Teikimas Nr. T-1448-806/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62241-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R T I S 

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-246 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

L. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2017-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio  2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, pritaikius 63 straipsnio l dalį, 4 dalį, 641 straipsnį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2017-08-01. Bausmės pabaiga 2023-01-29. 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2020-04-29. Neatliktos bausmės dalis 2020-11-30: 2 metai 1 mėnuo 30 dienų.

Nuteistasis L. R. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas antrą kartą. 2020-06-01 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: mokėti priteistus ieškinius, dalyvauti elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. 2020 m. lapkričio 30 d. vykusio posėdžio metu Komisija, pakartotinai svarstydama lygtinio paleidimo galimybę, nutarė nuteistajam L. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) nustatyta tvarka.

Komisijos nutarime nurodyta, kad L. R. Lietuvoje teistas 4 kartus, Austrijoje 1 kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Nusikalstamam elgesiui būdingas elgesio modelis, finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį 1 kartą baustas, 3 kartus skatintas. Nuteistasis vykdo individualiame plane numatytas priemones. Nuteistasis baigė programos „Tavo strategija“ užsiėmimų ciklą, orientuotą į priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms kontrolę ir tolesnio vartojimo prevenciją, kreipėsi į įstaigos psichologą ir pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stalo žaidimų, sporto turnyruose. Turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą, mūrininko, tekintojo, želdintojo specialybes. Iki šio suėmimo nedirbo. Bausmių atlikimo metu nedirba. Nuteistasis nėra priešiškas darbinei veiklai pataisos įstaigoje, pateikė prašymą dėl likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė direktoriaus G. Š. pažymą, kuria patvirtinama, kad L. R. bus suteiktas darbas objektuose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020-05-14 Pažyma Nr. 56- 631 dėl vykdomųjų dokumentų, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 19 271,02 eurą. Oficialių duomenų apie alkoholio, jo surogatų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje, nėra. Lengvai prisitaiko prie jį supančios aplinkos, yra empatiškas. Pripažįsta visuomenės vertybes, įstatymus ir moralės normas. Elgesys tapo labiau disciplinuotas. Požiūris ir nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir darbą yra teigiamos. Kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis nesivadovauja. Nuteistasis L. R. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 2 kartą. Sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą tinkamos. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo L. R. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 88 taškai (statiniai -25, dinaminiai- 63), stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesys disciplinuotas, bausmės atlikimo metu 3 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotas valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksmus, nuostatos į priežiūrą teigiamos, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turės darbo vietą, o tai yra svarbus veiksnys, kuris užtikrins finansinę nepriklausomybę ir galimybę efektyviau atlyginti priteistus ieškinius ir turimas skolas, Komisija nutarė taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Kartu su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos teikimu ir nuteistojo asmens byla buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl minėto teikimo. Skunde nurodoma, jog nuteistasis L. R. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus - įstatyme nustatytą būtinąją bausmės dalį atliko 2020-04-29, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau formalių kriterijų buvimas tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryšius, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų. Iš Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. R. anksčiau teistas 4 kartus, Austrijos Respublikoje 1 kartą. Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. R. įvykdė sunkų nusikaltimą ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė - 2 metai 1 mėnesis ir 30 dienų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis L. R. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, Jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus yra skolingas net 19271,02 eurą, bausmės atlikimo metu nedirba. Kitaip tariant, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundo teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį L. R., būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama L. R. charakteristika, patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Remdamasis išdėstytu prokuroras prašo atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-246 taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis numato - jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Atitinkamai prokuroro skundas nagrinėjamas kartu su Komisijos prašymu patvirtinti nutarimą dėl lygtinio paleidimo L. R. taikymo, dėl abiejų jų priimant vieną teismo nutartį.

