Administracinė byla Nr. I-465-142/2017

Proceso Nr. 3-61-3-02096-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. S., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :             

              P. S. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SP1-416 (toliau – skundžiamas sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 3R-176 (AG-112/02-2016) (toliau – VAGK sprendimas).

              Skunde pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, individualus administracinis aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Mano, kad skundžiamas sprendimas šių reikalavimų neatitinka, todėl turi būti panaikintas. Nurodo, kad sprendime turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kokie plotai nedeklaruoti, koks plotas už 2009 m. ir 2010 m. sumažėjo. Pareiškėjo nuomone, iš jo negali būti reikalaujama grąžinti 8 505,01 Eur, nes 2009 m. ir 2010 m. deklaravimo metais žemės plotai sumažėjo ne dėl jo kaltės. Mano, kad VAGK turėjo atleisti pareiškėją nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 4 dalį.

              Teismo posėdyje pareiškėjas prašė teismo skundą tenkinti. Nurodė, kad neturi galimybių grąžinti paramą. Paaiškino, kad nepavyko ūkininkauti 5 metus, nes vėliau nebeturėjo žemės. Nurodė, kad, teikdamas paraišką, tikėjosi rasti išsinuomoti kitą žemę.

Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–19). Nurodo, kad skundžiamame sprendime Agentūra aiškiai nurodė tiek teisės aktų nuostatas, tiek ir faktines aplinkybes, kurios lėmė skundžiamo sprendimo priėmimą. Pažymi, kad teisės aktai nenumato reikalavimo išlaikyti ar nemažinti paraiškose deklaruojamo ploto, tačiau įtvirtina pareigą ūkininkauti ne mažiau kaip 5 metus nuo pirmos gautos išmokos, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą. Pasak Agentūros, pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nutrauktų žemės nuomos sutarčių nelaikytina aplinkybe, nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo teisę deklaruoti naujus žemės plotus ar pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius ūkininkavimo faktą, tačiau to nedarė.

Agentūros atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Agentūros sprendimo, įpareigojančio pareiškėją grąžinti 8 505,01 Eur paramos lėšų (VAGK byla, b. l. 3), teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Agentūra sprendimą priėmė, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės), 7.1.1 punktu, kuriame numatyta, kad vykdomoji institucija (šiuo atveju – Agentūra) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 12 d. pateikė Agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – paraiška). Šios paraiškos 4 lape pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir įsipareigojo ūkininkauti ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo pirmos išmokos pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ (toliau – priemonė) gavimo (VAGK byla, b. l. 22). Pareiškėjas taip pat minėtoje paraiškoje įsipareigojo kiekvienais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas.

Paramos teikimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – MPŪV taisyklės).

MPŪV taisyklių (redakcija, galiojusi paraiškos pateikimo metu) 5.5.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjai privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. MPŪV taisyklių 5.5.5 punkte nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę.

MPŪV taisyklių (redakcija, galiojusi sekančiais paraiškų teikimo metais) 5.5.1 punkte, nustatyta, kad pareiškėjas privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius arba iki deklaravimo metų pabaigos pateikti Agentūrai dokumentus, įrodančius ūkininkavimo faktą, ir nurodyti paraiškos nepateikimo priežastį. MPŪV taisyklių 5.5.3 punkte nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, remiantis pateikta paraiška, pagal priemonę pirmą išmoką gavo 2010 m. balandžio 2 d. (VAGK byla, b. l. 41). Taigi, pareiškėjas pagal paraišką ir MPŪV taisykles, įsipareigojo ūkininkauti mažiausiai iki 2015 m. balandžio 2 d.

Skundžiame sprendime Agentūra konstatavo, kad 2010 m. ir 2011 m. pareiškėjas deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, tačiau nuo 2012 m. paraiškų nebeteikė, nenurodė paraiškų neteikimo priežasčių, taip pat neteikė Agentūrai dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą (VAGK byla, b. l. 3 antra pusė). Atsižvelgdama į tai, Agentūra nurodė, kad už 2009 m. ir 2010 m. iš viso susidarė 8 505,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

Sankcijų taikymas numatytas MPŪV taisyklių 31.1 punkte. Šis punktas nurodytas ir skundžiamame sprendime. Pagal šį punktą, jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Minėtame punkte taip pat įtvirtinta išimtis, kada parama neturi būti grąžinama, t. y. kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą arba kaip paramos gavėjas perduoda visą ar dalį valdos kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas paramai gauti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių minėtos išimties buvimą, t. y., kad pareiškėjas ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla iki 2013 m. balandžio 2 d. (3 metus nuo 2010 m. balandžio 2 d.), o vėliau galutinai nutraukė žemės ūkio veiklą.

Kaip minėta, MPŪV taisyklės numato, kad tokiu atveju, kai pareiškėjas nesilaiko įsipareigojimo 5 metus ūkininkauti, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pagal priemonę pareiškėjui buvo išmokėta 2 637,80 Eur (pagal paraišką, pateiktą 2009 metais) ir 5 867,21 Eur pagal paraišką, pateiktą 2010 metais (iš viso 8 505,01 Eur). Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėjas nesilaikė MPŪV taisyklėse ir paraiškoje nustatytų reikalavimų, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 punktu, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo.

Pareiškėjas neįrodinėja, kad iki 2015 m. balandžio 2 d. tinkamai laikėsi paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų ir įsipareigojimų numatytų MPŪV taisyklėse. Pareiškėjas mano, kad jo atsakomybė šiuo atveju kilti neturėtų, nes įsipareigojimų nesilaikymas buvo susijęs su nutrauktomis žemės nuomos sutartimis, t. y. priklausė ne nuo pareiškėjo valios (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad turi būti vadovaujamasi MPŪV taisyklių 35 punktu, numatančiu, kad sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų. MPŪV taisyklės nenumato, kokie atvejai yra priskiriami nenugalimos jėgos atvejams, tačiau tokie atvejai yra nurodyti 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje, t. y. tokiais atvejais yra laikomos išskirtinės aplinkybės, susijusios su paramos gavėjo mirtimi, ilgalaikiu profesiniu nedarbingumu, didele stichine nelaime ir panašiomis ypatingomis aplinkybėmis. Be to, apie tokių aplinkybių atsiradimą turi būti nedelsiant pranešama (per 10 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2012 metais būtų informavęs Agentūrą apie atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kliudančias pareiškėjui toliau tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Agentūra, neturėdama jokios informacijos apie tokias aplinkybes, skundžiamame sprendime negalėjo jų įvertinti. Atitinkamai, tiek VAGK, tiek ir teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, negali vertinti tokių duomenų, kurių neturėjo Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo neatitikimu VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (dėl trūkstamų faktinių duomenų). Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su VAGK sprendimo išvada, kad skundžiamame sprendime Agentūra aiškiai nurodė, jog grąžintinų lėšų suma susidarė dėl to, kad pareiškėjas nepateikė paraiškų už 2012–2014 metus, nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos pagal priemonę gautos išmokos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo panaikinti ir VAGK sprendimą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo P. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                              Ina Kirkutienė

                                                                                                                                                        Rytis Krasauskas

                                                                                                                                                          Halina Zaikauskaitė