Baudžiamoji byla Nr. N1-578-873/2015
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03646-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.3.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,
sekretoriaujant J. K.,
dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,
kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,
įstatyminiam atstovui O. P.,
kaltinamajam E. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymu,
n u s t a t ė :
E. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. lapkričio 3 d., apie 20.30 val., Vilniuje, prie Kareivių g. 9, priėjęs prie G. V., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti pinigus, parodyti, ar nukentėjusysis turi pinigų, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis G. V. turėjo tik centus.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai, duodamas parodymus paaiškino, kad tą dieną jis pamatė vaiką, patempė jį už kuprinės. Tam vaikui gal 13 metų, jį matė pirmą kartą. Buvo jau tamsu. E. P. paprašė vaiko parodyti piniginę, pats E. P. nerodytų piniginės, nes nebijo, o vaikas gal ir bijojo, išsigando. Jie buvo dviese, stovėjo toliau nuo stotelės. E. P. pasakė, kad duotų pinigus, jis pasakė, kad neturi. Vaikas parodė piniginę, jam drebėjo rankos, iškrito centai, jų E. P. neėmė. Vaikas pabėgo, daugiau E. P. jo negaudė. Nežino, ko vaikas išsigando, gal kad pasakė griežtu balsu. E. P. taip pasielgė, nes jo draugai taip darė. Peilio jis neturėjo, gal jam tiesiog pasirodė, nesakė, kad jį papjaus. Tą dieną jis buvo su tais pačiais draugais, jie liko ten, o E. P. išvažiavo namo. Nežino, kodėl jam kilo mintis tokiu būdu pabandyti gauti pinigų. Su draugais jis apie tai nekalbėjo, jis pats matė, kaip jie tai daro. Tai buvo daug kartų, jie buvo ir sumušę žmones. Dabar tie draugai „sėdi“, o jis draugauja su kitais. Su tais draugais, kurie „sėdi“, jis susipažino, kai išėjo iš socializacijos centro, ten jis buvo beveik metus. Ateityje stengsis elgtis gerai, tokių nesąmonių nedarys.
Įrodymai baudžiamojoje byloje tirti Lietuvos Respublikos BPK 273 str. numatyta tvarka.
Liudytojo G. V. apklausos duomenimis, 2014-11-03, apie 20.20 val., jis Žaliojo tilto stotelėje įlipo į autobusą, norėjo važiuoti į namus, nepastebėjo, jog autobusas važiuoja į autobusų parką. Kai pamatė, jog autobusas nusuko nuo maršruto, nusprendė išlipti, išlipo Verkių stotelėje, ėjo link „Impuls“ sporto klubo. Netoli Kareivių g. 9 namo prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, 14-15 metų, apie 170 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo. Jis iš karto pasakė atiduoti pinigus. G. V. pasakė, kad pinigų neturi, bet jis vis tiek prašė, sakė, kad reikia tuo įsitikinti, pinigai reikalingi jo sergančiai mamai. G. V. išsitraukė piniginę, parodė centus, bet jis pasakė, kad centų nereikia, tik popierinių pinigų. Vaikinas pradėjo sakyti, kad G. V. papjaus, tai sakė 3-4 kartus, siūlė nueiti už namo kampo, kur jis, neva, pamatys jo mamą, bet G. V. nesutiko, po truputį ėjo į priekį. G. V. nežino, ar tyčia parodė, bet jis pamatė iš vaikino kelnių išsikišusį peilį. Kai G. V. pamatė, jog gatvėje nėra mašinų, perbėgo į kitą gatvės pusę, tas vaikinas irgi perbėgo, bet paskui G. V. jau nėjo, nes ten jau būriavosi žmonės. G. V. paskambino tėvui, papasakojo, kas atsitiko. Kai vaikinas G. V. užkalbino ir sekė, šalia nebuvo jokių žmonių, iki tol, kol jį užkalbino, gal 2-3 minutes sekė ir sustabdė suėmęs už peties ( b. l. 10).
Protokolo-pareiškimo duomenimis, V. R. 2014 m. lapkričio 3 d., 21.15 val. kreipėsi dėl to, jog 2014-11-03, apie 20.30 val., jo mažametį sūnų G. V. ties Kareivių g. 9, Vilniuje, užpuolė nepažįstamas vaikinas, reikalavo atiduoti pinigus, grasino papjauti ir demonstravo iš kišenės išsikišusį peilį, sekė sūnų iki „Impuls“ klubo, Kareivių g. 14, Vilniuje ( b. l.. 2).
Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, pranešėjai prieš kelias minutes skambino sūnus, jis paaiškino, kad jam grasina peiliu nepažįstamas jaunuolis, laukia prie „Impuls“, registruotas 2014-11-03, 20.46 val. ( b. l. 5).
E. P. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-06 protokolo duomenimis, E. P. parodė vietą (prie Kareivių g. 9, Vilniuje), kurioje iš nukentėjusiojo pareikalavo pinigų (b. l. 39-42).
Kaltinamasis E. P. kaltę, įvykdęs plėšimą, pripažino, neneigė reikalavęs pinigų, išgąsdinęs nukentėjusįjį, centų, kuriuos turėjo nukentėjusysis neėmęs, nes jam jų nereikėjo. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo G. V. parodymų, E. P. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, protokolo-pareiškimo, pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenys. Minėti duomenys tarpusavyje sutampa, patvirtina, jo E. P. tamsiu paros metu, nuošalioje vietoje, griežtu balsu pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti pinigus, jam pagrįstai inkriminuotas grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.
E. P. inkriminuotas grasinimas panaudoti fizinį smurtą ir gąsdinimas, jog papjaus nukentėjusįjį. Teismas vertina, kad konkretaus grasinimo turinys byloje nustatytas tik mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Peilis tyrimo metu nerastas. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu). Teismas vertina, kad konkretaus gąsdinimo turinio inkriminavimas kitais bylos duomenimis nepatvirtintas, šalintinas, kaltinamojo atsakomybei ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. P. apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 53). Kaltinamasis administracinių nuobaudų neturi (b. l. 52); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 61, 62), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 60), turi abu tėvus, mokymo įstaigos charakteristikos duomenimis, praleidžia pamokas, pamokų metu išsiblaškęs, sunkiai susikaupia, trukdo dirbti mokytojams, iš silpniau išsivysčiusių mokinių atiminėja maistą, užsiima reketu, liepia duoti pinigų, priešingu atveju grasina susidorojimu, dėl to kai kurie mokiniai bijo eiti į mokyklą. Gali mokytis, turi gabumų kalboms, kūrybiškas. Mokykloje su juo nuolat dirba socialinis pedagogas, klasės vadovas, psichologinę pagalbą teikia psichologas, daugybę kartų dėl įžūlaus elgesio, grasinimų individualiai kalbėjosi mokyklos vadovai, tačiau jokios drausminimo priemonės nebuvo veiksmingos, mokinys ir toliau įžūliai elgiasi, terorizuoja visą mokyklos bendruomenę. Tėvai rūpinasi sūnaus elgesio problemomis, pamokų lankomumu, pasiekimais, skambina klasės vadovui, socialiniam pedagogui. Mokinys į mokyklą atvyksta švariai apsirengęs, turi mokymo priemones ( b. l. 58). Tėvo apibūdinimu, kaltinamajam neigiamą įtaką darė draugai, jis negrįždavo į namus iki 14 parų, bėgdavo iš namų, todėl buvo socializacijos centre. Tėvui išvykus darbo reikalais, trūko kontrolės, dabar E. P. lanko mokyklą, pradėjo ateiti į namus.
Pagal Lietuvos Respublikos 91 str. 3 d. terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Teismas vertina, kad kaltinamasis, nors padarė veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, yra labai jauno amžiaus – 14 metų, nusikalto pirmą kartą, iš bylos duomenų matyti, kad jo elgesį sąlygojo vyresnių draugų įtaka, po veikos padarymo elgesys yra pasikeitęs teigiamai, draugų ratas taip pat pasikeitė, kaltinamasis turi tėvus, kurie juo realiai rūpinasi.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis E. P. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamasis anksčiau neteistas, mokosi. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje E. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 93 str. 1 d. 3 p., atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės. E. P. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, galinčios daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 37-38), paliktina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nėra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
E. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymą, baudžiamąją bylą E. P. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., skirti E. P. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant visu elgesio apribojimo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Nijolė Žimkienė