Administracinė byla Nr. A662-2202/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01822-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 13.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas M. O. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. gegužės 26 d. rašte Nr. A33-3063-(25.2) „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti 2010 m. kovo 29 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti projektavimo sąlygų sąvadą kaimo turizmo sodybos statybai; įpareigoti Administraciją išduoti projektavimo sąlygų sąvadą kaimo turizmo sodybos statybai M. O. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje.
Paaiškino, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,57 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. Nurodė, kad 2010 m. kovo 29 d. elektroniniu būdu Administracijai įteikė prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo kaimo turizmo sodybos statybai. Teigė, kad prie prašymo buvo pridėti visi reikalingi dokumentai, tačiau Administracija, vadovaudamasi Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, 2010 m. gegužės 26 d. rašte nurodydama, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą arba kaimo turizmo sodybą. Kadangi M. O. jau keletą kartų pasinaudojo galimybe be detaliojo plano statyti ūkininko sodybas, dar vieno projektavimo sąlygų sąvado išdavimas teisės aktuose nenustatytas. Paaiškino, kad atsakymą į 2010 m. kovo 29 d. prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, Administracija turėjo pateikti elektroniniu būdu, jį galima pasitikrinti bei atsispausdinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ tinklapyje. Tačiau 2010 m. gegužės 10 d. patikrinus sistemą, M. O. atsakymo nerado, o grafoje „Prašymo būsena“ buvo nurodyta, kad jo būsena vis dar „vykdoma“. Paskambinus į Administracijos Statybos skyrių telefonu, jam buvo pranešta, kad atsakymas į jo prašymą jau yra pateiktas sistemoje. Kadangi atsakymo sistemoje M. O. nematė, paskambino į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Informacinių technologijų skyrių, kur buvo informuotas, kad sistema laikinai turi problemų, todėl M. O. negali matyti pateikto atsakymo į jo prašymą. Dėl šios priežasties 2010 m. gegužės 10 d. raštu M. O. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas informuoti, kada sistema bus sutvarkyta, taip pat pateikė prašymą Administracijai, nurodydamas susidariusią situaciją bei prašydamas atsakymą į jo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsti elektroniniu paštu arba registruotu paštu. Inspekcija 2010 m. gegužės 20 d. nurodė, kad dėl profilaktinės priežiūros darbų laikinai sustabdyti duomenų mainai, dėl ko M. O. negali matyti gauto atsakymo. Nurodė, kad dėl atsakymo reikėtų kreiptis į Administraciją, taip pat nurodė, kad Administracija M. O. prašymą atmetė skundo pradžioje nurodytais motyvais. Į M. O. prašymą atsakymą į jo prašymą pateikti paštu, Administracija atsakė 2010 m. gegužės 26 d. raštu, kuriame nurodė, kad projektavimo sąlygų sąvadą kaimo turizmo sodybos statybai atsisakoma išduoti, vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kadangi M. O. jau yra pasinaudojęs galimybe be detaliojo plano statyti ūkininko ūkio sodybą. Kadangi informaciją apie priimtą neigiamą sprendimą dėl M. O. 2010 m. kovo 29 d. prašymo pareiškėjas sužinojo iš Inspekcijos 2010 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (11.2)-2D-5651, laikė, kad senaties terminas skundui paduoti nepraleistas. Nurodė Turizmo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir paaiškino, kad sklypas, kuriame jis nori statyti kaimo turizmo sodybą, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus – yra kaimo vietovėje, todėl, nekeičiant sklypo paskirties ir nerengiant detaliojo plano, jame gali būti vykdoma naujų statinių statyba turizmo paslaugoms teikti. Pabrėžė, kad pagal Turizmo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį galima statyti kaimo turizmo sodybą, nereikalaujant, jog M. O. būtų ūkininkas, įregistruotų ūkininko ūkį. Pažymėjo, kad prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą kaimo turizmo sodybos statybai M. O. pateikė kaip fizinis asmuo, turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir norintis jame steigti kaimo turizmo, o ne ūkininko ūkio, sodybą.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 26-28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sutiko, kad M. O. skundžiamas 2010 m. gegužės 26 d. Administracijos atsakymas Nr. A33-3063-(25.2) buvo išsiųstas ne kaip atsakymas į M. O. 2010 m. kovo 29 d. įteiktą prašymą, o kaip atsakymas į 2010 m. gegužės 10 d. M. O. pakartotinį prašymą. Atsakovo manymu, M. O. praleido terminą skundui paduoti, kadangi pareiškėjas 2010 m. kovo 29 d. elektroniniu būdu per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė Administracijai prašymą, 2010 m. balandžio 1 d. Administracija pateikė M. O. atsakymą, tačiau jis 2010 m. gegužės 10 d. pakartotinai pradėjo domėtis dėl Administracijos priimto atsakymo. Teigė, kad 2005 m. lapkričio 29 d. M. O. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas. 2006 m. gegužės 18 d. M. O. kreipėsi į Vilniaus rajono žemės ūkio skyrių su prašymu prie įregistruotos ūkininko ūkio žemėnaudos papildomai įregistruoti kelis žemės ūkio paskirties žemės sklypus, iš jų ir šioje byloje minimą sklypą. 2010 m. gegužės 25 d. M. O. pateikė prašymą išregistruoti minėtą žemės sklypą iš jo ūkininko ūkio registro. Pažymėjo, kad M. O. prašymo Administracijai padavimo metu (2010 m. kovo 29 d.) žemės sklypas buvo įtrauktas į ūkininko ūkio žemėnaudos ūkininko ūkio registrą ir tik po Administracijos 2010 m. balandžio 1 d. atsakymo žemės sklypas 2010 m. gegužės 25 d. buvo išregistruotas iš ūkininko ūkio registro. Pabrėžė, kad M. O. skunde neteisingai aiškina Turizmo įstatymo nuostatas, kadangi šio įstatymo 14 straipsnyje pažymėta, kad kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame pastate teikiama specialaus apgyvendinimo paslauga, kurios teikėjai privalo turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas, tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Nustatė, kad M. O. neturi pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, bei savivaldybės pažymėjimo, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Nurodė Turizmo įstatymo 23 straipsnio 6, 7 punktus, pažymėjo, kad sodybos statybai reikalingas statybos leidimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. O. žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir perdavė Administracijai pareiškėjo 2010 m. kovo 29 d. prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado kaimo turizmo sodybos statybai išdavimo nagrinėti iš naujo.
Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad informaciją apie priimtą neigiamą Administracijos sprendimą dėl M. O. 2010 m. kovo 29 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvadui gauti pareiškėjas sužinojo iš Inspekcijos 2010 m. gegužės 20 d. pateikto rašto Nr. (11.2)-2D-5651, o ne iš Administracijos, kadangi Administracijos elektroninė sistema, pateikianti informaciją apie projektavimo sąlygų sąvado gavimą, dėl techninių kliūčių minėtu laikotarpiu tinkamai neveikė, Administracija informaciją apie priimtą neigiamą Administracijos sprendimą dėl M. O. 2010 m. kovo 29 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) M. O. pateikė tik 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. A33-3063-(25.2). Darė išvadą, kad M. O. apie jo atžvilgiu priimtą Administracijos atsisakymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sužinojo 2010 m. gegužės 20 d., į teismą kreipėsi 2010 m. birželio 16 d., todėl senaties termino skundui paduoti nepraleido.
Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, 8 straipsnį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr.1 (11), 2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 3 (13), 2007. Nurodė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalį ir darė išvadą, kad Administracijos sprendimas atsisakyti išduoti M. O. projektavimo sąlygų sąvadą yra individualus administracinis aktas, todėl, vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, būtina nustatyti, ar sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, bei tai, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų sprendimo panaikinimo pagrindų.
Vertindamas Administracijos sprendimą atsisakyti išduoti M. O. projektavimo sąlygų sąvadą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, teismas konstatavo, kad sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), be to, pagrįstas netinkamomis teisės aktų nuostatomis. Darė išvadą, kad Administracijos atsisakymas išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadą kaimo turizmo sodybos statybai neteisingai grindžiamas Ūkininko ūkio įstatymu, kadangi tam, kad pagal Turizmo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį būtų galima statyti kaimo turizmo sodybą, įstatymas nereikalauja, jog M. O. būtų ūkininkas, įregistruotų ūkininko ūkį, tai niekaip nesiejama su ūkininko veikla. Darė išvadą, kad prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą kaimo turizmo sodybos statybai M. O. pateikė kaip fizinis asmuo, turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir norintis jame steigti kaimo turizmo, o ne ūkininko ūkio, sodybą, todėl konstatavo, kad Administracija nepagrįstai priėmė neigiamą sprendimą ir M. O. atžvilgiu pritaikė Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas, nors ginčo atveju turėjo būti taikomos ir vertinamos Turizmo įstatymo nuostatos.
III.
Pareiškėjas M. O. apeliaciniu skundu (b. l. 88-89) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Mano, kad teismo sprendimas prieštarauja ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktui, nes toks aplinkybių, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, konstatavimas yra pakankamas pagrindas skundžiamam viešojo administravimo aktui panaikinti. Teigia, kad nepanaikinus atsakovo akto, jis neturi pareigos priimti naują ar kitokį sprendimą, todėl teismas sprendimu neišsprendė ginčo iš esmės, tuo pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnį. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies, nes teismas nepasisakė dėl skundo reikalavimo įpareigoti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą kaimo turizmo sodybos statybai. Mano, kad teismas neturėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, kadangi bylos nėra analogiškos.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94-96) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-26 sprendimo Nr. A33–3063–(25.2) „Dėl projektavimo sąlygų“, kuriuo atsisakyta tenkinti 2010-03-29 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dėl projektavimo sąlygų sąvado neišdavimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1250 redakcija) 11 straipsnio (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X–1420 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX–1211 redakcija) 23 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad privačiuose žemės sklypuose, esančiuose kaimo gyvenamosiose vietovėse, nerengiant detaliųjų planų ir nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, gali būti vykdoma naujų statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti ir esamų individualių gyvenamųjų pastatų bei sodybų rekonstrukcija ir jų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 29 d. elektroniniu būdu Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) projektavimo sąlygų sąvadui gauti: statybos rūšis – nauja statyba, statybos pavadinimas – kaimo turizmo pastatai. M. O. 2010-05-10 raštu dėl sistemos neveikimo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir tos pačios datos raštu dėl atsakymo pateikimo į 2010 m. kovo 29 d. prašymą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Apie priimtą sprendimą M. O. buvo informuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-05-20 raštu Nr. (11.2)–2D–5651 „Dėl informacinės sistemos „Infostatyba“ sutrikimų“ bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-26 sprendimu Nr. A33–3036–(25.2) „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“. Atsakovo sprendimas iš esmės grindžiamas Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir tuo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, pareiškėjui kaip ūkininkui dėl ūkininko sodybos statybos jau yra išdavusi tris projektavimo sąlygų sąvadus (2007 m. liepos 12 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1), 2008 m. sausio 10 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 30 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dar vieno projektavimo sąlygų sąvado išduoti negali.
Kaip matyti iš pareiškėjo 2010 m. kovo 29 d. pateikto prašymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą elektroninio varianto, pareiškėjas statybos objektą įvardijo ne kaip ūkininko sodybą, o kaip kaimo turizmo pastatus. Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės administracija šio aspekto nevertino, o savo sprendime pasisakė dėl ūkininko sodybos statybos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovo sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), be to grindžiamas netinkamomis teisės aktų nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių objektyvų vertinimą bei sprendimo pagrįstumą, atsakovo 2010-05-26 sprendimą Nr. A33–3063–(25.2) „Dėl projektavimo sąlygų“ turėjo panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–915/20004, Administracinių teismų praktika Nr. 4)). Tai reiškia, jog teismas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti sprendimo rezoliucinę dalį – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu apginama pažeista subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Sprendimo rezoliucinė dalis turi būti formuluojama taip, kuria remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai formulavo rezoliucinę dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. O. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-26 sprendimą Nr. A33–3063–(25.2) „Dėl projektavimo sąlygų“ panaikinti.
Įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją M. O. 2010-03-29 prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado kaimo turizmo pastatų statybai išdavimo išnagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius