Civilinė byla Nr. 2-47-889/2019
(Proceso Nr. 2-06-3-12525-2016-5)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.1.1; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,
sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei G. K., atsakovei G. B., atsakovių atstovui advokato padėjėjui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atsakovėms G. B. ir J. D., trečiasis asmuo K. M., dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovės kreipėsi į teismą su 2018-09-18 patikslintu ieškiniu prašydamos skubiai iškeldinti atsakoves G. B., J. B. (D.) ir visus kitus asmenis, pilnamečius, nepilnamečius vaikus iš ieškovei priklausančios 1/2 dalies buto ir iš viso buto ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš 1/280 dalies negyvenamųjų patalpų, t. y. automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu atsakovėms ir visų kitų asmenų asmeniškai priklausančiu turtu; priteisti valstybei bei ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2018, vėliau Nr. 2-1955-827/2018 buvo padalintas ieškovei ir trečiajam asmeniui, t. y. buvusiam sutuoktiniui K. M., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį šeimos 3-jų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/242 dalį žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/280 dalį negyvenamosios patalpos - t. y. automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo nuo 2017-12-21 dienos Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1814-459/2017. Vėliau Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 buvo nustatyta naudojimosi ieškovei priklausančia buto dalimi tvarka ir šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl jau yra išduotas vykdomasis raštas bei atlikti visi pakeitimai VĮ Registrų centre. Teigia, kad 9 metus ieškovei M. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje toliau neteisėtai gyvena ir neatlygintinai naudojasi atsakovės G. B., jos dukra J. B. (D.), jų giminaičiai, pilnamečiai bei nepilnamečiai vaikai ir kiti galimai nusikalstamo pasaulio atstovai. Po sprendimo, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir trečiojo asmens K. M. santuoka, padalintas turtas ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, atsakovės neturi jokio teisėto pagrindo naudotis ieškovei priklausančia buto dalimi ir visu buto plotu. Teigia, kad ½ dalis nekilnojamojo turto - 3 kambarių bute, t. y. 72,34 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/280 dalis negyvenamosios patalpos, t. y. automobilių saugyklos, esančios tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovei. Vadinasi, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovės išsikeltų iš šio buto ir negyvenamosios patalpos dalies. Atsakovės iki šiol sąmoningai nevykdo teismo sprendimo ir neatlaisvino būsto patalpų ir neperduoda jų ieškovei.
Atsakovės pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir ieškinio reikalavimams taikyti CK 3.96 straipsnio 1 dalies numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo, jei būtų visiškai ar iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki bus visiškai įvykdytas sprendimas dėl 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 173,94 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-174-1030/2017. Nurodo, kad nuo 2009 metų atsakovė G. B. ginčo bute gyvena M. M. ir K. M. leidimu. K. M. patvirtina faktines aplinkybes, kad jo ir M. M. leidimu G. B. nuo 2009 metų gyvena ginčo bute, kuris visų jų žodiniu susitarimu buvo pirktas G. B. valdymui ir naudojimui bei pastarajai kompensavus būsto kreditą būtų perleistas G. B. nuosavybėn. Už teikiamas paslaugas (vandenį, šildymą ir kt.) ginčo butui mokėjo ir tebemoka G. B., kas taip pat įrodo, jog ginčo butu ji naudojasi teisėtai. Ginčo bute yra tik G. B. priklausantys daiktai, ką santuokos nutraukimo byloje savo pateiktu pareiškimu patvirtino ir K. M.. Be to, atsakovė G. B., gyvendama ginčo bute 9 metus M. M. ir K. M. leidimu, apmoka ne tik visus komunalinius patarnavimus, bet ir kompensavo nemenką dalį buto nominalių savininkų išlaidas banko kreditui, kuriuo finansuotas buto pirkimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 G. B. naudai priteista solidariai iš K. M. ir M. M. 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų ir bylinėjimosi išlaidos už sutuoktinius. 2018-06-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3053-323/2018 nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų K. M. ir M. M. 5 134,90 Eur už atsakovus sumokėtų kredito įmokų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 134,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei iš kiekvieno po 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. B. naudai. Kitos dalies buto savininkas K. M. prieštarauja pareikštam ieškiniui, t. y. nesutinka, kad atsakovės būtų iškeldintos. Todėl teoriškai ieškovė galėtų reikalauti iškeldinti tik iš formaliai jai priklausančios ginčo buto dalies. Nurodo, kad M. M. nepagrįstai į bylą atsakove įtraukė J. D., kadangi pastaroji ginčo bute negyvena, J. D. po santuokos sudarymo su vyru gyvena kitur. Atsakovė G. B. neneigia, kad gyvena ginčo bute, o jos duktė J. D. tik aplanko neįgalią mamą padėdama jai tvarkyti butą. M. M. nepateikė pakankamų įrodymų, kad J. B. gyvena ginčo bute. Tokiu būdu J. D. atžvilgiu pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes ji yra netinkama atsakovė.
Trečiasis asmuo K. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nors buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį pasirašė K. M. ir M. M., tačiau iš tiesų butą turėjo įgyti atsakovė G. B.. Ji tuo metu negalėjo gauti butui paskolos. Įmokas bankui mokėjo K. M., o G. B. jam sumokėtas įmokas pervesdavo. Sumokėjus paskolą, butas turėjo būti perrašytas G. B..
