Civilinė byla Nr. e2-5330-1167/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00876-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,
sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,
dalyvaujant ieškovės L. G. atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ atstovei advokatei Evai Jonutytei, vadovui M. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2024 m. gruodžio 5 d. automobilio Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės (pardavėjos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arginta“ ir ieškovės (pirkėjos) L. G., bei taikyti restituciją – priteisti atsakovei automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti iš atsakovės 7 800 Eur; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 229 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:
2.1. 2024 m. gruodžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis, Sutartis) atsakovė pardavė ieškovei lengvąjį automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už šalių sutartą 7 800 Eur kainą. Pradėjus automobilį naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti, išaiškėjo jo kokybės trūkumai, apie kuriuos ieškovė Sutarties sudarymo metu nebuvo informuota ir kurių negalėjo nustatyti pati, nes šie trūkumai nebuvo tiek akivaizdūs, kad juos būtų galima pastebėti neturint specialių žinių – atsirado automobilio vibracija, greičių dėžės darbo defektai, išaiškėjo, kad nuvažiavus nedidelį atstumą yra neproporcingai naudojamas variklio tepalas bei kiti gedimai.
2.2. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti galimus nupirkto daikto trūkumus, jų pobūdį ir kitus galimus neatitikimus daikto kokybei keliamiems reikalavimams, užsakė automobilio patikrą UAB „Kemi service“. Patikrinus automobilį, buvo nustatyti šie automobilio gedimai ir kokybės trūkumai: prasta valytuvų būklė, silpnas akumuliatorius, minimalus alyvos kiekis variklyje, kondicionieriaus radiatoriaus gedimas, netinkamai pritvirtintas priekinis automobilio registracijos valstybinis ženklas, prastas žieminių padangų protektorius, alyvos pratekėjimas iš pavarų dėžės, nėra variklio apsaugos, dugno apsauga automobilio gale sulaužyta, sunkiai jungiasi greičių dėžės pavaros (galimai dėl sankabos gedimo). Kadangi šios apžiūros metu nebuvo nustatytos automobilio vibracijos priežastys, atliekant patikrinimą nebuvo naudotas atskirų automobilio agregatų patikros atitinkamos kompiuterinės programos, detalesniam automobilio įvertinimui ieškovė automobilį pristatė į specializuotą UAB „Mototoja“ autoservisą. Pagal 2024 m. gruodžio 13 d. UAB „Mototoja“ apžiūros metu nustatytus automobilio defektus, jų šalinimas kainuotų 8 225 Eur (detalės – 6 904 Eur, darbas – 1 321 Eur). Tačiau tai yra tik preliminarios kainos, kadangi kai kuriems apžiūroje nurodytiems defektams nustatyti (pavyzdžiui, alyvos prasisunkimui iš greičių dėžės, sistemoje fiksuotų klaidų ir kitų gedimų tiksliam nustatymui) yra reikalinga papildoma diagnostika. Taigi, automobilio remonto kaina gali būti ir didesnė, priklausomai nuo papildomos diagnostikos rezultatų.
2.3. Ieškovei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, dėl ko daikto negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o automobilio gedimų šalinimas būtų neproporcingas jo pirkimo kainai, t. y. kainuotų iš esmės daugiau negu už jį buvo sumokėta. Atsakovė atsisakė bendradarbiauti sprendžiant kilusį ginčą – ieškovė 2024 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku pasiūlė atsakovei nutraukti (anuliuoti) Sutartį, tačiau atsakovės atstovas atsakė, kad su pasiūlymu nutraukti sutartį nesutinka.
2.4. Sutartyje ieškovė buvo įspėta, kad parduodama transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovas buvo transporto priemonės savininkas, buvo apgadinta, ir nurodyti trūkumai: pradėjęs rūdyti kairysis sparnas, nepilnai laikosi dugno apsaugos, akumuliatorius turi korozijos, DPF filtro klaida. Tačiau po Sutarties sudarymo, specialių žinių pagalba (atliekant patikras autoservisuose) buvo nustatyti kiti automobilio trūkumai, kurie buvo Sutarties sudarymo metu ir apie kuriuos ieškovė informuota nebuvo, ypač apie esminius gedimus – alyvos pratekėjimą iš turbinos ir greičių dėžės, esančią vibraciją iš variklio ir kitus gedimus, kurių negalima paaiškinti natūraliu daikto nusidėvėjimu, nes automobilis po Sutarties sudarymo buvo eksploatuojamas vos kelias dienas, juo nebuvo nuvažiuota net 200 kilometrų. Nenuvažiavus nei 200 kilometrų, išryškėjo esminiai automobilio trūkumai, dėl kurių automobiliu negalima dalyvauti eisme (pvz., dėl valytuvų ar apšvietimo sistemų gedimų), automobiliu naudotis yra nesaugu ir nepatikima. Be to, nors Sutartyje buvo nurodyta, kad pirkėja yra informuota apie autoįvykį, kuriame automobilis buvo jį valdant atsakovei, tačiau nustatyti dažų storio skirtumai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilis buvo apgadintas daug labiau, nei apie tai buvo informuota ieškovė sudarant Sutartį.
