Baudžiamoji byla Nr. 1-96-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29279-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.1; 1.2.14.9.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 22 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorui R. J.,
kaltinamajai R. M., jos gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)faktinė (laikina) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, teista 18 kartų, iš kurių:
17 kartą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal BK 641 straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta intensyvi priežiūra;
18 kartą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikus, teistumas neišnykęs,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. M. 2024 m. liepos 10 d. apie 0.06 val. UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios Alytuje, Pulko g. 98 A, teritorijoje, tyčia padegė presuoto kartono atliekas, dėl ko sudegė plastikinė alaus dėžė, kurios vertė 3,48 eurų, 7 vienetai padėklų, kurių vieno vertė 5,79 eurų, bendra vertė 40,53 eurų, 8 vienetus konteinerių, kurių vieno vertė 103,64 eurų, bendra vertė 829,12 eurų, gėlių konteineris, kurio vertė 86,89 eurų, 6 tonos kartono, vienos tonos vertė 136,33 eurų, bendra vertė 817,98 eurų, apdegė 5,8 m2 kelio trinkelių, kurių bendra vertė 142 eurai, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą - UAB „Maxima“ priklausantį turtą ir padarė 1920 eurų turtinę žalą.
2024 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš G. Č., o būtent delnu sudavė vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai G. Č. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje.
II. Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo motyvai
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.
Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.
III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažino. Kaltinamoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas vyko nakvynės namų teritorijoje. Buvo apsirūkius žolės ir gulėjo ant suoliuko. Nukentėjusioji yra felčerė ir pradėjo ją kelti. Kai miega geriau jos nekelti. Nežino, kas iškvietė medikus. Ji pati medikų nekvietė, nes pagalba buvo nereikalinga. Su sveikata problemų neturėjo. Medikė buvo atvažiavusi su vairuotoju. Sudavė nukentėjusiajai kaire ranka vieną kartą į veido sritį. Po ko ji išėjo, nes nukentėjusioji pasakė, kad iškvies policiją. Jos suduotas smūgis galėjo sužaloti nukentėjusiąją.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo stipriai neblaivi, todėl dėl girtumo elgėsi neadekvačiai, neprognozuojamai, visai nieko negalvojo. Pripažįsta kaltę, nes prisimena ką padarė, prisimena tik smūgį, daugiau nieko. Vieną kartą sudavė medikei į veido sritį. Tiksliai į kurią vietą sudavė neprisimena. Kaip viskas tiksliai buvo, neprisimena dėl girtumo. Gal medikė ją supykdė, kadangi ji tą dieną išsikvietė medikus pati ir jie nenorėjo jos apžiūrėti. Buvo įpykusi, o kaip supyksta būna labai agresyvi. Tuo metu (duomenys neskelbtini)namų automobilių stovėjimo aikštelėje buvo medikė ir medikas, bet ji sudavė tik medikei ir tik vieną kartą, lyg delnu.
Be kaltinamosios pripažinimo, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jos kaltė yra įrodyta kita bylos medžiaga :
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką G. Č. nurodė, kad 2024-09-04 apie 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie nakvynės namų, atvykus į iškvietimą, R. M. jai su ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį. Ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 98-102).