Teismo posėdžio metu ieškovės E. M. atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti. Atsakovė G. B. ir atsakovių atstovas prašė ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės M. M. ir trečiojo asmens K. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2009-05-25 hipotekos lakštu įkeistas AB SEB bankui. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 2017-08-28 priimtu sprendimu, atsižvelgęs į šio nekilnojamojo turto įsigijimo momentą, padalijo jį M. M. ir K. M. po 1/2 dalį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 72,34 m2 bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 54,64 m2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-28 sprendimu butą šalims padalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, kas atitiktų 36,17 m2 bendrojo ploto kiekvienam. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 tenkino M. M. patikslinto priešieškinio reikalavimą ir nustatė naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: kambarys, pažymėtas plane indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 11,38 m2, priskiriamas naudotis M. M.; kambarys, pažymėtas plane indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 9,76 m2, priskiriamas naudotis ieškovui K. M.; bendro naudojimo patalpos, t. y. virtuvė, pažymėta plane indeksu (duomenys neskelbtini), kurios plotas 33,50 m2, vonia, pažymėta plane indeksu (duomenys neskelbtini), kurios plotas 6,12 m2, ir koridorius, pažymėtas plane indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 11,58 m2, priskiriamos atsakovei M. M. ir ieškovui K. M. naudotis bendrai.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).
Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Minėtos aplinkybės neginčija ir bylos šalys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovei M. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas).
Ieškovės siekia iš buto iškeldinti atsakoves G. B. ir J. D.. Aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovės, yra tai, kad atsakovės pažeidžia jos teises. Iš byloje duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė G. B. minėtame bute gyvena nuo 2009 metų, gavusi trečiojo asmens K. M. sutikimą. Ieškovė M. M. nurodė, kad ji leidimo gyventi atsakovei G. B., ieškovei priklausančioje ½ dalyje buto, nedavė. Iš atsakovės G. B. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė J. B. (D.) minėtame bute gyveno laikinai, nuo 2013 iki 2015 metų, 2017 m. susituokė ir ieškovės bute negyvena. Ieškovės neįrodė, kad J. D. šiuo metu gyvena ieškovei priklausančiame bute ar kitu būdu pažeidžia jos, kaip buto dalies savininkės teises, todėl reikalavimai šiai atsakovei atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).
Ieškovei M. M. ir trečiajam asmeniui K. M. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo K. M. davė sutikimą atsakovei G. B. gyventi jam priklausančioje ½ dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė M. M. nesutiko, kad atsakovė gyventų ieškovei priklausančioje ½ dalyje buto. Atsakovė G. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė 2016 metais pareikalavo jos išsikraustyti iš buto. Atsakovė G. B. nurodė, kad iš buto nesikelia dėl to, kad neturi kur gyventi, be to, ieškovė nesumoka jai teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės G. B. gyvenimo ieškovės buto dalyje teisėtumo, teismas daro išvadą, kad atsakovė G. B. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje be ieškovės M. M. sutikimo, be sutarties, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės nuosavybės teisės į jai priklausančio buto dalį įgyvendinimą – ieškovė negali realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą, realizuoti faktinio jos turto valdymo (CK 4.37 straipsnis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu - ½ dalimi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė G. B. naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovė G. B. iškeldintina su visais jai priklausančiais daiktais iš nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.98 straipsnis).
Ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę G. B. iš viso buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi kita ½ dalis buto priklauso nuosavybės teise K. M., o jis turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančia dalimi ir nereiškia reikalavimo iškeldinti atsakovę iš jo buto dalies.
Ieškovės ieškiniu reikalauja iškeldinti visus kitus asmenis, pilnamečius, nepilnamečius vaikus su jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei priklausančios 1/2 dalies buto ir iš viso buto ploto, tačiau reikalavimai dėl iškeldinimo gali būti reiškiami konkretiems asmenims – spręsti klausimą asmenų, kurių tapatybės nenurodytos, iškeldinimo nėra teisinių prielaidų, todėl nekonkretus ir neįgyvendinamas reikalavimas netenkintinas.
Ieškovės prašo iškeldinti atsakoves G. B., J. D. ir visus kitus asmenis, pilnamečius, nepilnamečius vaikus iš 1/280 dalies negyvenamųjų patalpų, t. y. automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėti asmenys naudotųsi minėta automobilių saugykla, dėl ieškovės negalėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisės į šį turtą, todėl šis reikalavimas taipogi netenkintinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovės prašo priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka. Pažymėtina, kad procesinės metinės palūkanos yra priteisiamos nuo konkretaus dydžio turtinio reikalavimo, šiuo atveju byloje reiškiamas tik neturtinis reikalavimas, todėl procesinės palūkanos ieškovėms nepriteistinos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės prašo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir ieškinio reikalavimams taikyti CK 3.96 straipsnio 1 dalies numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 1 dalies). Šiuo atveju, nelaikytina, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi atsakovė iki šiol gyvena bute, adresu Minijos g. 159-120, Klaipėdoje, sandoris yra tęstinis, todėl prašymas dėl senaties termino taikymo netenkintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-08-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Byloje pateiktos 2018-10-26 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 328,25 Eur, 2018-12-11 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 65 Eur, 2019-01-14 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 165,75 Eur.
Laikytina, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl iškeldinimo iš esmės tenkino. Todėl iš viso 559 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės G. B. priteistinos Valstybei. Reikalavimą dėl iškeldinimo tenkinus iš atsakovės G. B. Valstybės naudai priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsakovės prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki bus visiškai įvykdytas sprendimas dėl 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 173,94 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-174-1030/2017. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsakovė G. B. gauna neįgaliojo pašalpą, jos sunki turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovė iškeldinama tik iš ½ dalies buto. Be to, atidėjus sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą būtų pažeistos ieškovės, kaip turto savininkės, teisės naudotis jai priklausančia ½ dalimi buto, todėl atsakovių prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Milda Valiulytė