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 15 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucijos yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis