Administracinė byla Nr. eA-175-7892024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01569-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovenės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naudava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Naudava“, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 21R-137-(AG-92/04-2022) (toliau – ir Sprendimas).

2.       Atsakovas nurodė, kad:

2.1.       Komisija Sprendimu patenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naudava“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ministras) 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 4-43 „Dėl subsidijų, išmokėtų pareiškėjai UAB „Naudava“, susigrąžinimo, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 4-77 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-367 „Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), padariusi išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) raštuose pateikta medžiaga nepagrindžia individualaus pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. pateiktos nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės subsidijos paraiškos Nr. GSUB-290 (toliau – Paraiška Nr. 1) ir esminių ginčo aplinkybių tyrimo; Ministerija neužtikrino tinkamo Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo įvykdymo, todėl Įsakymas, kuris grindžiamas Inspekcijos raštais, vertintas kaip turintis esminių motyvavimo trūkumų ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

2.2.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintos Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, Inspekcija yra įgaliota kompetentinga institucija vertinti pareiškėjų atitiktį Apraše nustatytiems reikalavimams, o tuo atveju, jei pareiškėjas jų neatitinka, –pagal kompetenciją priimti sprendimą netenkinti subsidijų paraiškos, kuriame nurodomas subsidijų paraiškos netenkinimo teisinis pagrindas ir atlikto subsidijų paraiškos vertinimo apskundimo tvarka. Inspekcijos sprendimas dėl pareiškėjų netinkamumo yra savarankiškas apskundimo ir vertinimo objektas. Ministras yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo / sprendimą dėl papildomos subsidijos skyrimo, kurie įforminami Ministro įsakymais, atsižvelgiant į Inspekcijos, kaip institucijos, kompetentingos vertinti pareiškėjų atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjų tinkamumo vertinimą, pateikiant Ministerijai tinkamų pareiškėjų sąrašą.

2.3.       Ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 4-77 priedo 122 punktu pareiškėjui skirta 12 429,49 Eur subsidija. Ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-367 priedo 942 punktu pareiškėjui skirta papildoma 12 429,49 Eur subsidija (toliau kartu –ir Subsidijos).

2.4.       Ministerija gavo Inspekcijos 2021 m. liepos 5 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraiškos (forma KIT720) Nr.17.34-GE-713058 (toliau – ir Paraiška Nr. 2) vertinimą ir, įvertinusi pareiškėjo pateiktų 2019–2020 m. PVM deklaracijų duomenis, nustatė, kad pareiškėjo dar iki karantino paskelbimo gautos pajamos buvo netolygios, pardavimų vertė kito ir laikotarpiu, kai šalyje nebuvo įvesti karantino apribojimai dėl COVID-19 pandemijos, t. y. 2020 m. liepos mėn. – spalio mėn. pardavimų vertė, lyginant su 2019 m. analogišku laikotarpiu, sumažėjo 70,55 procentų; 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas nutraukė vykdytą pagrindinę ūkinę veiklą „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ ir uždarė 2 turėtas kavines, pradėjo atleidinėti darbuotojus, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos iki spalio mėn. (kai šalyje nebuvo įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos) atleido 12 darbuotojų, 2020 m. atleido iš viso 44 darbuotojus, iš kurių 23 darbuotojus pagal susitarimą įdarbino UAB „Hadė“, kurios pagrindinė ūkinė veikla „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ (EVRK – 561000). Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., lyginant su atitinkamu 2020-2021 m. laikotarpiu, pareiškėjo ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta sumažėjo 45,82 procentų. Inspekcija nustatė, kad 2020 m. pareiškėjas išmokėjo 41 085 Eur dividendų, kurie sudaro 13,98 procentų PVM deklaracijose deklaruotų 2020 m. pardavimų. Atsižvelgusi į šiuos duomenis, Inspekcija pateikė išvadą, kad dividendų išmokėjimas akcininkui gali būti vertinamas kaip faktas, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų, o, vadovaujantis Aprašo 11 ir 12 punktais, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui, t. y. padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą.

2.5.       Ministerija gavo 2021 m. gruodžio 1 d. Inspekcijos raštą Nr. R-5230, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad Inspekcija nustatė, jog 2020 m. gruodžio mėn. išmokėti dividendai sudarė 94,02 proc. visų pareiškėjo 2020 m. gruodžio mėn. pajamų.

2.6.       Inspekcija 2021 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. R-5812 Ministerijai nurodė, kad, atlikusi Paraiškos Nr. 1 vertinimą, Inspekcija pateikė išvadą, kad pareiškėjui negali būti skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms, nes jis neatitinka Aprašo 11, 12 punktuose ir 14.1 papunktyje nustatytų reikalavimų.

2.7.       2022 m. sausio 7 d. Ministras, vadovaudamasis Aprašo 50, 51, 53, 56 punktais, atsižvelgdamas į Inspekcijos 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. raštus, priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 11, 12 punktų ir 14.1 papunkčio, todėl turi grąžinti visą 24 858,98 Eur išmokėtą subsidijos sumą. Įsakyme išvardintos tik pagrindinės motyvuojamosios aplinkybės, kurios lėmė Įsakymo priėmimą, visos kitos aplinkybės nurodytos Įsakyme įvardintuose Inspekcijos raštuose.

2.8.       Atsakovas nesutinka, kad Inspekcija neatliko Paraiškos Nr. 1 vertinimo, ir pažymi, jog teisės aktais Inspekcijai nėra nustatyta pareiga, vertinant paraišką, papildomai kreiptis į pareiškėją – Inspekcijai palikta teisė pačiai įvertinti, ar pakanka jos turimų duomenų, siekiant įvertinti pateiktą paraišką, ir tik nustačius, kad trūksta tam tikrų duomenų, Aprašo 35 punkte Inspekcijai nustatyta teisė kreiptis į pareiškėją dėl papildomų duomenų pateikimo. Inspekcijos 2021 m. gruodžio 27 d. rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Aprašo 49 punktu, atliko Paraiškos Nr. 1 patikrą, Paraiškos Nr. 1 vertinimas buvo atliktas pagal Inspekcijos turimus duomenis, pareiškėjo pateiktų PVM deklaracijų duomenis ir pareiškėjo prie Paraiškos Nr. 2 pateiktus duomenis.

2.9.       Komisija, atsižvelgusi į vienintelę aplinkybę, kad Inspekcija neprašė pareiškėjo papildomų duomenų, konstatuodama, kad Inspekcija neatliko jokio tyrimo, netinkamai vertino Inspekcijos veiksmus, neištyrė bylos aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas.

