Civilinė byla Nr. e2A-391-856/2025

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01304-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.4; 3.2.4.4; 3.2.4.9; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21. (S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. B. ir atsakovo I. Č. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-295-670/2025 pagal ieškovės R. A. B. ieškinį atsakovui I. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, tretieji asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. A. B. ieškiniu prašė iš atsakovo I. Č. priteisti 14 820,36 Eur žalai atlyginti; įpareigoti atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti per ieškovės R. A. B. ir atsakovo I. Č. namų valdas jungiantį kelią buvusią įrengtą upelio (duomenys neskelbtini) g/p pralaidą - hidrotechninį statinį, kurio diametras buvo/būtų apskaičiuotas kaip tinkamas upelio (duomenys neskelbtini) baseinui, t. y. 1 m – 1.20 m, vietoje šiuo metu esamo atsakovo neteisėtai įrengto mažo diametro (0,16 cm) pratekėjimo plastmasinio vamzdžio, (duomenys neskelbtini); atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį, priteisti penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą suma (14 820,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       2025 m. sausio 3 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad po ieškinio teismui pateikimo Jurbarko rajono savivaldybė 2024 m. liepos 31 d. - rugpjūčio 1 d., (duomenys neskelbtini), naujai įrengė per savivaldybei priklausančio miško kelią (keliuką) tekančio upelio (duomenys neskelbtini) pralaidą. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovė šioje dalyje atsisako ieškinio reikalavimo, nurodyto 2.1 punkte. Patikslintu reikalavimu prašo: priteisti iš atsakovo I. Č. 14 820,36 Eur turtinei žalai atlyginti; įpareigoti atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro duomenimis, VĮ Registrų centras 2024 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagal byloje esančią foto nuotrauką, – „ Kelias iki pažeidimo“ (arba „Kelias-1“JPG).

3.       Atsakovas I. Č. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015 m. birželio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė jam padovanojo žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiais sklypais, o jo ir atsakovės sklypus skiria Jurbarko rajono savivaldybei priklausantis kelias, kurį kerta (duomenys neskelbtini)upelis. Prieš jam dovanojant žemės sklypą, jame buvo iškasti keturi tvenkiniai, kuriuos jis vėliau sujungė neatlikęs matavimų ir nepranešęs Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Geologijos tarnybai. 2024 m. ieškovė parašė skundą Aplinkos apsaugos departamentui, kad jis sunaikino melioracijos griovį, perkasė kelią ir panaikino pralaidą. Kadangi prieš sujungdamas tvenkinius nurodytų institucijų nebuvo informavęs, jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda, kurią sumokėjo. Pralaidos darbai buvo atlikti, tačiau juos atlikti paprašė pati ieškovė, jai prašant buvo atvežtas 160 mm skersmens plastikinis vamzdis. Darbus atliko ir ieškovės sugyventinis su vaikais. Ieškovė įrodinėja jai padarytą žalą remiantis eksperto V. Š. pateikta išvada, su kuria jis nesutinka. Ieškovei padaryta žala nėra susijusi su vandeniu, bėgančiu iš jo tvenkinio, jo veiksmuose nėra kaltės, todėl nesant deliktinės atsakomybės sąlygų ieškovės reikalavimas priteisti 14 820,36 Eur yra nepagrįstas.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. vasario 11 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti per ieškovės R. A. B. ir atsakovo I. Č. namų valdas jungiantį kelią buvusią įrengtą upelio (duomenys neskelbtini) g/p pralaidą - hidrotechninį statinį, kurio diametras buvo/būtų apskaičiuotas kaip tinkamas upelio (duomenys neskelbtini) baseinui t. y. 1.00 – 1.20 m, vietoje šiuo metu esamo atsakovo neteisėtai įrengto mažo diametro (0,16 cm) pratekėjimo plastmasinio vamzdžio, (duomenys neskelbtini).; ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo I. Č. ieškovei R. A. B. 4 446 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 039 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis.

5.       Teismas nurodė, kad rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovo žemės sklype buvo kasamos žemės ir iškastą žemę reikėjo paskleisti. Atsakovas nesutiko, kad jis savo sklype iškasė tvenkinius, tačiau ir nepateikė duomenų, jog tie tvenkiniai (kūdros) buvo iki jam tampant sklypo savininku. 2024 m. vasario 27 d. apžiūros akte nurodyta, kad nepratekami vandens telkiniai buvo iškasti 2017-2020 metais, o šiame akte nurodytas aplinkybes paneigiančių faktų byloje atsakovas taip pat nepateikė. 2024 m. liepos 23 d. atsakovas teikė prašymą dėl nepratekamo vandens telkinio sujungimo ir iškasto grunto paskleidimo planą, tačiau visi šie derinimai buvo daromi jau po 2023 m. rudenį pakilusio vandens ir jo padarinių.

6.       Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų bei eksperto duotus parodymus, teismas darė išvadą, kad būtent atsakovas darė trasas tanketei važinėti, kasė žemes (gruntą) ir jas skleidė visoje savo sklypo teritorijoje, kas lėmė viso sklypo suaukštėjimą. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog iškastos žemės buvo išvežtos iš sklypo. Taip pat atsakovas, turėdamas tikslą sukelti vandens lygį tvenkinyje, esančiame jo sklype, inicijavo pralaidos pakeitimo darbus, tai jis turėjo plastmasinį 16 cm diametro vamzdį ir ekskavatoriumi perkasė kelią, esantį tarp sklypų. Byloje ieškovė pateikė fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad apsauginis griovys atsakovo sklype buvo, tačiau šiuo metu jis yra užlygintas.

7.       Teismas darė išvadą, kad būtent dėl atsakovo veiksmų buvo panaikintas apsaugos griovys, buvęs prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją, todėl atsakovas įpareigotinas minėtą apsauginį griovį atstatyti.

8.       Teismas nurodė, kad faktą, jog ieškovei buvo padaryta žala, patvirtina byloje pateikta 2024 m. gegužės 3 d. teismo eksperto V. Š. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 16 d. apžiūrėjus sklypą buvo rasti buvusios pralaidos likučiai, įrodantys, jog rengiant miško keliuką buvo įrengta pralaida, kuri leido (duomenys neskelbtini)upeliui tekėti laisvai ir saugoti upelio dugną ir krantus. Šis tyrimas atliktas pagal R. A. B. prašymą nustatyti žalos dydį jos žemės sklypams po to, kai kaimynas I. Č. išardė per miško keliuką buvusią įrengtą g/b pralaidą ir įrengė mažo diametro pratekėjimo plastmasinį vamzdį, tuo upelyje (duomenys neskelbtini) padarydamas upelio patvanką ir stipriai sukeldamas vandens lygį jame, todėl I. Č. žemės sklype persipildė tvenkinys, iš kurio per miško keliuką į ieškovės turimus žemės sklypus tekėdamas vanduo patvenkė jos žemės sklypus ir juos apgadino. Buvo apgadinti tvenkinio šlaitai, iš tvenkinio dugno ištrauktas lieptas, apsemtas garažas, sugadintos garažo grindys. Ekspertas padarė išvadą, kad atsakovas išardė per miško keliuką įrengtą buvusią pralaidą, įrengė mažo diametro pratekėjimo plastmasinį vamzdį, tuo upelyje (duomenys neskelbtini) padarydamas upelio patvanką, stipriai sukeldamas vandens lygį jame ir nustatė, kad ieškovės R. A. B. turimuose žemės sklypuose padaryta žalos už 14 120,36 Eur. Eksperto padaryta išvada neprieštarauja teismo posėdžio metu ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kurias patvirtino liudytojai V. T. ir Ž. P..

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė padarytos žalos dydį įrodinėja eksperto V. Š. sudaryta lokaline sąmata, kurioje nurodomas darbų ir išlaidų aprašymas pagal kiekvieną objektą atskirai (tvenkinys, lieptas, garažo grindys). Šioje sąmatoje apskaičiuota, kiek kainuotų darbai ir perkamos naujos medžiagos, tačiau neįvertintas turto nusidėvėjimas, o tokiu atveju pastačius naują lieptą ar sudėjus naujas grindis garaže būtų pagerinta ieškovės turto būklė nei buvusi iki žalos atsiradimo. Atsakovas byloje su prašomu priteisti žalos dydžiu nesutiko, jo manymu, lokalinė sąmata yra neteisinga ir ydinga, nes ieškovė siekia tik pasipelnyti, tačiau atsakovas nagrinėjant bylą skirti ekspertizės neprašė ir įrodymų, paneigiančių padarytą žalą ir žalos padarymo kilimo aplinkybes, nepateikė. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju siejamas su padėtimi, kuri buvo iki sukelto vandens potvynio, tačiau kiek realiai ieškovei kainuos remonto darbai nėra aišku ir tiksliai įrodyti žalos dydį yra praktiškai neįmanoma, todėl teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, taip pat siekį užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą, nustatė priteistino žalos atlyginimo dydį.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovei priteistinas žalos atlyginimas, skaičiuojamas pagal byloje pateiktą eksperto lokalinę sąmatą, taip pat atsižvelgiant į išvardytas nuostolių dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendė, kad 30 procentų ieškovės prašomos priteisti 14 820,36 Eur sumos, t. y. 4446 Eur, šiuo atveju yra sąžiningas ir teisingas ieškovei atlygintinų nuostolių dydis pagal konkrečias šios bylos aplinkybes, todėl tokio dydžio sumą ieškovei priteisė iš atsakovo.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) R. A. B. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. A. B. ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo I. Č. 14820,36 Eur sumą žalos atlyginimui; priteisti iš atsakovo apeliantės naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.       Teismas nenurodė, kokios buvo reikšmingos bylos aplinkybės nuostolių dydžiui nustatyti, visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas nusprendė ženkliai sumažinti nuostolių dydį net 70 procentų.

11.2.       Teismas nepagrįstai, iš esmės didžiąją dalį, atsakomybės įrodinėjant perkėlė ieškovei, kai faktiškai atsakovo pareiga buvo pateikti paneigiančius ieškovės reikalavimą (žalos dydį) faktus ir įrodymus, tuo pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo viseto taisykles. Teismas aplinkybes ir įrodymus vertino neobjektyviai, tendencingai ir šališkai. Priešingai, teismo nurodytas teisingumo ir sąžiningumo principais yra neproporcingas ir neadekvatus šioje situacijoje, kadangi ieškovė patyrė žalą, ką patvirtino teismas, todėl žalos dydis turi būti adekvačiai kompensuojamas.

11.3.       Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, byloje priešieškiniu neginčijo nei žalos padarymo aplinkybių, nei teismo eksperto parengtos lokalinės sąmatos ieškovės patirtos žalos dydžiui nustatyti. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.

11.4.       Teismas, nustatydamas žalos dydį, t. y. mažindamas net 70 procentų, vadovavosi vieninteliu argumentu, kad šioje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota kiek kainuotų darbai ir perkamos medžiagos, tačiau neįvertintas nusidėvėjimas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes nusidėvėjimo vertinimas (skaičiavimas) atliekamas tuo atveju, kai skiriama ekspertizė dėl lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų ir jų įkainių įvertinimo, kai iš esmės nesutinkama su paruošta lokaline sąmata. Atsakovas neprašė ekspertizės ir nepateikė savo skaičiavimų žalos dydžiui nustatyti. Priešingai, ieškovė, siekdama įrodyti padarytos žalos dydį, pateikė kvalifikuoto teismo eksperto – matininko sudarytą lokalinę sąmatą, kurios atsakovas neginčijo. Todėl abejoti teismo eksperto paruošta sąmata nėra pagrindo.

11.5.       Atsakovas sąmatos neginčijo, todėl nusidėvėjimas neturi esminės reikšmės, nes lokalinėje sąmatoje nurodomas darbų ir išlaidų aprašymas, kiek kainuotų darbai dėl atsakovo kaltės suniokojus turtą, nusidėvėjimas nuo šios sumos negali būti skaičiuojamas ir taip mažinamas žalos dydis. Be to, šie darbai ne turto pagerinimas, o suremontavimas (kai kas ir visai sunaikinta).

11.6.       Šiuo atveju buvo skaičiuojama faktinė padaryta žala, o ne turto pagerinimas, kas ir nurodyta teismo eksperto lokalinėje sąmatoje, kaip pavyzdžiui, dėl garažo pozicija: 21 p. plytų grindinio ardymas rankiniu būdu, 22 p. plytų nuvalymas ir jų paruošimas tolesniam naudojimui (70 procentų esamo kiekio), 33 p. plytos (30 procentų nuo kiekio). Mažindamas žalos dydį ir skaičiuodamas nusidėvėjimą, teismas galimai vadovavosi šiais lokalinėje sąmatoje esančiais skaičiais, tačiau faktiškai be jokio pagrindo vertino priešingai, nei nurodyta minėtame dokumente. Todėl net ir skaičiuojant bei vertinant nusidėvėjimą, žalos dydis mažėtų ne 70 procentų, o 30 procentų. Nepaisant to, nusidėvėjimo skaičiavimas turi būti tikslus, pagal teisės aktuose numatytas taisykles (vadovautis patvirtintomis normomis atskirai tiek kilnojamajam, tiek nekilnojamajam turtui), nusidėvėjimas negali būti 70 procentų žalos dydžio, nes tai yra nepagrįsta ir net nelogiška byloje nustatytų aplinkybių prasme.

11.7.       Teismas aplinkybes ir įrodymus šioje sprendimo dalyje vertino neobjektyviai ir šališkai. Teismo nurodytas teisingumo ir sąžiningumo principas yra neproporcingas ir adekvatus šioje situacijoje, kadangi ieškovė patyrė žalą, ką pripažino teismas, todėl žalos dydis turi būti adekvačiai kompensuojamas nukentėjusiam asmeniui. Teismas, konstatuodamas atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo fakto ir sumažindamas žalos dydį net 70 procentų, priėmė akivaizdžiai prieštaraujantį ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu ir nepateikęs jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti bei neginčijant lokalinės sąmatos, teismo nepagrįstai buvo atleistas nuo pareigos pateikti įrodymus. Teismas neužtikrino ieškovės pažeistų teisių gynimo, kadangi teismo nustatytas priteistinas žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir objektyvumo kriterijų.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės atsakovo naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Atsakovas nėra atsakingas apeliantės atžvilgiu, kad jai priklausančiame žemės sklype laikomi laukiniai gyvūnai išardė jos tvenkinio krantus. O jeigu tvenkinio krantų ardymui turėjo įtakos ir vandens tvenkinyje pakilimas, atsakovas neturi galimybės reguliuoti iškrentančio lietaus ir sniego kiekio bei nėra atsakingas apeliantės atžvilgiu. Be to, liudytojas V. Š. patvirtino, kad vanduo į atsakovo ir apeliantės žemės sklypus atiteka iš miško, nes miškas yra aukščiau, negu žemės sklypai (garso įrašas 2 vai. 56 min. 22 sek.).

12.2.       Faktas, kad buvo išplautas apeliantei priklausantis tvenkinio lieptas, yra neįrodytas, nes lieptas nebuvo išplautas ir pajudėjęs iš savo vietos. Ataskaitoje nėra nustatytas faktas, kad lieptas apskritai buvo pajudėjęs iš savo vietos. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 6 d. nufotografavo lieptą kai vanduo buvo atslūgęs, todėl dar aiškiau matyti, kad lieptas nėra nuplautas ir nuneštas iš savo vietos ir jo remontuoti nereikia.

12.3.       Pav. 3 ir Pav. 8 matosi, kad garažo durys papuvusios maždaug 0,5 - 0,6 m aukštyje, o puvinys akivaizdžiai yra senas. Ataskaitos Pav. 8 matyti, kad garažas yra be lietvamzdžių, todėl lyjant vanduo krenta ant garažo durų ir jos pastoviai veikiamos vandens, pūva. Ataskaitos Pav. 9 matosi, kad 1980 metais pastatyto garažo grindinys yra paveiktas tepalų ir sunkios technikos, nes jame visuomet buvo laikomas traktorius. Atsakovo jokiais neteisėtais veiksmais nebuvo padaryta žala apeliantės turtui.

12.4.       Atsakovas ginčijo ir įrodinėjo, kad nėra nė vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, o tai reiškia, kad nenustačius atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo), atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo kaltės ir atsiradusių pasekmių, nėra svarbus apeliantės nurodomas tariamas žalos dydis.

13.       Atsakovas (apeliantas) I. Č. apeliaciniu skundu prašo         Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria yra patenkintas ieškovės R. A. B. ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame procese, susijusiais su apeliacinio skundo surašymu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.       Teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių ir esančių byloje įrodymų, kad ieškovės parašyti skundai įvairioms institucijoms nepasitvirtino. 

13.2.       Teismas netyrė ir nenustatė esminės faktinės aplinkybės, ar valstybei priklausantis kelias, kurį patikėjimo teise valdo Jurbarko rajono savivaldybės administracija, buvo su apsauginiais grioviais, ar apsauginiai grioviai buvo iš abiejų kelio pusių, kada ir kas panaikino apsauginius kelio griovius iš abiejų kelio pusių, jeigu jie buvo įrengti. Teismas išvadą, kad atsakovas panaikino valstybei priklausančio kelio apsauginį griovį iš jam priklausančio žemės sklypo pusės, padarė vadovaudamasis vieninteliu byloje esančiu įrodymu - ieškovės paaiškinimu.

13.3.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui padovanotame žemės sklype tvenkinių kasimo darbus pradėjo atsakovas ir yra už juos atsakingas. Ši teismo išvada neatitinka tikrovės. Pati ieškovė patvirtino faktą, kad žemės sklype buvo atliekami kasimo darbai iki šį sklypą padovanojant atsakovui. Vadinasi, kelio apsaugos griovys, jeigu jis buvo, galėjo būti panaikintas iki tol, kol žemės sklypas buvo padovanotas atsakovui.

13.4.       Teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinti visus byloje esančius įrodymus, pagrįstus visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šiuo konkrečiu atveju teismas pagrindiniu įrodymų šaltiniu laikė ir vertino išimtinai ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas sunaikino kelio apsauginį griovį, tačiau visiškai nevertino atsakovo paaiškinimo, liudytojų A. A. Č., V. P., A. K., V. T. (kuri parodė tiesiogiai, kad esą apsaugos griovį pradėjo ardyti A. A. Č.) parodymų ir visos rašytinės medžiagos. Atsakovas, liudytojai ir rašytinė bylos medžiaga rodo tai, kad kai 2015 m. birželio 2 d. atsakovas tapo žemės sklypo savininku, valstybei priklausantis kelias neturėjo jokio apsauginio griovio, todėl atsakovas jo nesunaikino ir negalėjo to padaryti, nes jo nebuvo. Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, kasacinio teismo ir EŽTT suformuotą praktiką, vertino ne visus byloje surinktus įrodymus, o tik jų dalį, akivaizdžiai ir nepagrįstai gynė ieškovės tariamas teises. Teismas įrodymų visumą vertino šališkai ir neobjektyviai.

13.5.       Nei ieškovė ieškinyje, nei teismas, patenkindamas reikalavimą ir įpareigojęs atsakovą atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį, visiškai nenurodė, kokiomis materialinės teisės normomis remiasi ir kokie įstatymai gina tariamą ieškovės teisę. Tokiu būdu atsakovas negalėjo tinkamai atsikirsti į ieškovės pareikštą reikalavimą.

13.6.       Kelio, esančio tarp atsakovui ir ieškovei priklausančių žemės sklypų, savininkė yra valstybė ir kelią patikėjimo teise valdo Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Vadinasi, apsaugos griovių atstatymo reikalavimą gali kelti savininkė – valstybė, kurią šiuo atveju turėtų atstovauti Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Ieškovė, nebūdama nekilnojamojo daikto savininkė, neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad ne jai priklausantis daiktas iš esmės būtų pagerintas. Vadinasi, toks reikalavimas apkritai teisme negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

13.7.       Teismas sprendime nenurodė, kokie yra 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenys ir kaip turėtų būti atstatomas kelio apsaugos griovys. Nesant nustatytų 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenų apie valstybei priklausančio kelio apsaugos griovį, neįmanoma būtų įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

13.8.       Visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad 2013-2014 m. atsakovas su tėvu A. A. Č. tariamai kūrė bendrą verslą ir kartu kasė tvenkinius. Tai neatitinka tikrovės, kadangi atsakovo tėvas 2013-2014 metais įsigijo šarvuotį ir tuo metu ieškovei priklausančiame žemės sklype įrengė tankodromą, kuriame šarvuotis galėjo plaukti. Tuo laikotarpiu su minėto žemės sklypo valdymu ir naudojimu atsakovas neturėjo nieko bendro. Atsakovui šį žemės sklypą su visu tankodromu ieškovė padovanojo tik 2015 m. birželio 2 d. ir tik nuo to laiko atsakovas atsakingas už žemės sklypą.

13.9.       Ieškovė teisme nurodė, kad atsakovas, kasdamas tvenkinį, išvežė žemę iš sklypo, tuo tarpu teismas, nesiremdamas ieškovės paaiškinimu, nepagrįsdamas absoliučiai jokiais įrodymais, padarė nepagrįstą išvadą, jog žemės iš sklypo atsakovas neišvežė, todėl sukėlė savo žemės sklypo aukštį.

13.10.       Teismas išvadą, kad atsakovui priklausantis tvenkinys apliejo ieškovei priklausančius žemės sklypus ir pastatus, padarė vertindamas ne įrodymų visumą, tame tarpe atsakingų institucijų atsakymus, kad dėl ieškovei priklausančių žemės sklypų apliejimo nebuvo nustatyta jokie neteisėti atsakovo veiksmai ir kaltė, o išimtinai vadovaudamasis ieškovės ir jos pasamdyto eksperto, kuris buvo apklaustas liudytoju, parodymus. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad kai pats atliko žemės sklypų apžiūrą vietoje, nenustatė jokių faktinių aplinkybių, jog būtų buvęs aplietas valstybei priklausantis kelias ir ieškovei priklausantys žemės sklypai, tačiau ataskaitą surašė remdamasis užsakovės - ieškovės paaiškinimais.

13.11.       Teismas, vertindamas surinktus įrodymus dėl pralaidos pakeitimo, vertino ne įrodymų visumą, o tik dalį įrodymų ir faktiškai rėmėsi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir motyvų, kritikavo atsakovo bei liudytojų A. A. Č., I. Č., V. B. parodymus, kuriais yra patvirtintas faktas, kad pralaidos keitimą inicijavo ne atsakovas, kad pralaidos keitime dalyvavo ne tik atsakovui artimi žmonės, bet ir ieškovei artimas žmogus Ž. P. su savo sūnumi, ir jis parūpino visus įrankius pralaidai pakeisti.

13.12.       Teismas paviršutiniškai pasisakė dėl liudytojo ieškovės sugyventinio Ž. P. parodymų, laikydamas, kad šio liudytojo dalyvavimas pralaidos keitime teismui buvo savaime suprantamas. Tačiau teismas liudytojo Ž. P. parodymų visumos visiškai nevertino, nes neatkreipė dėmesio, kad šis liudytojas davė parodymus tokius, kokie buvo naudingi ieškovei.

13.13.       Teismo eksperto V. Š. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra ydinga. Teismo ekspertas ataskaitoje nurodė, kad atsakovas įdėjo pralaidą, sugadino hidromelioracijos įrenginius ir pan. Tačiau kai teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju, V. Š. patvirtino faktą, kad neatliko jokio tyrimo ir nenustatė, kas inicijavo ir įdėjo pralaidą, ar buvo sugadinti hidromelioracijos įrenginiai, ar buvo išplautas kelio gruntas per (duomenys neskelbtini)upelį ir pan. Visas šias aplinkybes ataskaitoje užrašė iš ieškovės žodžių.

13.14.       Ataskaitoje yra padaryta išvada, kad panaikinus buvusią g/b pralaidą susidarė didelė upelio patvanka, patvenktas (duomenys neskelbtini)upelis pripildė kaimyno prūdą ir nurodo žiūrėti „Pav.3“. Tačiau šioje nuotraukoje nesimato, kad buvo pripildytas prūdas ir patvenktas (duomenys neskelbtini)upelis, nesimato apskritai nei prūdas, nei (duomenys neskelbtini)upelis. „Pav.3“ nurodoma, kad matomas įvažiavimas į Sklypą 2, miško keliuko dalis ir I. Č. tvenkinio dalis. Ataskaitoje ekspertas, pateikdamas nuotraukas, kuriose matyti, kad nebuvo patvenktas (duomenys neskelbtini)upelis, prieštarauja pats sau.

13.15.       Teismo ekspertas prie ataskaitos nepridėjo jokių įrodymų, kad atsakovui priklausantis tvenkinys buvo perpildytas vandens užliedamas miško keliuką. Kokiu būdu teismo ekspertas nustatė, kad vanduo ant keliuko tekėjo iš atsakovo tvenkinio, ataskaitoje nenurodyta.

13.16.       Niekas nenustatė, kad miško keliukas buvo užlietas atsakovo žemėje esančių tvenkinių vandeniu. Teismui atsakovas pateikė 2024 m. rugsėjo 7 d. padarytą fotonuotrauką, kurioje matosi, kad ieškovei priklausantis tiltelis į jos tvenkinį yra toje pačioje vietoje, kurioje visuomet buvo (DOK-49068, 12 nuotrauka). Jeigu nuo vandens pertekliaus lieptas butų buvęs „išrautas“, kaip teigiama ataskaitoje, tai jo padėtis būtų nesimetriška, deformuota ar kitaip susikraipiusi. Ataskaitos išvada, kad vanduo „išrovęs“ lieptą ir nunešęs į kitą vietą arba pasukęs kitu kampu, prieštarauja jo paties padarytoms fotonuotraukoms „Pav. 5“ ir „Pav. 6“, esančioms 9 puslapyje.

13.17.       Atsakovas neturi duomenų, ar tikrai polydžio metu (ne)buvo apsemta ieškovei priklausanti pieva, pastatų dalis ir pan. Tų aplinkybių nepatvirtinta ir ataskaitos duomenys, kadangi „Pav. 8“ (11 puslapis) nupaveiksluotos garažo durys akivaizdžiai iliustruoja puvimo faktą, o tai reiškia, kad jos buvo apsemtos jau ne kartą ir seniai. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja V. T., kuri parodė, kad iš anksčiau būdavo apsėmimo faktų. Be to, iš „Pav. 8“ matyti, kad ant garažo stogo nėra uždėti lietvamzdžiai, vadinasi, lietingu metu lietus nuolat teka nuo garažo stogo ant durų, tokiu būdu jas sistemingai gadindamas.

13.18.       „Pav. 9“ ir „Pav. 10“ nufotografuotas senelio buvęs garažas, kuriame buvo laikomas traktorius. Nuotraukose matosi anksčiau laikyto traktoriaus tepalų ir purvo liekanos ir visiškai tai nesusiję su vandens apsėmimu, dėl kurio ieškovė reiškia atsakovui ieškinį.

13.19.       Nesant atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių, atsakovas neturi pareigos ieškovei atlyginti jos manymu padarytą žalą ir tokie rašytiniai įrodymai būtų buvę pertekliniai. Teismas, nepagrįstai nustatydamas tariamos turtinės žalos dydį, nesivadovavo nei įstatymais ar kitais teisės aktais, nei kasacinio teismo praktika, paskaičiavimą padarė tik darydamas prielaidas ir pateikdamas savo nuomonę, o nevertindamas įrodymų ir taikydamas galiojančias teisės normas.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. A. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Priešingai nei skunde nurodo atsakovas, byloje dalyvavusių valstybinių institucijų pateikti dokumentai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, ko pasėkoje ieškovei buvo padaryta žala. Šiuo atveju Valstybinių institucijų priimti sprendimai nelaikytini abejotinais ir turi didesnę įrodomąją galią, be to, atsakovas neginčijo sprendimų pagrįstumo, todėl įsiteisėję sprendimai nekvestionuojami.

14.2.       Atsakovas šioje byloje yra pateikęs teismui dokumentus: 2024 m. liepos 23 d. prašymą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo (tvarkymo)/likvidavimo, tvenkinio išdėstymo planą, tvenkinio brėžinį, iškasto grunto paskleidimo planą ir kitus su tuo susijusius iš valstybių institucijų gautus dokumentus. Tačiau minėti dokumentai ir/ar suderinimai buvo atliekami jau po nustatytų atsakovo pažeidimų ir šiuo klausimu valstybinių institucijų priimtų sprendimų, todėl minėti dokumentai bylai neturi jokios įrodomosios reikšmės ir taip pat neeliminuoja atsakovo anksčiau atliktų neteisėtų veiksmų ir jo atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės.

14.3.       Atsakovas byloje neteikė priešieškinio, kad užginčyti eksperto išvadą, nepateikė savo paskaičiavimų ir kitų dokumentų, neprašė ekspertizės, kad paneigti byloje teismo eksperto nustatytą nuostolių dydį.

14.4.       Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė pateikė ne tik nuotrauką, iš kurios matosi buvęs kelio apsauginis griovys, tačiau byloje yra nustatyta, kad šalia kelio apsaugos griovys vandeniui nutekėti į upelį faktiškai buvo, ką patvirtina foto nuotraukos ir vaizdo įrašai, 2025 m. sausio 15 d. prašyme esanti nuoroda.

14.5.       Byloje pateiktų įrodymų visuma akivaizdžiai parodo, kad kelio apsaugos griovys buvo, šį apsaugos griovį panaikino (užpylė žemėmis) būtent atsakovas, kuris tokios teisės neturėjo, todėl šis pažeidimas turi būti pašalintas atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį.

14.6.       Ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atsakovą atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.136 - 1.138 straipsniai). Tokią teisę ieškovei numato CPK 5 straipsnis. Ta aplinkybė, jog ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiantis kelias priklauso Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, nepanaikina ieškovei teisės kreiptis į teismą ir gintis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų.

14.7.       Atsakovas yra įpareigotas minėtą griovį atstatyti remiantis byloje pateiktais dokumentais (foto nuotraukomis, vaizdine medžiaga, žemės sklypo planais, liudytojų parodymais), kuriuos teismas analizavo ir padarė išvadą, kad pagal kelią buvo apsauginis griovys, kurį atsakovas savavališkai panaikino (užvertė). Be to, tą aplinkybę įrodo VĮ Registrų centras 2024 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pridėti dokumentai (žemės sklypo planas ir kt. dokumentai) su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis (kelių apsaugos zonos), aprašytomis 2011 m. birželio 28 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte. Būtent 2013 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo ribos pažymėtos (kadastro) žemėlapyje VĮ Registrų centro Tauragės filialas, yra fiksuoti reikalingi duomenys. Šiuo atveju nebuvo pagrindo teismui atmesti 2013 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro dokumento kaip neįvykdomo. Šiuo atveju teismas neprivalo išaiškinti atsakovui, kaip jis turi atstatyti kelio apsaugos griovį. Teismui pakanka konstatuoti, kad šį pažeidimą padarė atsakovas, o tai konstatavus, - įpareigoti atsakovą atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.

14.8.       Atsakovo teiginiai, kad ieškovei 2015 m. birželio 2 d. dovanojant atsakovui žemę jame jau buvo tvenkiniai ir pateikiamos 2013-2014 m. darytos foto nuotraukos, yra melas, kadangi ieškovė yra pateikusi nuotraukas būtent iš „Geoportal.lt“ tinklapio už laikotarpius: 2005-2008 m., 2012-2013 m., 2015-2017 m., 2018-2020 m., kuriose užfiksuotas minėtas žemės sklypas ir jame fiksuoti tvenkiniai (jų atsiradimo momentas pagal laikotarpius). Tai patvirtina, kad atsakovas siekia klaidinti teismą ir pateisinti savo atliktus neteisėtus veiksmus.

14.9.       Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog atsakovas privalėjo/privalo dovanotu turtu (savo nuosavybe) rūpintis, juo naudotis ir prižiūrėti tinkamai, kad nesukelti neigiamų pasekmių kitiems asmenims. Žemės sklypą, juose esančius objektus ir šalia esančius inžinierinius įrenginius bei esančią infrastruktūrą atsakovas privalo naudoti nepažeidžiant įstatymu numatytos naudojimosi tvarkos, savavališkai neužimti (nesinaudoti) žeme ir neįrenginėti netinkamo dydžio vandens telkinių, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes šalia esantiems žemės sklypams, pakenti keliams ar kitiems objektams. Taip pat savavališkai nenaikinti (negadinti) jau įrengtų inžinierinių objektų, vandens pralaidų, apsaugos griovių ir pan., tinkamai laikytis žemės sklypo ribų. Būtent šių reikalavimų atsakovas ir nesilaikė, juos pažeidė ir tokiais savo veiksmais padarė žalą.

14.10.       Ieškovė įrodė padarytos žalos faktą ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos). Šias atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas patvirtina teismo eksperto V. Š. 2024 m. gegužės 3 d. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir lokalinė sąmata, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kiti teisme ištirti bylos duomenys. Atsakovo nesutikimo argumentai dėl žalos dydžio yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia ieškovės dokumentais pagrįstos žalos dydžio.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

                                                        Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

16.       Ieškovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ir neadekvačiai nustatė žalos dydį, neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas – nepagrįstai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą atsakovas neprašė skirti ekspertizės, neginčijo ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos dėl padarytos žalos dydžio ir nepateikė jokių kitų įrodymų, teismas nepagrįstai, net 70 procentų sumažino prašomos priteisti žalos dydį nuo 14 820,36 Eur iki 4 446 Eur sumos ir taip pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo viseto taisykles.

17.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 14 820,36 Eur žalą, kuri buvo nustatyta teismo eksperto V. Š. 2024 m. gegužės 3 d. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir lokaline sąmata.

18.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-417/2014, 3K-3-130/2016 ir kt.).

19.       Pažymėtina, kad eksperto V. Š. ataskaitoje nurodyta, jog apsėmimo metu buvo išrautas lieptas iš prūdo dugno. Lieptą būtina išardyti. Ardant galutinai suirs lentos. Todėl karkaso stovus įgręžus į prūdo dugną atstatyti lieptą į buvusią padėtį, o liepto paviršių padaryti naujai. Prūdo šlaitai dėl apsėmimo susigadino. Šlaitus būtina sustiprinti. Buvo apsemtas garažas, tačiau vandeniui nuslūgus atsirado gilėjantys nelygumai. Dėl sukelto vandens horizonto būtina sustiprinti garažo grindų pagrindą. Taip pat apgadinta žemės sklypo Sklypo 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), veja. Kartu ekspertas ataskaitoje pažymėjo, kad apgadintiems Sklypo 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Sklypo 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės paviršiams padarytą žalą suskaičiuoti bus galima tik vėliau, kai pradės ruduoti permirkę plotai ir atsiras gilesnės žemės paviršiaus įdubos ir kiti pažeidimai (ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 8-12, 16).

20.       Ekspertas V. Š. buvo apklaustas 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdyje. Ekspertas nurodė, kad žalos atsiradimą lėmė vandens pratekėjimas į ieškovės sklypus iš gretimo sklypo, kuris buvo už keliuko. Užliejo du tvenkinius ir garažą, žala apskaičiuota pagal valstybinius įkainius. Žala paskaičiuota už darbus ir įvertinus medžiagas, vertino 2024 metų kainomis. Ar valstybinės reikšmės keliuose turi būti apsauginiai grioviai priklauso nuo kelio reikšmės, čia paprastas miško keliukas. Darant ataskaitą realiai vanduo iš atsakovo sklypo netekėjo. Jis atliko tyrimą po pusės metų nuo apsėmimo. Prieš kiek metų buvo įdėtos garažo durys ir grindys nesidomėjo, skaičiavo grindų kainą. Lokalinė sąmata - tai darbai, kuriuos reikia atlikti. Nusidėvėjimo neskaičiavo.

21.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir patirtos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Analogiška praktika formuojama ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo eksperto V. Š. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant joje pateiktą lokalinę sąmatą, kurioje nustatyta žala ir nurodyti darbai, reikalingi vandens padarytai žalai ieškovės turtui suskaičiuoti, yra išsami, aiški, išplaukianti iš atlikto tyrimo eigos (pateiktos dokumentacijos tyrimas, vertinimas, matavimai, fotofiksacija), abejonių dėl atlikto tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Atsakovas byloje ekspertizės, pavedant teismo ekspertui atsakyti į klausimus ar buvo padaryta žala, kas ją sukėlė, koks jos mastas, kokio dydžio yra žalos atstatymo kaštai (turo atstatymo būdas, vertės, galimos naudoti medžiagos ir pan.) ir koks turi būti taikomas turto nusidėvėjimo procentas, skirti neprašė. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių įrodymų, kuriais grindžia atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos per didelės žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Kadangi atsakovas nepasinaudojo savo teise prašyti teismo skirti ekspertizę arba teikti kitų specialistų skaičiavimus pagal sąmatą, todėl nustatant priteisiamos žalos dydį nėra pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateikta eksperto V. Š. lokaline sąmata.

23.       Teismo eksperto V. Š. lokalinėje sąmatoje išsamiai nurodytos darbų ir medžiagų kainos, darbų kiekiai, jų aprašymas. Iš eksperto V. Š. 2024 m. gegužės 3 d. ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir lokalinės sąmatos matyti, kad sugadinto turto atstatymo kaštai nustatyti įvertinus būtinas išlaidas, reikalingas sugadintam turtui atkurti, todėl atkuriant aplietą turtą nėra pagrindo tikėtis, jog bus naudojamos tokios pačios medžiagos, kaip jo sukūrimo (pastatymo) metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos byloje atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas 70 procentų nusidėvėjimo taikymas. Teismo priteistas 4 446 Eur žalos dydis, atsižvelgiat į žalos mastą (apgadinti tvenkinio šlaitai, išrautas iš dugno lieptas, sugadintos garažo grindys), galimai nepadengtų net minimalių ieškovės nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusidėvėjimas nuo teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nustatytos 14 120,36 Eur sumos, įvertinant tai, kad statybinių medžiagų ir darbų kainos dėl infliacijos nuolat didėja, apskritai negali būti skaičiuojamas, nes tai neatitiktų CK 6.251 straipsnyje nustatyto visiško žalos atlyginimo principo. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią (mažesnę) ieškovės turto atkūrimo (atstatymo) kainą, nei nustatė teismo ekspertas V. Š.. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirta bylų kategorijai, kurioje teismas privalo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio1 dalis, 4 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta tokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisiamos žalos dydį.

25.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias žalos atlyginimo mastą (CK 6.251 straipsnis), proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), todėl yra pagrindas šioje dalyje priimtą sprendimą pakeisti padidinant priteistos žalos atlyginimo sumą iki 14820,36 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

26.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių ir esančių byloje įrodymų, kad ieškovės parašyti skundai įvairioms institucijoms nepasitvirtino.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad institucijų priimti sprendimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl sugadintos kelio dangos, 2023 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariatą (toliau – ir Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK), kuriame nurodė susidariusią situaciją ir prašė įpareigoti atsakovą sutvarkyti savavališkai iškastą pravažiavimą. Buvo kreiptasi į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento vakarų Lietuvos pirmąjį žemės naudojimo priežiūros skyrių, kuris informavo ieškovę, kad atsakovo sklype buvo atliktas patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)bei atlikta fotofiksacija. Nustatyta, kad už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje I. Č. sandėliuoja dirvožemį (supilta žemių krūva). I. Č. nurodyta pažeidimus pašalinti iki 2024 m. balandžio 15 d. Ieškovė kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybą. 2024 m. vasario 27 d. apžiūros akte nurodyta, kad atsakovo vardu registruotame žemės sklype preliminariai 2017-2020 metais yra įrengti keturi dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai, o VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis įregistruotas vienas vandens telkinys, kurio plotas - 0,042 ha. Šiuo metu nepratekami vandens telkiniai yra sujungti į vieną bendrą vandens telkinį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad iškastas tvenkinio plotas yra 2 805 m2. Departamento Klaipėdos valdyba 2024 m. gegužės 24 d. raštu informavo atsakovą iki 2024 m. birželio 21 d. pateikti duomenis, ar atsakovas prieš telkinio sujungimą informavo Departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą. Departamento Aplinkos kokybės departamentas 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovui rašytame rašte nurodo, kad turi būti pateikta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdas, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos.

29.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.).

30.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovo žemės sklype buvo kasamos žemės ir iškastą žemę reikėjo paskleisti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad tie tvenkiniai jau buvo iki jam tampant sklypo savininku. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 27 d. apžiūros akte nurodytos aplinkybės, kad nepratekami vandens telkiniai buvo iškasti 2017-2020 metais, tačiau jas paneigiančių įrodymų byloje atsakovas nepateikė. Svarbu pažymėti, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pažymėtina, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

31.       Apelianto vertinimu, teismas netyrė ir nenustatė esminės faktinės aplinkybės, ar valstybei priklausantis kelias, kurį patikėjimo teise valdo Jurbarko rajono savivaldybės administracija, buvo su apsauginiais grioviais, ar apsauginiai grioviai buvo iš abiejų kelio pusių, kada ir kas panaikino apsauginius kelio griovius iš abiejų kelio pusių, jeigu jie buvo įrengti. Teismas išvadą, kad atsakovas panaikino valstybei priklausančio kelio apsauginį griovį iš jam priklausančio žemės sklypo pusės, padarė vadovaudamasis vieninteliu byloje esančiu įrodymu – ieškovės paaiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad išvadą, jog valstybei priklausantis kelias turėjo apsauginį griovį, teismas padarė remdamasis ne tik ieškovės paaiškinimu, tačiau ir ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, kurios patvirtina, kad apsauginis griovys atsakovo sklype buvo, liudytojo Ž. P. paaiškinimais, kuris patvirtino, kad apsaugos griovys buvo, tačiau buvo užlygintas atsakovo. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pareiškimu dėl ieškinio pakeitimo pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus  ((duomenys neskelbtini)) – 2025 m. sausio 2 d. ir 2025 m. sausio 3 d. darytas foto nuotraukas bei video įrašus, kuriuose matyti apsemtas kelias ir užkastas kelio apsauginis griovys (atsakovo sklypo ribose).

32.       Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui padovanotame žemės sklype tvenkinių kasimo darbus pradėjo atsakovas ir jis yra už juos atsakingas. Pati ieškovė patvirtino faktą, kad žemės sklype buvo atliekami kasimo darbai iki šį sklypą padovanojant atsakovui. Vadinasi, kelio apsaugos griovys, jeigu jis buvo, galėjo būti panaikintas iki tol, kol žemės sklypas buvo padovanotas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė viso proceso metu teigė, kad kelio griovio kasimo darbai buvo atlikti jau po žemės sklypo dovanojimo atsakovui. Tai, jog žemės sklype galėjo būti atliekami kasimo darbai iki šį sklypą 2015 m. birželio 2 d. padovanojant atsakovui, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku – įpareigojimu atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti 2023 metais atsakovo panaikintą kelio apsaugos griovelį, ir patirtos žalos dėl atsakovo 2023 metais atliktų veiksmų atlyginimo.

33.       Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovo paaiškinimo dėl kelio apsauginio griovio, liudytojų A. A. Č., V. P., A. K., V. T. (kuri parodė tiesiogiai, kad esą apsaugos griovį pradėjo ardyti A. A. Č.) parodymų ir visos rašytinės medžiagos. Atsakovas, liudytojai ir rašytinė bylos medžiaga rodo tai, kad kai 2015 m. birželio 2 d. atsakovas tapo žemės sklypo savininku, valstybei priklausantis kelias neturėjo jokio apsauginio griovio.

34.       Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymai – tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. Liudytojų parodymai turi būti įvertinti pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus: ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas sprendimą grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu, nesuteikdamas liudytojų parodymams lemiamos įrodomosios reikšmė.

36.       Apeliantas nenurodo, kokia rašytinė bylos medžiaga įrodo tai, kad kai 2015 m. birželio 2 d. atsakovas tapo žemės sklypo savininku, valstybei priklausantis kelias neturėjo jokio apsauginio griovio. Tuo tarpu ieškovė savo poziciją dėl griovio egzistavimo iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku įrodė į bylą pateiktomis fotonuotraukomis.

37.       Įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto ir byloje esančius rašytinius į įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas (CPK 186-220 straipsniai, 250 straipsnio 2 dalis) ar nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuluotos proceso teisės aiškinimo praktikos. Kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visetu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas.

38.       Apeliantas nurodo, kad apsaugos griovių atstatymo reikalavimą gali kelti savininkė – valstybė, kurią šiuo atveju turėtų atstovauti Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Ieškovė, nebūdama nekilnojamojo daikto savininkė, neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad ne jai priklausantis daiktas iš esmės būtų pagerintas. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pareiškė reikalavimą ne dėl turto pagerinimo, o dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą atstatyti prie ieškovės R. A. B. ir atsakovo I. Č. namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį. Šį reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas, išsikasęs keturis tvenkinius, 2023 metais, tikslu užtvenkti ir greičiau pripildyti savo teritorijoje iškastų tvenkinių vandens lygį, savavališkai perkasė kelią, ribojantį jos ir atsakovo žemės sklypus (per kurį teka upelis), išardė (panaikino) buvusią įrengtą 1,00 – 1,20 m diametro g/p pralaidą ir vietoje jos įrengė mažo diametro pratekėjimo (0.16 cm) plastmasinį vamzdį, tuo upelyje padarydamas upelio patvanką ir stipriai sukeldamas vandens lygį jame, panaikino (užpylė) kelio apsaugos griovį, ko pasėkoje atsakovo žemės sklype persipildė tvenkiniai, iš kurio per kelią į ieškovės turimus žemės sklypus tekėdamas vanduo patvindė žemės sklypus ir apgadino žemės sklype esančius įrenginius bei pastatus. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro duomenimis, VĮ Registrų centras 2024 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagal byloje esančią foto nuotrauką, – „ Kelias iki pažeidimo“ (arba „Kelias-1“JPG).

39.       Kaip nustatyta iš ieškinio turinio, buvusios padėties iki teisės pažeidimo atkūrimas (siekiami materialiniai teisiniai padariniai) ieškovės buvo siejamas su ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu, apsaugos griovio atstatymu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad kreipdamasi į teismą ieškovė siekė pasinaudoti CK 1.138 straipsnio 2 punkte numatytu galimai pažeistų teisių gynybos būdu, t. y. atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. CK 4.98 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Akivaizdu, kad jos teises pažeidžiančiais veiksmais ieškovė laikė atsakovo atliktų veiksmų seką (visą bendrą procesą), t. y. be jos žinios ir sutikimo savavališkai atsakovo perkastą kelią, ribojantį ieškovės ir atsakovo žemės sklypus (per kurį teka upelis), išardytą (panaikintą) buvusią įrengtą 1 pralaidą ir vietoje jos įrengtą mažo diametro pratekėjimo plastmasinį vamzdį, panaikintą (užpiltą) kelio apsaugos griovį. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad panaikinus kelio griovį buvo padarytas neigiamas poveikis (žala) ieškovės valdomai nuosavybei, tokiu būdu buvo pažeista ieškovės nuosavybės teisė, kuri gali būti apginta tik teismui atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), t. y. įpareigojant atsakovą atstatyti prie ieškovės R. A. B. ir atsakovo I. Č. namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį.

40.       Pažymėtina, kad po ieškovės ieškinio teismui pateikimo (2024 m. liepos 30 d.) Jurbarko rajono savivaldybė adresu: (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 31 d. - rugpjūčio 1 d. atliko remonto darbus, t. y. naujai įrengė per savivaldybei priklausančio miško kelią (keliuką) tekančio upelio (duomenys neskelbtini) pralaidą, tačiau net ir po šių atliktų darbų labiau tikėtina, kad sklypų užliejimo problema galutinai neišsisprendė, nes iš ieškovės į bylą pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų ((duomenys neskelbtini)) – 2025 m. sausio 2 d. ir 2025 m. sausio 3 d darytų foto nuotraukų bei video įrašų, matosi apsemtas kelias nepaisant to, kad 2024 metų vasarą buvo naujai įrengta per savivaldybei priklausančio miško kelią (keliuką) tekančio upelio (duomenys neskelbtini) pralaida. Įvertinus tai darytina išvada, kad neatkūrus iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. neatstačius kelio apsaugos griovio, vandens užliejimai į atsakovės žemės sklypus gali kartotis. Todėl priešingai nei teigia apeliantas, nepaisant to, kad kelio savininkė yra valstybė, toks ieškovės reikalavimas atkurti buvusią padėtį iki teisės pažeidimo teisme gali būti priimtas ir nagrinėjamas.

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto ieškinio reikalavimo turinį ir nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog jam buvo neaišku, kokiomis materialinės teisės normomis ieškovė remiasi ir kokie įstatymai gina tariamą ieškovės teisę, dėl ko jis neva negalėjo tinkamai atsikirsti į ieškovės pareikštą reikalavimą. Nors pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, konkrečiai nenurodė civilinio kodekso normų, kuriomis vadovavosi, tačiau tokia situacija neleidžia teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiškiai bei išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, kas nagrinėjamu atveju laikytina pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu, todėl teisėjų kolegija dėl šios priežasties pagrindų panaikinti teismo sprendimą neįžvelgia.

42.       Apeliantas teigia, kad teismas sprendime nenurodė, kokie yra 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenys ir kaip turėtų būti atstatomas kelio apsaugos griovys. Nesant nustatytų 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenų apie valstybei priklausančio kelio apsaugos griovį, neįmanoma būtų įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdį (atsakovo įpareigojimą atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis), sprendžia, jog teismo tenkinto reikalavimo įvykdymo tvarka yra aiški. Teismas skundžiame sprendime apart įpareigojimo remtis  2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nenurodė, kad sprendimą būtina įvykdyti tam tikru konkrečiu būdu ir tvarka, todėl apeliantas savo nuožiūra gali planuoti kelio apsaugos griovio atstatymo darbus ir jų eigą. Be to, sprendimo įvykdymui atsakovui neribojama teisė naudotis ir kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui, ieškovės į bylą pateiktu VĮ Registrų centro 2024 m. spalio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotrauka – „ Kelias iki pažeidimo“. Pažymėtina, kad apeliantas, manydamas, jog sprendimo įvykdymui 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenų nepakanka, turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (284 straipsnio 1 dalis).

44.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013-2014 m. atsakovas su tėvu A.A. Č. tariamai kūrė bendrą verslą ir kartu kasė tvenkinius, tačiau pažymėtina, jog teismas skundžiamu sprendimu konstatavo tik aplinkybę, kad atsakovas su savo tėvu A. A. Č. kūrė verslą, sklype buvo formuojamas tankodromas ir daromos trasos, nenurodydamas laikotarpio. Kita vertus, apeliantas nenurodo, kaip minėta aplinkybė patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą ar kokią įtaką ši aplinkybė turi bylos baigčiai vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

45.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išvadą, jog atsakovui priklausantis tvenkinys apliejo ieškovei priklausančius žemės sklypus ir pastatus, padarė vertindamas ne įrodymų visumą, o išimtinai vadovaudamasis ieškovės ir jos pasamdyto eksperto, kuris buvo apklaustas liudytoju, parodymais, nes teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. Š. patvirtino faktą, kad neatliko jokio tyrimo, visas aplinkybes ataskaitoje užrašė iš ieškovės žodžių.

