Pirmosios instancijos teismo Civilinė
byla Nr. 2A-420-544/2008
teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio
sprendimo kategorija: 29.2; 33; 75.4.1;78.2.1; 99.7; 114.11; 121.18; 125.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. spalio 6 d.
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės
(pranešėja), Romualdo Januškos, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant
ieškovės atstovei advokatei Dainai Vaidachavičienei, atsakovui J.
M., trečiajam asmeniui D. M.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-766-589-2008
pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui J.
M., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų,
ieškovės pusėje D. M., dėl išlaikymo priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
NUSTATĖ:
Ieškovė S. M. prašė priteisti iš tėvo atsakovo J. M.
jai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo ieškinio
pateikimo dienos iki jai sueis 24 metai, jei mokysis vidurinės, aukštosios ar
profesinės technikos mokyklos dieniniame skyriuje. Nurodė, kad 2007-09-18 tapo
pilnamete. Gyvena ir yra išlaikoma mamos D. M., o atsakovas
išlaikymo nebeteikia, nors ji tebesimoko gimnazijos 12-oje klasėje. Mama uždirba
apie 1400 Lt, kurių nepakanka visoms būtinoms šeimos reikmėms tenkinti. Ji
turto ir pajamų neturi ir jų gauti negali, nes mokosi. Teigia, kad jos
išlaikymui reikia apie 915 Lt per mėnesį, iš kurių tėvas turėtų skirti 450 Lt (1
t., b. l. 3–4).
Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2008-07-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė
ieškovei iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo
bylos iškėlimo teisme iki 2008-07-01, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal CK 3.194 str. 3 d., kuri nepripažinta
prieštaraujančia Konstitucijai, tėvai privalo teikti paramą ir pilnamečiams
vaikams, jei ji būtina ir vaikai mokosi vidurinių, aukštųjų ir profesinių
mokyklų dieniniuose skyriuose. Teismas nustatė, kad ieškovė, tapusi pilnamete,
toliau gerai mokėsi gimnazijos 12-oje klasėje ir po paskutinio išlaikymo dydžio
padidinimo išaugo jos būtinos išlaidos įvairioms reikmėms, ji negalėjo pati
užsidirbti lėšų pragyvenimui, nes būdavo užimta pamokose, savo vardu
registruoto turto neturi. Po pilnametystės ieškovė visiškai išlaikoma D. M., o atsakovas išlaikymo neteikia. Įvertinęs ieškovės
abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaudamasis CK 3.3 str. 1 d. nuostatomis,
teismas padarė išvadą, kad ieškovei reikalinga parama, nes ji savarankiško
pragyvenimo šaltinio neturėjo, buvo moksleivė, jos poreikiai padidėjo, išlaidos
išaugo, o atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali paramą teikti. Nustatydamas
paramos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad D. M. pajamos
didesnės nei atsakovo, į tai, kad jis privalo išlaikyti nepilnametį sūnų. Todėl
sprendė, jog ieškinys turi būti patenkintas iš dalies nuo bylos iškėlimo teisme
iki kol ieškovė mokykis gimnazijoje (2008-07-01) priteisiant 250 Lt kas mėnesį
mokamą paramą.
Apeliaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-09 sprendimą
ir ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas netinkamai
įvertino įrodymus, nes ignoravo jo paaiškinimus, vadovavosi tik ieškovės ir
trečiojo asmens paaiškinimais, neatsižvelgė į tai, kad dirba pagal verslo
liudijimą ir gauna tik apie 500-800 Lt pajamų, dirba ne tik savaitgaliais, bet
ir kitomis dienomis, nors verslo liudijimą perka tik savaitgaliui, kad jo turtinė
padėtis blogesnė nei D. M., nes turi tik gyvenamą namą, už
kurio ½ dalį trečiajam asmeniui išmokėjo kompensaciją; prieš ištuoką
2008-02-29 turto nesumažino, bet, kilus nesutarimams, pardavė automobilius.
Vertina, kad ieškovės reikalaujama parama nepagrįstai didelė, kadangi jų trijų
asmenų šeima pragyvendavo iš 900 Lt. Ieškovei priteistas per didelis
išlaikymas, jam pačiam nelieka lėšų vaistams, maistui, namo išlaikymui, nepilnamečio
sūnaus išlaikymui bei ugdymui. Nors bylos nagrinėjimas užtruko, ieškovė
nepateikė įrodymų apie paramos reikalingumą, o tik pirkinių sąrašą, kurio
detalizuoti negalėjo, keitė pirkinių apimtis ir kainas sau naudinga linkme,
keitė parodymus, melavo apie mokykloje renkamas dideles 140 Lt sumas, nors
faktiškai buvo renkama po 10 Lt, taip pat apie būtinumą pirkti vadovėlius, ką
paneigė liudytoja, o rūbams tiek lėšų nereikia, nes dėvimos uniformos. Prekių
čekiuose pirkimo laikas nurodytas pamokų laikas. Ieškovė turėjo laisvo laiko po
pamokų ir galėjo dirbti, tačiau lankėsi kavinėse ir linksminosi. Be to, ji nesistengė
mokytis ir iš pagrindinių dalykų yra įvertinta tik šešetais. Mano, kad ieškovė
ir tretysis asmuo pateikė neteisingus duomenis apie savo turtinę padėtį, nes D. M. turi antrą butą (duomenys neskelbtini), nes čia buvo nurodytas jų oficialus
adresas, šiuo adresu mokėti mokesčiai, o jis siuntė išlaikymą. Panevėžio
migracijos tarnybos pažyma patvirtina, kad D. M. yra minėto
buto savininkė. Be to, ji iš 2 ha žemės ūkio paskirties sklypų gauna apie 400
Lt pajamų per metus. Neaišku, kiek šiuo metu padidėjęs trečiojo asmens darbo
užmokestis.
Atsiliepime ieškovė
prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo,
kad teismas teisingai nustatė, kad ji pažangiai mokėsi gimnazijoje, negalėjo
dirbti, neturėjo savarankiško pragyvenimo šaltinio, ruošėsi egzaminams. Tėvų
turtinė padėti nustatyta tinkamai, nes teismas, konstatavęs motinos geresnę
turtinę padėtį, iš atsakovo ir tepriteisė 250 Lt iš jai reikalingų 900 Lt.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad priteistas per didelis išlaikymas, nes tėvas
turi įvykdyti savo įsipareigojimus vaikams ir negali remtis vien savo turtine
padėtimi ir dėl to negarantuoti prioritetinio vaikų interesų apsaugos principo,
negarantuoti socialiai priimtino poreikių tenkinimo lygio. 12-oje klasėje
poreikiai išaugo, atsakovas pardavė kelias mašinas, pats pripažino, kad dirba
pagal verslo liudijimą kelias dienas per savaitę, nors turi galimybes dirbti
kiekvieną dieną. Bylos įrodymai patvirtina būtinas išlaidas ir paneigia
atsakovo argumentus dėl antrojo buto valdymo nuosavybės teise. Pats atsakovas
ir jo advokatė vilkino bylą, todėl nepagrįstai dėl to skundžiasi. Šiuo metu
įstojo ir mokosi (duomenys
neskelbtini) dieniniame skyriuje 1 kurse.
Atsiliepime tretysis
asmuo D. M. prašo skundą atmesti, nes teismas tinkamai
įvertino atsakovo turtinę padėtį, kuri nuolat gerėjo. Bylos duomenys
patvirtina, kad atsakovo įgyto turto vertė yra virš 120 tūkst. Lt, jis turėjo transporto
priemonių, kurias pardavė. Mano, kad atsakovas tikrųjų savo pajamų nerodo, nes
pagal pajamas, kurios nurodytos byloje, šeima būtų socialiai remtina ir negalėtų
įsigyti tiek nekilnojamo turto ir jo išlaikyti. Atsakovo nepilnamečiui vaikui
išlaikyti konkreti pinigų suma nepriteista. Atsakovas klaidina teismą apie,
neva, jos turimus du butus. Piniginė kompensacija buvo sumokėta laikinaisiais
pinigais, kurių vertė buvo maža. Šiuo metu dukrai įstojo ir gerai mokosi
aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.
Apeliacinis
skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320
str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK
329 str.).
Teisėjų kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui
svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų
vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės
ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė
teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra
pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis
pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl visų teismo sprendimo argumentų
ir motyvų išsamiai nekartoja.
Byloje esančių
įrodymų nustatyta, kad ieškovė S. M. yra atsakovo J. M. pilnametė dukra (1 t., b. l. 5). Atsakovas ir trečiasis
asmuo yra išsituokę (t., b. l. ). Atsakovas 1996-05-25 buvo sudaręs antrąją santuoką,
kurioje gimė šiuo metu nepilnametis sūnus D., gim. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 35–36, 37).
Atsakovo žmona V. M. nuo 2007-01 iki 09 mėn. gaudavo 306
Lt darbo užmokestį (1 t., b. l. 38) bei 52 Lt šeimos pašalpą (2 t., b. l. 32).
Atsakovas užsiima prekyba prekyvietėse pagal verslo liudijimą ir per 2007 metus
nurodo gavęs 5423 Lt pajamų (1 t., b. l. 39, 56, 57–63). Pagal bylos duomenis,
iki antrosios santuokos atsakovas nuosavybės teise tik nebaigtą statyti namą
su priklausiniais (duomenys
neskelbtini). Antrosios santuokos metu atsakovas ir/ar jo sutuoktinė
įgijo šį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise: 2001-11-22 pagal
pirkimo–pardavimo sutartį 50,35 kv. m. dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) 59
547 Lt vidutinės rinkos vertės (1 t., b. l. 78), 2006-05-17 statinio pripažinimo
tinkamu naudoti akto pagrindu gyvenamą namą su priklausiniais bendros 92 424 Lt
vertės ir 2006-09-12 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 0,1414 ha žemės sklypą 13 169 Lt vertės (duomenys
neskelbtini) (1 t., b. l. 41–43), 2004-03-17 valstybinės žemės
pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
2640 Lt vertės (1 t., b. l. 44–45, 79), 1998-10-11 – 1990 metų gamybos automobilį
VW Passat (1 t., b. l. 46), 1999-11-01 – 1985 metų gamybos automobilį Mercedes
Benz 207 (1 t., b. l. 47), 2000-05-09 – 1988 metų automobilį VW Jetta (1 t., b.
l. 64), 2002-01-10 – 1991 metų gamybos automobilį Ford Tranzit (1 t., b. l. 48,
74–75). Šios bylos dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjimo metu atsakovas antrąją
santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru susitarimu pagal Raseinių rajono
apylinkės teismo 2008-02-29 teismo sprendimą nuo 2008-03-29 (1 t., b. l. 3,
159, 2 t., b. l. 33–34, 159). Nepilnamečiui sūnui teigia mokąs išlaikymą po 150
Lt kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo atsakovo nuosavybėje liko tik šis
turtas: gyvenamas namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) ir 0,1414 ha žemės sklypas prie jo (2 t., b. l. 21–23) bei 1994-12-29 įgytas automobilis Maz, 1994
pagaminimo metų (2 t., b. l. 160–161). Ieškovės žmonos V. M. nuosavybėje
liko 3 ha žemės sklypas (duomenys
neskelbtini) ir butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 33–34). Nagrinėjamu
laikotarpiu atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą. Pilnametystės sulaukusią
ieškovę visiškai išlaikė jos motina, bylos tretysis asmuo V. M.
Ieškovės motina laikotarpiu nuo 2007 m. 01–09 mėn. gavo 1426 Lt, o nuo 2007-11
mėn. iki 04 mėn. – 1595 Lt vidutinį mėnesinį atlyginimą (1 t., b. l. 7, 32, 2
t., b. l. 4), 52 Lt pašalpą (1 t., b. l. 180) ir nuosavybės teise valdė ir
valdo šį turtą: pagal 1996-07-10 pirkimo–pardavimo sutartį įgytą 53.55 kv. m.
butą su rūsiu (duomenys
neskelbtini) ir 29 kv. m. bei 16 kv. m. du ūkinius pastatus (1 t.,
b. l. 9, 11–12, 26–27, 28), pagal 2000-06-01 valstybinės žemės
pirkimo–pardavimo sutartį įgytą 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
5875 Lt vertės (1 t., b. l. 10, 29). Ieškovė nuo 2007-09-18 nedirbo ir negavo savarankiškų
pajamų, nes mokėsi (duomenys
neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje ir ją pažangiai baigė (1 t., b.
l. 6, 22, 122). Nuo 2008-09-01 ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje (2
t., b. l. 87). Ieškovė savo vardu registruoto kilnojamo ir nekilnojamo turto neturėjo
ir neturi (1 t., b. l. 23, 25).
CK 3.194 str. 3
dalis (2004-11-11 įst. Nr. IX-2571 redakcija) numato, kad išlaikymą teismas
priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra
nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui
būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose
skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Aukščiausias teismas yra
suformavęs vienodą nurodytos teisės normos taikymo praktiką po Konstitucinio
Teismo 2007-06-07 nutarimo priėmimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d.
(2004-11-11 įst. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam
teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais
atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos
reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės
mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui
asmeniui. Taigi, jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui
(paramai) teikti, tai pagal CK 3.194 str. 3 d. reiškia, kad tėvai turi pareigą
remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų
dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į
nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis
teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl
išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti
konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias
aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (LAT Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-188/2007).
Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti ieškinį turi
įstatyminį pagrindą ir yra teisėtas.
Pagrindiniai
apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad ieškovė byloje
neįrodė, jog jai būtina parama, o jis įrodė, kad neturi galimybių tokią paramą
teikti, net jei ji ieškovei ir būtina, o pirmosios instancijos teismas be
pagrindo padarė priešingas išvadas. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo
argumentais nesutinka ir juos vertina nepagrįstais dėl šių motyvų.
Remiantis
Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu ir kasacinio teismo šiuo klausimu
formuojama teismų praktika galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant
teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 str. 3 d: sunki
vaiko turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima
iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės
padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems
tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams
patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas
pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats
pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir pan. Iš šioje byloje pateiktų
duomenų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino
susidariusią faktinę situaciją, išanalizavo visas šiuo atveju reikšmingas
aplinkybes, nustatė būtinybę ieškovei gauti ir tėvo galimybę jai teikti
išlaikymą, minėtų teismų praktikoje pripažintų nepažeidė, todėl pagrįstai
ieškovei iš atsakovo priteisė išlaikymą. Teismas vertino tiek atsakovo, tiek
motinos, tiek ieškovės turtinę padėtį, išlaidas gyvenimui, mokslams,
papildomiems užsiėmimams, taip pat ateities perspektyvai mokytis aukštojoje
mokykloje ir ateityje su tuo susijusius pokyčius. Dėl to nėra pagrindo teigti,
kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino įrodymų visetą
ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliantas nepagrįstai
teigia, kad teismas nenustatė tikrosios turtinės ieškovės ir D.
M. turtinės padėties, kurios slepia, kad valdo nuosavybės teise antrąjį
butą ir savo tikrąją turtinę padėtį. Tokį jo argumentą paneigia byloje esantys
įrodymai. Būtent: VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašai
patvirtina, kad trečiajam asmeniui D. M. nuosavybės teise pagal
1996-07-10 pirkimo–pardavimo sutartį priklauso tik vienas butas (duomenys neskelbtini) su
rūsiu ir dviem ūkiniais pastatais keturių butų gyvenamajame name, unikalus Nr.
6697-8004-7015, kurio, kaip nekilnojamojo turto objekto, kadastriniai duomenys
yra suformuoti ir nustatyta tvarka registre įregistruoti 1991-12-28 (1 t., b.
l. 9, 11–12, 26–27, 28). Pagal Upytės seniūnijos pažymą, VĮ Registrų centras
duomenų banko išrašą, butas Nr. 3 yra bešeimininkis, perduotas valstybei, jame
nuo 2001 metų gyvena nuomininkų V. šeima (1 t., b. l. 155, 2 t., b. l. 10, 20).
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad, jei jis namą su priklausiniais savo vardu
viešame registre galėjo įregistruoti vėliau negu iš tikrųjų įgijo, tai ir
tretysis asmuo ar ieškovė gali nuosavybės teise valdyti minėtą butą, bet jo
viešame registre neregistruoti, taip nuslėpdamos tikrąją savo turtinę padėtį. Tačiau
atsakovas minėtą namą, kaip nuosavybės teisės objektą, sukūrė statybos būdu ir
jį nustatyta tvarka įregistravo po to, kai statinys buvo pripažintas tinkamu
naudojimui (1 t., b. l. 41–43). Tuo tarpu niekas neįrodinėja, kad ieškovė ar
tretysis asmuo butą (duomenys
neskelbtini) pastatė statybos būdu, o viešojo registro duomenys
patvirtina, kad namas, kuriame yra minėtas butas, kaip nuosavybės teisės
objektas pastatytas, suformuotas ir įregistruotas jau 1991-12-28 (1 t., b. l.
112). Tai, kad ieškovė per klaidą 2005-07-18 deklaravo savo gyvenamą vietą ne
jos motinai priklausančiame bute Nr. 4, o bute Nr. 3, jai jokių daiktinių
teisių į minėtą butą nesukūrė. Pastebėta klaida ištaisyta 2008-08-31 (1 t., b.
l. 113, 152–154).
Pažymėtina, kad
šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas pats nuslėpė nuo ieškovės esmines
aplinkybes, nes, nors ieškovė S. M. turtines pretenzijas
atsakovui pareiškė 2007-09-21, atsakovas po to kreipdamasis į teismą dėl
antrosios santuokos nutraukimo, šio fakto neatskleidė bei neįvykdė CK 3.126
str. numatytos pareigos pareiškime dėl santuokos nutraukimo nurodyti jam
žinomus bendrus ar vieno sutuoktinio kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems
pranešti ieškovei nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, ką patvirtina
įrašas 2008-02-29 teismo sprendime nutraukti santuoką, kuriame nurodyta, kad
šalys kreditorių neturi (2 t., b. l. 33–34).
Neginčijama, kad
atsakovas po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu sumokėjo jai piniginę
kompensaciją už namo dalį. Tačiau minėtas namas tuo metu buvo tik statomas, nes
pripažintas tinkamu naudotis jis buvo tik 2006-04-26. Todėl kompensacija sumokėta
už nebaigtos statybos dalį, o ne už visą namą, kaip nekilnojamo turto objektą.
Todėl vien kompensacijos išmokėjimas nepaneigia fakto, kad atsakovo turtinė
padėtis pagerėjo po to, kad jis baigė namo su priklausiniais statybas ir
įregistravo nuosavybės teises.
Atsakovas nepagrįstai
teigia, kad jis neturi galimybės teikti išlaikymą. Be to, ką nurodė pirmosios
instancijos teismas, pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme
nurodė, jog prekyba pagal verslo liudijimą jis užsiima kelias dienas per
mėnesį, daugiausia šeštadieniais, ką patvirtina ir liudijimo kopijos (1 t., b.
l. 55, 2 t., b. l. 43–45), kad turi sveikatos problemų, todėl gali uždirbti tik
nedideles pajamas. Apeliaciniame skunde jau teigiama, kad tik verslo liudijimą
perka kelioms dienoms per mėnesį, o dirba visomis savaitės dienomis (2 t., b.
l. 64–65). Pagal visuotinai pripažintą teisės principą, to paties negalima
kartu ir teigti, ir neigti, o neturint verslo liudijimo verstis ūkine komercine
veikla draudžiama. Sekant atsakovo pateiktų oficialių pažymų apie gaunamas pajamas
duomenimis, kurie teikiami ir mokesčių inspekcijai, jis 2007 metais uždribo
5423 Lt pajamų dirbdamas apie 4–5 dienas per mėnesį (mėnesio pajamos apie 510–560
Lt), (1 t., b. l. 39, 56, 57–63). Todėl, jei kaip pats atsakovas teigia,
faktiškai dirba visą mėnesį, tai, išdirbdamas vidutinį darbo dienų skaičių per
mėnesį, atsakovas turėtų uždirbti virš 2500 Lt pajamų. Pagal bylos duomenis ir
įvertinant tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė santuokos metu baigė statyti
namą su priklausiniais, kad yra įgiję vertingo nekilnojamo turto, kad reikėjo
lėšų tam turtui išlaikyti ir prižiūrėti, mokesčiams sumokėti, verslui vystyti,
pragyventi, nepilnamečiam vaikui išlaikyti, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad
tokios realios pas atsakovą ir galėjo būti (2 t., b. l. 25–31). Teiginiui apie
tai, kad jis turi sveikatos problemų ir išlaidų gydymui, pagrįsti atsakovas
jokių įrodymų nepateikė, taigi, šios aplinkybės nerodė (CPK 178 str.).
Teismas tenkino
faktiškai visus atsakovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, t. y. 2007-10-12
prašymą dėl įrodymų apie pajamas pateikimo (1 t., b. l. 32–33, 51), 2007-11-09 prašymas
išreikalauti įrodymus apie buvo priklausomybę buvo netenkintas tik todėl, kad
prašomi išreikalauti dokumentai jau buvo byloje (1 t., b. l. 68–69), o dokumentai
apie buto (duomenys
neskelbtini) priklausomybę ir kur registruota ieškovė buvo
reikalauti teismo iniciatyva 2008-02-22 nutartimi (1 t., b. l. 108–111), taip
pat tenkinant atsakovo atstovės 2008-05-06 prašymą teismas reikalavo dokumentus
apie sumokėtus mokesčius už įvairias butui suteiktas komunalines paslaugas,
elektrą, taip pat gaunamas pašalpas (1 t., b. l. 173–178). Todėl skundo
argumentai šiuo aspektu taip pat nepagrįsti.
Apeliantas
teigia, kad ieškovė per vasaros atostogas galėjo dirbti, kad prašo per didelio
išlaikymo, o pinigus ji išleidžia pramogoms ir neprotingoms išlaidoms. Tačiau
ieškovė pilnamete tapo 2007-09-18, kai jau buvo prasidėję mokslo metai.
Ieškinys patenkintas dalinai ir išlaikymas priteistas mažesnio, negu buvo
reikalaujama dydžio ir tik iki tol, kol ieškovė mokysis gimnazijoje, t. y. iki
2008-07-01. Pagal pamokų grafiką (1 t., b. l. 123) ir mokslo intensyvumą, įvertinus
tai, kad ieškovė buvo abiturientė ir turėjo dėti padidintas pastangas kuo
pažangiau mokytis ir kuo geresniais įvertinimais išlaikyti egzaminus, nes
norėjo siekti aukštesnio išsilavinimo, jokių galimybių jai pačiai dirbti ir
gauti savarankiškas pajamas pragyvenimui nebuvo. Neatitinka bylos įrodymams
teiginiai, kad ieškovė blogai mokėsi, kad jai lėšų reikėjo ne būtiniems
poreikiams, o vaišėms ir rūbams. Iš gimnazijos pažymų matyti, kad mokymosi
dalykų vidutinis įvertinimo balas buvo ne mažiau 8 (1 t., b. l. 22, 30, 121),
ir tokį įvertinimą galima vertinti pažangiu. Praleistų pamokų nedaug (1 t., b.
l. 22, 121). Ieškovė toliau tęsia mokslus aukštojoje mokykloje. Galima sutikti
su skundo argumentu, kad kai kurios išlaidos (pagal pirkimo dokumentus)
ieškovei nėra būtinos (1 t., b. l. 124–151, 2 t., b. l. 4–19), tačiau teismas
ieškinį ir tenkino tik iš dalies, t. y. pripažino būtinomis tik dalį išlaidų,
konstatavo atsakovo blogesnę turtinę padėtį ir iš jo priteisė mažesnį, nei
reikalavo ieškovė, išlaikymą.
Dėl išdėstyto,
teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo
sprendimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Kadangi
apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiamos
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir už antrinės teisinės
pagalbos suteikimą ieškovei apeliacinėje instancijoje (2 t., b. l. 79, 97, CPK
88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str., 99 str. 2 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
NUTARIA:
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini))
į valstybės pajamas 14 (keturiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, ir 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Lt už antrinę teisinę
pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija: Romualdas
Januška
Birutė Valiulienė
Ramunė Čeknienė