Prokuroro skundas tenkintinas, Komisijos teikimas patvirtinti nutarimą dėl lygtinio paleidimo netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte  įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 7 dalis numato, jog  šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, visų pirma įvertina tai, jog nenustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas. Teismas taip pat vertina tai, kad nuteitasis atitinka formaliąją lygtinio paleidimo sąlygą – atlikta įstatymo numatyta bausmės dalis, tačiau priešingai nei mano Komisija, L. R. tik iš dalies atitinka materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą. Be įstatymų leidėjo nustatytos privalomos atlikti bausmės dalies, lygtinio paleidimo galimybė yra susijusi su dar dviem alternatyviomis ir būtinomis bei nekeliančiomis abejonių sąlygomis. Viena sąlyga - nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti maža, ko nagrinėjamu atveju tikrai nėra, kadangi L. R. nusikalstamo elgesio rizika visu bausmės laikotarpiu buvo vertinama kaip vidutinė. Kita sąlyga – L. R. turi būti padaręs akivaizdžią, t.y. neabejotiną pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Susipažinus su L. R. asmens byla, matyti, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra vidutinė ir šia dienai vertinama 88 taškais Tokia ji buvo 2020-05-20 nuteistojo vertinimo prie pirmąjį svarstymą dėl lygtinio paleidimo metu, tokia išliko ir 2020-11-17 vertinimo metu. Nesikeitė nei statinių, nei dinaminių taškų skaičius. Pažymėtina ir tai, kad paties pirmojo vertinimo 2018-02-29 metu jam buvo nustatyta 95 taškų pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri Marijampolės pataisos namams atlikus nusikalstamo elgesio rizikos peržiūrą buvo sumažėjusi iki 48 taškų, tačiau iš socialinio tyrimo išvados seka, jog tokį pokytį lėmė ne paties kaltinamojo pastangos o greičiausiai nevienodos vertinimo metodikos ir patirtys skirtingose pataisos įstaigose. Dėl akivaizdžiai prieštaringų duomenų ir nesamos patikimos nuteistojo kriminogeninių sričių įverčių mažėjimo tendenciją atspindinčios informacijos bei formalaus pagrindimo Vilniaus pataisos namai peržiūrėjo rizikos vertinimą galutinai nustatydami 88 taškų riziką. Tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog šis rizikos lygio pokytis nėra siejamas su nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ypatumais. Tokiu būdu, pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų eigą, daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą negalima. Duomenys prieštaringi, o pokyčius lėmė ne nuteistojo elgesys, o matomai skirtingos vertinimų patirtys. Du paskutiniai rizikos įvertinimai, atlikti toje pačioje įstaigoje - Vilniaus pataisos namuose akivaizdaus rizikos mažėjimo nerodo, nepaisant to, jog dinaminiai (galimi koreguoti) rizikos taškai sudaro didžiąją rizikos įvertinimo dalį. Susipažinęs su asmens byla teismas laiko, kad ir kiti asmens byloje esantys ir socialinio tyrimo išvadoje akcentuojami duomenys nėra pakankami teigti, jog daroma akivaizdi pažanga. Socialinio tyrimo išvadoje yra vienodai tiek neigiamai, tiek teigiamai nuteistąjį apibūdinančių charakteristikų.

Pažymėtina, jog L. R. šiai dienai yra teistas 5 kartus, nusikalstamas elgesys trunka ilgiau kaip 10 metų, nusikaltimai įvairaus pobūdžio, tačiau pastebima tendencija, jog jie nuolat sunkėja: nuo nesunkių (savavaldžiavimo, viešosios tvarkos sutrikdymo) iki apysunkio (plėšimas) ir galiausiai sunkaus (disponavimo dideliu kiekiu narkotikų). Visi teistumai dėl naujai daromų veikų tebėra neišnykę. Nuteistajam jau du kartus teismai rodė pasitikėjimą atidėdami bausmės vykdymą, taikydami lygtinį paleidimą, tačiau parodyto pasitikėjimo L. R. nepateisindavo, padarydamas naują nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu ar nepraėjus nei metams po taikyto lygtinio paleidimo. Naujų nusikalstamų veikų darymą nutraukdavo tik realus įkalinimas vykdant paskirtas su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Šios aplinkybės rodo, jog praeityje atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės taip ir nepadarė nuteistajam teigiamos įtakos ir nesuformavo nuostatų gyventi sąžiningai, laikytis įstatymų. Nuteistojo elgesys praeityje rodo, jog išėjus į laisvę nebuvo bandoma keisti gyvenimo būdą, ieškoti teisėtų pragyvenimo šaltinių, socialinės pagalbos. Nors praeities teistumai savaime neužkerta galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau lemia, jog nuteistojo teiginiai, kad šį kartą jis yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir nebedaryti teisės pažeidimų, bus vertinami itin atidžiai, siekiant įsitikinti, jog jie nėra deklaratyvūs. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingos, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų yra tvirta. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, to nėra. Vien faktai, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja renginiuose ar pozityvaus užimtumo programose, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Tuo tarpu socialinio tyrimo išvada apie nuteistojo mąstymą, būdo savybes neduoda pagrindo neabejotinai manyti, kad nuteistasis yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo. Psichologai pažymi tokias nuteistojo savybes, kaip atsparumo aplinkos poveikiui stoką, kuri akivaizdi jam esant laisvėje, tačiau stebima ir bausmės atlikimo metu. Nurodoma, jog nuteistasis suvokia savo ankstesnio nusikalstamo elgesio sąsajų reikšmingumą su jo gyvenimo būdu praeityje, sutinka, kad praeityje buvo lengvai paveikiamas kitų. Jo teistumai rodo, kad jis ypač turėdavo sunkumų atsispirti veikoms, susijusioms su finansine nauda, rodė nepakankamą gebėjimą atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos. Psichologų manymu, jis ir ateityje gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti jos iniciatoriumi. Taip pat pastebimas nuteistojo polinkis kartoti tas pačias klaidas nevertinant savo ankstesnio patyrimo ar pasekmių. Pažymima, jog nuteistasis verbaliai geba identifikuoti savo paties problemas, tačiau tai atlieka nesiedamas savo elgesio su ypatumais, susijusiais su paties nusikalstamumo priežasčių bei pasekmių vertinimu, giluminėmis įžvalgomis dėl nusikalstamumo ištakų. Problemų sprendimo įgūdžiai laisvėje pasižymėjo tam tikrais sunkumais, problemas siekė spręsti socialiai nepageidautinomis formomis, nusikalsdamas, orientuodamasis į finansinio atlygio motyvaciją. Akcentuojama, jog nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių suvokimas labiau grindžiamas paties patyrimo bei neigiamų pasekmių įsivertinimu, t. y. stokojama supratimo, jog jo elgsena yra/buvo pavojinga visuomeniniu bei bendruomeniniu aspektais, labiau orientuotas į neigiamas pasekmes - izoliaciją - sau pačiam. Stebimas gebėjimas empatizuoti, suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, visgi išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. L. R. deklaruoja socialiai priimtinus ateities tikslus, sietinus su šeiminiu gyvenimu, vaikų auginimu, darbine veikla. Tačiau visgi kasdienėse situacijose linkęs labiau pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. L. R. interviu metu pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti, tačiau praeityje, buvo labiau orientuotas į savo paties tikslų realizavimą nepaisant visuomenės gerovės ar visuomeninių teisių pagarbos principų. Interviu metu stebima, jog nuteistasis linkęs gailėtis ir apgailestauti dėl savo nusikalstamo patyrimo, tačiau praeityje nesureikšmino savo veiksmų sekos iki nusikaltimų įvykdymo faktų.