2.5. Preliminariai automobilio trūkumų pašalinimas kainuotų 8 225 Eur (ši kaina gali didėti atlikus papildomą diagnostiką). Ši suma viršija automobilio įgijimo kainą, taigi pati savaime nėra protinga, sąžininga ir teisinga. Antra vertus, atsakovė nesutinka bendradarbiauti sprendžiant iškilusį ginčą dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, o jeigu ir sutiktų gedimus pašalinti savo lėšomis, vis tiek ieškovei toks pažeistų teisių gynybos būdas nebūtų priimtinas, kadangi ji vis vien negautų to, ko tikėjosi sudarydama sutartį: nustatyti automobilio trūkumai yra susiję su pagrindiniais automobiliui eksploatuoti reikalingais agregatais – važiuokle, kėbulu, varikliu, greičių dėže, turbina, dėl ko daikto naudingumas ir patikimumas jį naudoti pakankamą laiką net esant naudotam daiktui ženkliai sumažėja. Dėl to, jeigu Sutarties sudarymo metu ieškovė būtų buvusi informuota ar žinojusi apie šiuos daikto kokybės trūkumus, sutarties nebūtų sudariusi, nes tokia daikto kokybė nebūtų atitikusi jos lūkesčių dėl galimybės daiktą naudoti pagal tą paskirtį, kuriai jis buvo įgyjamas.
2.6. Automobilio pardavėja yra verslininkė, o ieškovė fizinis asmuo, daiktą įgijusi šeimos poreikių tenkinimui. Todėl atsakovės veiksmai sudarant sutartį vertintini ir didesnio atidumo ir rūpestingumo aspektu, o taip pat kvalifikuojant teisinius santykius, iš kurių kilo ginčas, svarstytina ar tarp šalių nesusiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
2.7. Ieškovė automobilio gedimų nustatymo tikslu kreipėsi į UAB „Kemi service“, kur už automobilio apžiūrą sumokėjo 29 Eur, o po to – į UAB „Mototoja“, sumokėdama už atliktą patikrą 150,19 Eur. Be to, prieš sudarant Sutartį, automobilis buvo apžiūrėtas autoservise, apžiūra kainavo 50 Eur. Taigi, daikto kokybės ir jos trūkumų nustatymas iš viso ieškovei kainavo 229,19 Eur. Patirti ieškovės nuostoliai yra nulemti netinkamos kokybės prekės pardavimo, jie yra protingi ir pagrįsti, todėl priteistini iš atsakovės.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2023 spalio 25 d. ir galioja iki 2025 m. lapkričio 9 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilis buvo ir yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovė informavo atsakovę, kad automobilis eismo ir kitų įvykių metu buvo apgadintas, ir kokia yra jo būklė. Prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sumokant jo kainą ir priimant jį, 2024 m. gruodžio 5 d. automobilį ieškovės sūnus apžiūrėjo ir patikrino jo pasirinktame automobilių remonto servise mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „Carmann“, kurio paslaugas jis pats užsakė ir apmokėjo. Ieškovės sūnaus pasirinktame automobilių remonto servise nustatė tokius automobilio trūkumus: „kietųjų dalelių filtro lempos perkrova slopina regeneraciją, užstrigo vožtuvas poslinkio metu, ilgo dreifo gedimo kelias“, t. y. iki automobilio pirkimo ir perdavimo naudotis ieškovei kitų automobilio trūkumų ieškovės sūnaus pasitelkti specialistai nenustatė ir jų nebuvo.
3.2. Ieškovės sūnaus pasitelktiems specialistams nustačius nurodytus automobilio trūkumus, ieškovės sūnus nusiderėjo 300 Eur. Ieškovės sūnus trūkumus įvertino 300 Eur suma, ir dėl to atsakovė automobilio kainą sumažino nuo 8 100 Eur iki 7 800 Eur, kurią 2024 m. gruodžio 5 d. ieškovė sumokėjo atsakovei, o ši perdavė automobilį ieškovei. Praėjus 6 dienoms po to, kai ieškovė pradėjo naudoti automobilį, 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „Kemi service“ autoservise automobiliui buvo nustatyta sulaužyta galinė dugno apsauga, nukritusi variklio apsauga, pavarų dėžės alyvos prasisunkimas ir sunkus pavarų perjungimas, t. y. automobilio sugadinimai, kurie nebuvo nustatyti nei Sutartyje, nei MB „Carmann“ 2024 m. gruodžio 5 d. tikrinant automobilį. Šie automobilio sugadinimai atsirado po automobilio perdavimo ieškovei ir jai pačiai naudojant automobilį, nes prieš Sutarties sudarymą automobilio patikrinimą atlikęs MB „Carmann“ jų nenustatė, t. y. jų nebuvo iki Sutarties sudarymo.
3.3. Prie naudoto automobilio trūkumų ieškovė taip pat vardija: prasta valytuvų būklė, silpnas akumuliatorius, minimalus alyvos kiekis variklyje, „išbirėjęs“ kondicionieriaus radiatorius, netinkamai pritvirtintas priekinis automobilio registracijos valstybinis ženklas, prastas žieminių padangų protektorius, kurie yra naudoto automobilio požymiai, o ne trūkumai.
3.4. UAB „Mototoja“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas jos sudarymo data ir laikas – 2024 m. gruodžio 13 d. 19:05 val., o mokėjimo kvitas atspausdintas 2024 m. gruodžio 13 d. 18:26 val. Taigi, iš šių dokumentų yra matyti, kad pirmiau ieškovė sumokėjo UAB „Mototoja“ už paslaugas, o tada UAB „Mototoja“ surašė automobilio trūkumus. Be trūkumų, kurie buvo nustatyti prieš automobilio pirkimą Sutartyje ir MB „Carmann“, UAB „Mototoja“ nustatė tuos pačius automobilio sugadinimus, kaip ir UAB „Kemi service“ – pažeista dugno apsauga, prasisunkia alyva, ir dar pridėjo vibraciją iš variklio, kurie atsirado po to, kai ieškovė pradėjo naudoti automobilį, nes prieš Sutarties sudarymą automobilio patikrinimą atlikęs MB „Carmann“ jų nenustatė, t. y. jų nebuvo iki Sutarties sudarymo. O visos kitos UAB „Mototoja“ nurodytos pastabos yra naudoto automobilio požymiai, o ne jo trūkumai.
3.5. Taigi ieškovė iš atsakovės nusipirko naudotą pagal paskirtį naudoti tinkamą automobilį, kurio techninę būklę puikiai žinojo, nes prieš sudarydama Sutartį, ne tik jį apžiūrėjo ir išbandė, bet ir nuvežė jį patikrinti į profesionalų autoservisą. Atsakovė Sutarties nepažeidė. Ieškovė iš atsakovės gavo tokį ir tokios kokybės daiktą, kurį buvo sutarusi pirkti iš atsakovės.
4. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriame prašo atsiliepimo argumentus atmesti kaip nepagrįstus ir tenkinti ieškinį. Dublike nurodė šiuos argumentus:
4.1. Automobilio techninė apžiūra tik patvirtina, kad automobilis pagal savo techninę būklę, nustatytą apžiūros metu, gali dalyvauti automobilių keliais eisme, tačiau nepatvirtina nupirkto daikto kokybės reikalavimų ir pirkėjo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių dėl nupirkto daikto kokybės. Kita vertus, automobilio techninė apžiūra buvo atlikta prieš metus laiko iki automobilio pardavimo, per šį laikotarpį automobilis buvo eksploatuojamas. Įvertinus šią aplinkybę bei po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nustatytus automobilio gedimus, galima daryti prielaidą, kad automobilis šiuo metu dalyvauti eisme nebegali. Be to, 2023 m. spalio 25 d. techninė apžiūra buvo pakartotinė, nes 2023 m. spalio 12 d. pirminės techninė apžiūros metu buvo nustatyti dideli trūkumai, dėl ko automobilis privalėjo būti pakartotinai apžiūrėtas. Taigi, priešingai atsiliepimo teiginiui, Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojanti automobilio techninė apžiūra neįrodo, kad automobilis atitinka perkamo daikto kokybės reikalavimus.
4.2. Kaip nurodoma UAB „Mototoja“ 2024 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje, dažytas ne tik automobilio priekinis kairysis sparnas, apie ką ieškovė iš tikrųjų buvo įspėta, tačiau ir priekinis dešinysis sparnas, galinis dešinysis sparnas, variklio dangtis. Skirtingi dažų sluoksnių storiai nurodytose detalėse leidžia teigti, kad nurodytos detalės buvo dažytos skirtingu metu, taigi, automobilis dalyvavo ne viename eismo ar kitame įvykyje, kurio metu buvo apgadintas. Apie tai ieškovė nebuvo informuota. Be to, apžiūros UAB „Mototoja“ metu buvo nustatyti ir kiti automobilio kokybės trūkumai, apie kuriuos sudarant sutartį ieškovė informuota nebuvo. Nuo ieškovės buvo nuslėpti buvę eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadintas ne tik kairysis automobilio sparnas, bet buvo pažeistas iš esmės visas automobilio kėbulas. Nuslėpus nuo ieškovės esminę reikšmę valios susiformavimui sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį turinčią informaciją, ieškovei susidarė klaidinga nuomonė apie perkamo daikto kokybę. Gavusi tinkamą informaciją apie perkamo daikto kėbulo pažeidimus, ieškovė nebūtų sudariusi pirkimo–pardavimo sutarties, nes tai neatitinka jos lūkesčių daikto kokybei.
