Baudžiamoji byla Nr. 2K-831/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.9. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
gynėjui S. Lileikiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš A. P. civiliniam ieškovui UAB GKF (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt už padarytą turtinę žalą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą iš dalies tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
A. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB GKF (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) medienos ruošos meistru, turėdamas teisę miško ruošos veikloje atsiskaityti grynais pinigais su tiekėjais - fiziniais asmenimis, už medžiagas ir paslaugas, pasirašyti įmonės išrašomose PVM sąskaitose - faktūrose, būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, 2004 m. gegužės 10 d. pagal UAB GKF (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 330 gavo 32 000 Lt avanso medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB GKF (duomenys neskelbtini) negrąžino; tęsdamas nusikalstamą veiką 2004 m. gegužės 21 d. pagal UAB GKF (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 340 gavo 18 000 Lt avanso medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB GKF (duomenys neskelbtini) negrąžino. Šiais veiksmais A. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB GKF (duomenys neskelbtini) turtą – 50 000 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Skunde kasatorius teigia, kad teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, todėl byla turi būti nutraukta. Anot kasatoriaus, priešingai teismų išvadoms, bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) avansu gauti 50 000 Lt buvo panaudoti medienai pirkti. Visų pirma, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp UAB GKF (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) IĮ buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias (duomenys neskelbtini) IĮ įsipareigojo pateikti medieną. Be to, kasos pajamų orderiais užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) IĮ iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) gavo 50 000 Lt. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo nustatyta, kad minėtos pirkimo-pardavimo sutarys ir kasos pajamų orderiais, patvirtinantys pinigų gavimo faktą, būtų buvę išrašyti atgaline data, ar kitų aplinkybių, kurios verstų abejoti šių faktų tikrumu. Vien ta aplinkybė, kad medienos pirkimo-pardavimo sutartys buvo pateiktos tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir nebuvo užregistruotos UAB GKF (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka, nepaneigia šių sutarčių tikrumo. Kita vertus, šių sutarčių tikrumą neginčijamai patvirtina ta aplinkybė, kad dalį medienos (duomenys neskelbtini) IĮ pateikė, o UAB GKF (duomenys neskelbtini) direktorius ją priėmė, šį faktą važtaraštyje patvirtindamas savo parašu. Tai rodo, kad tarp kasatoriaus ir UAB GKF (duomenys neskelbtini) yra ne baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl atsakomybę už civilinių teisinių santykių atsiradimą bei atsakomybę už jų nevykdymą reglamentuoja civilinė teisė.
Kasatorius nurodo, kad byloje buvo suklaidintas advokato dėl parodymų davimo. Gynėjo patartas ir nežinodamas teisinių dalykų teisme pakeitė parodymus ir nurodė neteisingus duomenis, liečiančius 50 000 Lt gavimą. Dabar kasatorius nurodo, kad gavo 50 000 Lt iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) medienos pirkimui. Tačiau, kasatoriaus manymu, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to nepagrįstai pripažino kasatorių kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Byloje išdėstytos aplinkybės, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad gauti pinigai buvo panaudoti medienai pirkti ir nebuvo pasisavinti, todėl kasatoriaus veikoje nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.
Nuteistojo A. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Apygardos teismo nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB GKF (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) medienos ruošos meistru, turėdamas teisę miško ruošos veikloje atsiskaityti grynais pinigais su tiekėjais 2004 m. gegužės 10 d. ir 2004 m. gegužės 21 d pagal UAB GKF (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius Nr. 330 gavo 32 000 Lt, Nr. 340 gavo 18 000 Lt avanso medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB GKF (duomenys neskelbtini) negrąžino. Teismas konstatavo, kad šiais veiksmais A. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB GKF (duomenys neskelbtini) turtą – 50 000 Lt. Apeliaciniu skundu jis ginčijo nuteisimą, teigdamas, kad pinigų nepasisavino, nes jų negavo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pripažino, kad 50 000 Lt A. P. iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) gavo ir negražino, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasatorius nurodo, kad byloje buvo suklaidintas advokato dėl parodymų davimo, todėl pakeitė parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime. Gynėjo patartas ir nežinodamas teisinių dalykų, teisme pakeitė parodymus ir nurodė neteisingus duomenys liečiančius 50 000 Lt gavimą. Kasaciniame skunde nuteistasis pripažįsta savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime jį apklausiant įtariamuoju 2004 m. rugpjūčio 23 d., 2004 m. rugpjūčio 26 d., 2004 m. rugsėjo 28 d. ir 2005 m. vasario 1 d. Dabar nuteistasis nurodo, kad gavo 50 000 Lt iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) medienos pirkimui, tačiau jų nepasisavino, o panaudojo medienai pirkti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai ir be kasatoriaus parodymų remdamiesi bylos medžiaga - kasos išlaidų orderiais ir jų pagrindu padarytais įrašais įmonės kasos knygose, padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) gavo 50 000 Lt ir toje dalyje į apeliacinį skundą buvo atsakyta.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimas ir gautų pinigų UAB GKF (duomenys neskelbtini) negrąžinimas per tam tikrą laiką dar neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas. Sutinkamai su BK 183 straipsnio 1 dalimi turto pasisavinimas - tai svetimo, bet kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pavertimas savo nuosavybe. Taigi, esminis šios nusikaltimo sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus nuteisimą grindė nuosprendyje nustatytu faktu, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios gauti pinigai UAB GKF (duomenys neskelbtini) nebuvo gražinti ir įmonės nepasiekė jokie pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai. Tuo tarpu, asmens nuteisimui pagal BK 183 straipsnį svarbu nustatyti ne pinigų negražinimą, o jų pasisavinimą. Tačiau šis baudžiamajai atsakomybei svarbus momentas apygardos teismo nuosprendyje neaptartas. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje apygardos teismo nuosprendis šiuo aspektu taip pat liko neįvertintas.
Kolegija atkreipia dėmesį į visą eilę byloje esančių įrodymų, kurie turi esminės įtakos padarytų veiksmų vertinimui ir gali įtakoti nekalto asmens nuteisimą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai jų nevertino.
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal UAB GKF (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. K. prašymą, pateiktą 2004 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajono policijos komisariatui. Jame buvo nurodyta, kad įmonės darbuotojas A. P. iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) 2004 m. gegužės 10 d. ir 2004 m. gegužės 21 d. pagal kasos išlaidų orderius Nr. 330 ir Nr. 340 gavo atitinkamai 32 000 Lt ir 18 000 Lt avanso medienai pirkti, bet neatsiskaitė už paimtus pinigus ir nepateikė dokumentų, pateisinančių jų panaudojimą.
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2004 m. rugpjūčio 23 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. P. nurodė, kad pagal 2004 m. gegužės 8 d. pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB GKF (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) IĮ, (duomenys neskelbtini) IĮ įsipareigojo UAB GKF (duomenys neskelbtini) pateikti 980 m3 medienos, o UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti už ją. Iš įmonės (duomenys neskelbtini) gautą avansą medienai pirkti (duomenys neskelbtini) IĮ A. P. teigė sumokėjęs per kelis kartus. Savo parodymus byloje jis patikslino 2004 rugpjūčio 26 d. papildomos apklausos metu, kur jis nurodė, kad už medieną sumokėjo per kelis kartus, o būtent: 2004 m. gegužės 10 d. – 8000 Lt; 2004 m. gegužės 12 d. – 9000 Lt; 2004 m. gegužės 17 d. – 8500 Lt; 2004 m. gegužės 19 d. – 6500 Lt; 2004 m. gegužės 24 d. – 4750 Lt; 2004 m. gegužės 27 d. – 5490 Lt; 2004 m. gegužės 31 d. – 7760 Lt. Tokius kasatoriaus parodymus patvirtina byloje esantys septyni (duomenys neskelbtini) IĮ išrašyti kasos pajamų orderiai, kuriuos pateikė A. P. Iš 2006 m. rugpjūčio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad buvo apžiūrėti septyni (duomenys neskelbtini) IĮ išrašyti kasos pajamų orderiai, kuriuos pateikė A. P. ir kurie yra byloje. Iš jų turinio seka, kad iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) medienos ruošos meistro A. P. buvo gauti avansiniai mokėjimai.