Apklausta nukentėjusioji G. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), kur gavo iškvietimą, kad R. policija pripurškė dujų į akis dėl to ji šiuo metu nemato. Atvykę rado ją geriančią alkoholį su kitais draugais. Apžiūros metu ji elgėsi grubiai, nesileido būti apžiūrima, dėl to tiesiog apžiūrėjo jos akį išoriškai. Akis buvo nepažeista, atsimerkti galėjo, į šviesą reagavo, tad suteikė rekomendacijas, kad plautų akį vandeniu. Paprašius pasirašyti už jai suteiktą apžiūrą, ji atsakė keiksmažodžiais. Nueinat nuo jos, ji agresyviai pakilo nuo suoliuko ir pradėjo eiti link jos ir kolegos. Kolega stovėjo šalia jos, tačiau R. per jį jai trenkė į veidą. Negali pasakyti delnu ar kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Dėl suduoto smūgio jautė skausmą. Medicininės apžiūros metu buvo nustatytas patinimas ir hematoma. Sudavusi smūgį kaltinamoji pasitraukė, bet toliau bendravo agresyviai. Po suduoto smūgio jie iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai nepriėjo prie R., iš tolo viską nufotografavo ir viskas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Apklausta nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip teisme (1 t., b. l. 98-105, 143-146)
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulės K. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-09-04 17 val. 48 min., dirbant kartu su komisare-inspektore I. S. (ekipažas AP-1708), gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje neblaivus vyras trenkė ranka medikei į veidą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja G. Č., kuri dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje skubios medicinos pagalbos specialiste. Paaiškino, kad 17.30 val. buvo gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), greitąją pagalbą kvietė R. M., ji nurodė, kad vakar jai policija pripurškė dujų ir ji nemato viena akimi. 17.38 val. atvyko į iškvietimą su kolega vairuotoju-paramediku A. F.. R. M. buvo lauke, stovėjo prie automobilių, aikštelėje. G. Č. norėjo jai pamatuoti spaudimą, tačiau ji atsisakė. Ji parodė tik akis, jas apžiūrėjus išoriškai jokių pažeidimų ar paraudimų nebuvo. Paklausus, kokios jai reikia pagalbos, ji davė suprasti, kad reikia vežti ją į ligoninę. G. Č. jai pasakė, kad nėra pažeidimų, todėl į ligoninę vykti nereikia. G. Č. su vairuotoju ėjo link automobilio, R. M. ėjo šone medikų, visą laiką vartojo necenzūrinius žodžius. G. Č. pasakė, kad kvies policiją dėl tokio jos elgesio, tada ji staiga priėjo prie G. Č. ir su ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį. G. Č. patyrė fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 110-111).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Nieko reikšmingo neužfiksuota ir nepaimta. (1 t., b. l. 112-118)
2024-09-17 kitų objektų apžiūros protokolo aprašytas įrašas pavadinimu „PSS-20240904-175640UTC+0300“, aprašyta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Alytuje, Ulonų g. 14B. Atvykusius policijos pareigūnus pasitinka greitosios medicinos darbuotojai (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai G. Č. ir A. F.). Policijos pareigūnei paaiškinamos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 119-121).
2024-09-17 kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.8.251_5000_CH03_11_13_28“, pateiktas (duomenys neskelbtini)namų. Vaizdo įraše matomas vaizdas iš vaizdo stebėjimo kameros, kuri filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Alytuje, Ulonų g. 14B. Vaizdo įraše matyti greitosios medicinos darbuotojai (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai G. Č. ir A. F.). Nuo 2 s. prie greitosios medicinos darbuotojos prieina moteris (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai R. M., kuri apsirengusi tamsios spalvos šortais, juodos spalvos marškinėliais be rankovių, kepure su snapu, ant kairės rankos matoma baltos spalvos riešinė). Greitosios medicinos darbuotoja vaikščioja aplink kitą greitosios medicinos darbuotoją, bandydama išvengti R., kuri sparčiu žingsniu eina paskui ją. Greitosios medicinos darbuotojas rankomis bando atitraukti R., kad ji nesiartintų. 12 s. medicinos darbuotojai atsitraukia nuo R. ir eina link automobilio, tačiau paskui juos eina R.. Sustojus greitosios medicinos darbuotojams prasideda pokalbis, kurio metu darbuotojai bando pasišalinti, tačiau 28 s. R. kairės rankos delnu užsimoja suduoti greitosios medicinos darbuotojai, kur suduodamas smūgis nustatyti galimybės nėra, kadangi ji pasitraukia iš vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribų. Po smūgio greitosios medicinos) darbuotojas atstumia R., kuri pasitraukus į šalį, atsistoja ir sugniaužia kumščius (1 t., b. l. 126-132).
Specialisto išvada Nr. G 334/2024(06) patvirtina, kad G. Č. nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 150)
2024-09-18 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas iš policijos registruojamų įvykių registro parsisiųstas pagalbos centro garso įrašas, pavadintas „ID 95452525582. Skambutis yra 2024 m. rugsėjo 4 d., kurio pradžia 17.43 val. Garso įraše girdėti vyro bei bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis, kur vyras prašo policijos į (duomenys neskelbtini), nes medikei buvo trenka į veidą (pranešėjas - dispečeris A. B.) (1 t., b. l. 156-158).
2024-09-17 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas policijos registruojamų įvykių registro parsisiųstas pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu „ID 92303066675“ Skambutis yra 2024 m. rugsėjo 4 d., kurio pradžia 18.06 val. Garso įraše girdėti moters, prisistačiusios R. M. vardu, bei bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis, kuomet moteris nerišliai kalba ir prašo policijos pagalbos dėl konflikto prie nakvynės namų Ulonų 14B-29, Alytuje, prisipažįsta, kad yra neblaivi, teigia, kad žmogus, vartojęs alkoholį, kirto medikei (1 t., b. l. 160-163)
2024-09-18 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas policijos registruojamų įvykių registro parsisiųstas pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu „ID 92303066675“. Skambutis yra 2024 m. rugsėjo 4 d., kurio pradžia 18.17 val. Garso įraše girdėti moters bei bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis, kur moteris praneša, jog viena moteris buvo užpuolus medikus Ulonų 14B (1 t., b. l. 164-166).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. paaiškino, kad įvykio metu filmavo. Dirba įmonėje MB „Televizijos bokštas“, kuria laidas. Filmavo projektą ir tuo metu buvo toje vietoje prie nakvynės namų. Smūgio medikei nenufilmavo ir nematė. Matė kas vyko po jo. Iki to matė, kad bręsta kažkoks konfliktas tarp R. ir medikų. Matė, kad R. eina pas juos. Tuo metu norėjo apeiti aplink ir tada iš aplinkos išgirdo, kad vyksta sujudimas, išgirdo, kad buvo trenkta medikei. Viskas vyko greitai, matė kaip medikė susiėmė už veido. Iki šio įvykio filmavo žmones ir jų tarpe buvo kaltinamoji. Yra nufilmuota, kaip ji vartoja alkoholinius gėrimus, kaip ji jaučiasi. Kažkokių išskirtinių aplinkybių nebuvo.
Apklaustas liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodus kaip ir teisme, papildomai nurodė, kad jis yra prodiuseris, filmuoja laidą „Ribos“. Jo laidos dalyviai - (duomenys neskelbtini)namų gyventojai. 2024-09-04 nuo 11 val. jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) namus, kur tęsė laidos filmavimą. Laidos pagrindinis personažas buvo R. M.. R. M. yra raštiškai davusi sutikimą ją filmuoti. Jis filmuoja ne tik ją ir kitus asmenis, kurie su ja bendrauja. R. dienos bėgyje tikrai vartojo alkoholį, gėrė alų. <...>. Apie 17.40 prie (duomenys neskelbtini)namų esančios automobilių stovėjimo aikštelės atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Medikė su vairuotoju nuėjo link suoliuko, ant kurio sėdėjo R. M. su draugais. Medikė priėjusi ją apžiūrėjo, tiksliau apžiūrėjo jos akis. Jis stebėjo, kas vyksta apie 10-20 metrų atstumu nuo jų. Nefilmavo, tiesiog stebėjo. Medikė R. M. pasakė, kad jai su akimis viskas gerai. T. M. pasipiktino, kad blogai atlikta apžiūra. Medikai nueidinėjo link tarnybinio automobilio, o R. M. pašoko nuo suoliuko ir pradėjo eiti paskui medikus, kažką sakydama, kalba buvo nerišli dėl neblaivumo. Jis matė, kad kai ėjo R. M. link medikės, ji jau buvo pikta, agresyvi. Vairuotojas ramino, atstūminėjo R. M. nuo medikės, link kurios ėjo R. M.. Toliau nematė kas vyko, nes nusisuko. Jam atsisukus, kažkas iš aplinkos pradėjo šaukti, kad R. M. trenkė. Jis matė lyg medikė buvo susiėmusi sau ranka už veido. Jis matė, kad po konflikto su medike R. M. skambino 112 ir kvietė medikus medikei, buvo sunku suprasti, ką ji sako. Girdėjo, kad pokalbis vyksta, bet jo nesiklausė (1 t., b. l. 169-172).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. F. paaiškino, kad tekdavo ne kartą važiuoti pas kaltinamąją. Gavę kvietimą su kolege nuvyko į nurodytą vietą. R. skundėsi, kad pareigūnai jai pripurškė į akis dujų. Apžiūrėjus jos akį, medikė pasakė, kad sužeidimų nėra, nurodė, kad akį reikia plauti vandeniu. Kadangi nebuvo būtinybės R. vežti į ligoninę, pasakę, kad plautų akį vandeniu susiruošė išvažiuoti. R. supyko, pradėjo keiktis. Jiems nuėjus nuo tos vietos kur buvo R., ji pribėgo ir trenkė medikei. Patį smūgį matė. Matė, kad sudavė vieną smūgį, bet nepasakys, ar smūgį sudavė delnu ar kumščiu. Smūgis buvo stiprokas, nes po jo suduoto smūgio kolegė užsiėmė už suduotos vietos. Jai buvo šokas. R. sudavusi smūgį pasišalino.
Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. F. davė analogiškus parodymus kaip ir teisme (1 t., b. l. 175-178).
Esant nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai spendžiama, kad byloje yra pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog R. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją G. Č., t. y. delnu sudavė vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
IV. Nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.
Nors kaltinamoji R. M. kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo padegus UAB „Maxima“ teritorijoje esančias presuoto kartono atliekas nepripažino, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymai.
Kaltinamoji R. M. 2024 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad įvykio dieną prie UAB „Maxima“ atlikinėjo gamtinius reikalus ir toliau nuėjo su draugais gerti. Ji ir draugai buvo stipriai neblaivūs, ir apsirūkę žolės. Parduotuvė tuo metu jau nedirbo. Nematė jokių padėklų. Tuo metu neturėjo žiebtuvėlio, todėl padegti negalėjo. Buvo su draugais, Ž., D. ir V., bet pavardžių nesakys. Prie parduotuvės užtruko 5 minutes. Yra rūkanti, cigaretę prisidega žiebtuvėliu, bet įvykio dieną buvo jį palikusi namuose. Draugai žiebtuvėlio neturėjo. Draugai po kelių dienų jai pasakė, kad prie parduotuvės UAB „Maxima“ degė atliekos. Tyrėja jai pasakė, kada buvo šis įvykis. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja nerodė vaizdo įrašo. Vaizdo įraše nesimato jos veido.
Apklausta papildomai 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsimena kur ir su kuo buvo 2024 m. liepos 10 d. Ėjo meilės taku (sveikatingumo takas) link „g.“. Ėjo tamsiu paros metu, praėjo UAB „Maxima“ parduotuvę. Buvo priėjusi prie parduotuvės, nes labai norėjo į tualetą. Kameros galėjo ją nufilmuoti kai ieškojo vietos atlikti gamtinius reikalus. Tuo metu su savimi neturėjo nei degtukų, nei žiebtuvėlio. Ji vartoja ne vien tik alkoholį, bet ir žolę. Pavartojus žolę atsipalaiduoja ir dažniausiai eina pamiegoti, atminties nepraranda. Atmintis suprastėjo po patirtos traumos liepos mėnesį. Jos vaizdo kameros nedomino, atliko savo gamtinius reikalus ir nuėjo. Miegojo „g.“ pas draugus. Negali pasakyti, pas ką miegojo.
Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios R. M. duoti parodymai kur ji nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, tačiau negali išsamiai papasakoti apie įvykį, kadangi neatsimena, viskas vyko seniai ir įvykio metu buvo stipriai neblaivi. Gali pasakyti tik tiek, kad tiksliai neprisimena datos, bet lyg liepos mėnesį, <...>tikslios valandos neprisimena, bet buvo vėlu, jau tamsu, galėjo būti kaip nurodyta įtarime, 00.00 val. ji buvo prie UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios Alytuje, Pulko g. 98 A, prie jos vidinės pusės, vadinamos "rampos", kur stovi presuoto kartono atliekos. Kokiu tikslu ten ėjo, ką ten tiksliai darė, ji tikrai neatsimena. Tačiau patvirtina, kad ten minėtą naktį tikrai buvo, kiek ten laiko užtruko nežino, ar tuo metu turėjo degtukų ir žiebtuvėlį, ji nežino. Ar galėjo padegti presuoto kartono atliekas, ji nelabai prisimena dėl neblaivumo, tačiau 2022 m. jau buvo padegusi Maximai priklausantį turtą šiuo adresu, dėl to buvo teista, iš įkalinimo įstaigos grįžo šių metų liepos 1 d. Nori pasakyti, kad ji veda asocialų gyvenimo būdą, daug vartoja alkoholinių gėrimų, turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams, neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose, yra ne vieną kartą teista tiek administracine, tiek baudžiamąja atsakomybe. Sutinka, kad sugadino svetimą, ne jai priklausantį turtą. <...> Sutinka dėl padarytos žalos 1920 eurų MAXIMAI, tačiau ji jos neatlygins, kadangi yra nedirbanti, neturi pajamų. Nori pasakyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurį parodė tyrėja, kuriame matoma UAB "Maxima" teritorija ir moteris, vaikščiojanti su kepure su snapu, patvirtina, kad tai yra ji, mato, kad minėta moteris padegė presuoto kartono atliekas, patvirtina, kad moteris yra ji, tačiau ji pati neatsimena, kad kažką padegė, tačiau taip gali būti kaip matoma vaizdo įraše. Neatsimena kuo padegė ir dėl kokios priežasties. Jeigu būtų buvusi blaivi, būtų taip nepasielgusi. (2 t., b. l. 39-42)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai R. M. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Tiksliai net neatsimena kada tai buvo, bet galėjo būti kai nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. 2024 m. liepos 10 d. ji buvo stipriai neblaivi, todėl dėl savo girtumo laipsnio elgėsi neadekvačiai, neprognozuojamai, visai nieko negalvojo. Prisimena, kad minėtą naktį, pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, buvo MAXIMA teritorijoje, kokiu tikslu ten buvo, ką tiksliai darė, neatsimena. Peržiūrėjusi vaizdo medžiagą pripažįsta, kad moteris, vaikščiojanti MAXIMA teritorijoje, yra ji bei pripažįsta, kad galėjo padegti kartono atliekas, nors kaip tiksliai ir dėl kokios priežasties tai padarė, neprisimena, tikriausiai padegė, nes buvo stipriai neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, taip gavosi. Pripažįsta dėl padarytos žalos, t. y. 1920 eurų, tačiau jos neatlygins. Ji nuoširdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos(2 t., b. l. 61-64).
Pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad tyrėja jai perskaitė visai kitus parodymus. Nors pati moka skaityti, tačiau tuo metu dėl akies traumos negalėjo skaityti. Kaltės niekuomet nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Tyrimo metu per apklausą jai vaizdo medžiagos nerodė. Pirmą kartą ją matė teisme posėdžio metu.
Teismas kaltinamosios duotus parodymus teismo posėdžio metu vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš pirminių ikiteisminio tyrimo apklausų, kaltinamoji kaltę pripažino ir nors smulkiai nedetalizavo savo veiksmų, tačiau patvirtino, kad įvykio metu UAB „Maxima“ teritorijoje buvo ji. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jai pateiktuose vaizdo įrašuose ji atpažįsta save. Vėliau teismo posėdžio metu kaltinamoji neigė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji matė vaizdo įrašą ir tvirtino, kad jį pamatė tik teisme. Paneigė, kad vaizdo įraše yra ji, nors visose apklausose tvirtino, kad įvykio dieną, tamsiu paros metu ji buvo užėjusi į UAB „Maxima“ teritoriją atlikti gamtinius reikalus.
Kaltinamosios parodymus teismo posėdžio metu paneigė liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusi tyrėja J. K., kuri paaiškino, kad R. M. buvo pareikšti įtarimai, buvo apklausiama įtariamąja. Atliko pirminę jos apklausą. Atsimena, kad ją apklausinėjo dėl padegimo prie UAB „Maxima“ parduotuvės. Vienas įvykis buvo dėl UAB „Maxima“ konteinerių padegimo, kitas įvykis buvo dėl smurto. Dėl pareikšto įtarimo dėl padegimo R. smulkiai nepaaiškino aplinkybių, nurodydama, kad visko tiksliai neprisimena, kadangi įvykio metu buvo neblaivi, bet pripažino, nurodydama aplinkybes, tai ką prisiminė. Apklausos metu jai buvo rodoma vaizdo medžiaga. R. pripažino, kad filmuotoje medžiagoje yra ji. Dėl smurto kaltę R. pripažino.
Negali įvardyti kaltinamosios parodymų, kadangi bylų turi daug. Šiuo metu su kaltinamąja turi dabar vieną ikiteisminį tyrimą, kur ji kaltinama keturiomis nusikalstamomis veikomis, tai parodymai painiojasi. R. M. kaip įtiriamoji buvo apklausta 2-3 kartus. Apklausos protokolą jai perskaitė ji, kadangi įtariamieji ne visas aplinkybes, nurodytas apklausos protokole, perskaito.
Byloje pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas su priedais patvirtina, jog gaisro kilimo priežastis - pašalinio ugnies šaltinio poveikis. Foto lentelėse fiksuota įvykio vieta (1 t., b. l. 26-36).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo su foto lentelėmis (apžiūrėti 3 vaizdo įrašai), kuriuos pateikė UAB „MAXIMA“ matyti gaisro kilimo momentas.
- pirmajame vaizdo įraše, pavadinimu „Camera 28 2024-07-10 00-06-13_387.avi“ matyti parduotuvės „Maxima“, esančios Alytaus m., Pulko g. 98A, prekių iškrovimo rampa. Vaizdo įraše matyti ant rampos vaikščiojantis žmogaus siluetas, kuris užsideda tamsią kepurę, dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į mobilaus ryšio telefoną. Asmuo apsirengęs šviesios spalvos džemperiu, tamsios spalvos kelnėmis ir baltos spalvos batais, asmuo pagal surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis atpažįstamas kaip R. M.. Ties įrašo 18 sekunde asmuo svyruodamas nueina link prie rampos sudėtų plastikinių maišų, kuriuose sudėta tara, bei dingsta. Ties įrašo 27 sekunde, toje vietoje, kur nuėjo minėtas asmuo, tarp į vežimus sudėtų tarų matomi šviesos blyksėjimai, galimai bandymai įkurti ugnį;
- antrajame vaizdo įraše pavadinimu „Camera 28 2024-07-10 00-06-13_387“ (1) matyti,. Įrašo 01 min. 02 s. rampą apšvietęs žibintas užgęsta. Tamsoje, dešinėje įrašo pusėje, toje vietoje, kur nuėjo prieš tai minėtas asmuo, tarp į vežimus sudėtų tarų matomi šviesos blyksėjimai, galimai bandymai įkurti ugnį. Ties įrašo 1 min. 18 s. dešinėje pusėje, toje vietoje, kur nuėjo minėtas asmuo, matosi, kad įsiplieskia ugnis ir ties 1 min. 51 s. užgęsta. Po to vėl matomi šviesos blykstelėjimai, galimai bandymai padegti plastikinę tarą. Ugnis dešinėje pusėje visiškai išnyksta ties 02 min. 38 s. Įraše ties 03 min. 00 s. kairėje pusėje, kur sudėta popierinės atliekos, matomas staigus ugnies įsiplieskimas, ugnis dega iki įrašo pabaigos ties 03 min. 24 s., asmenų aplink ugnies židinį nestebima;
- trečiajame vaizdo įraše pavadinimu „Camera 28 2024-07-10 01-29-01_222“ matyti, kad ugnies apšviesta parduotuvės ,,Maxima“ rampa, taip pat degančios kartono atliekos. Ties 14 s. automobilio šviesų apšviečiama rampa, matoma prie rampos sudėta tara, taip pat mediniai padėklai bei matyti degančios kartono atliekos. Įraše ties 14 s. matyti, kaip atvažiuoja ugniagesiai gelbėtojai ir pradeda vykdyti gaisro gesinimo darbus, tuo metu prie apšviestos rampos pašalinių asmenų nestebima. Apie 11 min. 50 s. gaisras užgesinamas (1 t., b. l. 52-58).
Taigi iš byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu kai kilo gaisras įvykio vietoje jokių pašalinių, t. y. kitų asmenų vaizdo kamera nefiksavo. Būtent po R. M. apsilankymo įmonės teritorijoje, kilo gaisras. Tai, kad būtent kaltinamoji buvo nuėjusi tamsiu paros metu įvykio vietoje prie supresuoto kartono patvirtino ir ji pati teismo posėdžio metu, tačiau neigė turėjusi degtukų ar žiebtuvėlį. Kaltinamoji aiškino, kad buvo apsvaigusi ir nuo alkoholio, ir nuo vartojamos narkotinės medžiagos „žolės“ ir nors tvirtino, kad viską gerai supranta ir orientuojasi, teismas šią jos gynybinę versiją vertina, kaip norą išvengti atsakomybės.
Kitas byloje esantis įrodymas, t. y. Kitų objektų apžiūros protokolas su foto lentele, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 4 2024-07-11 11-26-43_226“, kurį pateikė UAB „MAXIMA“, patvirtina, kad vaizdo įraše, prekybos centro „MAXIMA“, esančio Alytuje, Pulko g. 98A savitarnos kasos. 8 s. iš prekybos salės prie savitarnos kasų ateina moteris, apsirengusi ilgomis rankovėmis, baltos spalvos marškiniais, tamsios spalvos kelnėmis, raudonos spalvos sportiniais bateliais baltu padu, tamsiai mėlynos spalvos kepure su snapu (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai R. M.). 11 s. matoma, kad ant moters marškinių rankovių yra juoda juosta su geltonos spalvos raidėmis, ant marškinių kairės pusės, ties krūtine, yra emblema. Moteris neaukšto ūgio, yra trumpų plaukų, kurie išsikišę iš kepurės ties nugara. (1 t., b. l. 62-68). Šis vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamoji sekančią dieną atvykusi į tą pačią parduotuvę avi tą pačią avalynę, dėvi tą pačią kepurę. Kaltinamosios judesiai ir apranga yra panaši į asmens, kuris naktį buvo parduotuvės teritorijoje prie presuoto kartono po ko kilo gaisras.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinimas R. M. dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamoji 2024 m. liepos 10 d. apie 00.06 val. UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios Alytuje, Pulko g. 98 A, teritorijoje R. M. tyčia padegė presuoto kartono atliekas, priklausančias, UAB ,,Maxima LT“, tuo padarydama UAB ,,Maxima LT“ 1920,00 Eur turtinę žalą. Akivaizdu, kad šis kaltinamajai svetimas turtas buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu, t. y. jį padegant. Kaltinamosios pasirinktas svetimo turto sunaikinimo būdas padidina veikos pavojingumą, nes ugnies panaudojimas mieste prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir prekybos centro, šalia augančių krūmų ir medžių sudarė realų pavojų daugeliui įstatymo saugomų vertybių: žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat ir jų nuosavybei, aplinkai, kadangi kilus gaisrui ugnies plitimas bei galimi padariniai yra nenuspėjami. Svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu R. M. sugadino veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti gaisras ir tokiu būdu bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo arba padarinių atžvilgiu buvo abejinga (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Todėl kaltinamosios R. M. nusikalstama veika atitinka visus BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
V. Bausmės skyrimo klausimai
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kaltu pripažintam asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, be to, būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.
BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. M. padarė dvi tyčines, baigtas nusikaltimas veikas, (BK 140 straipsnio 1 dalis) priskiriamas prie nesunkaus ( BK 11 straipsnio 3 dalis), (BK 187 straipsnio 2 dalis) priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šias nusikalstamas veikas kaltinamoji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji pati suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. M. teisiama devynioliktą kartą, turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (2 t., b. l. 100-112). Tarp visų kaltinamosios įvykdytų nusikalstamų veikų dominuoja veikos viešajai tvarkai bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta žala svetimai nuosavybei, be to fizinis smurtas buvo panaudotas jos pačios į pagalbą iškviestai medicinos darbuotojai. R. M., jau būdama teista už tyčinius nusikaltimus ir turėdama už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naujas tyčines nusikaltimas veikas, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra laikoma recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ji daugybę kartų bausta administracine tvarka, nei vienos iš jai skirtų baudų nėra sumokėjusi (2 t., b. l. 114-145). R. M. nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 140). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamoji turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra visiškai pakaltinama (2 t., b. l. 156). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas negali laikyti jos prisipažinimo, nes kaltę pripažįsta tik iš dalies. Atsakomybę sunkina viena aplinkybė – nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai, kad kaltinamoji nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų administracine tvarka, sistemingai nusikalsta, daro taip pat ir analogiškus nusikaltimus, rodo jos susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Teismas, įvertinęs R. M. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltinamosios veikos motyvus ir tikslus, jos asmenybę, vadovaudamasis teisingumo bei proporcingumo principais, daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai R. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytinas artimas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
VI. Dėl civilinio ieškinio
Byloje yra pareikštas UAB ,,Maxima LT“ civilinis ieškinys dėl 2494,70 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78).
Kadangi kaltinamoji R. M. nepripažino kaltės, todėl nepripažino ir civilinio ieškinio.
Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad turtinė žala UAB ,,Maxima LT“ padaryta kaltinamosios R. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, kaltinamajai R. M. kyla pareiga atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinus šias aplinkybes, civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamosios R. M. 2494,70 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „Maxima LT“ naudai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
VII. Dėl kitų klausimų
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 65-72). Ši kardomoji priemonė panaikinama po nuosprendžio paskelbimo (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajai R. M., išlaidos yra 197,92 Eur (3 t., b. l. 40-43). Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus <...>. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje kaltinamajai R. M. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama būtent BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (3 t., b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje kaltinamosios R. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepriklausomai nuo jos valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios R. M. nepriteisiamos.
Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti R. M. subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. 22.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. 10.04 val. išbūtą laiką, t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo dienos. Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti R. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš R. M. priteisti UAB „Maxima“ 2 494,70 Eur turtinei žalai atlyginti.
Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Živilė Janavičienė