Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-02][nuasmeninta nutartis byloje][TA-27-502-2016].docx
Bylos nr.: TA-27-502/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 288719620 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Atsisakymas priimti skundą
kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų
kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Kiti proceso įstatymų aiškinimo ir taikymo atvejai

Administracinė byla Nr. TA-27-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05544-2014-8

  Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, priėmimo klausimą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:  1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 1D-8179 (11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

 

II.

 

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. sausio 11 d. gautas (išsiųstas 2016 m. sausio 6 d., pašto spaudas ant voko) pareiškėjo K. V. apeliacinis skundas, kuriame prašoma, teismui pripažinus, kad terminas paduoti apeliacinį skundą praleistas, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2015 m. gruodžio 23 d. neregistruota pašto siunta, todėl sprendimas jam nebuvo įteiktas pasirašytinai. Teismo sprendimą pareiškėjas rado pašto dėžutėje tik 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. likus 5 dienoms iki apskundimo termino pabaigos, todėl negalėjo laiku realizuoti savo teisės į sprendimo apskundimą, kadangi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo nedarbo dienos. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Šiuo atveju pareiškėjo teisę įgyvendinti savo teises sutrukdė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. ilgas šventinių ir nedarbo dienų laikotarpis. Mano, kad nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, yra svarbios.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. gruodžio 22 d. (b. l. 5456), todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2016 m. sausio 5 d. įskaitytinai. Pareiškėjas apeliacinį skundą, kuriame taip pat prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. sausio 6 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti teigia, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog teismo sprendimas jam buvo išsiųstas neregistruota pašto siunta, laišką jis pašto dėžutėje rado tik 2015 m. gruodžio 31 d., likus iki apskundimo termino pabaigos tik 5 dienoms, todėl negalėjo laiku realizuoti savo teisės į sprendimo apskundimą, kadangi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo nedarbo dienos.

Pirmiausiai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 93 straipsnio nuostatas, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gruodžio 22 d. Pažymėtina, kad sprendimas pareiškėjui, kaip matyti iš byloje esančio lydraščio (b. l. 58), išsiųstas 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjo skunde ir prašyme (b. l. 51–52) nurodytu adresu, t. y. per ABTĮ nustatytą 3 dienų terminą, ir Klaipėdos pašte gautas 2015 m. gruodžio 29 d. Teismo sprendime yra aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas ir termino skaičiavimo tvarka, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pažymėtina, jog ABTĮ nėra nustatyta, kad teismo sprendimas proceso dalyviams būtų siunčiamas registruota pašto siunta ir įteiktas pasirašytinai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmuo, būdamas pakankamai aktyvus ir rūpestingas, žinodamas teismo sprendimo apskundimo terminus, privalo pats ar per savo įgaliotą atstovą, aktyviai domėtis teismo sprendimu ir rūpintis jo nuorašo gavimu (žr., LVAT 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-13-502/2015). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų domėjęsis, kada teismo sprendimas jam bus išsiųstas ir kada bus įteiktas. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 7 d. prašyme (kuris teisme gautas 2015 m. spalio 12 d.) prašė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o procesinius dokumentus pageidavo gauti adresu Švyturio g. 6-32, Klaipėda, todėl turėjo pareigą domėtis iškelta administracine byla bei procesinių dokumentų gavimu.

Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2016 m. sausio 6 d., t. y. vieną dieną praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015). Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju maža apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo trukmė, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą šį terminą atnaujinti, kadangi kitos pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Pareiškėjas teigia, kad jis laišką pašto dėžutėje rado 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau, kaip matyti iš pašto žymos ant voko, pašte laiškas gautas 2015 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, šiuo atveju turėjo domėtis sprendimo gavimu. Aplinkybė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo šventinis laikotarpis, todėl negalėjo realizuoti savo teisių, savaime negali būti vertinama kaip aplinkybė, sutrukdžiusi pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą paruošti ir išsiųsti apeliacinį skundą teismui. Šiuo atveju pareiškėjas galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog apeliacinį skundą parengtų ir išsiųstų teismui nustatytu terminu, tačiau per ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo teisių gynimu. Nors pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido nežymiai (1 diena), tačiau, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką ši aplinkybė pati savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, nes nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai ir tuo sukėlė sau neigiamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos objektyviais duomenimis pagrįsti svarbią aplinkybę, kuria grindžia termino praleidimą, t. y. jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo nedarbo dienos, todėl negalėjo laiku pateikti apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo galimai pažeistas teises gynė per atstovus, kadangi tiek skunde teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, jog bylą ves pats, advokatas jo neatstovaus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas, gavęs teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą, turėjo pakankamai laiko per ABTĮ nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti svarbias termino praleidimo priežastis, nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis ir galbūt kilę sunkumai apribojo pareiškėjo galimybę efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių ar atsitiktinių aplinkybių, o nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.), dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

 

       Teisėjai                            Laimutis Alechnavičius

 

                                  Artūras Drigotas

 

                            Dalia Višinskienė


Paminėta tekste:
  • TA-13-502/2015
  • AS-382-822/2015
  • AS-1144-556/2015