50 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) kasatorius gavo 2004 m. gegužės 10 ir 21 dienomis. Iš septynių (duomenys neskelbtini) IĮ išrašytų kasos pajamų orderių seka, kad (duomenys neskelbtini) IĮ pinigus kasatorius mokėjo per septynis kartus nuo 2004 m. gegužės 10 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. Bendra avansinių mokėjimų (duomenys neskelbtini) IĮ suma – 50 000 Lt. Taigi, byloje esantys dokumentai rodo, kad pinigų suma, atitinkanti A. P. iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) gautą pinigų suma, buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) IĮ. Šie bylos dokumentai kelia abejonių dėl kasatoriui inkriminuotų 50 000 Lt pasisavinimo. Nei apygardos, nei apeliacinis teismas šių aplinkybių, turinčių esminės įtakos asmens atsakomybei, nevertino, nors jų ir nepaneigė.
Teismai taip pat nevertino 2004 m. lapkričio 15 d. specialisto išvados Nr. 5-9/22, toje dalyje, kurioje daroma išvada, kad pateikti orderiai yra tikri, pinigai buvo įmokėti (duomenys neskelbtini) IĮ. Ši aplinkybė teismuose nepaneigta. Ji taip pat kelia abejonių dėl 50 000 Lt pasisavinimo.
Kartu specialisto išvadoje konstatuotas faktas, kad nors bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) IĮ kasos pajamų orderiais fiksavo grynųjų pinigų (50 000 Lt) gavimą iš UAB GKF (duomenys neskelbtini), šio tyrimo metu negalima nustatyti, ar 50 000 Lt suma, kurią (duomenys neskelbtini) IĮ gavo iš UAB GKF (duomenys neskelbtini), įtraukta į įmonės kasos knygą ir ar įvykusios ūkinės operacijos apskaitytos ūkinių operacijų žurnale, nes tyrimo metu kasos knyga ir ūkinių operacijų registracijos žurnalas nebuvo pateiktas. Tačiau ji nepaneigia 50 000 Lt pervedimo į (duomenys neskelbtini) IĮ sąskaitą fakto. Tuo tarpu pastaroji specialisto išvados dalis, kad (duomenys neskelbtini) IĮ neveda buhalterinės apskaitos ir dėl to neįmanoma nustatyti, ar gauti pinigai buvo užpajamuoti įmonės kasoje, nesusijusi su A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimu. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir A. S. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo ir už tai nuteistas. Todėl šis faktas negali būti pagrindu teigti, kad pinigai nebuvo įnešti. Be to, byloje esančios sutartys rodo, kad pinigai buvo įnešti teisėtai kaip avansas sutarčiai vykdyti. Tam tikslui jie ir buvo duoti A. P. Tą paliudijo įmonės direktorius J. K. Iš bylos medžiagos matosi, kad A. P. turėjo teisę sudarinėti sutartis. Tai, kad šios pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo patvirtintos UAB GKF (duomenys neskelbtini) antspaudu ir direktoriaus parašu, neužregistruotos specialiame bendrovės vedamame žurnale, nedaro jų negaliojančiomis.
