Civilinė byla Nr. 2A-465-866/2019

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30574-2017-8

       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.; 3.3.1.(S)

VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams: Nacionalinei žemės tarnybai, valstybės įmonei Turto bankas, valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, A. J., L. Š., J. M. ir V. A., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė:

1.1.        Pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 06 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Z. K. buvo parduotas 0,25 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

1.2.       Pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Z. K. pardavė A. J. ir panaikinti teisinę registraciją.

1.3.       Pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. M.“.

1.4.       Pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. Š.“.

1.5.       Pripažinti negaliojančia 2006 m. balandžio 06 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. A. įsigijo 1,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir panaikinti teisinę registraciją.

1.6.       Panaikinti 2016 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 (duomenys neskelbtini)pardavimo pil. R. L.“ panaikinimo“.

2.       Ieškovas nurodė, jog 1994 m. kovo 29 d. Pagirių apylinkės tarybos sesijos Nr. XXII sprendimu Nr. 25A, jam buvo suteikta asmeninio ūkio žemė dvejuose sklypuose: vienas 1,29 ha ploto buvo suprojektuotas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Antras – 0,51 ha ploto sklypas Nr. 231, suprojektuotas Vilniaus miesto žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apskrities administracijos įsakymu Nr. 2818-01, jo ribos buvo ženklinamos 2007 m. gegužės 20 d žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktu.

3.       Ieškovas 2016 m. spalio 21 d. iš NŽT gavo 2016 m. spalio 14 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pranešta, kad 2016 m. spalio 12 d. NŽT įsakymu Nr. 49VĮ-1994 (1449.2) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11136-(01) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 Vaidotų kaime, Vilniaus mieste pardavimo pil. R. L.“ buvo panaikintas minėtas apskrities viršininko sprendimas. Įsakymas argumentuojamas tuo, jog žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir nenaudojama. Ieškovas, nesutikdamas su įsakymu, ieškovas 2016 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į administracinį teismą su skundu. NŽT, gavusi skundą atliko pakartotinį žemės sklypo patikrinimą ir konstatavo, jog žemės sklypas Nr. 231 yra naudojamas. NŽT 2016 m. rugpjūčio 02 d. rašte pateikė informaciją, kad dalis ieškovui numatyto parduoti žemės sklypo patenka į privačią kitų asmenų nuosavybę. Tokiu būdu ieškovas sužinojo, jog jo naudojamas sklypas, kurį buvo numatyta parduoti ieškovui, yra kitų asmenų nuosavybė.

4.       Atsakovas NŽT atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.  Nurodė, kad 2007 metais ieškovo vardu buvo rengiamas asmeninio ūkio žemės ūkio sklypo planas ir kadastro duomenų byla, tačiau buvo atsižvelgta, kad žemės sklypas buvo paženklintas ne Projekto plane pažymėtoje vietoje, o kitų asmenų 2005 bei 2006 metais asmeninėn nuosavybėn įsigytuose žemės sklypuose, todėl VĮ Registrų centras neregistravo ieškovo žemės sklypo kadastro duomenų ir kadastro duomenų bylą grąžino jį pateikusiam asmeniui trūkumams ištaisyti. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta parduoti ieškovui žemės sklypą Nr. 231, suformuotą Projekte.

5.       NŽT 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad atlikus žemės naudojimo kontrolę, asmeninio ūkio naudojimo faktas nenustatytas. NŽT vadovo 2016 m. balandžio 08 d. pavedimu pavedė nustatyti ar ieškovui suprojektuotas žemės sklypas Nr. 231 buvo suprojektuotas žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, taip pat patikrinti faktines sklypo naudojimo aplinkybes vietoje, kviečiant dalyvauti suinteresuotus asmenis. Pagal šį pavedimą buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad lauke rasti du mediniai riboženkliai šalia lauko keliuko ir kiti mediniai riboženkliai prie griovio, matosi artas dirvonas, sklypas naudojamas, riboženkliai įkalti naujai. Asmenys, kurie faktiškai naudojo sklypą nustatyti nebuvo. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1994-(14.49.2.) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 2.3.-11136-(01) dėl žemės sklypo Nr. 231 pardavimo ieškovui ir apie tai informavo ieškovą.

6.       A. L. Š., J. M., A. J. atsiliepimais su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog žemės sklypus įgijo teisės aktų nustatyta tvarka, o ieškovo nurodomos aplinkybės neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo ar teisės aktų pažeidimo.

7.       Atsakovas VĮ Turto atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė pakeisti atsakovo valstybės atstovą iš VĮ Turto banko į NŽT.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovės L. Š. ir J. M. nuosavybės teises įgijo Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 15 d. sprendimais Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2005 m. liepos 05 d. savo nuosavybės teises įregistravo viešajame registre. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog L. Š. ir J. M. 2006 m. balandžio 06 d. pirkimo pardavimo sutartimi žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido atsakovui V. A..

10.       Z. K. žemės sklypą įgijo Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 28 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Viešajame registre savo teises įregistravo 2006 m. spalio 13 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog Z. K. 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo pardavimo sutartimi žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido atsakovui A. J..

11.       Iš ginčijamo NŽT 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad šiuo įsakymu buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pil. R. L.“. Iš 2016 m. spalio 14 d. NŽT rašto ieškovui matyti, kad NŽT perdavė ieškovui 2016 m. spalio 12 d. įsakymą „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pil. R. L.“ panaikinimo“. Taip pat, pateikė NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Ieškovo teigimu šiuos dokumentus jis gavo 2016 m. spalio 21 d.

12.       Nurodė, kad iš Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 01 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovas buvo kreipęsis į administracinius teismus 2016 m. lapkričio 21 d. ir administraciniuose teismuose procesai vyko iki 2017 m. kovo 01 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2017 m. rugpjūčio 7 d.

13.       Teismas nurodė, ieškovas ginčija administracinius aktus: Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš registro duomenų matyti, jog nuosavybės teisių įgijimas nuo 2005 m. liepos 05 d. buvo išviešintas viešajame registre, todėl ieškovas galėjo ir privalėjo žinoti apie jo teisių pažeidimą. Nuo šių aktų priėmimo ir išviešinimo praėjo daugiau, nei 10 metų, šių terminų atnaujinti negalima, nes terminas yra naikinamasis. Atsakovai prašė taikyti senaties terminą, todėl jis taikytinas ir reikalavimai šioje dalyje atmestini (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis; CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

14.       Z. K. nuosavybės teisės, kylančios iš 2006 m. spalio 06 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nekilnojamojo turto registre buvo išviešintos nuo 2006 m. spalio 13 d. A. J. nuosavybės teisės, kylančios iš 2006 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nekilnojamojo turto registre buvo išviešintos nuo 2006 m. lapkričio 23 d. V. A. nuosavybės teisės, kylančios iš ginčijamo 2006 m. balandžio 06 d. sutarties, nekilnojamojo turto registre buvo išviešintos nuo 2006 m. gegužės 03 d.

15.       Kadangi minėtos sutartys buvo išviešintos, todėl ieškovas galėjo ir privalėjo žinoti, jog jo teisės ir/ar teisėti interesai yra pažeidžiami. Pažymėtina, jog ieškovas teigia, kad ši žemė yra asmeninio ūkio, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jis tiksliai nežino kurioje vietoje tiksliai yra jo naudojama žemė. Be to, ieškovas per visą laikotarpį nėra pareiškęs pretenzijų atsakovams, jog jie naudoja ne savo, bet ieškovo žemę.

16.       Taigi ieškovas yra praleidęs 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl jis taikytinas ir ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmestini (CK 1.131 straipsnis).

17.       Protokoline nutartimi teismas atsakovo pakeitė valstybės atstovą iš VĮ „Turto bankas“ į NŽT dalyje dėl Z. K. teisių ir pareigų paveldėjimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui.

19.       Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties taikymo, jį suabsoliutindamas  ir teigia, kad 2007 metais aktu nustačius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir 2009 m. birželio 23 d. NŽT vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini), neleido jam suvokti apie jo teisių pažeidimą, t. y. suvokti, kad jo naudojamas žemės sklypas patenka į kitiems asmenims priklausančią nuosavybę. Be to, jis neturėjo teisių galimybių naudotis viešųjų registrų duomenimis ir dėl to negalėjo žinoti apie jo teisių pažeidimą.