2.10.       Atsakovas sutiko, kad Inspekcijos 2021 m. liepos 5 d. rašte pateiktas tik pareiškėjo Paraiškos Nr. 2 atitikties vertinimas, ir pažymėjo, jog Ministro 2021 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 4-776 buvo panaikintas Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21R-677-(AG-600/06-2021), todėl atsakovas prašė Inspekcijos atlikti Paraiškos Nr. 1 vertinimą. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Inspekcijos 2021 m. gruodžio 28 d. rašte nurodytą aplinkybę, kad po Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo Inspekcija atliko Paraiškos Nr. 1 patikrą ir nustatė, kad pareiškėjo dar iki karantino paskelbimo gautos pajamos buvo netolygios, pardavimų vertė kito ir laikotarpiu, kai šalyje nebuvo įvesti karantino apribojimai dėl COVID-19 pandemijos; Inspekcija vertino pareiškėjo išmokėtų dividendų faktą kaip įrodantį, jog jam pakako apyvartinių lėšų likvidumui išsaugoti, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjui subsidija nuo COVID-19  labiausiai nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama. Paraiškos teikimo metu pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, jog jis atitinka Aprašo reikalavimus, todėl Ministerija, priimdama skundžiamą Įsakymą, tinkamai, argumentuotai ir motyvuotai taikė Aprašo 50 punktą, o Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, padarė faktinių aplinkybių ir teisės normų turinio vertinimo klaidų.

2.11.       Inspekcija raštuose nėra nurodžiusi, jog, vertindama Paraišką Nr. 1, nustatė, kad pareiškėjas panaudojo skirtą subsidiją dividendams išmokėti, bei konstatavo, kad aplinkybė, jog karantino metu pareiškėjas išmokėjo akcininkui dividendus, įrodo, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų. Pareiškėjas išmokėjo dividendus 2020 m. kovo, liepos, spalio ir gruodžio mėnesiais, o Subsidijos skirtos 2021 m. vasario ir balandžio mėnesiais. Taigi Inspekcija net negalėjo nustatyti, kad pareiškėjas panaudojo subsidijas dividendams išmokėti, nes jis jas gavo vėliau, nei išmokėjo dividendus. Taigi Inspekcijai nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atlikti tyrimą dėl galimo subsidijos neteisėto panaudojimo dividendams išmokėti, Komisijos nurodytos aplinkybės nesudarė Inspekcijos atlikto tyrimo dalyko, Komisija nepagrįstai sprendė dėl Inspekcijos neatliktų ar netinkamai atliktų veiksmų, dėl to Komisija priėmė nepagrįstą Sprendimą.

2.12.       Atsakovas nesutinka su Sprendimo argumentu, kad Įsakyme nėra jokių nuorodų, jog jis priimtas, įgyvendinant (ar vykdant) Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimą, ir pažymi, jog tokie reikalavimai nėra reglamentuoti.

3.       Pareiškėjas UAB „Naudava“ pateiktame atsiliepime nesutiko su atsakovo skundu, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1.       Inspekcija Ministerijai pateiktuose raštuose nenurodė faktų ir nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas būtų suklaidinęs Inspekciją ir pateikęs neteisingą, neišsamią ar netikslią informaciją, nebuvo nurodyti konkretūs faktai apie pareiškėjo padarytus Aprašo pažeidimus. Visa reikiama informacija buvo žinoma Ministerijai bei Inspekcijai 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. balandžio 30 d. įsakymų dėl Subsidijų priėmimo metu, šie duomenys nepasikeitė ir 2022 m. sausio 17 d.

3.2.       Komisija apskritai nekvestionavo Inspekcijai suteiktos teisės vertinti duomenis ir subsidijos panaudojimo tikslingumo, tačiau vertino, kad Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimas buvo įgyvendintas formaliai, t. y. Inspekcija formaliai atliko Paraiškos Nr. 1 vertinimą, o Ministerija nepagrindė Aprašo 50 punkto taikymo pagrįstumo.

3.3.       Vertindama Aprašo 50 punkto nuostatas, Inspekcija, atlikdama pakartotinį pareiškėjo Paraiškos Nr. 1 vertinimą, turėjo nustatyti, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar netikslią informaciją, ir Paraiškos Nr. 1 pateikimo momentu, t. y. 2021 m. sausio 20 d., neatitiko Aprašo nustatytų reikalavimų, arba turėjo nustatyti, kad pareiškėjas panaudojo gautą subsidiją išmokėti dividendus, mažinti kapitalą, išmokant lėšas pareiškėjos dalyviams, supirkti savo akcijas ar atlikti kitokius mokėjimus iš kapitalo pareiškėjo dalyviams, taip pat grąžinti paskolas pareiškėjo dalyviams.

3.4.       Pareiškėjas nepažeidė Aprašo nuostatų, atitiko Aprašo 14.1 papunktyje numatytą kriterijų dėl vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimo ne mažiau kaip 30 proc., kuris buvo vienas esminių kriterijų siekiant gauti paramą, pareiškėjui skirtos Subsidijos lėšos buvo panaudotos Apraše nurodytiems tikslams. Pareiškėjas nesutinka, kad paraiškos pateikimo metu pateikė neteisingus duomenis.

3.5.       Pareiškėjo akcininko 2020 m. balandžio 20 d. sprendimas dėl 2018–2019 m. pelno paskirstymo, kuriuo nuspręsta mokėti dividendus 2020 metais, priimtas ir įgyvendintas iki Aprašo priėmimo. 2021 metais dividendai nebuvo mokami. 2020 m. išmokėti dividendai negali būti vertinami kaip faktas, pažeidžiantis Aprašo reikalavimus, nes toks reikalavimas nėra nustatytas Apraše. Dividendų išmokėjimas už 2018–2019 m. pagal akcininkų 2020 m. sprendimą negali būti siejamas su Inspekcijos ir Ministerijos padaryta išvada, kad pareiškėjo veikla nenukentėjo nuo COVID-19.

3.6.       Komisija pagrįstai nustatė, jog Aprašas patvirtintas 2021 m. sausio 15 d., karantinas šalyje paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., taigi objektyviai neegzistavo aplinkybės, kurios draustų įmonei priimti sprendimus paskirstyti pelną. Nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių atitiktis Aprašo sąlygoms yra vertinama apyvartos kritimu Apraše nustatytais periodais ir nustatytu dydžiu (30 proc.), piniginių lėšų kiekio turėjimo ar dividendų paskirstymo kriterijus nėra įtvirtintas Apraše. Tai, kad pareiškėjas neabejotinai nukentėjo COVID-19 pandemijos periodu, patvirtina ir bendrovės metiniai finansiniai rodikliai.

3.7.       Inspekcija pripažįsta pareiškėjo atitiktį Aprašo keliamiems reikalavimams, o dividendų išmokėjimo faktą vertina kaip prielaidą, dėl kurios pareiškėjas neturėjo teisės į paramą, nors Apraše nebuvo įtvirtintas toks reikalavimas.

4.       Trečiasis suinteresuotasis asmuo VMI atsiliepime prašė patenkinti atsakovo skundą ir panaikinti Komisijos Sprendimą, nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

4.1.       Inspekcija, gavusi subsidijų paraišką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 arba 14.2 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus, ir apskaičiuoja galimos subsidijos dydį. 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjo pateiktai Paraiškai Nr. 1 pagal Aprašo 35 punktą nebuvo taikyta subsidijų paraiškų pagrįstumo vertinimo kontrolė, todėl Inspekcija neprašė pateikti papildomų duomenų (informacijos), pagrindžiančių Paraiškoje Nr. 1 pateiktus duomenis (informaciją) ir fakto, kad pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19.

4.2.       Inspekcija atliko Paraiškos Nr. 1 patikrą, siekdama įvertinti pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą, taip pat nustatyti, ar pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19, Paraiška Nr. 1 buvo įvertinta pagal Inspekcijos turimus duomenis ir pareiškėjo prie Paraiškos Nr. 2 pateiktus duomenis, todėl nebuvo prašoma pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius Paraiškoje Nr. 1 pateiktus duomenis ir faktą, kad pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19. Inspekcijai palikta teisė spręsti, ar pakanka turimų duomenų pateiktai paraiškai įvertinti, ir tik nustačiusi, kad jų trūksta, pagal Aprašo 35 punktą, Inspekcija turi teisę kreiptis į pareiškėją.

4.3.       2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjas pateikė Paraišką Nr. 2 subsidijai gauti, o 2021 m. gegužės 11 d., gegužės 13-14 d. per „Mano VMI“ informacinę sistemą pateikė papildomus duomenis (informaciją), pagal kuriuos buvo atliktas Paraiškos Nr. 1 vertinimas. Inspekcija, vertindama Paraišką Nr. 1, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis (informaciją), Inspekcijos turimus duomenis bei faktą, kad pareiškėjo pagrindinė ūkinė veikla „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ buvo apribota nuo 2020 m. gruodžio 16 d., apskaičiavo, kad ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta sumažėjo 83,21 procentų. Pagal Aprašo 14.1 papunkčio sąlygas, subsidija gali būti skiriama, kai apyvarta sumažėja ne mažiau nei 30 procentų būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos vykdymo sąlygų.

4.4.       Inspekcija, nustačiusi, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas nutraukė vykdomą pagrindinę ūkinę veiklą „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“, apskaičiuojant ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinę apyvartą, gautos pajamos iš minėtos veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. nėra vertinamos, ir, jas eliminavus, apskaičiuota, kad ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta sumažėjo 45,82 procentų. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjo gautos pajamos dar iki karantino paskelbimo buvo netolygios, pardavimų vertė kito ir laikotarpiu, kai šalyje nebuvo įvesti karantino apribojimai, t. y. 2020 m. liepos – spalio mėn. pardavimų vertė, lyginant su 2019 m. analogišku laikotarpiu, sumažėjo 70,55 procentų. Inspekcija nenustatė, kad būtent COVID-19 padarė neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai ir apyvartos sumažėjimui, todėl pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. raštu buvo informuotas, kad jis neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų subsidijai gauti.

4.5.       Atlikus pareiškėjo veiklos vertinimą, nustatyta, kad 2020 m. pareiškėjas  išmokėjo 41 085 Eur dividendų, ši aplinkybė buvo vertinama kaip faktas, jog pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų, todėl 2021 m. gruodžio 28 d. VMI raštu informavo Ministeriją ir pareiškėją, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 11, 12 punkto ir 14.1 papunkčio sąlygų.

4.6.       Nors pareiškėjo apyvarta nukrito ir atitiko Aprašo keliamus reikalavimus, tačiau dividendų išmokėjimas suponuoja, kad pareiškėjas nebuvo nukentėjęs nuo COVID-19 ir turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas nenukentėjo nuo COVID-19 ir jam neturi būti skiriama subsidija.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą patenkino ir panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 21R-137-(AG-92/04-2022).

6.       Teismas nustatė šias bylos aplinkybes:

6.1.       2021 m. sausio 20 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai Paraišką Nr. 1 subsidijai gauti. Ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 4-77 priedo 122 punktu pareiškėjui skirta 12 429,49 Eur subsidija. Ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-367 priedo 942 punktu pareiškėjui skirta papildoma 12 429,49 Eur subsidija. Pagal Aprašo 35 punktą, pareiškėjo Paraiškai Nr. 1 nebuvo taikyta subsidijų paraiškų pagrįstumo vertinimo kontrolė.

6.2.       2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjas pateikė Paraišką Nr. 2. Vertindama šią paraišką, Inspekcija nustatė, kad subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms pareiškėjai negali būti skiriama ir pranešė apie tai pareiškėjui 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. RSUB-43863 (toliau – Raštas), kadangi Inspekcija nenustatė objektyvių faktų / aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtent COVID-19 pandemija padarė neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai ir apyvartos sumažėjimui. Rašte buvo taip pat nurodyta, jog Paraiškai Nr. 1 pagal Aprašo 35 punktą nebuvo taikyta subsidijų paraiškų pagrįstumo kontrolė, todėl Inspekcija neprašė pareiškėjo pateikti papildomų duomenų (informacijos), pagrindžiančių Paraiškoje Nr. 1 pateiktus duomenis (informaciją) ir fakto, kad pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19. Vadovaudamasi nuo 2021 m. balandžio 16 d. įsigaliojusia Aprašo 56 punkto redakcija, Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas turi grąžinti jam Ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 4-77 skirtą 12 429,49 Eur subsidiją bei Aprašo 21.11 papunkčiu pareiškėjui apskaičiuotą papildomą subsidijos sumą. Pareiškėjas neskundė šio Rašto, negrąžino jame nurodytų subsidijos sumų.

6.3.       Inspekcija 2021 m. liepos 5 d. rašte Nr. RSUB-46645 nurodė Ministerijai, kad ji atliko pareiškėjo Paraiškos Nr. 2 vertinimą ir pažymėjo tuos pačius faktus, kaip ir Rašte, bei nurodė, kad pareiškėjas negražino subsidijų iki 2021 m. liepos 1 d., todėl, vadovaudamasi Aprašo 50 punktu, paprašė priimti sprendimą dėl įsakymų, pagal kuriuos pareiškėjui skirtos subsidijos, pakeitimo, panaikinant punktus, pagal kuruos buvo skirtas finansavimas. Atsižvelgdamas į minėtą Inspekcijos raštą, Ministras 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-776 įpareigojo pareiškėją grąžinti 24 858,98 Eur išmokėtų subsidijų į Ministerijos sąskaitą.

6.4.       Pareiškėjas Komisijai pateikė skundą, prašydamas panaikinti Ministro 2021 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 4-776. Komisija 2021 m. spalio 14 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Ministro 2021 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 4-776.