2004 rugpjūčio 17 d. liudytojo apklausos metu V. A., kuri tuo metu dirbo UAB GKF (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, ir pagal pareigas tvarkė buhalterinę apskaitą, parodė, kad kiekvienas darbuotojas turi atsiskaityti už panaudotą avansą, pateikti pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus arba grąžinti pinigus per tris mėnesius. 2004 m. rugpjūčio 2 d. UAB GKF (duomenys neskelbtini) direktorius paruošė įsakymą, kurio pagrindu ši liudytoja atliko A. P. veiklos patikrinimą. Su šiuo įsakymu 2004 m. rugpjūčio 5 d. pasirašytinai buvo supažindintas ir A. P. Tuo tarpu su pareiškimu į policija dėl A. P. tariamai nusikalstamų veiksmų direktorius kreipėsi 2004 m. rugpjūčio 2 d., t. y. nepraėjus trijų mėnesių laikotarpiui ir nepareikalavęs A. P. prieš tai asmeniškai atsiskaityti už gautą avansą. Kartu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos seka, kad kasatorius nuo 2004 m. birželio 9 d. buvo atostogose, po to turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir į darbą grįžo tik 2004 m. rugpjūčio 5 d. Taigi pareiškimas policijai buvo pateiktas net nepaėmus paaiškinimo, kodėl kasatorius neatsiskaitė už gautus pinigus. Šis faktas taip pat kelia abejonių dėl nuteisimo pagrįstumo.
Kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami nusikaltimo sudėties buvimo kasatoriui inkriminuotoje veikoje klausimą, visą dėmesį sutelkė ties klausimu, ar kasatorius gavo jam inkriminuotą pinigų sumą. Kasatorius apklaustas įvairiuose baudžiamojo proceso stadijose davė diametraliai priešingus parodymus. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose jis ėmė neigti patį 50 000 Lt gavimo iš UAB GKF (duomenys neskelbtini) faktą. Tai, be abejo, apsunkino tiesos nustatymą byloje. Teismai pagrindinį dėmesį kreipė į tai, ar kasatorius tikrai gavo 50 000 Lt avansiniams mokėjimams. Teismai spręsdami šį klausimą rėmėsi bylos medžiaga - kasos išlaidų orderiais ir jų pagrindu padarytais įrašais įmonės kasos knygose, todėl pagrįstai nusprendė, kad kasatorius iš įmonės gavo 50 000 Lt. Tačiau teismai nemotyvavo savo sprendimų toje kaltinimo dalyje, kur kalbama apie gautos 50 000 Lt sumos pasisavinimą. O būtent šis požymis yra esminis konstatuojant BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą. Dabar, kai kasatorius paaiškino savo poziciją ir pripažįsta 50 000 litų gavimo faktą, lieka neatsakytas klausimas, ar šie pinigai buvo pasisavinti, ar panaudoti pagal paskirtį medienai pirkti. Tačiau ši itin svarbi A. P. atsakomybei aplinkybė nebuvo įvertinta ir aptarta teismų sprendimuose. Tuo tarpu A. P. kasaciniame skunde ginčija būtent šią jo nuteisimo dalį, teigdamas, kad 50 000 Lt suma nebuvo pasisavinta, o buvo pervesta (duomenys neskelbtini) IĮ kaip avansas sudarytai sutarčiai vykdyti. Byloje yra tai patvirtinantys dokumentai, šį faktą patvirtino ir A. S. Kolegija laiko, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas turi įvertinti apygardos teismo nuosprendį BK 183 straipsnyje numatytų reikalavimų asmens baudžiamajai atsakomybei požiūriu ir atsakyti, ar byloje yra baudžiamieji ar civiliniai teisiniai santykiai, bei kaip spręstinas civilinio ieškinio klausimas.
Jei būtų nustatyta, kad A. P. gautus medienai pirkti pinigus nepasisavino, o apmokėjo pagal sutartį (duomenys neskelbtini) IĮ, byloje būtų ne baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai, kurių subjektai yra UAB GKF (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) IĮ, o ne A. P.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį A. P. byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas