Civilinė byla Nr. 2-1058-613/2014

Proceso Nr. 2-06-3-14473-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija

44.2.4.1.; 73.2.5.; 116.1. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja G. S., sekretoriaujant S. Ž., dalyvaujant ieškovo atstovui G. V., atsakovo atstovui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo  S. I. AS ieškinį atsakovui UAB „Vitės valdos“, dėl turtinės žalos priteisimo,

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vitės valdos“ dėl 2252,00 Lt turtinės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu. Nurodė, kad ieškovas  2010-05-26 su J. P. sudarė  Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, kuria patvirtino draudimo polisą Nr. 220 0010895. Šia draudimo sutartimi buvo apdraustas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas gavo pranešimą, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu 2011-01-04 buto lubos ir sienos buvo užlietos dėl namo lietvamzdžiuose susikaupusio vandens pertekliaus. Atlikęs žalos administravimo veiksmus ieškovas draudėjai J. P. išmokėjo 2252 Lt draudimo išmoką apgadintų lubų ir sienų remonto išlaidoms atlyginti. Vadovaujantis LR CK 6.1015 str.1d. išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 str.1d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma įtvirtina griežtąją civilinę atsakomybę, tai yra civilinę atsakomybę be kaltės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-616 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirta UAB „Vitės valdos“. Taigi daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo perduotas valdyti. Pagal nuostatų 4 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys-įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus  reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius taip pat privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ( eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Kaip patvirtina atsakovo 2011-01-10 raštas Nr. 12 žala draudėjos butui atsirado dėl to, kad naktį užšalęs vanduo lietvamzdžiuose dieną atšilo ir persiliejo nuo didelio kiekio vandens, ko pasekoje buvo aplietas butas. Tuo tarpu atsakovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administravimą-užtikrinti lietvamzdžių pralaidumą, kad jais tekantis vanduo neužšaltų, o nesant galimybės to padaryti-laiku pašalinti lietvamzdžiuose susikaupusį vandenį. Kaip daugiabučio namo administratorius atsakovas privalėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti žalos, o to nepadaręs atsakovas rizikavo, nes  suprato ir turėjo suprasti, kad nepakankamas lietvamzdžių pralaidumas žiemos metu yra rizikingas ir gali sukelti žalą. Atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus pastato valdytojo įsipareigojimus, elgėsi aplaidžiai ir nepakankamai rūpestingai, kadangi lietvamzdžiuose susikaupusį ledą pašalino tik po 2011-01-04 draudžiamojo įvykio Prašo teismo priteisto iš atsakovo 2252,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Vitės valdos“ su pateiktu ieškiniu visiškai nesutinka. Nurodė, kad pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pagal Pavyzdinių nuostatų 5.3 p. viena iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Iš esmės analogiškos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pareigos yra nurodytos ir įvykio metu galiojusiuose Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintuose Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose. Daugiabučio namo lietvamzdžiai ir lietaus latakai yra atitinkamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, kurių techninę priežiūrą vykdo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" tinkamai vykdė ir vykdo namo lietvamzdžių ir lietaus latakų techninę priežiūrą. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, rodančių, kad (duomenys neskelbtini), butas buvo užlietas dėl kokių nors Namo lietvamzdžių (lietaus latakų) defektų ar trūkumų. Priešingai, yra akivaizdu, kad minėtą užliejimą sąlygojo greitai besikeičiantys gamtiniai (klimatiniai) procesai (sniegas, šaltis, atlydys). Gamtos reiškiniai laikytini nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. l d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. l d. numatytos aplinkybės (nenugalimos jėgos aplinkybės arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Pabrėžtina, kad nėra Lietuvos Respublikos ar Klaipėdos miesto savivaldybės teisės aktų, nustatančių, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus privalo tikrinti (apžiūrėti) kas dieną ar net kelis kartus per dieną. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" priede pateikiamą Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip l kartą per mėnesį. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos", vykdydama savo kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas laikėsi ir laikosi Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės teisės aktų, ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų patikrinimus (stebėjimus) atlieka laikydamasi teisės aktų nustatyto periodiškumo (pridedamas Namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo išrašas, iš kurio matyti, kad Namo stebėjimai iki įvykio buvo vykdomi kiekvieną mėnesį). Neeiliniai daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimai (apžiūros) atliekamos pagal daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininko pranešimą. Daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo (stebėjimo) metu uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" turi atlikti ir atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti, tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę. Namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimo metu, įvykusio 2010 m. gruodžio mėnesį, jokių problemų, susijusių su Namo lietvamzdžiais (lietaus latakais) nebuvo nustatyta, ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų nusiskundimų dėl Namo lietvamzdžių (lietaus latakų) iki (duomenys neskelbtini), buto užliejimo nebuvo gauta. Be to, prasidėjus apliejimui, UAB „Vitės valdos" atstovai iš karto atvyko į vietą, atliko neeilinę statinio apžiūrą ir nustatė, kad namo inžinerinė įranga ir bendro naudojimo konstrukcijos yra tvarkingos ir vandens prabėgimui įtakos neturi (pridedamas statinio apžiūros aktas). Pažymėtina, kaip jau minėta vanduo ėmė kauptis ne dėl lietvamzdžių defektų, o dėl susikaupusio ledo, kurį reikėjo mechanikai pašalinti, o ledo pašalinimas iš lietvamzdžių nepriskiriamas administratoriaus funkcijai (priskiriamas varveklių ir sniego pašalinimas nuo bendro naudojimo objektų). Ieškovo teiginys, kad administratorius turėjo užtikrinti lietvamzdžių pralaidumą taip pat nepagrįstas, nes lietvamzdžiai buvo pagaminti pagal projektą dar iki namo administravimo ir jų pralaidumas buvo tinkamas, nes jokių susikaupusių šiukšlių nebuvo. Taigi, šiuo atveju uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" atliko viską, ką galėjo ir turėjo atlikti, todėl nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei dėl užliejant (duomenys neskelbtini), butą padarytos žalos atsirasti. Dėl UAB „Vitės valdos" civilinės atsakomybės. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" civilinė atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą ir atitinkamai pareiga atlyginti nuostolius atsirastų, jeigu būtų nustatytos visos uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. l d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas ir jį privalo įrodyti ieškovas. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" atliko visus veiksnius, kurių atlikimo iš jos kaip daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus gali būti reikalaujama. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" tinkamai vykdė Namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ir (duomenys neskelbtini), buto užliejimą sąlygojo ne netinkamas uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" pareigų vykdymas, o gamtiniai reiškiniai kaip nenugalimos jėgos aplinkybės. Taigi, konstatuotina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" veikė teisėtai, nepažeidė atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių ir šioje situacijoje atliko visus veiksnius, kuriuos ji tokioje situacijoje privalėjo ir galėjo atlikti, todėl uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" veiksmų (neveikimo) neteisėtais pripažinti nėra pagrindo. Žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. l d. apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal minėtą apibrėžimą žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų pasekmė. (duomenys neskelbtini), buto savininkė, užliejus butą patyrė nuostolių, ir ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką dėl užliejus butą padarytos žalos, patyrė išlaidų, tačiau šie nuostoliai (išlaidos) priežastiniu ryšiu nėra susiję su uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Analizuojant uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" veiksmų ir kilusių padarinių priežastinį ryšį, pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovas, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" atliko visus veiksmus, susijusius su Namo technine priežiūra, šie veiksmai buvo atlikti tinkamai ir negalėjo sąlygoti nuostolių atsiradimo. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir savo pareigas, susijusias su Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu, vykdė tinkamai. (duomenys neskelbtini), buto užliejimą sąlygojo nenugalimos jėgos aplinkybės, o ne uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" netinkamas pareigų vykdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės yra pagrindas civilinės atsakomybės netaikymui arba atleidimui nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos", vykdydamas Namo techninę priežiūrą, veikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir atliko visus veiksmus, būtinus tinkamam jos kaip Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pareigų įvykdymui, todėl tai neabejotinai rodo tokį uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" rūpestingumą ir atidumą, kokio atitinkamomis sąlygomis buvo galima iš jos reikalauti. Kadangi uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" veikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ji negali būti pripažinta kalta ir atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius. Kadangi nėra uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas priteisti 2252,00 Lt dydžio pinigų sumą laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir netenkintinas.