20.       Pažymėjo, kad VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. Š. ir J. M. atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinami natūra sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)žemėtvarkos projekto plane nėra. Vadinasi jis buvo įterptas užimant jau suprojektuotus sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojamas ieškovo) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojamas Z. K.), kas reiškia, kad grąžinant natūra žemę buvo pažeistos Žemės refromos įstatymas ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 2.2. punkto nuostatos. Tokiu būdu atsakovėms neteisėtai suteikus natūra žemės sklypus, kitiems pretendentams žemės sklypas sumažėjo (pasikeitė Z. K. žemės sklypo padėtis).

21.       Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ieškinį atmetė tik pritaikęs ieškinio senatį ir nepasisakydamas dėl kitų ieškinio argumentų, ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Todėl, apelianto teigimu, nebuvo atskleista bylos esmės ir dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

22.       Atsakovės L. Š. ir J. M. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu tapo 2, 5 ha skirtingose vietose esančių sklypų bendrasavininkėmis. Ginčo sklypas (1,3 ha) Nr. 163-4, buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo parduotas 2006 metais, tais pačiai metais parduotas ir 1,3 ha žemės sklypas V. A.. Likės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol valdomas atsakovių nuosavybės teise. Taigi, pareikšti ieškinio reikalavimai nėra susiję su sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), juolab, kad jei yra visiškai kitose vietose.

23.       A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko.

24.       Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantui Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo projektuojamas 0,51 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 231. Projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje, 5 priede, apeliantas nesuderino projektuojamo žemės sklypo Nr. 231 vietos ir ribų, tačiau remiantis 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas žemės sklypas Nr. 231 buvo pažymėtas Projekto plane ir patvirtintas pagal minėtą 5 priedą.

25.       2007 metais apelianto vardu buvo rengiami asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 231 planas ir kadastro duomenų byla, tačiau, kadangi žemės sklypas buvo paženklintas ne Projekto plane pažymėtoje vietoje, o kitų asmenų 2005 metais bei 2006 metais įsigytuose nuosavybėn ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotuose žemės sklypuose, VĮ „Registrų centras“ šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastre negalėjo įregistruoti ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžino žemės sklypo kadastro duomenis nustačiusiam asmeniui trūkumams ištaisyti.

26.       Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 (duomenys neskelbtini), pardavimo pil. R. L.“ nuspręsta parduoti apeliantui žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 231, suformuotą Projekte. 

27.       Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 15 d. sprendimais atkurtos nuosavybės teisės atsakovėms į joms tenkančią buvusio savininko A. O. iki nacionalizacijos valdytą žemę, be kita ko, grąžinant natūra 0,65 ha ploto dalį, esančią žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

28.       Vilniaus miesto skyriuje 2015-09-28 gautas apelianto 2015-09-28 prašymas „Dėl žemės sklypo“, kuriuo jis prašė pateikti paaiškinimus dėl jam suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme apeliantas inter alia nurodė norįs žinoti, „kur gali turėti ir naudoti“ jam priklausantį žemės sklypą Nr. 231.

29.       Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 19 d. atliko asmeninio ūkio žemės naudojimo patikrinimą, patikrinimo metu apeliantas informavo Vilniaus miesto skyriaus specialistus, kad asmeninio ūkio žemės plotų „šiuo metu nenaudoja, nes nežino, kur io suteiktas asmeninis ūkis. Kur naudojo anksčiau parodyti negalėjo. Mokesčiu už žeme nemokėjo. Mokėjo tik už 2000 metus“. Šio patikrinimo akto skiltyje „prašymai, pastabos“: įrašyta: „2007 metais buvo matavimai, kuriuose aš nedalyvavau, nieko vietoje sklypo nepasirašinėjau, jokių dokumentų aš neturiu. 2010 metais buvo paduotas prašymas suteikti asmen. ūkio žemės sklypą, į kurį atsakymą laukiam iki šiol.“ Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad apeliantas vietoje (lauke) pasirašyti patikrinimo akte atsisakė, tačiau pasirašė atvykęs į Vilniaus miesto skyrių.