46.       Atlikęs objektų (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su įrenginiais, toliau – (Sklypas 1) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, toliau – (Sklypas 2)) apžiūrą ekspertas V. Š. ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo rasti buvusios pralaidos likučiai, rodantys, jog rengiant miško keliuką buvo įrengta g/b pralaida (Pav. 1 ir 1A). Tai buvo hidrotechninis statinys, kuris leido (duomenys neskelbtini)upeliui tekėti laisvai ir saugojo upelio dugną ir krantus nuo išplovimo, vagą nuo užnešimo. Panaikinus (išardžius) buvusią g/b pralaidą, susidarė didelė upelio patvanka (Pav. 2), kuri pakeitė ekologines aplinkos sąlygas ir sukėlė nepageidaujamų padarinių. Todėl patvenktas (duomenys neskelbtini)upelis (Pav. 2) pripildė kaimyno prūdą (Pav. 3;), kuris naujai iškastas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vanduo, tekėdamas per miško keliuką, (Pav. 3 ir 4), užliejo (Sklypas 1) prūdą su jame esančiu lieptu (Pav. 5;6) ir jį išrovė iš dugno, todėl lieptas nuplaukė toliau nuo prūdo kranto ir vandeniui nuslūgus paliko stovėti. Fotonuotraukoje (Pav. 3) už įvažiavimo į Sklypas 2 ir miško keliuko yra matomas kaimyno I. Č. naujai iškastas prūdas, iš kurio per keliuką į Sklypas 1 ir Sklypas 2 2023 metų lapkričio mėnesį pirmą kartą pradėjo tekėti vanduo juos užliedamas. Vanduo, tekėdamas iš kaimyno I. Č. naujai iškasto prūdo, pažeidė ir miško keliuką (Pav. 4). Ataskaitoje pateikė vertinimą, kad 2023 metų lapkričio mėnesį įvyko tekėjimas į R. A. B. turimus žemės sklypus Sklypas 1 ir Sklypas 2, kai į upelio (duomenys neskelbtini) aukštutinį baseiną pakliuvo didesnis kiekis vandens, o mažo diametro plastmasinis vamzdis negalėjo nuvesti didesnio kiekio vandens, todėl patvenktame upelyje prieš buvusią g/b pralaidą ir miško keliuką vandens lygis pakilo. Kildamas vanduo perpildė kaimyno I. Č. prūdą, o iš jo vanduo tekėjo į R. A. B. turimus žemės sklypus Sklypas 1 ir Sklypas 2. Kol nebus atstatyta panašaus diametro, kaip kad buvusi (apskaičiuota šio upelio baseinui tinkama) pralaida per keliuką, tokie vandens užliejimai R. A. B. turimus žemės sklypus Sklypas 1 ir Sklypas 2 kartosis, ir yra tikimybė, kad jie tankės, gali būti, kad net po kiekvienos didesnės liūties upelio (duomenys neskelbtini)aukštutiniame baseine.

47.       Kaip jau minėta, teismo eksperto V. Š. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta žala ir nurodyti darbai, reikalingi turtui atkurti (lokalinė sąmata), yra išsami, aiški, išplaukianti iš atlikto tyrimo eigos (pateiktos dokumentacijos tyrimas, vertinimas, matavimai, fotofiksacija), abejonių dėl atlikto tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Atsakovas byloje ekspertizės, pavedant teismo ekspertui atsakyti į klausimus ar buvo padaryta žala, koks jos mastas, kas ją sukėlė, kokio dydžio yra žalos atstatymo kaštai (turo atstatymo būdas, vertės, galimos naudoti medžiagos ir pan.) ir koks turi būti taikomas turto nusidėvėjimo procentas, skirti neprašė. Kadangi atsakovas nepasinaudojo savo teise prašyti teismo skirti ekspertizę arba teikti kitų specialistų ataskaitas, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių padarytą žalą ir žalos padarymo kilimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateikta eksperto V. Š. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant ataskaitoje pateiktą sąmatą) ir šio eksperto teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti paaiškinimai ir įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.

48.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė - kaltė - preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 24 378/2022, 35 punktas).

49.       Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių, todėl atsakovas neturi pareigos ieškovei atlyginti jos manymu padarytą žalą, yra teisiškai nepagrįsti.

50.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ar nukrypęs nuo teismų suformuotos žalos atlyginimo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas kasė žemes (gruntą) ir jas skleidė visoje savo sklypo teritorijoje, kas lėmė viso sklypo suaukštėjimą, turėdamas tikslą sukelti vandens lygį tvenkinyje, esančiame jo sklype, iniciavo pralaidos pakeitimo darbus, ekskavatoriumi perkasė kelią, esantį tarp sklypų, panaikino kelio apsaugos griovį, pagrįstai suponavo pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti apelianto neteisėtus veiksmus vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

51.       Minėta, kad deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto neteisėti veiksmai ir ieškovės turtui padaryti nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu ir lemia atsakovo civilinę atsakomybę.

52.       Nagrinėjamoje byloje tam, kad kiltų apelianto deliktinė atsakomybė, būtina nustatyti jo kaltę. Nustačius asmens neteisėtus veiksmus kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Pažymėtina, jog kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, apibūdinantys požymiai yra išreiškiami per asmens valią, supratimą, žinojimą, sąmoningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 32–33 punktai).

53.               Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2023, 31 punktas).

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog apeliantas elgėsi nepakankamai atidžiai, atsargiai ir rūpestingai, t. y. nesilaikė įstatymo įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ir (ar) neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju ieškovei). Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės teikė pagrindą išvadai, jog apeliantas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas kaltas         dėl ieškovei kilusios žalos.

55.       Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

56.       Ieškovė, pagrįsdama padarytos žalos dydį, pateikė V. Š. ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas, kuriose užfiksuoti užliejimo padariniai, bei padarinių šalinimo lokalinę sąmatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktoje sąmatoje numatyti darbai iš esmės yra susiję su ieškovei priklausančio turto atstatymu į iki sugadinimo buvusią būklę, t. y. darbai, kurie yra betarpiškai susiję su užliejimo padarinių šalinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo suabejoti ieškovės pateiktais įrodymais. Ieškovės turto atstatymui būtinų darbų sąmata parengta betarpiškai apžiūrėjus ir įvertinus šio turto būklę iki įvykio, konstatavus poreikį atlikti darbus, kurie būtini patyrusį žalą asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad savalaikiai išsiaiškintų padarytos žalos dydį. Kaip jau minėta, apeliantas, nesutikdamas su žalos apskaičiavimu ar darbų apimtimi, turėjo teisę inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę ar teikti kitus leistinus įrodymus. Kadangi apeliantas, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo apeliantui netaikyti civilinės atsakomybės ar taikyti civilinę atsakomybę tik iš dalies, sumažinant priteistinos žalos dydį.

57.       Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. 

58.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, todėl remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo

59.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

60.       Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 244 Eur bylinėjimosi išlaidas (444 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2 800 Eur advokato pagalbai ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme).

61.       Apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 3 244 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovės naudai iš atsakovo priteisimos 2 033 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (233 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (1 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 800 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo pakeisti.

Ieškinį tekinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 820,36 Eur (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimties eurų ir 36 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 244 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje (dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 033 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                          Alma Jurgelienė

                 Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Lina Muchtarovienė