Baudžiamoji byla Nr. 1-169-304/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43810-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.6.4.4.1.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 30 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,
sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,
kaltinamajam E. T., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
Įrodymų vertinimas
BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis teismai ir pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020).??? BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertinant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo, liudytojų parodymus, filmuotą medžiagą matyti, kad liudytojos V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesiskyrė. Ji tvirtino, kad buvo apsipykusi su E. T. ir draugui M. paprašius jį nuvežti pas draugą G., ji paėmė automobilio raktelius ir sutiko jį nuvežti. E. T. jai neleido, bet ji neklausė. Nuvažiavus iki picerijos „Itališka pica“ sustojusi nusipirkti maisto, ji išlipo iš automobilio vairuotojo vietos. Šiek tiek pavažiavus ir pareigūnams sustabdžius automobilį, prie keleivio pusėje sėdinčio E. T. pribėgęs pareigūnas jį ištraukė. Tada ji atsitraukė savo automobilio sėdynę į galinę padėtį, nes galvojo, kad ir ją ištrauks.
Teigti, jog ne V. V. vairavo automobilį, nes vairuotojo sėdynės padėtis vairuoti automobilį ne tokio ūgio žmogui nebūtų įmanomas galima sutikti tik dėl matomų atstumų. Tačiau tai, kad ji negalėjo atsitraukti automobilio sėdynės po E. T. išlaipinimo, neįrodyta. Liudytojas G. M. patvirtino V. V. žodžius, kad E. T. atsisakė jį nuvežti pas draugą. Vežti sutiko V. Pareigūnams sustabdžius automobilį, V. sėdėjo vairuotojo pusėje.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, daro išvada, jog įrodymų visetas nesudaro galimybės teismui neginčytinai spręsti, jog kaltinamasis E. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaip pažymėta aukščiau, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, įsitikinus jų patikimumu, o ne prielaidomis ir spėjimais. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, kaltinimų pagrįstumą privalo įrodyti institucijų, atlikusių baudžiamąjį persekiojimą, pareigūnai.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad kaltinamasis E. T. nagrinėjamu atveju 2019 m., spalio 13 d., apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nepasitvirtinus kaltinamajam pareikštam kaltinimui, t. y. nenustačius jo veiksmuose BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios vairavus automobilį bei atsisakius pasitikrinti girtumą, jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, neįrodžius, kad jo veika, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamajam E. T. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l.135-141) – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
E. T., kaltintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamąjį procesą kaltinamojo E. T., atžvilgiu nutraukti.
Kaltinamajam E. T. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Teisėja Judita Staševičienė