Baudžiamoji byla Nr. 1-130-1048/2017
Proceso Nr. 1-01-1-48028-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.2
(S)


AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 2 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė,
sekretoriaujant Ilonai Digrylienei,
dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,
kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs 1976 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsavinimo, išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), apdailininku, teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs: 1) 2014 m. rugsėjo 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojamais; 2) 2015 m. rugsėjo 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais. 2016 m. spalio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
2017 m. rugsėjo 17 d. apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.01 promilės girtumas), konflikto metu, parvertęs ant sofos savo buvusią sutuoktinę I. B., sudavė delnu vieną smūgį į kairę veido pusę savo buvusiai sutuoktinei I. B., tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš asmenį, su kuriuo buvo susietas artimais ryšiais, nukentėjusiajai I. B. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. B. apklausiamas teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. ryte buvusi žmona I. B. pasikvietė jį į savo namus (duomenys neskelbtini), kur jie dviese išgėrė 0,5 l degtinės, vieną butelį sidro, bei pasigamino pietus. I. davus pinigų ir paprašius nupirkti cigarečių ir degtinės, jis pirkinius parnešė, abu parneštą butelį degtinės išgėrė kartu. Vėliau jis išėjo pas draugus padėti sunešti baldus, tačiau I trumposiomis žinutėmis vis kviečiant jį sugrįžti pas ją, jis nuėjo. Tuomet ir kilo konfliktas, nes I. B. jį koliojo visokiais žodžiais apie valandą, dėl ko jis nesusilaikė ir trenkė jai vieną kartą į kairę veido pusę, o ji jam perkando ranką. Tuomet jis pats išsikvietė policijos pareigūnus ir buvo išvežtas į komisariatą. Jis paaiškino su I. B. esąs pažįstamas apie aštuonerius metus, vienas pas kitą ateidavo, vienas kitam padėdavo, vedė bendrą ūkį. Dėl savo elgesio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pažadėjo ateityje šitaip nebesielgti. Šiuo metu dirba, moka lėšas vaikui išlaikyti, savarankiškai gyvena savivaldybės jam skirtame būste ir moka už jį mokesčius.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka M. B. kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.
Kaltinamojo M. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
2017 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2017 m. rugsėjo 17 d. 18 val. 05 min. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK) užregistruotą M. B. pranešimą, jog žmona perkando ranką. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) neblaivus M. B., kuriam nustatytas 3.01 promilės neblaivumas, naudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę I. B. (nustatytas 2.05 promilės neblaivumas), t. y. jis, atėjęs į buvusios sutuoktinės namus, norėjo su buvusia sutuoktine intymiai santykiauti. Nukentėjusiajai nesutikus intymiai santykiauti, jis vieną kartą rankos delnu smogė buvusiai sutuoktinei į veidą, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. I. B. gindamasi įkando buvusiam sutuoktiniui į kairės rankos plaštaką. Iškvietus GMP ekipažą M. B. į gydymo įstaigą vykti atsisakė, jis sulaikytas įvykio vietoje, uždarytas Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK areštinėje (b.l. 1).
2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuotas nukentėjusiosios I. B. pareiškimas, jos pirminiai parodymai dėl jai sukelto fizinio skausmo ir įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15).
Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. pas ją iš ryto atėjo buvęs sutuoktinis M. B., jis su savimi atsinešė butelį degtinės. Jį į savo namus įsileido ir kambaryje abu vartojo alkoholį. Išgertuvių metu, apie 16-17 val. Mindaugas, būdamas stipriai girtas, sėdėdamas fotelyje pradėjo prašyti su juo pasimylėti. Jai nesutikus jis klausinėjo, kodėl, pradėjo priekaištauti turint kitą vyrą. Priekaištaudamas jis atsistojo nuo fotelio ir, priėjęs prie jos, sėdinčios ant lovos, trenkė delnu į dešinę veido pusę. Nuo suduoto smūgio jai skaudėjo, liko paraudimas ant akies voko. Po to jis ją pastūmė ant lovos ir, ranka prispaudęs krūtinę, laikė, kad neatsikeltų iš lovos ir pasakė iškviesiąs policiją. Jai įkandus jam į ranką, kuria jis laikė ją prispaudęs, Mindaugas ją paleido. Atsitraukęs nuo jos Mindaugas atsisėdo ant fotelio ir išsikvietė policiją (b.l. 20-21).
