Baudžiamoji byla Nr. 2K-686/2012

                  Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00436-2009-0

                  Procesinio sprendimo kategorija:

         1.1.10.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal BK 144 straipsnį - 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. B. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Priteista iš A. B. nukentėjusiajam P. B. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas BK 75 straipsnio taikymas ir nuteistajam A. B. ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

n u s t a t ė :

A. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 5 d., apie 13 val. 39 min, kelio Šiauliai-Pakruojis - Pasvalys 7 kilometre, vairuodamas A. A. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“(duomenys neskelbtini) su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pavogto Panevėžio mieste nuo I. M. priklausančio automobilio „Renault Espace“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 19, 133, 136.1, 231.5 punktų reikalavimus. Veždamas neužsegtais saugos diržais automobilio keleivius ir važiuodamas 142 km/h greičiu, viršijo KET nustatytą leistiną 90 km/h greitį, t.y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dehermetizavusis automobilio dešinės pusės galinio rato padangai ir dėl to automobiliui praradus judėjimo stabilumą, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies į kelio kairį kelkraštį ir keturis kartus vertėsi dirbamos žemės lauke. Dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu žuvo automobilio keleiviai A. B. ir H. Z. Automobilio keleivis M. K. patyrė sužalojimus, kurie buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad turėdamas pareigą pasirūpinti nukentėjusiuoju M. K., kurio gyvybei dėl patirtų sužalojimų grėsė pavojus, jam nepagelbėjo ir, palikęs jį eismo įvykio vietoje, pasišalino.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendį.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti jam BK 75 straipsnį vien dėl to, kad jis nebuvo išsamiai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja teisingumo principui, nes byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo. Ši teismo išvada buvo pagrįsta bylos medžiaga apie tai, kad jis praeityje teistas už nusikalstamas veikas, kad KET pažeidė siekdamas pasišalinti iš ką tik padaryto kito nusikaltimo (vagystės) vietos, todėl padarytas nusikaltimas yra labai pavojingas. Be to, teismas konstatavo, kad jis, darydamas naują nusikalstamą veiką, turėjo suvokti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą ir iš to išplaukiančias dėsningas pasekmes. Kasatorius nurodo, kad iki šio įvykio buvo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nebuvo informuotas, kad yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, todėl priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, jis negalėjo suvokti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo, nes veikos padarymo metu dar nebuvo teistas.

Kasatorius pripažįsta, kad, viršydamas leistiną greitį, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, tačiau pažymi, kad iš specialisto išvados matyti, jog automobilis prarado stabilumą ne dėl viršyto greičio, bet dėl techninio padangos gedimo, kurio jis negalėjo numatyti. Šis gedimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, už kuriuos atsakingas, tačiau, jo nuomone, padariniai kilo ne dėl sąmoningo taisyklių pažeidimo, todėl jo veiksmai nėra tokie pavojingi, kaip teigiama nuosprendyje. Anot kasatoriaus, priešingai nei nurodoma apeliacinio teismo nuosprendyje, nėra pagrindo jo asmenybę vertinti neigiamai ir dėl kitų KET pažeidimų, už kuriuos baustas administracine tvarka. Šie pažeidimai nesusiję su pavojingu vairavimu, todėl negali būti į juos atsižvelgta svarstant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo. Išvadą, ar asmuo gali pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo, galima daryti tik visapusiškai įvertinus kaltininko asmenybę tiek iki veikos padarymo, tiek ir po veikos padarymo.

Kasatorius teigia, kad nėra jokių duomenų apie jo polinkį nusikalsti, nes po šios veikos kitų nusikalstamų veikų nepadarė, sukūrė šeimą, turi darbą, žmona laukiasi antro vaiko. Tokios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir taikyti baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus. Remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartimi Nr. 2K-29/2009, jis nurodo kad panašios aplinkybės leido teismams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.              

Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai aptarė apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remdamasis motyvuoja savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, nepakankamai vertino A. B. asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis dirba, išlaiko šeimą, apibūdinamas teigiamai, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jis praeityje baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė galiojant penkioms administracinėms nuobaudoms, kurios paskirtos už KET pažeidimus per labai trumpą laikotarpį, todėl atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai tampa sunkiai įgyvendinami, o bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka bendrosios nuostatos nepažeistos.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad teismai orientuojami netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nes bausmės paskirtis tokiais atvejais nebūtų pasiekta.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, iš esmės motyvavo vien tuo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, A. B. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, apibūdinamas teigiamai, duomenų, kad būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, padarė bylos medžiaga pagrįstas išvadas, kad A. B. padarė neatsargų nusikaltimą neatsitiktinai, o bandydamas pabėgti iš kito nusikaltimo (vagystės) vietos, ir išvengti policijos pareigūnų sulaikymo. Nors padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET, vairuodamas automobilį žymiai viršijo leistiną maksimalų 90 km/h greitį (važiavo 142 km/h greičiu), vežė neužsegtais saugos diržais keleivius, esant tokiam greičiui dehermetizavusis automobilio padangai, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, savo veiksmais sukėlė itin skaudžias, nepataisomas pasekmes – du automobilio keleiviai žuvo, trečias buvo sunkiai sužalotas. Sužalotam bendrakeleiviui nesuteikęs reikalingos pagalbos, A. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šis teismas įvertino nuteistojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, tai, kad A. B. nusikalto galiojant penkioms administracinėms nuobaudoms, paskirtoms už KET pažeidimus per palyginti trumpą laiką. Atsižvelgta ir į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (du kartus baustas administracine tvarka, nuteistas už vagystę), į jo asmenybę (dirba, turi šeimą, darbdavių apibūdinamas teigiamai).

Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-29/2009 bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam V. M. teismų taikytas esant ne analogiškomis, o skirtingoms aplinkybėms negu nagrinėjamoje byloje.

Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo, dėl kurio reikėtų apeliacinės instancijos teismo nuosprendį naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                          Vytautas Masiokas

                                                                                                   Vytautas Greičius

                                                                                                    Tomas Šeškauskas