30.       Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. raštu informavo apeliantą, kad atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę, asmeninio ūkio naudojimo faktas nenustatytas. Vilniaus miesto skyrius šiame rašte taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą, kuriame yra įrašytas apeliantui suteiktas nenaudojamas 0,51 ha asmeninio ūkio žemės plotas bei pažymėjo, kad praėjus 3 mėnesiams nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, atskiru įsakymu bus nutraukta asmeninio ūkio žemės naudojimosi teisė 0,51 ha asmeninio ūkio plotui, todėl apeliantas per 3 mėnesius nuo įspėjimo išsiuntimo gali nurodyti faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žemės plotu teisė.

31.       Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 Vaidotų kaime, Vilniaus mieste, pardavimo pil. R. L.“. Apie šio įsakymo priėmimą apeliantas buvo informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2016-10-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikįmo“, tačiau ieškinį teismui dėl aukščiau nurodytų administracinių aktų panaikinimo ir civilinių sandorių pripažinimo negaliojančiais pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 7 d.

32.       Atsakovė teigia, kad tiek ginčijami Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. priimti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai, tiek ginčijami 2006 m. ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriai Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti, ir nuo jų priėmimo ir išviešinimo praėjo daugiau nei 10 metų ir šio termino atnaujinti negalima, nes jis yra naikinamasis, todėl teismas pagrįstai ieškinio reikalavimams taikė ieškinio senaties terminą ir juos atmetė. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą.

33.       Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsilipimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

35.       Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, ir kt.). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

37.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (tekste - ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalį, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

38.       Teismas iš Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 01 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog ieškovas buvo kreipęsis į administracinius teismus 2016 m. lapkričio 21 d. ir administraciniuose teismuose procesai vyko iki 2017 m. kovo 01 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Todėl, sprendė, kad ieškovas praleido terminą skųsti tiek 2016 m. spalio 12 d. (vieno mėnesio), tiek ir 2005 m. birželio 15 d. (naikinamąjį dešimties metų) administracinius aktus.

39.       Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad 2007 metais aktu nustačius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir 2009 m. birželio 23 d. NŽT vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini), neleido jam suvokti apie jo teisių pažeidimą, t. y. suvokti, kad jo naudojamas žemės sklypas patenka į kitiems asmenims priklausančią nuosavybę.

40.       Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad asmens teisės gali būti pažeidžiamos jeigu jis jomis naudojasi, tuo tarpu šioje byloje, pateikti įrodymai vienareikšmiškai liudija apie tai, kad ieškovas jam priskirtu žemės ūkio paskirties sklypu apskirtai nesinaudojo. Antra, apeliantas skunde kaip termino praleidimo pateisinančią aplinkybę nurodo tik tai, kad jis neturėjo galimybės tikrinti viešųjų registrų duomenimis, tačiau jokių argumentų apie termino praleidimą laikotarpiu 2017 m. kovo 1 d. iki  2017 m. rugpjūčio 7 d. apskirtai nenurodė. Vertinant termino praleidimo priežastis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas rūpindamasis savo teisių įgyvendinimu (priskirto asmeninio ūkio žemės ūkio paskirties sklypo naudojimusi) negalėjo nežinoti apie jo teisių pažeidimą daugiau nei dešimt metų, jeigu jis apskirtai būtų tam tikru sklypu naudojęsis, juolab, tokios aplinkybės negaliu lemti išvados, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje.

41.       Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, dėl ginčijamų pirkimo – pardavimo sandorių sudarytų 2006 metais, visų pirma pažymėtina, kad šių sandorių ginčijimas iš esmės yra išvestinis reikalavimas, t. y. sandorių nuginčijimo pagrindas yra administracinių aktų neteisėtumas ir panaikinimas. Be to, CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko ieškinio senatį tik tuo atveju, kai prašo ginčo šalis. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

42.       Senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tada, kai asmuo sužinojo arba galėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2006 metais sudarytus sandorius, nes pastarieji buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre.

43.       Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes.  Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad ieškovas senaties terminą praleido apskirtai nesirūpindamas savo teisių įgyvendinimu, ir šios aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus.

44.       Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

45.       Atsižvelgiant į nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad teismas turėjo pasisakyti ir dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo Šiuo atveju, nesant pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį remiantis šiuo savarankišku pagrindu.

46.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti  apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                              Vilija Mikuckienė

        Asta Pikelienė

    Laima Ribokaitė