Nepaisant byloje esančio rašto dėl galimybės įdarbinti nuteistąjį laisvėje, teismui kelia abejonių paties nuteistojo motyvacija dirbti, kas tiesiogiai sietina su jo galimybėmis pragyventi tik iš legalių pajamų ir nebenusikalsti. Jo darbinė patirtis laisvėje menka, iki įkalinimo jis nebuvo orientuotas į legalius pajamų šaltinius užtikrinančią veiklą, nepaisant to jog ankstesnių bausmių atlikimo metu buvo įgijęs paklausias mūrininko ir tekintojo specialybes, ir savo įgytas kompetencijas neabejotinai galėjo naudingai pritaikyti laisvėje. Nedirbdavo ankstesnių bausmių atlikimo metu, nedirbo ir šios bausmės atlikimo metu. Teikime akcentuojama, jog nuteistasis vykdydamas Komisijos ankstesnes rekomendacijas pradėjo mokėti civilinius ieškinius, tačiau iš esmės tai daro ne jis, o jo sutuoktinė, pervesdama po 30 Eur į mėnesį, ir tai daroma tik paskutinius keturis bausmės atlikimo mėnesius, matomai, kad tai netaptų kliūtimi lygtiniam paleidimui.

Nors teigiama, jog pataisos namai neturėjo galimybės nuteistojo įdarbinti, tačiau pati pataisos namų administracija pažymi jo išrankumą darbo pobūdžiui bei atlygiui už jį. Atsižvelgiant į nuteistojo finansinių įsipareigojimų dydį, priteistų žalos atlyginimo poreikį, galiausiai būtinybę padėti sutuoktinei išlaikyti neseniai gimusius du mažamečius vaikus, kuriuos ji šiuo metu priversta auginti ir išlaikyti viena, teismui nesuprantama nuteistojo pozicija dirbti tik tam tikro pobūdžio darbą, kurio pasiūlyti pataisos namų administracija galimybės neturi ir tai matomai yra žinoma nuteistajam. Šios nuteistojo ambivalentiškos nuostatos verčia manyti, kad jo motyvacija dirbti nėra itin stipri, o išsakomas palankus požiūris į darbą, pareigą atlyginti nusikaltimais padarytą žalą daugiau deklaratyvaus pobūdžio.

Nuteistasis intensyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose, ypač susijusiuose su aktyviu ir įdomiu laisvalaikiu, tačiau pastebimas ganėtinai formalus požiūris į dalyvavimą intervencinėse programose, liudijančiose pastangas keisti savo asmenybę teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog Vilniaus pataisos namuose aukšta motyvacija dalyvauti intervencinėse priemonėse nebuvo pastebėta. Tik vykdydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas L. R. kreipėsi į įstaigos psichologą dėl intervencinių priemonių vykdymo. Pastebėta, jog pirminė motyvacija jose dalyvauti yra labiau išorinė, vis dar ambivalentiška siekiant spręsti su jo nusikalstamumu susijusias problemas. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

Nuteistojo elgesys praeityje bei aukščiau paminėti psichologų nuteistojo asmenybės įvertinimai kelia pagrįstų abejonių teismui, jog nepaisant jo paties deklaruojamų nuostatų dėl didelio noro keisti gyvenimą teigiama linkme, jis pajėgs spręsti laisvėje iškilsiančius sunkumus, lengvabūdiškai nesigriebdamas ankstesnio nusikalstamo gyvenimo būdo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje L. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, Vilniaus pataisos namų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 59-246 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

tenkinti prokuroro skundą ir atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-246  taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. R.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė