Administracinė byla Nr. AS822-774/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01906-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailė Žalimienė (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
pareiškėjas AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra arba atsakovas) Užsienio prekybos departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 0060/10-UPD „Dėl AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijos susigrąžinimo ir baudos skyrimo“ (toliau – ir Pirmasis sprendimas) ir Agentūros Užsienio prekybos departamento direktoriaus 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 0067/10-UPD „Dėl AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijos susigrąžinimo ir baudos skyrimo“ (toliau – ir Antrasis sprendimas), ir priteisti iš Agentūros sumokėtą žyminį mokestį bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pareiškėjui atsisakius nuo skundo. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtai nutarčiai, teisme buvo gautas pareiškėjo AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ prašymas priteisti iš atsakovo turėtas 125 809,93 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas bei 200 Lt žyminį mokestį.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 11 025,44 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimus, priimdamas 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 0052/11-RRPD „Dėl sprendimų „Dėl AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijų susigrąžinimo ir baudų skyrimo Nr. 0060/10-UPD ir Nr. 0067/10-UPD panaikinimo“, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjo skundžiami abu sprendimai. Padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas administracine tvarka, atsakovo iniciatyva, todėl pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), pareiškėjui priteisė: 1) abiejose sujungtose bylose sumokėtą žyminį mokestį (200 Lt); 2) atstovavimo išlaidas: už pirmojo skundo surašymą 2 400 Lt, už antrojo skundo – 800 Lt (Rekomendacijų 2 ir 8.2 punktai); 3) už 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymo dėl bylų sujungimo bei 2 analogiškų prašymų dėl bylos sustabdymo (atidėjimo) surašymą – 192 Lt (Rekomendacijų 8.16 punktas); 4) už pateiktą paaiškinimą dėl atsakovo atsiliepimo dėl Pirmojo sprendimo panaikinimo, bei už paaiškinimą dėl atsiliepimo dėl Antrojo sprendimo panaikinimo – 192 Lt (Rekomendacijų 8.16 punktas); 5) už atstovavimą teismo posėdžiuose, vykusiuose: 2010 m. spalio 12 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. birželio 27 d., 2011 m. liepos 5 d. (viso - 66 minutės) – 96 Lt (Rekomendacijų 5, 8, 8.18, 9 punktai); 6) už vertimo paslaugas pagal sąskaitas faktūras OLS Nr. 003257 OLS Nr. 003296, VIA Nr. 3025, VIA Nr. 3144, VIA Nr. 3148, A Nr. 6812863, A Nr. 6812883 – 7 145,44 Lt.
Dėl pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų, susijusių su sprendimų apskundimo galimybių analize nurodė, kad jos nepriteistinos, kadangi tokios išlaidos įtrauktinos į išlaidas skundo surašymui. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti išlaidas, turėtas dėl informacijos iš Turkmėnistano valstybės institucijų gavimo 2010 m. lapkričio mėnesį, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, iš ko susidarė minėtos išlaidos (Rekomendacijų 8.17 punktas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu (teismui teiktų procesinių dokumentų vertimus į anglų kalbą, kad su jais susipažintų lietuvių kalbos nemokantis pareiškėjo įmonės vadovas). Teismas pabrėžė, kad kaip susijusios su bylos nagrinėjimu gali būti vertinamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tuo tarpu, procesinių dokumentų vertimai nebuvo ir neturėjo būti teikiami teismui, todėl nurodytų išlaidų nepripažino pagrįstomis ir pareiškėjui nepriteisė.
II.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo pateikta nuomone, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkino administracine tvarka, savo iniciatyva. Nurodo, kad Agentūra, baigusi administruoti pareiškėjo paraišką Nr. 5KR10106677 (2005 m. lapkričio 17 d.) ir paraišką Nr. 5KR10106367 (2005 m. lapkričio 3 d.) eksporto kompensacijai gauti, priėmė pareiškėjo skundžiamus sprendimus, kurie buvo priimti pagal bylose buvusius dokumentus, o tiksliau pagal 2006 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo Agentūrai pateiktos Turkmėnistano pataisytos importo deklaracijos Nr. 07320/17.15.5/001436 originalą, kuriame nurodytas produkto KN kodas- 1701 99100. Kadangi ruošiant paraiškos Nr. 5KR10106677 ir Nr. 5KR10106367 bylas archyvavimui, t. y. pakartotinai peržiūrėjus bylose esančius dokumentus, kilo įtarimas dėl AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos tikrumo, 2008 m. gegužės 15 d. Agentūros Užsienio prekybos departamentas raštu Nr. BR6-(13.18)-14369 „Dėl importo patvirtinimo“ kreipėsi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos su prašymu pateikti Turkmėnistano muitinės tarnybai paklausimą, kokiu KN kodu buvo importuotos prekės į šią šalį pagal gavėjo importo deklaraciją Nr. 07320/17.15.5/001436 ir ar buvo atlikti šios importo deklaracijos taisymai. 2008 m. birželio 17 d. iš Muitinės departamento gavo raštą Nr. 3B-20.2/02-5623 „Dėl prašymo Turkmėnistano muitinei pateikimo“, kuriame nurodyta, kad atsakovo Užsienio prekybos departamento 2008 m. gegužės 15 d. rašto pagrindu, buvo pateiktas paklausimas Turkmėnistano muitinės administracijai. 