6.5.       Ministerija 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 3-4912 kreipėsi į Inspekciją ir, atsižvelgdama į Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo motyvus, prašė pateikti Ministerijai detalius argumentus bei detalizuoti motyvus dėl pareiškėjo paraiškos atitikties / neatitikties Apraše nustatytiems reikalavimams.

6.6.       Inspekcija 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. R-5230, be kita ko, nurodė, kad 2020 m. pareiškėjas išmokėjo 41 085 Eur dividendų, ir padarė išvadą, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų; pareiškėjo gautos pajamos buvo netolygios dar iki karantino paskelbimo, pardavimų vertė kito ir laikotarpiu, kai šalyje nebuvo įvesti karantino apribojimai dėl COVID-19 pandemijos, taigi pareiškėjo pajamos nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, todėl pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir subsidija negalėjo būti skiriama.

6.7.       Ministerija 2021 m. gruodžio 15 d. raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydama papildyti 2021  m. gruodžio 1 d. raštą ir pateikti papildomą informaciją, nurodant Paraiškos Nr. 1 vertinimo aplinkybes ir kitą, Inspekcijos nuomone, svarbią informaciją, susijusią su Paraiškos Nr. 1 vertinimu. Inspekcija 2021 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. R-5812 nurodė iš esmės tokią pačią su pareiškėju susijusią informaciją, kaip ir ankstesniuose raštuose (apie išmokėtus dividendus, pareiškėjo veiklos nutraukimą ir kt.), ir pažymėjo, kad ji nenustatė objektyvių faktų / aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad COVID–19 pandemija padarė neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai ir apyvartos sumažėjimui.

6.8.       Ministras 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 11, 12 punktų ir 14.1 papunkčio, todėl, be kita ko, pakeitė Ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 4-77, t. y. pripažino netekusiu galios 1 priedo 122 punktą, pakeitė Ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 4-367, t. y. pripažino netekusiu galios 1 priedo 942 punktą, ir nustatė, kad pareiškėjas turi grąžinti visą 24 858,98 Eur išmokėtą subsidijos sumą per 14 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos. Ministro Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas, įgyvendinant Aprašo 50, 51, 53 ir 56 punktus ir atsižvelgiant į Inspekcijos 2021 m. liepos 5 d. raštą Nr. RSUB-46645, 2021 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. R-5230 2021 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. R-5812.

6.9.       Nesutikdamas su Ministro Įsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri skundžiamu Sprendimu panaikino Ministro Įsakymą.

7.       Teismas išsamiai aptarė komisijos Sprendime nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas, taip pat aktualias Aprašo nuostatas.

8.       Teismas pažymėjo, kad Inspekcija nevertino pareiškėjo Paraiškos Nr. 1 pagrįstumo pagal Aprašo 35 punkto nuostatas jos pateikimo metu, tačiau, vadovaudamasi Aprašo 49 punktu, atliko pareiškėjo, kuriam pagal minėtą paraišką buvo skirtos subsidijos, patikrą, įvertino Paraiškoje Nr. 1 pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą, ar pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos. Teismas nurodė, kad Aprašo 49 punkte nėra nurodytas duomenų, kuriuos turi vertinti Inspekcija, sąrašas, svarbu, kad duomenys būtų svarbūs, siekiant nustatyti subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumą; šiuo pagrindu atliekant subsidijos patikrą, tikrinimą atliekantis subjektas gali vertinti ne tik Aprašo 14.1 punkte nurodytus pareiškėjo duomenis, bet ir visą kitą turimą informaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog jis pateikė teisingą informaciją subsidijai gauti, pateikti duomenys atitiko Aprašo 15, 16, 17, 18, 19, 20 punktų reikalavimus.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl Inspekcijos nustatytų ir raštuose nurodytų aplinkybių dėl 2020 m. pareiškėjo išmokėtų dividendų, pagrindinės veiklos „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ nutraukimo nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir darbuotojų atleidimo, pareiškėjo dar iki karantino paskelbimo gautų pajamų netolygumo, kritusios pardavimų vertės iki karantino apribojimų dėl COVID-19 pandemijos įvedimo.

10.       Teismas akcentavo, jog nei VMI raštuose, kuriuose pateikta informacija vadovavosi Ministras, priimdamas ginčijamą Įsakymą, nei pačiame Įsakyme nėra konstatuota, kad pareiškėjas padarė Aprašo 25 punkte nurodytą pažeidimą, o dividendų išmokėjimo faktas ir išmokėtos sumos buvo įvertintos, išvedus proporcijas su pardavimais ir pajamomis, ir buvo vertinamas ne savarankiškai, o kaip viena iš aplinkybių, siekiant retrospektyviai patikrinti, ar pareiškėjas galėjo būti laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19 pandemijos. Teismas laikė nepagrįstais Komisijos argumentus, jog atsakovas turėjo pareigą vertinti, iš kokių lėšų, kokiais pareiškėjo sprendimais ir pan. pareiškėjas 2020 m. išmokėjo dividendus. Aplinkybė, kad pareiškėjas dividendus išmokėjo paskelbto karantino metu, Inspekcijos pagrįstai buvo įvertinta kaip įrodanti, jog pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų, todėl jis nepatyrė COVID-19 pandemijos neigiamų pasekmių šiuo aspektu.

11.       Teismas nurodė, jog Inspekcija, atlikdama Paraiškos Nr. 1 patikrą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutraukė vykdomą pagrindinę ūkinę veiklą ir atleido dalį darbuotojų, bei nevertino pareiškėjo gautų pajamų iš minėtos pareiškėjo veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Teismas pažymėjo, kad nors, eliminavus iš minėtos veiklos gautas pajamas iš visų pareiškėjo pardavimų ir palyginus 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. sausio mėn. laikotarpį su atitinkamu 2020–2021 m. laikotarpiu, nustatyta, kad ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta sumažėjo 45,82 procentų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitos informacijos apie pareiškėją, kadangi patikros tikslas šiuo atveju buvo įsitikinti, ar pareiškėjas galėjo būti laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19 pandemijos.

12.       Teismas vertino kaip deklaratyvius Komisijos Sprendimo motyvus, kad, įgyvendindama įsiteisėjusį Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimą, Inspekcija nepateikė jokių papildomų tyrimo duomenų, išskyrus VMI raštus, ir pažymėjo, kad po Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo Ministerija ne kartą kreipėsi į Inspekciją, kuri pateikė tuos pačius su pareiškėju susijusius duomenis. Nors Inspekcija įvertino Paraišką Nr. 1, vertindama kartu ir Paraišką Nr. 2, tai negali būti laikoma netinkamu Paraiškos Nr. 1 vertinimu. Vertinant Paraišką Nr. 1 po Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo, duomenys apie pareiškėją nesikeitė. Teismas pažymėjo, kad Komisija nenurodė, kokie papildomi duomenys turėjo būti vertinami, bei sprendė, kad Inspekcija atliko Paraiškos Nr. 1 vertinimą, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, kad vertinimas nebuvo atliktas.

13.       Teismas nurodė, kad Komisijos Sprendime nurodytas argumentas, jog Ministro Įsakyme nėra jokių nuorodų, jog jis priimtas įgyvendinant (ar vykdant) Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimą, nėra pagrįstas jokiais teisės aktais.

14.       Teismas darė išvadą, kad Inspekcija yra tinkamas subjektas atlikti pareiškėjo patikrą, siekiant nustatyti, be kita ko, ar pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos. Patikros metu buvo įvertinta individuali pareiškėjo finansinė situacija subsidijos suteikimo aspektu, rezultatai buvo išdėstyti Inspekcijos raštuose tiek pareiškėjui, tiek Ministerijai. Aprašo nuostatos nenustato, kokia forma Inspekcija turi atlikti patikrą. Teismas vertino, kad šiuo atveju svarbus yra raštuose nurodytų Inspekcijos nustatytų aplinkybių turinys, dėl kurio nėra ginčo.

15.       Teismas nurodė, kad Ministro Įsakyme dar kartą įvertinta Inspekcijos raštuose pateikta informacija, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis priimtas Įsakymas. Teismo vertinimu, Ministro Įsakymas neturi esminių motyvavimo trūkumų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Komisija skundžiamu Sprendimu netinkamai vertino Aprašo nuostatas, nepagrindė Sprendimo išvadų teisės aktais dėl Ministerijos pareigos Įsakyme nurodyti Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir nepagrįstai panaikino Ministro Įsakymą.

 

III.

 

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Komisijos Sprendimą.

17.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Pareiškėjas nesutinka, kad Bendrovės pateiktai Paraiškai Nr. 1 turėtų būti taikomas Aprašo redakcijos, įsigaliojusios 2021 m. vasario 25 d., 14.1 punkto dalis, numatanti subsidijos neskyrimą tais atvejais, jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, nes Paraiškos Nr. 1 teikimo dieną galiojusi Aprašo 14.1 punkto redakcija nenumatė tokios išlygos, ir subsidijų mokėjimą siejo tik su įmonės ūkinės veiklos vidutinės apyvartos sumažėjimu ne mažiau kaip 30 procentų. Pareiškėjo teigimu, Aprašo nuostata, kuri negaliojo Paraiškos Nr. 1 teikimo metu, negali būti taikoma, vadovaujantis lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principu.

17.2.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų, todėl jis nepatyrė COVID-19 neigiamų pasekmių šiuo aspektu, ir pažymi, jog išvada yra subjektyvi, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nustatoma, nuo kada įmonėms nebepakanka apyvartinių lėšų ar jų pakanka. Teismo išvada, kad apyvartinių lėšų pakankamas ar nepakankamas turėjimas įtakoja įmonės nuo COVID-19 pandemijos patiriamas neigiamas pasekmes, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Pagal Aprašo nustatytus reikalavimus ir sąlygas, įmonės buvo remiamos pagal objektyvų kriterijų, t. y. kai nustatytu periodu sumažėjo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta ne mažiau kaip 30 procentų, kuris galimas ir turint apyvartinių lėšų.

17.3.       Bendrovės vertinimu, Ministerija, priimdama Įsakymą, nepagrindė priimto sprendimo faktiniais pagrindais, o ginčo metu ikiteisminėje stadijoje ir pirmosios instancijos teisme neįrodė, kad Bendrovės apyvarta nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių. VMI ir Ministerijos padaryta išvada, kad Bendrovei pakako apyvartinių lėšų, paremta tik subjektyviais vertinimais, todėl ji neatitinka Viešojo administravimo įstatyme numatyto objektyvumo principo. Bendrovės apyvarta krito ženkliai ir atitiko Aprašo 14.1 papunkčio nustatytą kriterijų, neigiama COVID-19 įtaka įmonėms privalėjo būti vertinama pagal nustatytus objektyvius kriterijus. Akivaizdu, kad, įvedus karantiną, šalies teritorijoje Bendrovė patyrė neigiamą įtaką, nes klientų, kurie naudojasi Bendrovės paslaugomis (automobilių valymo paslaugomis), srautai sumažėjo.

17.4.       Pareiškėjo nuomone, Inspekcija ir teismas aiškino Aprašo nuostatas plečiamai, nesilaikydami teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų. Paraiškos Nr. 1 pateikimo dieną galiojusios Aprašo nuostatos nenustatė tokio kriterijaus ar reikalavimo, kad įmonės, kurioms pakanka apyvartinių lėšų, negali būti finansuojamos pagal šį Aprašą (pvz., Aprašo 17.1 p.).

17.5.       Inspekcijos raštuose buvo akcentuojama, jog 2020 metais sumažėjo Bendrovės darbuotojų, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog Paraiškos Nr. 1 pateikimo metu Bendrovėje dirbo 18 darbuotojų, šios darbo vietos buvo išlaikytos iki karantino pabaigos, o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius Bendrovėje svyravo nuo 18 iki 21, tai atitiko Aprašo 17.1 papunkčio reikalavimus.

17.6.       Paraiškos Nr. 1 pateikimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6  punktas numatė, kokioms įmonėms karantino paskelbimo metu taikomos paramos priemonės, šios nuostatos buvo perkeltos į Aprašo 14.1 punkto reikalavimus.

17.7.       Pareiškėjas, išanalizavęs Aprašo 36–41 punktų nuostatas, pabrėžia, kad, pagal Aprašo nustatytą subsidijų paraiškų vertinimo tvarką, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), o ne VMI yra atsakinga institucija vertinti, ar Bendrovė atitiko subjekto, kuriam teiktina valstybės pagalba, ir ar Bendrovė laikoma sunkumų patiriančia įmone.

17.8.       Pareiškėjas pažymi, jog jam buvo skirtos subsidijos pagal Paraišką Nr. 1, taigi buvo konstatuota, jog Bendrovė pripažintina nukentėjusia nuo COVID-19, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra svarbu, kad Bendrovė pateikė teisingą informaciją subsidijai gauti, o pateikti duomenys atitiko Aprašo 15, 16, 17, 18, 19, 20 punktų reikalavimus, nes vertinama kita svarbi informacija, kurios tikslas yra iš esmės įvertinti, ar pareiškėjas galėjo būti laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19. Pareiškėjas akcentuoja, jog Aprašo 50 punktas, kuriuo vadovavosi Ministerija, priimdama skundžiamą Įsakymą, sieja sprendimą dėl subsidijos grąžinimo su šiomis aplinkybėmis: 1) pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar netikslią informaciją (duomenis) ir subsidijų paraiškos pateikimo momentu neatitiko Aprašo 14, 16, 18 ir 20 punktuose nustatytų reikalavimų; 2) subsidija panaudota dividendams išmokėti, kapitalui išmokant lėšas pareiškėjo dalyviams mažinti, savoms akcijoms supirkti ar kitokiems mokėjimams iš kapitalo pareiškėjo dalyviams atlikti, taip pat paskoloms pareiškėjo dalyviams grąžinti; arba 3) gavus informacijos iš pareiškėjo per „Mano VMI“ dėl skirtos subsidijos atsisakymo.

17.9.       Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovė pateikė teisingus duomenis ir atitiko Aprašo 14, 16, 17, 18 ir 20 punktuose nustatytus reikalavimus, o Bendrovės tariamas neatitikimas Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimams, nustatytas VMI 2021 m. gruodžio 28 d. raštu pakartotinio tikrinimo metu, negali būti laikomas teisėtu, remiantis šio skundo pateiktais argumentais.

18.       Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, nurodo šiuos atsiliepimo argumentus:

18.1.       Atsakovas nesutinka, kad

Paraiškos Nr. 1 pateikimo metu nebuvo reikalavimo, jog įmonės pajamos būtų sumažėjusios būtent dėl COVID-19, kadangi Aprašo 11 ir 12 punktų analizė leidžia teigti, pareiškėjo pajamų kritimas būtent dėl COVID-19 ir siekis išsaugoti įmonės likvidumą yra dvi esminės subsidijos skyrimo sąlygos.

18.2.       Pareiškėjas, pagal Aprašą teikdamas paraišką subsidijai gauti, užtikrino, kad jis atitinka pagal Aprašo tinkamiems pareiškėjams keliamus reikalavimus ir yra nukentėjęs nuo COVID-19, tačiau VMI, atlikusi patikrinimą, nenustatė objektyvių faktų / aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjo veiklai ir apyvartos sumažėjimui neigiamą įtaką padarė būtent COVID–19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes dėl pareiškėjo vykdomos veiklos nutraukimo, darbuotojų atleidimo, įmonės likvidumo (dividendų išmokėjimas rodo, kad pavojus jo likvidumui nebuvo kilęs). Atsakovas akcentuoja, kad 2020 m. gruodžio mėn. išmokėti dividendai sudarė 94,02 proc. pareiškėjo visų 2020 m. gruodžio mėn. pajamų, o po mėnesio 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjas pateikė nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės subsidijos paraišką. Dividendų išsimokėjimas, kartu prašant valstybės pagalbos visai valstybei sunkiu laikotarpiu, rodo pareiškėjo siekį pasipelnyti Lietuvos Respublikos biudžeto sąskaita.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20.       VMI pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes ir nurodo, kad, nors pareiškėjo apyvarta krito ir atitiko Aprašo keliamus reikalavimus, tačiau dividendų išmokėjimas suponuoja, kad pareiškėjas nebuvo nukentėjęs nuo COVID-19 ir turėjo pakankamai apyvartinių lėšų. Ženklių sumų išmokėjimas nurodo, kad pareiškėjas nebuvo susidūręs su ekonominiais sunkumais bei faktu, kad pareiškėjas nukentėjo būtent nuo COVID-19. Inspekcija darė prielaidą, jog, skiriant subsidiją, pareiškėjas gali piktnaudžiauti valstybės pagalba, kuri yra ir buvo aktuali subjektams, kurie nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir patyrė ženklius finansinius praradimus, o valstybė padėjo stabilizuoti bei minimizuoti praradimus. Todėl VMI, priimdama sprendimus, vadovavosi Apraše nurodytu pagrindiniu tikslu – įmonės likvidumo išsaugojimas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ministras) 2022 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 4-43, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino atsakovo skundą ir panaikino Komisijos Sprendimą, konstatavęs, jog Komisija netinkamai vertino Aprašo nuostatas, nepagrindė Sprendimo išvadų teisės aktais dėl Ministerijos pareigos Įsakyme nurodyti Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimą, ir nepagrįstai panaikino Ministro Įsakymą.

23.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė Aprašo nuostatas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Covid-19 pandemija neturėjo įtakos pareiškėjo apyvartai, kadangi pareiškėjas turėjo apyvartinių lėšų ir neturėjo finansinių sunkumų.

24.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Byloje nustatyta, kad Ministerija, įgyvendindama Aprašo 50, 51, 53 ir 56 punktus ir atsižvelgdama į VMI 2021 m. liepos 5 d. raštą Nr. RSUB-46645, kuriame nurodyta, kad UAB „Naudava“ apyvarta sumažėjo ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, į VMI 2021 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. R-5230 „Dėl papildomos informacijos dėl UAB „Naudava“ ir į VMI 2021 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. R-5812 „Dėl papildomos informacijos dėl UAB „Naudava“ (toliau kartu – ir Raštai).

26.       Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis VMI Raštuose pateikta informacija:

26.1.       VMI 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. R-5230 nurodė, kad VMI, vertindama pareiškėjo Paraišką Nr. 2, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir pateiktos metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (forma GPM312) duomenis, nustatė, kad 2020 metais pareiškėjas išmokėjo 41 085 Eur dividendų, kurie sudarė 13,98 procentų PVM deklaracijose deklaruotų 2020 m. pardavimų. VMI vertino dividendų išmokėjimą akcininkui kaip faktą, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų, o, pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumui išsaugoti, t. y. padėti įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti jos likvidumą. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjo vykdyta pagrindinė veikla „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ (EVRK kodas 561000) buvo nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 metais pareiškėjas atleido 44 darbuotojus, kurių 23 darbuotojai (gegužės mėn. – 10, birželio mėn. – 13) pagal susitarimą buvo įdarbinti 2020 m. balandžio 15 d. įsteigtoje UAB „Hadė“, kurios pagrindinė veikla – „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ (EVRK kodas 561000). Inspekcija nustatė, kad pareiškėjo dar iki karantino paskelbimo gautos pajamos buvo netolygios, pardavimų vertė kito ir laikotarpiu, kai šalyje nebuvo įvesti karantino apribojimai dėl COVID-19 pandemijos, t. y. 2020 m. liepos mėn. – spalio mėn. pardavimų vertė (64 554 Eur), lyginant su 2019 metų analogišku laikotarpiu (219 223 Eur), sumažėjo 70,55 procentų. Vadovaudamasi Aprašo 14.1 papunkčiu, Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo pajamos nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, todėl pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir subsidija negalėjo būti skiriama. VMI nurodė, kad ji nenustatė objektyvių faktų / aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtent COVID–19 padarė neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai ir apyvartos sumažėjimui, išmokėti dividendai rodo, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų likvidumui išsaugoti, o, pagal Aprašo 12 punktą, remiama įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti).

26.2.       VMI, atsižvelgdama į Ministerijos 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą dėl 2021 m. gruodžio 1 d. rašto papildymo, 2021 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. R-5812 nurodė iš esmės tokią pačią su pareiškėju susijusią informaciją, kuri buvo nurodyta ankstesniuose raštuose, ir pažymėjo, kad ji nenustatė objektyvių faktų / aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad COVID–19 padarė neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai ir apyvartos sumažėjimui.

27.       Aprašas nustato sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos (toliau –  subsidija) pagal Priemonę ,,Subsidijos nuo COVID- 19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – Priemonė), subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę nukentėjusioms įmonėms dalyvaujančių institucijų funkcijas (1 p.). Pagal Aprašo 6 punktą, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ministerija), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA), Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (toliau – NBFC) dalyvauja, įgyvendinant Priemonę, ir atlieka Aprašo IV ir V skyriuose nustatytas funkcijas. Aprašo 11 punkte nurodyta, kad Priemonės tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą, o 12 punkte nustatyta, kad remiama veikla yra įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti).

28.       Pagal Aprašo 14.1 punktą (redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 24 d.), galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma, remiantis VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600)), deklaruotais duomenimis (informacija), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – remiantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – remiantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Aprašo 14.1 punktas buvo papildytas nuostata, kad tais atvejais, jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos, ir subsidija jam negali būti skiriama (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. vasario 25 d.). Pagal Aprašo 15 punktą, VMI pagal Juridinių asmenų registro, VMI ir Lietuvos statistikos departamento duomenis turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį.

29.       Pagal Aprašo 33 punkto redakcijos, galiojusios iki 2021 m. balandžio 2 d., nuostatas, VMI, gavusi subsidijų paraišką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 arba 14.2 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus, ir apskaičiuoja galimos skirti subsidijos dydį. Nuo 2021 m. balandžio 7 d. VMI taip pat vertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.3 papunktyje nustatytus reikalavimus. Jeigu VMI įvertina Aprašo 14.1 papunktyje nurodytą sąlygą, remdamasi subsidijų paraiškoje deklaruotais prognozuojamais duomenimis (informacija), VMI pakartotinai patikrina atitiktį Aprašo 14.1 papunkčio sąlygai, remdamasi pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI pateiktose mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijose (formos FR0600) deklaruotais duomenimis (informacija). Jeigu VMI nustato, kad, remiantis VMI pateiktose mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotais duomenimis (informacija), pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, pareiškėjas turi grąžinti gautą subsidiją Aprašo 51–54 punktuose nustatyta tvarka (Aprašo 34 p.).

30.       Pagal Aprašo 49 punktą (redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 24 d.), VMI ir LVPA iki 2021 m. gruodžio 1 d. atlieka atrankines pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikras, siekdama įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą pagal valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius ar kitus subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumui nustatyti svarbius duomenis. Jei naujos aplinkybės ar informacija (duomenys), galėjusi ar galinti turėti įtakos subsidijų paraiškos vertinimui, subsidijos skyrimui ir panaudojimo teisėtumui, paaiškėja po 2021 m. gruodžio 1 d., VMI ir LVPA turi teisę pakartotinai patikrinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų) ir dokumentų tinkamumą. Pagal Aprašo 50 punktą (punkto redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 24 d.) ,VMI ir (ar) LVPA nustačius, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar netikslią informaciją (duomenis) ir subsidijų paraiškos pateikimo momentu neatitiko Aprašo 14, 16–18 ir 20 punktuose nustatytų reikalavimų, arba nustačius, kad subsidija panaudota dividendams išsimokėti, kapitalui išmokant lėšas pareiškėjo dalyviams mažinti, savoms akcijoms supirkti ar kitokiems mokėjimams iš kapitalo pareiškėjo dalyviams atlikti, taip pat paskoloms pareiškėjo dalyviams grąžinti, arba gavus informacijos iš pareiškėjo per „Mano VMI“ dėl skirtos subsidijos atsisakymo, apie tai informuojama Ministerija. Ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 dienų nuo informacijos ir pagrindžiančių dokumentų iš VMI ir (ar) LVPA gavimo dienos priima sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per „Mano VMI“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Pagal Aprašo 56 punktą, jei nustatoma, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, ir (ar) sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo dėl subsidijos skyrimo priėmimui, pareiškėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą finansavimą su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą, nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad LVPA, o ne VMI yra atsakinga institucija vertinti, ar Bendrovė atitiko subjekto, kuriam teiktina valstybės pagalba, kriterijus, ir ar Bendrovė laikoma sunkumus patiriančia įmone. Aprašo 33 punkto originalioje redakcijoje ir redakcijoje, galiojančioje nuo 2021 m. balandžio 7 d., yra nurodyta, kad VMI, gavusi subsidijų paraišką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 arba 14.2, arba 14.3 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus.

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, pakartotinai vertinant Bendrovės pateiktą Paraišką Nr. 1, nepagrįstai buvo taikomos Aprašo 14.1 punkto nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. vasario 25 d., numatančios, kad tais atvejais, jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam negali būti skiriama subsidija. Pareiškėjo teigimu, Paraiškos Nr. 1 teikimo dieną galiojusi Aprašo 14.1 punkto redakcija nenumatė tokios išlygos, subsidijų mokėjimas buvo siejamas tik su įmonės ūkinės veiklos vidutinės apyvartos sumažėjimu ne mažiau kaip 30 procentų.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, jog Aprašas buvo priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1226) 6 punktą ir Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. pasitarimo sprendimu (pasitarimo protokolas Nr. 59).

34.       Nutarimo Nr. 1226 (redakcija, galiojusi Aprašo priėmimo metu, t. y. 2021 m. sausio 15 d.) 6 punkte buvo nustatyta: „Nustatyti, kad dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos paramos priemonės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srityse, jeigu ūkinės veiklos vykdytojas atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 6.1. ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, – pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų sumažėjimo, palyginti su 2019–2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. Tuo atveju, kai ūkinės veiklos vykdytojas, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., pajamų negavo, jam gali būti taikomos paramos priemonės pagal šio nutarimo 6.2 papunktį paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis; 6.2. ūkinės veiklos vykdytojo vykdoma pagrindinė ūkinė veikla yra įtraukta į sąrašą, tvirtinamą bendru Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir VMI. Į sąrašą įtraukiamos šiuo nutarimu ribojamos ūkinės veiklos, taip pat tos veiklos, kurios yra ribojamos netiesiogiai ir kurių įtraukimui į sąrašą pritaria Vyriausybė.“

35.       Kaip jau minėta, Priemonės tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą (Aprašo 11 p.), remiama įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti) (Aprašo 12 p.).

