Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-606/2022
Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32633-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.5.; 1.1.9.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,
dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G.,
gynėjui advokatui Algirdui Plataunai,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Z. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „BMW 5er Reihe“ bei skirti švelnesnę poveikio priemonę – netaikyti automobilio konfiskacijos.
2.1. Apeliantas supranta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo diskrecijos teisė konfiskuoti automobilį ar ne, tačiau jis prašo įvertinti visus proporcingumo kriterijus, objektyviai įvertinti visas įvykio aplinkybes, tai, kad buvo atsitiktinis atvejis, kad jis nesukėlė jokio eismo įvykio ir kitam asmeniui nepadarė nei turtinės, nei neturtinės žalos, savo kaltę visiškai pripažino ir pripažįsta, tikrai nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena dėl savo tokio poelgio ir jį vertina labai kritiškai, teigia, kad jam didžiulė gėda dėl tokio savo elgesio, supranta savo veiksmų žalą. Taip pat prašo įvertinti tai, kad jis yra pensininkas, dėl jam taikomo už šią veiką automobilio konfiskavimo praras darbą, ir jokio kito automobilio jau neturi galimybės įsigyti, taip pat įvertinti sudėtingą jo sveikatos būklę ir kitas būtinas aplinkybes. Apelianto nuomone, įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, objektyviai nėra visai teisinga ir sąžininga konfiskuoti jo automobilį, vietoje automobilio konfiskacijos galėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – teismo nustatyto dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ar būtų paskirta teismo nustatyta dalies automobilio vertės konfiskacija.
2.2. Apelianto teigimu, jis neturi polinkio nepaisyti viešosios tvarkos ir Kelių eismo taisyklių. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. kad jis niekada nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, niekada nebuvo ir nėra baustas administracine tvarka, taip pat nebuvo teistas. Jis yra pensininkas, turi didelių sveikatos problemų, yra operuotas dėl juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvaržos, dėl šių sveikatos problemų jam sudėtinga judėti. Šiuo metu problema atsinaujina, vargina kojų pėdų tirpimas ir nejautra, epizodiniai juosmens skausmai, paskirtos ir atliktos procedūros rezultatų nedavė, be to, serga astma, diagnozuotas klausos nervo pažeidimas, dėl to beveik prarado klausą, kankina lėtinis rinitas. Dėl to, kad pastoviai tenka pirkti brangiai kainuojančius vaistus, periodiškai keisti klausos aparatus, o pensija nedidelė (apie 550 eurų), jis dar yra priverstas dirbti. Konfiskavus automobilį, jis praranda galimybę dirbti, nes iki veikos padarymo turėjo tokį darbą, kad važiuodamas į darbą privalėjo vežtis kompiuterį ir bent tris įrankių dėžes. O dabar neturint automobilio, atlikti sutartus darbus įmonėje yra labai sudėtinga. Kol kas panaudojo dalį jam priklausančių atostogų, naudojasi draugų pavėžėjimo pagalba, taksi paslaugos šiuo atveju jam per brangios. Iki šiol šeimoje naudojosi vienu jo turimu automobiliu, tačiau nesant galimybės juo disponuoti, žmona negali jo nuvežti į darbą. Viešojo transporto maršrutų iki darbovietės nėra. Esant tokiai padėčiai, darbdavys visai nesuinteresuotas išlaikyti darbuotoją, negalintį operatyviai atlikti savo pareigų, juolab, dar ir pensininką. Naujo automobilio pirkimas jam finansiškai per didelė našta, to padaryti negalės.
2.3. Nors BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliantas prašo jo atvejį vertinti kaip išimtinį, nes konfiskavimo taikymas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Konfiskuotinas automobilis įvertintas 11 550 eurų, todėl taikant automobilio konfiskaciją, jis yra baudžiamas griežtesne sankcija negu būtų nuteistas už šį nusikaltimą, paskiriant baudos dydį. Apelianto nuomone, jam priklausiančio automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra neproporcinga (neadekvati) teisingumo principą pažeidžianti poveikio priemonė, akivaizdžiai neatitinkanti įstatymų leidėjo siekiamų tikslų ir jį suvaržytų akivaizdžiai labiau, negu reikalinga bausmės tikslams pasiekti. Automobilio konfiskavimas yra perteklinė priemonė, akivaizdžiai labiau jį suvaržanti negu to reikėtų bausmės tikslams pasiekti. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad paskyrus jam baudžiamąją poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – jis ir taip neturi galimybės vairuoti transporto priemones. Mano, kad vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, nebūtų sąžininga konfiskuoti automobilį ar visą šio automobilio vertę – 11 550 eurų.
2.4. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliantas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – naikintinas, skiriant švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „BMW 5er Reihe“ bei skirti švelnesnę poveikio priemonę.
7. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.
9. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).
10. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konfiskavo Z. G. priklausantį automobilį „BMW 5er Reihe“, kurį Z. G. vairuodamas, būdamas neblaivus, padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo pripažintas kaltu, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, motyvuodamas tuo, kad Z. G. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, jis elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, kad yra neblaivus, be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti reikšmės taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimoms neigiamoms pasekmėms jam ir / ar aplinkiniams. Teismas vertino, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita Z. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Z. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus būtų pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju, nors Z. G. nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, tačiau jis anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, ir šios aplinkybės sudaro pagrindo daryti išvadą, kad Z. G. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, jis dėl savo elgesio išgyvena ir padarė teigiamas išvadas bei ateityje analogiškų nusikalstamų veikų nedarys, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nepadarė, yra garbingo amžiaus, pensininkas, turi didelių sveikatos problemų, susijusių su stuburu, buvo operuotas (t. 2, b. l. 5), tačiau vis dar dirbantis dėl pajamų, susijusių su sveikatos problemų gydymu, trūkumo, todėl automobilio konfiskavimas Z. G., kaip pensininkui ir turinčiam sveikatos problemų, suprantančiam savo veiksmų padarinius, būtų neproporcinga priemonė prevenciniam tikslui pasiekti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, vertindamas šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą Z. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, daro išvadą, jog šiuo atveju siekiamus prevencinius tikslus užtikrins bei atgrasys Z. G. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviam, iš Z. G. išieškojus konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur.
12. Taip pat, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju konfiskavus tik dalį konfiskuotino automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, tikslinga paskirti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), bei, atsižvelgus į tai, kad Z. G., nors ir dirba, bet yra pensininkas, turi sveikatos problemų, nustatytinas artimas minimaliam įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis – 20 MGL (BK 71 straipsnio 1 dalis).
13. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendis keistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirta Z. G. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš Z. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio pinigų sumą valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Z. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) (20 MGL) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Daiva Jazbutienė
Edita Lapinskienė
Linas Pauliukėnas