2008 m. spalio 13 d. Muitinės departamentas raštu Nr. 3B-20.2/02-9285 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad pakartotinai pateikė Turkmėnistano muitinės administracijai prašymą informuoti Lietuvos muitinės administraciją apie Turkmėnistano muitinės atliekamo tyrimo eigą. Nesulaukus atsakymo į minėtą paklausimą, atsakovas 2009 m. balandžio 9 d. raštu Nr. BR6-(13.22)-5329 „Dėl bendradarbiavimo vykdant Europos Sąjungos Bendrą žemės ūkio politiką“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją su prašymu diplomatiniais kanalais Turkmėnistano muitinės tarnybai pateikti paklausimą dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą fakto patvirtinimo pagal 2005 m. gegužės 17 d. importo deklaraciją Nr. 07320/17.15.5/001436, ir išsiaiškinti, ar importo deklaracijos duomenys buvo taisomi. Prie 2010 m. kovo 22 d. Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento gautame rašte „Dėl Turkmėnistano muitinės atsakymo“ Nr. (23.10.1 )-3-1492, buvo pridėtas Turkmėnistano ambasados Azerbaidžane pranešimas, jog importo deklaracijoje Nr. 07320/17.15.5/001436 taisymai nebuvo atliekami, ir pridėta importo deklaracijos kopija, kurioje nurodytas prekės KN kodas -1701 12900. Iš to seka, kad Agentūra, priimdama pareiškėjo skundžiamus sprendimus, vadovavosi jos turimais įrodymais. Tuo tarpu, būtent pareiškėjo iniciatyva, 2010 m. gruodžio 6 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjas pateikė papildomus naujus dokumentus (2010 m. rugsėjo 27 d. Lenkijos Respublikos ambasados Ašchabade notą Nr. 248/10 Turkmėnistano Respublikos užsienio reikalų ministerijai; 2010 m. spalio 4 d. Lenkijos Respublikos ambasados Ašchabade notą Nr. 253/10 Turkmėnistano Respublikos užsienio reikalų ministerijai; 2010 m. lapkričio 29 d. Turkmėnistano Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštą Nr. 08/78652 Lenkijos Respublikos ambasadai Ašchabade; 2010 m. gruodžio 3 d. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ atstovo raštą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos), t. y. byloje atsirado naujos aplinkybės, kurių Agentūra, priimdama ankstesnius sprendimus, nežinojo, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į visas nurodytas faktines aplinkybes, todėl formaliai išnagrinėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išvadas. Pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi pats vilkino procesą ir tik praėjus gana ilgam laikotarpiui nuo skundų pateikimo, t.y. po ketverių metų, bylos nagrinėjimui teikė naujus įrodymus. Jeigu pareiškėjas tinkamai ir laiku būtų informavęs, t.y. tinkamai atlikęs savo pareigas ir pateikęs visus būtinus dokumentus, įrodančius importo deklaracijos taisymą, teisminio ginčo apskritai nebūtų buvę, todėl mano, kad Agentūra neturėtų būti atsakinga už tokių pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti bei atsižvelgti į esmines faktines aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A66-1243-09, kadangi jos faktinės aplinkybės yra kitokios: atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, rėmėsi oficialia informacija, gauta iš Turkmėnistano muitinės tarnybos per Turkmėnistano ambasadą Azerbaidžane ir todėl jo priimti sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti. Todėl iš esmės pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas ne atsakovo, o paties pareiškėjo iniciatyva.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nesutinka su atsakovo pozicija, jog skundžiami sprendimai buvo grindžiami tuo metu Agentūros turima informacija ir todėl buvo teisėti ir pagrįsti. Kaip pareiškėjas nurodė skunduose, ginčijamus sprendimus priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, be to, atsakovas neturėjo teisės priimti skundžiamų Sprendimų remdamasis vien ta aplinkybe, jog nesutapo atsakovui pateiktoje pareiškėjo paraiškoje išmokėti eksporto kompensaciją bei baltojo cukraus siuntų importo deklaracijoje nurodyti prekių kombinuotosios nomenklatūros kodai. Nesutinka su atsakovo teiginiais, jog įrodymus, kurie buvo svarbūs skundžiamų sprendimų priėmimo metu, pareiškėjas pateikė tik šios administracinės bylos nagrinėjimo metu - pareiškėjas reagavo į visus atsakovo reikalavimus pateikti informaciją ir pateikė visus jo reikalaujamus dokumentus, todėl tinkamai vykdė savo pareigas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą bei į tai, jog tolesnis administracinės bylos nagrinėjimas neteko prasmės, atsisakė nuo skundo, todėl turi teisę šioje administracinėje byloje reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad atsakovo iniciatyva surinktų ir pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų (2010 m. gruodžio 20 d. atsakovo raštas Nr. BR6-(13.22)-9300 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir 2011 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštas Nr. (23.10.1)-3-3697 atsakovui) pagrindu atsakovas pripažino, jog pareiškėjui priklauso jam išmokėtos eksporto kompensacijos bei priėmė 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 0052/11-RRPD, kuriuo panaikino pareiškėjo skundžiamus sprendimus, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą savo iniciatyva. Nurodo, kad ginčas šioje administracinėje byloje buvo sąlygotas akivaizdžiai neteisėtų ir nepagrįstų skundžiamų sprendimų, o ne neva pareiškėjo laiku neatliktų arba netinkamai atliktų veiksmų (pareigų), kaip teigia atsakovas. Pažymi, jog administracinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, jog pareiškėjas nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas. Todėl, pareiškėjo nuomone, visos pareikalautos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir susijusios su nagrinėjama administracine byla, bei atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priteisė iš atsakovo 11 025,44 Lt atstovavimo išlaidų pareiškėjo naudai.
Pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi, pareiškėjui atsisakius nuo skundo, byla buvo nutraukta.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, byla buvo nutraukta nutartimi pareiškėjui atsisakius skundo dėl to, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimus priimdamas 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 0052/11-RRPD „Dėl sprendimų „Dėl AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijų susigrąžinimo ir baudų skyrimo Nr. 0060/10-UPD ir Nr. 0067/10-UPD panaikinimo“, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjo skundžiami sprendimai. Todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas atsakovo iniciatyva, administracine tvarka. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos teismo išlaidų atlyginimo priteisimui iš atsakovo.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui iš atsakovo priteistos nepagrįstai, kadangi atsakovas 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 0052/11-RRPD sprendimą, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjo skundžiami sprendimai priėmė byloje atsiradus naujoms aplinkybėms, kurių Agentūra, priimdama ankstesnius sprendimus, nežinojo, todėl rėmėsi oficialia įstaigai prieinamais informacija. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas visų faktinių aplinkybių in corpore, formaliai išnagrinėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išvadas ir todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta. Nurodė, kad pareiškėjas pernelyg ilgai delsė (beveik 4 metus), prieš suteikdamas reikšmingą informaciją, todėl jam turi tekti šios pasekmės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Nustatyta, kad atsakovas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 0052/11-RRPD „Dėl sprendimų „Dėl AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijų susigrąžinimo ir baudų skyrimo Nr. 0060/10-UPD ir Nr. 0067/10-UPD panaikinimo“, panaikino pareiškėjo skundžiamus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Užsienio prekybos departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 0060/10-UPD „Dėl AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijos susigrąžinimo ir baudos skyrimo“ ir Agentūros Užsienio prekybos departamento direktoriaus 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 0067/10-UPD „Dėl AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijos susigrąžinimo ir baudos skyrimo“. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas administracine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas savo veiksmais pašalino aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo iniciatyva ginčijami sprendimai buvo panaikinti ir pareiškėjo skundo reikalavimai įvykdyti. Todėl priešingai nei teigia atsakovas, vien ta aplinkybė, kad byla buvo nutraukta pareiškėjui atsisakius nuo skundo, nagrinėjamu atveju negali panaikinti proceso šalies teisės į patirtų išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Kitaip tariant, kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Pareiškėjas 2011 m. liepos 15 d. prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui kartu pateikė už teisines paslaugas išrašytas sąskaitas faktūras bei detalų bylinėjimosi išlaidų aprašymą (b. l. 138-157). Nurodyti rašytiniai dokumentai laikytini įrodymais, patvirtinančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskaičiavimą ir pagrindimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geruoju patenkino skundo reikalavimą, pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateiktus įrodymus ir pagrįstai pareiškėjui priteisė nurodyto dydžio bylinėjimosi ir susijusių teismo išlaidų atlyginimą. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo patirtų išlaidų priteisimo, netinkamai vertino pareiškėjo pateiktų bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą.
Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A66-1243-09. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS13-375/2008). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, laikytina, kad atsakovo gera valia pareiškėjo reikalavimas šioje administracinėje byloje patenkintas visa apimtimi ir esant tokioms aplinkybėms pareiškėjas reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo neprarado. Šios bylos situacija atitinka ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, todėl atsakovas už šias išlaidas turi būti atsakingas ir atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį taikė pagrįstai. Todėl nurodyti atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo vadovavimosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, laikytini nepagrįstais ir todėl atmestini.
Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išsamiai pagrįstas priteistų pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teisingai taikė ir aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio ir Rekomendacijų 5, 8, 9 punktų nuostatas, todėl su pirmosios instancijos bylinėjimosi ir kitų teismo išlaidų paskaičiavimu teisėjų kolegija sutinka. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog atsakovas privalo atlyginti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Antanas Ablingis |
| |
| Ričardas Piličiauskas |
| |
| Skirgailė Žalimienė |
| |