Administracinė byla Nr. I-28-243/2008
Bylos kategorija 1.9
Teismo procesinio sprendimo kategorija14.3,61
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Editai Mikalainienei, atsakovių atstovams advokatui Arūnui Ivanciui ir Indrei Mažonei, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Baškytei ir Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovui Algiui Urbaičiui, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G. A. ir A. A. atstovei advokatei Vidai Šeikienei, V. Paulionienės projektavimo firmos atstovei Virginijai Paulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, G. A., A. A., E. G., AB SEB Vilniaus bankui, V. Paulionienės projektavimo firmai dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimo Nr. T1-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos 2004-10-19 išduoto projektavimo sąlygų sąvado sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, 2005-01-12 išduoto projektavimo sąlygų sąvado ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pritaikant vasarnamiui, 2005-02-02 išduoto projektavimo sąlygų sąvado ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-11-08 išduoto statybos leidimo Nr. 63 sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į svečių namus, 2005-02-07 išduoto statybos leidimo Nr. 01 ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į svečių namus panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo:
1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimą Nr. Tl-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“,
2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-10-19 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą sandėlio rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini),
3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-01-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant vasarnamiui, esančiam (duomenys neskelbtini),
4) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-02-02 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini),
5) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-11-08 išduotą statybos leidimą Nr.63 sandėlio rekonstrukcijai į svečių namus, esančiam (duomenys neskelbtini),
6) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2005-02-07 išduotą statybos leidimą Nr.01 ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006-09-11 gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2006-09-07 raštą Nr. 6-444 su duomenimis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su Purvy(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimu ir neteisėta statinių statyba. Pažymi, kad nedelsdamas surinkęs ir įvertinęs papildomus duomenis, pagrindžiančius Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą informaciją, 2006-10-11 padavė teismui prašymą dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo, gindamas viešąjį interesą.
Prašyme nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimu Nr.Tl-198 patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos valstybės nuosavybė, kuris valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimis išnuomotas G. A. ir E. G. Suformuotame sklype yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso G. A., A. A. ir E. G.
Pareiškėjo teigimu, ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose neteisėtai numatyta, žemės sklype (duomenys neskelbtini) didinant užstatymo plotą rekonstruoti šiuos pastatus: 1) pagalbinį statinį - sandėlį, detaliajame plane pažymėtą Nr. 3, priklausantį E. G., pritaikant jį svečių namams; 2) neregistruotą ūkinį pastatą, pažymėtą Nr. 5, atlikus techninio projekto korektūrą, priklausantį G. A., pritaikant svečių namams; 3) ūkinį pastatą, pažymėtą Nr. 2, priklausantį E. G., pritaikyti vasarnamiui, pristatant priestatus - prieangį ir stoginę.
Pareiškėjas pažymi, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai funkcinei zonai. Nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. l-1244, jo režimas nustatytas 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais; schema įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas). Pažymi, kad planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje. Pagal schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai, schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente) XVIII numeriu pažymėta teritorija įvardinta kaip „Purvynės pietinės dalies apstatymo ir teritorijos tvarkymo“, kurios tikslas - atkurti urbanistinės struktūros visumą, kuri yra apsaugos objektas, ir surasti rezervų gyvenamajam fondui, o tam būtina parengti Purvynės pietinės dalies apstatymo ir sutvarkymo projektą kuriame reikia numatyti: 1) nukelti menkaverčius buvusios pionierių stovyklos pastatus, tame tarpe ir valgyklą, sutvarkyti rekreacinį mišką už kelio bei atkurti nuniokotus želdynus teritorijos viduje; 2) patikslinti senųjų posesijų ribas, atstatyti buvusius jų pastatus; 3) marių panoramą užtveriantį kanalizacijos vandens perpumpavimo stoties pastato architektūrą pertvarkyti taip, kad jis derėtų prie aplinkos arba esant galimybei, pastatą perkelti į neutralią vietą bei numatyti atlikti kitus veiksmus. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pagal Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinį „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ ginčo sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas, (detaliajame plane pažymėtas Nr. 1), ir sandėlis (pažymėtas Nr. 3), priskirti II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą, pastatams.
Pareiškėjas pažymi, jog pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos sprendinius detaliuoju planu formuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl detaliojo plano sprendiniai, kurie numato pagalbinio statinio-sandėlio ( Nr. 3), neregistruoto nebaigto statyti ūkinio pastato (Nr. 5) ir ūkinio pastato (Nr. 2) rekonstrukciją keičiant jų užstatymo plotą, nustatant rekonstruojamų pastatų aukštį iki 7,5 m., prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos 5 punktui, 4.1 punktui, 14 punktui, Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms bei Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje numatytoms tvarkymo priemonėms.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija 2004, Nr. 96-3539, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. l269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla ir užstatymo plėtotė plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (12 punktas). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose, (įstatymo Nr.l - 301 2001-12-04 redakcija Nr. IX - 628 galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o pagal įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.