Ieškinys atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas  2010-05-26 su J. P. sudarė  Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, kuria patvirtino draudimo polisą Nr. 220 0010895. Šia draudimo sutartimi buvo apdraustas (duomenys neskelbtini). Ieškovas gavo pranešimą, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu 2011-01-04 buto lubos ir sienos buvo užlietos dėl namo lietvamzdžiuose susikaupusio vandens pertekliaus. Atlikęs žalos administravimo veiksmus ieškovas draudėjai J. P. išmokėjo 2252 Lt draudimo išmoką apgadintų lubų ir sienų remonto išlaidoms atlyginti. Ieškovas remiasi  LR CK 6.1015 str.1d.  ir CK 6.266 str.1d. jog  žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl kitokių jų trūkumų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-616 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirta UAB „Vitės valdos“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. l d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. l d. numatytos aplinkybės (nenugalimos jėgos aplinkybės arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. l d. apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal minėtą apibrėžimą žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų pasekmė. (duomenys neskelbtini), buto savininkė, užliejus butą patyrė nuostolių, ir ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką dėl užliejus butą padarytos žalos, patyrė išlaidų, tačiau šie nuostoliai (išlaidos) priežastiniu ryšiu nėra susiję su uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Analizuojant uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" veiksmų ir kilusių padarinių priežastinį ryšį, pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovas, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" atliko visus veiksmus, susijusius su Namo technine priežiūra, šie veiksmai buvo atlikti tinkamai ir negalėjo sąlygoti nuostolių atsiradimo. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos" jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir savo pareigas, susijusias su Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu, vykdė tinkamai(duomenys neskelbtini), buto užliejimą sąlygojo nenugalimos jėgos aplinkybės, o ne uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos" netinkamas pareigų vykdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės yra pagrindas civilinės atsakomybės netaikymui arba atleidimui nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos", vykdydamas Namo techninę priežiūrą, veikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir atliko visus veiksmus, būtinus tinkamam jos kaip Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pareigų įvykdymui. Namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimo metu, įvykusio 2010 m. gruodžio mėnesį, jokių problemų, susijusių su Namo lietvamzdžiais (lietaus latakais) nebuvo nustatyta, ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų nusiskundimų dėl Namo lietvamzdžių (lietaus latakų) iki (duomenys neskelbtini), buto užliejimo nebuvo gauta. Be to, prasidėjus apliejimui, UAB „Vitės valdos" atstovai iš karto atvyko į vietą, atliko neeilinę statinio apžiūrą ir nustatė, kad namo inžinerinė įranga ir bendro naudojimo konstrukcijos yra tvarkingos ir vandens prabėgimui įtakos neturi (pridedamas statinio apžiūros aktas). Vanduo (duomenys neskelbtini) namo lietvamzdžiuose ėmė kauptis ne dėl lietvamzdžių defektų, o dėl susikaupusio ledo, kurį reikėjo mechanikai pašalinti. Šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas liudytojas K. B.. Ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas neteikė kvitų dėl atstovavimo išlaidų, nesant įrodymų, kad būtų patyręs išlaidas, išlaidos  nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Giedrė Seselskytė.