36.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog iki 2021 m. vasario 24 d., t. y. Paraiškos Nr. 1 pateikimo metu, galiojusi Aprašo 14.1 punkto redakcija nesiejo įmonių ūkinės veiklos vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimo su priežastimis, susijusiomis su Covid-19 pasekmėmis, pažymi, jog Paraiškos Nr. 1 pateikimo metu galiojusios Nutarimo Nr. 1226 redakcijos 6 punkto, Aprašo 1, 11, 12 punktų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, net ir Aprašo 14.1 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįtvirtinus nuostatos, siejusios įmonių apyvartos sumažėjimą su Covid-19 priežastimis, atsižvelgiant į Apraše aiškiai deklaruotą Priemonės tikslą (paremti nuo Covid-19 nukentėjusias įmones, t. y. padėti įmonei įveikti koronaviruso (Covid-19) sukeltas neigiamas pasekmes), VMI turėjo pagrindą tikrinti, dėl kokių priežasčių sumažėjo ūkio subjektų pajamos (apyvarta). Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniai teismai laikosi pozicijos, kad Apraše nustatytos sąlygos gauti subsidijas pagal Priemonę taikomos dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, viena iš sąlygų – ne mažiau kaip 30 procentų sumažėjusi apyvarta – turi būti nulemta priežasčių, susijusių su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-773-872/2023, kurio teisėtumas patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1875-624/2023).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Aprašo 11 punktą, kuriame nustatyta, kad Priemonės tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra svarbu, kad Bendrovė pateikė teisingą informaciją, o pateikti duomenys atitiko Aprašo 15, 16, 17, 18, 19, 20 punktų reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju buvo vertinama kita svarbi informacija, kurios tikslas buvo iš esmės įvertinti, ar pareiškėjas galėjo būti laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19.

38.       VMI, Ministerija ir pirmosios instancijos teismas grindė išvadą, jog Bendrovei pakako apyvartinių lėšų ir ji negalėjo būti vertinama kaip nuo Covid-19 nukentėjusi įmonė, aplinkybėmis, jog 2020 metais pareiškėjas išmokėjo 41 085 Eur dividendų (kovo mėn. – 18 880 Eur, liepos mėn. – 9 600 Eur, spalio mėn. – 4 800 Eur, gruodžio mėn. – 7 805 Eur), kurie sudarė 13,98 procentų PVM deklaracijose deklaruotų 2020 m. pardavimų (41 085/293 945x100). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pareiškėjo akcininko 2020 m. balandžio 20 d. sprendimas dėl 2018–2019 m. pelno paskirstymo, kuriuo nuspręsta mokėti dividendus 2020 metais, priimtas ir įgyvendintas iki Aprašo priėmimo, ir dividendų išmokėjimas už 2018–2019 m. pagal akcininkų 2020 m. sprendimą negali būti siejamas su Inspekcijos ir Ministerijos padaryta išvada, kad pareiškėjo veikla nenukentėjo nuo COVID-19.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, jog dividendų uždarųjų akcinių bendrovių akcininkams skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ir ABĮ), pagal kurio 59 straipsnio (redakcija, galiojusi Paraiškos Nr. 1 teikimo metu) 1 dalį, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius), o pagal šio straipsnio 2 dalies 11 punktą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti. Pagal šio straipsnio 6 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

40.       Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnis nustato, kad dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei (1 d.); visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius (2 d.). Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama (5 d.); bendrovė dividendus išmoka pinigais (6 d.). 

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė gauti dividendus įgyvendinama į akcinėje bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendas ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų; vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais; dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises; tokia išvada išplaukia iš nurodytos ABĮ 59 straipsnio 6 dalies nuostatos ir dividendų paskirties paskirstyti pridedamosios vertės dalį, nes dividendams paskirstoma ta dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais nustatytu laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015; 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023).

42.       Priimant Įsakymą, dividendų išmokėjimas akcininkui (dividendai buvo išmokėti ir paskelbus karantiną) vertintas kaip faktas, įrodantis, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų, o, pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui, t. y. padėti įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti jos likvidumą. Kaip jau minėta, pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo akcininko 2020 m. balandžio 20 d. sprendimas dėl 2018–2019 m. pelno paskirstymo, kuriuo nuspręsta mokėti dividendus 2020 metais, priimtas ir įgyvendintas iki Aprašo priėmimo ir todėl dividendų išmokėjimas už 2018–2019 m. pagal minėtą akcininkų sprendimą negali būti siejamas su Inspekcijos ir Ministerijos padaryta išvada, kad pareiškėjo veikla nenukentėjo nuo COVID-19.

43.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Bendrovės akcininko sprendimas dėl dividendų išmokėjimo buvo priimtas 2020 m. balandžio 20 d., t. y. jau galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo, be kita ko, buvo draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų (3.2.6 p.). Tai patvirtina, kad Bendrovė jau galėjo numatyti, kad jai gali kilti sunkumų, vykdant jos pagrindinę veiklą.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų individualių pareiškėjo aplinkybių visuma (pareiškėjo vykdyta pagrindinė veikla „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ buvo nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. pareiškėjas atleido 44 darbuotojus; pareiškėjo dar iki karantino paskelbimo gautos pajamos buvo netolygios, pardavimų vertė kito ir laikotarpiu, kai šalyje nebuvo įvesti karantino apribojimai dėl COVID-19 pandemijos, t. y. 2020 m. liepos–spalio mėn.) patvirtina, kad Bendrovės padėtis 2020 metais nebuvo stabili, jos pajamos mažėjo net ir netaikant karantino ribojimų. Todėl darytina išvada, kad Bendrovės akcininkų sprendimas dėl dividendų išmokėjimo 2020 metais bei šių dividendų išmokėjimas, ypač įvertinus tai, kad 2020 m. Bendrovės išmokėta dividendų suma – 41 085 Eur, o gauta subsidijų suma – 24 858,98 Eur, turėjo didelę įtaką Bendrovės pajamų sumažėjimui. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo teiginys, jog Bendrovė privalėjo vykdyti Bendrovės akcininkų priimtą sprendimą bei išmokėti dividendus, kadangi minėti veiksmai buvo atlikti, neatsižvelgiant į Bendrovės padėtį (pagrindinės įmonės veiklos nutraukimas, mažėjančios pajamos) bei neįvertinus šių veiksmų (dividendų išmokėjimo) pasekmių įmonės stabilumui ir ženkliam pajamų mažėjimui (2020 m. gruodžio mėn. išmokėti dividendai sudarė 94,02 proc. visų pareiškėjo 2020 m. gruodžio mėn. pajamų). Taigi pripažintina, kad Bendrovė, atlikdama šiuos veiksmus, prisiėmė atitinkamą pajamų mažėjimo ir likvidumo mažėjimo riziką. Taigi VMI, Ministerija ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo pajamos sumažėjo ne dėl su Covid-19 susijusių priežasčių, o dėl pačios Bendrovės veiksmų (dividendų išmokėjimo ir kitų veiksmų). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai, be kita ko, karantino metu išmokėti dividendai patvirtina, jog pareiškėjo veikla nenukentėjo nuo COVID-19, ir pagrįstai nusprendė, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, bei panaikino Komisijos Sprendimą.

45.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

46.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naudava“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

        Ernestas Spruogis