Priedu (fotolentele) prie 2017 m. rugsėjo 19 d. nukentėjusiosios I. B. apklausos protokolo užfiksuotas I. B. padarytas sužalojimas – paraudimas dešinės akies voke (b.l. 20-22).
Iš policijos informacinės sistemos POLIS pranešimo ROIK 0117000523356 matyti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. 18 val. 05 min. užregistruotas M. B. pranešimas, jog buvusi žmona perkando ranką (b.l. 5-9).
Teismas, išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog M. B. 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3.01 promilės girtumas, konflikto metu parvertęs ant sofos savo buvusią sutuoktinę I. B., sudavė delnu vieną smūgį į kairę veido pusę savo buvusiai sutuoktinei I. B., tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš asmenį, su kuriuo buvo susietas artimais ryšiais – nukentėjusiajai I. B. sukėlė fizinį skausmą.
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją, kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių nekelia. Nukentėjusioji betarpiškai patvirtino, jog dėl M. B. suduoto smūgio į kairę veido pusę ji pajuto fizinį skausmą, paraudo dešinės akies vokas, kas užfiksuota ir aukščiau aptartame 2017 m. rugsėjo 17 d. jos apklausos protokole su priedu, todėl, pasitvirtinus ir tai aplinkybei, jog M. B. ir I. B. nors tarp jų santuoka nutraukta, tačiau iki įvykio gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, pripažintina, kad M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi M. B., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 6 punkto a), 8 dalis), padarė tyčinį nusikaltimą, yra pagrindas jį pripažinti recidyvistu ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad M. B. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – turi nuolatinį darbą ir gyvenamąją vietą, tačiau pažymėtina ir tai, kad jis jau dukart teistas už fizinio skausmo sukėlimą I. B. atžvilgiu, teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės rodo, kad M. B. linkęs smurtauti. M. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie psichikos sutrikimus ar priklausomybių ligas byloje nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, įgyvendinant teisingumo principą, atsižvelgiant į prokuroro siūlymą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. B. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Taipogi, įvertinus tai, kad M. B. analogišką nusikalstamą veiką to paties asmens atžvilgiu padaro jau trečią kartą ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo nuomone, tikslinga kartu su bausme, jos vykdymo laikotarpiu nustatyti jam draudimą lankytis I. B. gyvenamojoje vietoje (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojimus nevartoti alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu (BK 48 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 1 punktas, 6 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis M. B. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę M. B. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. 18 val. 30 min. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 18 val. 00 min. (2 paros) ir laikytina, kad M. B. yra atlikęs dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu ir įvertinus tai, jog nusikalstama veika padaryta smurtaujant artimoje aplinkoje, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, šis įpareigojimas teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Dėl prokuroro prašomos kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, pažymėtina, kad BK 721 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama nukentėjusį asmenį ateityje apsaugoti nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. susitikimo ir išgertuvių iniciatorė buvo pati nukentėjusioji I. B., kuri ir pasikvietė kaltinamąjį į svečius, jos prašymu ir lėšomis buvo pirktas alkoholis, išgertuvės taip pat vyko jos bute, o kilus konfliktui policiją savo iniciatyva iškvietė kaltininkas, o ne nukentėjusiąja pripažinta I. B.. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu negauta duomenų apie pačios I. B. nenorą bendrauti su M. B.. Todėl nagrinėjamos situacijos kontekste, įvertinus tai, jog kaltininkas ir nukentėjusioji turi atskirus gyvenamuosius būstus, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis nejaučia priešiškumo nukentėjusiajai, o priešingai – jos atsiprašė, ji jam atleido, be to jis neigiamai vertina savo veiksmus, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko nepilnametį vaiką, todėl manytina, jog ir neizoliuojant kaltinamojo nuo nukentėjusiosios, o nustačius draudimą lankytis nukentėjusiosios būste, įpareigojimą nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės tikslai bus pasiekti.
2017 m. rugsėjo 17 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti lankytis I. B. gyvenamojoje vietoje (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), bei įpareigoti nevartoti alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti lankytis I. B. gyvenamojoje vietoje (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), bei įpareigoti nevartoti alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Į paskirtą bausmę M. B. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. 18 val. 30 min. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 18 val. 00 min. (2 paras) ir laikyti, kad M. B. yra atlikęs dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, bei 722 straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti M. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti M. B., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Diržienė