Įgyvendinant Saugomų teritorijų įstatymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą kuris nustato specialius reikalavimus dėl projektavimo ir statybų šio parko teritorijoje. Šio teisės akto nuostatos nustato, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) reikalavimus (25 punktas), statinių priklausiniai gali būti statomi ne aukštesni kaip 5metrai (48.3 punktas).
Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro teigimu, atsakovės ginčijamu 2004-09-22 sprendimu Nr. Tl-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ pažeisti prašyme nurodytų teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos: Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos pagrindinių teiginių 5, 4.l, 14 punktai, Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos, Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje numatytos tvarkymo priemonės, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 12 punktai bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25, 48.3 punktai. Pareiškėjas prašo panaikinti neteisėtą iš esmės savo turiniu prieštaraujantį nurodytų teisės aktų imperatyvioms normoms ir reikalavimams Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimą Nr. Tl-198.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu statiniams (duomenys neskelbtini) atsakovė Neringos savivaldybės administracija 2004-10-19 E. G. patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą sandėlio rekonstrukcijai pritaikant jį svečių namams, 2005-01-12 E. G. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato pritaikymui vasarnamiui, 2005-02-02 G. A. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai, pritaikant svečių namams. Neringos savivaldybės architektūros skyrius 2004-11-08 E. G. išdavė statybos leidimą Nr. 63 sandėlio rekonstrukcijai į svečių namus, o 2005-02-07 G. A. išdavė statybos leidimą Nr. 01 ūkinio pastato rekonstrukcijai ir pritaikymui svečių namams. Nurodo, jog objektų – pastatų, detaliajame plane pažymėtų Nr. 3 ir Nr. 5, statybos darbai baigti, tačiau statinių pripažinimo tinkamais naudotis aktai nepasirašyti ir nepatvirtinti. Pareiškėjo teigimu, pripažinus, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimu Nr. T1-198 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) bei kitų teisės aktų nuostatoms, šio administracinio akto pagrindu priimti kiti administraciniai aktai taip pat pripažintini neteisėtais ir naikintini, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (b.l. 96-101) nurodo, jog su prašymu nesutinka. Atsikirtimą grindžia tuo, kad prašymas teismui paduotas praleidus Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Teigia, jog bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Pažymi, kad prašymas teismui paduotas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos. Pareiškėjas neprašo atnaujinti prašymo padavimo termino, todėl atsakovės prašo bylą nutraukti.
Atsakovės taip pat pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdamos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo valstybinę priežiūrą negalėjo vadovautis schema (generaliniu planu). Pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė įrodymų, jog dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų UNESCO yra pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai, todėl mano, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.
Atsakovių atstovai išdėstę tuos pačius atsikirtimą į prašymą pagrindžiančius argumentus prašo prašymą nepatenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (b.l. 92-93) nurodo, jog su prašymu sutinka.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą siūlo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2005-05-04 Kredito sutartimi Nr. 0460518070946-50 suteikė E. G. kreditą pastatų rekonstrukcijai, o E. G. įkeitė bankui rekonstruojamą sandėlį bei žemės nuomos teisę. Teigia, jog suteikto kredito lėšos jau yra išmokėtos ir panaudotos rekonstrukcijai, todėl jeigu būtų nuspręsta panaikinti pareiškėjo nurodytus teisės aktus ir atkurti iki ginčijamų aktų išdavimo buvusią padėtį, rekonstruoti pastatai turėtų būti grąžinti į pirminę padėtį, nugriaunant pristatytas dalis bei atkuriant nugriautas ir/ar išardytas konstrukcijas. Tokiu atveju būtų prarastos investuotos lėšos, sumažėtų įkeisto turto vertė, E. G. prievolės bankui liktų neužtikrintos ar nepakankamai užtikrintos ir būtų pažeisti ne tik E. G., bet ir banko, kaip sąžiningo kreditoriaus ir įkaito turėtojo, interesai. (b.l. 124-125)
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu) pareiškėjo prašymą siūlo patenkinti (b.l. 149-150).
Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai išdėstę tuos pačius argumentus, kuriuos prašyme nurodė pareiškėjas ir kuriais reikalavimą grindžia pareiškėjo atstovė, siūlo pareiškėjo prašymą patenkinti.
Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G. A. ir A. A. atstovė išdėsčiusi tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsakovės atsiliepime ir jų atstovai, siūlo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuotojo asmens V. Paulionienės projektavimo firmos atstovė architektė Virginija Paulionienės siūlo prašymą nepatenkinti, nes detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano sprendiniams.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Neringos savivaldybės taryba 2004-09-22 sprendimu Nr. Tl-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendinius ginčija, gindamas viešąjį interesą, pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras. Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimu Nr. Tl-198 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, nes detaliojo plano sprendiniuose numatytas neleistinas namų valdos (duomenys neskelbtini) sklype esančių pastatų: pagalbinio statinio - sandėlio (pažymėto plane Nr. 5) perstatymas keičiant jo užstatymo plotą ir pritaikant svečių namams, neregistruoto ūkinio pastato (pažymėto plane Nr. 3, nebaigta statyba), atlikus techninio projekto korektūrą, perstatymas keičiant jo užstatymo plotą ir pritaikant svečių namams, ūkinio pastato (pažymėto plane Nr. 4) pritaikymas vasarnamiui, pristatant priestatus - prieangį ir stoginę tuo keičiant jo užstatymo plotą ir neleistinai sklypo tvarkymo režimo reikalavimais nustatytas rekonstruojamų pastatų aukštis iki 7,5 m.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikintini skundžiamo detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius aktus: Neringos savivaldybės administracijos 2004-10-19 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą sandėlio rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini), 2005-01-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant vasarnamiui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2005-02-02 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-11-08 išduotą statybos leidimą Nr. 63 sandėlio rekonstrukcijai į svečių namus (duomenys neskelbtini), 2005-02-07 išduotą statybos leidimą Nr.01 ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams (duomenys neskelbtini).
Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir administracija atsikirtimą grindžia tuo, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir kad pareiškėjas neprašo terminą atnaujinti, be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, yra rekomendacinio pobūdžio, todėl yra negaliojanti ir negali būti taikoma sprendžiant šį ginčą. Atsikirtimą taip pat grindžia tuo, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.
Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos bei jų atstovų, trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB Vilniaus bankas, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G. A. ir A. A. atstovės bei trečiojo suinteresuotojo asmens V. Paulionienės projektavimo firmos atstovės atsikirtimų argumentai į pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimo Nr. Tl-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir kitų administracinių aktų panaikinimo pripažįstami nepagrįstais.
Dėl viešojo intereso gynimo
Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu. Lietuvos Respublikos ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą tai ginant. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl ši administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.
Dėl terminų paduoti teismui prašymą ( skundą)
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Atsakovėms keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą, spręstinas klausimas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momento tuo atveju, kai į teismą, gindamas viešąjį interesą, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipiasi prokuroras. Sprendžiant prokuroro prašymo padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės teisme klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007 ir kt.). Taigi, vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, tai turi padaryti per įmanomai trumpesnį laiką.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2006-09-11 gavo raštą Nr. 6-444, kuriame nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimas Nr. T1-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių ir žemės sklype neteisėtai pastatyti statiniai (b.l. 14-15). Pareiškėjas gavęs informaciją apie galimai padarytus teisės aktų pažeidimus ir spręsdamas dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti, jo manymu, neteisėti administraciniai aktai, privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktą informaciją. Pateikta informacija nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas pateikti ginčijamą sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą, duomenis apie žemės sklypą, statinius, jų savininkus ir naudotojus. Pareiškėjas turėdamas pakankamai duomenų, 2006-10-11 prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą. Pripažįstamas nepagrįstu atsakovių atstovų argumentas, jog terminas paduoti teismui prašymą praleistas, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai apie tariamus ginčijamų administracinių aktų pažeidimus buvo žinoma 2005-08-31 parengus pažymą Nr. V3-1.10-1132 „Apie Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos, susijusios su statybų plėtra nuo 2000 m., patikrinimo rezultatus“ (t. 2, b.l. 14-33). Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai įstatymu nesuteikta teisė kreitis į teismą su prašymu, kad būtų apgintas viešasis interesas ABTĮ 56 straipsnyje numatyta tvarka. Iš valstybinės saugomų teritorijos tarnybos atstovių paaiškinimų matyti, kad informaciją apie nustatytus patikrinimo metu galimus pažeidimus tarnyba perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, prašydama juos įvertinti teritorijų planavimo ir statybos įstatymų teisiniu aspektu. Būtent nurodyta institucija kreipėsi prašymu į prokurorą, galintį ginti viešąjį interesą. Terminas prašymui paduoti teismui skaičiuojamas ne nuo tada, kada nurodytoms institucijoms tapo žinoma apie administracinių aktų pažeidimus, o nuo tada, kada prokurorui tapo žinoma, kad yra pagrindas inicijuoti ginčą teisme dėl viešojo intereso gynimo. Iš byloje surinktų ir aptartų duomenų matyti, kad prokuroras duomenis surinko ir prašymą teismui padavė per įmanomai trumpą terminą, todėl konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas prašymo padavimo teismui terminas nepraleistas.
Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) teisėtumo ir taikymo bei kitų teisės aktų taikymo sprendžiant šį ginčą
Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam Teismui konstatavus šį faktą, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.
Iš ginčo detaliojo plano medžiagos matyti, kad detaliojo plano užduotyje nurodyti planavimo tikslai : numatyti pastato vakarinės dalies rekonstrukciją, didinant užstatymo plotą ir pritaikant vasarnamiui, nustatyti ir įteisinti atliktus procedūrinius veiksmus, sklypo ribas, tvarkymo režimą, architektūrinius urbanistinius apribojimus. Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) numatyta, didinant užstatymo plotą rekonstruoti ne vieną, o kelis pastatus: 1) pagalbinį statinį - sandėlį, detaliajame plane pažymėtą Nr. 3, priklausantį E. G., pritaikant jį svečių namams; 2) neregistruotą ūkinį pastatą, pažymėtą Nr. 5, atlikus techninio projekto korektūrą, priklausantį G. A., pritaikant svečių namams; 3) ūkinį pastatą, pažymėtą Nr. 2, priklausantį E. G., pritaikyti vasarnamiui, pristatant priestatus - prieangį ir stoginę. Iš detaliojo plano esamos padėties brėžinio ir pagrindinio brėžinio matyti, kad didinami statinių užimto žemės ploto matmenys, perstatomų statinių plotas padidėja beveik du kartus : rekonstravus E. G. sandėlį į vasarnamį – 94 m2 ( buvęs plotas- 56,63 m2), rekonstravus G. A. ūkinį – 90 m2 ( buvęs plotas – 59,55 m2). Rekonstruotų pastatų aukštis numatytas iki 7,5 m. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo ( 2001 m. lapkričio 8 d. Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 18 dalies nuostatas toks statinių perstatymas negali būti laikomas statinio rekonstravimu. Įstatyme apibrėžta statinio rekonstravimo sąvoka. Tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus ( antstatus) ar nugriauti dalį esamų, nedidinat statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį, kai priestato patalpų plotų suma negali būti didesnė kaip 10 procentų, už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Iš ginčo detaliojo plano sprendinių matyti, kad akivaizdžiai padidėjo perstatomais statiniais užimtas žemės plotas ir pačių statinių plotas, todėl detaliojo plano sprendinių nuostata, kad statiniai rekonstruojami neatitinka Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme numatytos rekonstruojamų statinių sąvokos. Rekonstruojamais statiniais šie statiniai negali būti laikomi, nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad senieji statiniai buvo nugriauti ir pastatyti nauji statiniai.
Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai, schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente) XVIII numeriu pažymėta teritorija įvardinta kaip „Purvynės pietinės dalies apstatymo ir teritorijos tvarkymo“, kurios tikslas - atkurti urbanistinės struktūros visumą, kuri yra apsaugos objektas, ir surasti rezervų gyvenamajam fondui, o tam būtina parengti Purvynės pietinės dalies apstatymo ir sutvarkymo projektą kuriame reikia numatyti: 1) nukelti menkaverčius buvusios pionierių stovyklos pastatus, tame tarpe ir valgyklą, sutvarkyti rekreacinį mišką už kelio bei atkurti nuniokotus želdynus teritorijos viduje; 2) patikslinti senųjų posesijų ribas, atstatyti buvusius jų pastatus; 3) marių panoramą užtveriantį kanalizacijos vandens perpumpavimo stoties pastato architektūrą pertvarkyti taip, kad jis derėtų prie aplinkos arba esant galimybei, pastatą perkelti į neutralią vietą bei numatyti atlikti kitus veiksmus. Pagal Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinį „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ ginčo sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas, (detaliajame plane pažymėtas Nr. 1), ir sandėlis (pažymėtas Nr. 3), priskirti II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą, pastatams. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu formuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl detaliojo plano sprendiniai, kurie numato pagalbinio statinio-sandėlio ( Nr. 3), neregistruoto nebaigto statyti ūkinio pastato (Nr. 5) ir ūkinio pastato (Nr. 2) rekonstrukciją keičiant jų užstatymo plotą, nustatant rekonstruojamų pastatų aukštį iki 7,5 m., prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos 5 punktui, 4.1 punktui, 14 punktui, Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms bei Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje numatytoms tvarkymo priemonėms, draudžiančioms vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus, keisti posesijų ribas. Ginčijamas detalusis planas parengtas nesant parengtų Purvynės pietinės dalies apstatymo ir sutvarkymo projekto bei apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinio projekto, kurie turėjo būti parengti pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano XIV, XV, XVIII punktuose išdėstytus sprendinius. Žemės sklypas išsidėstęs buvusio Purvynės kaimo centrinėje dalyje, kopų papėdėje prie pat marių, todėl neleistinai užstačius žemės sklypą statiniais užtveriama Kuršių marių, kopų panorama.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams.
Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu konstatuojama, jog detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai –galimybė statyti naujus, o ne rekonstruoti esamus pastatus – neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimams, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio) plano sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams, nes vietoje statinių rekonstrukcijos ir nugriovimo sutankintas vertingiausios gyvenvietės dalies užstatymas pastatais, iškreipta užstatymo struktūra saugomos Nidos gyvenvietės, kuriai suteiktas kultūrinių vietovės statusas.
Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose (įstatymo Nr.l - 301 2001-12-04 redakcija Nr. IX - 628 galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu). Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o pagal įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.
Atsakovė Neringos savivaldybės taryba, patvirtinusi ginčijamu sprendimu detalųjį planą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad detaliojo plano sprendimai neturi prieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams (2004-02-07 įstatymo Nr. IX-1962 redakcija).
Pripažįstami nepagrįstais atsakovių trečiųjų suinteresuotųjų asmenų bei jų atstovų argumentai, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1369 bei kitų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė. Tiek atsakovėms, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl manytina, kad sąmoningai buvo ignoruojami teisės aktų reikalavimai.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka to teisinio režimo, kuris yra numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys, deklaruodami iš esmės teisėtą tikslą sutvarkyti aplinką ir įrengti patalpas poilsio paskirčiai ir rekreacijai, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatyto draudimo statyti naujus, o ne rekonstruotus statinius, atitinkančius Statybos įstatyme jiems keliamus reikalavimus. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006). Ginčo sprendimui šioje byloje reikšmės neturi, kad ginčijami administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti ir kad jų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja neteisėti teisiniai santykiai, nes negalima ignoruoti pačios teisės prasmę. Priešingai vertinant padarytus pažeidimus, susidarytų situacija, kai neteisėti veiksmai sukurtų teises, dėl kurių iš esmės kistų saugomos teritorijos apsaugos teisinis režimas ne teisės aktų nustatyta tvarka.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Tokių pat (analogiškų) bylų skirtingas sprendimas reikštų Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių bylų teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs analogišką administracinę bylą Nr. A10-1534/2007 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje išdėstė tuos pačius teisės taikymo pricipus, kurie taikomi sprendžiant ginčą šioje byloje.
Visapusiškai ištyrus visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimu Nr. Tl-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prokuroro prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, Neringos savivaldybės administracija 2004-10-19 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą sandėlio rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini); 2005-01-12 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant vasarnamiui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2005-02-02 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2004-11-08 išdavė statybos leidimą Nr.63 sandėlio rekonstrukcijai į svečių namus, adresu (duomenys neskelbtini); 2005-02-07 išdavė statybos leidimą Nr.01 ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, adresu (duomenys neskelbtini). Konstatavus, kad Neringos savivaldybės tarybos Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimas Nr. T1-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas ir naikintinas, kartu naikintini šio sprendimo pagrindu priimti ginčijami administraciniai aktai, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prokuroro prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85- 89 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
patenkinti pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą,
panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimą Nr. T1-198 „Dėl žemės klypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“,
panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-10-19 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą sandėlio rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini),
panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-01-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant vasarnamiui, esančiam (duomenys neskelbtini),
panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-02-02 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, esančiam (duomenys neskelbtini);
panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-11-08 išduotą statybos leidimą Nr.63 sandėlio rekonstrukcijai į svečių namus, adresu (duomenys neskelbtini),
panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2005-02-07 išduotą statybos leidimą Nr.01 ūkinio pastato rekonstrukcijai pritaikant svečių namams, adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam teismui paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Teisėjai Vida Stonkuvienė
Irena Stulpinienė
Remigijus Arminas