4.3. Apžiūrint automobilį MB „Carmann“ automobilių servise nebuvo nustatyti tokie esminiai automobilio kokybės trūkumai kaip prie DPF filtro esančios virinimo siūlės (tai leidžia teigti, kad filtras buvo išimtas)? variklinės alyvos prasisunkimas iš turbinos, greičių dėžės? pašalinė vibracija iš variklio? automobilio kėbulo pagrindinių dalių sugadinimai eismo ir kitų įvykių metu? iš esmės viso kėbulo korozija, nereiškia, kad šių pažeidimų nebuvo, o reiškia, jog jie buvo sąmoningai ir skrupulingai paslėpti. Antra vertus, nuo Sutarties sudarymo (2024 m. gruodžio 5 d.) iki pirmosios apžiūros UAB „Kemi service“ (2024 m. gruodžio 11 d.) automobilis nebuvo nuvažiavęs nė 200 kilometrų, todėl, įvertinus gedimų pobūdį, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nustatyti automobilio gedimai atsirado iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet buvo nuslėpti nuo ieškovės ir nuo serviso specialistų. Be to, net darant prielaidą, kad kai kurie gedimai teoriškai galėjo atsirasti po Sutarties sudarymo, tai neatleidžia atsakovės už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Taigi, akivaizdu, kad net sutikus, jog gedimai atsirado po Sutarties sudarymo, tai, priešingai atsiliepimo argumentams, nereiškia, kad ieškovei buvo parduotas tinkamos kokybės daiktas.
4.4. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė pirma sumokėjo už UAB „Mototoja“ paslaugas, ir tik po to buvo nustatyti ir aprašyti automobilio trūkumai. Akivaizdu, kad atsakovė tokiu būdu bando nesėkmingai sukelti abejones UAB „Mototoja“ išvados objektyvumu. Tačiau pirmiausia atsakovė turėtų pagrįsti, kokiems teisės aktams prieštarauja išankstinis apmokėjimas už paslaugas. Antra vertus, dokumentų išrašymo laiko nesutapimai patys savaime nereiškia, kad nustatytų automobilio gedimų nėra. Taigi, atsiliepimo argumentai nepaneigia ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškovė prašo juos vertinti kaip nepagrįstus.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Triplike palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai nurodė šiuos argumentus:
5.1. Atsakovė yra inžinerinė įmonė, užsiimanti vandentvarkos projektų veikla. Su automobilių pardavimu atsakovės vykdoma ūkinė veikla nieko bendra neturi. Ieškovei atsakovė pardavė savo veikloje naudojamą ir važinėjamą automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Per naudojimo laiką keletą kartų automobilis buvo apgadintas ir suremontuotas specializuotose automobilių remonto paslaugas teikiančiose įmonėse. Apie šias aplinkybes atsakovė informavo pirkėją prieš automobilio pirkimą.
5.2. Automobilis nėra naujas ir atsakovės personalas jį kasdien naudojo darbiniams reikalams. Neužsiimdama automobilių remonto ar pardavimo veikla, atsakovė šio, kaip ir kitų bendrovės automobilių, priežiūros ir remonto paslaugas pirko iš specializuotų automobilių remonto įmonių. Eksploatacijos metu atsakovė reguliariai atlikinėjo automobilio priežiūros ir remonto darbus. Taigi, automobilį atsakovė pardavė ne naują, o naudotą, ir suprantama, kad atsakovė ir jos sūnus negalėjo ir negali tikėtis, jog automobilis neturės jokių trūkumų.
5.3. MB „Carmann“ nustatė automobilio kietųjų dalelių filtro (DPF) testo klaidą. Tokį pat trūkumą atsakovė nurodė ir Sutartyje. Taip pat, prieš pirkimą 2024 m. gruodžio 5 d. atsakovė ieškovės sūnui perdavė automobilio priežiūros ir remonto išlaidų dokumentus, iš kurių matyti, kad UAB „Melga“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. atliko kietųjų dalelių filtro (DPF) suodžių filtro plovimą, UAB „Mototoja“ 2023 m. lapkričio 7 d. atliko kietųjų dalelių filtro (DPF) regeneraciją, o UAB „Auto Arsenalas“ 2024 m. sausio 2 d. pakeitė kietųjų dalelių filtrą (DPF) nauju. Automobilio kietųjų dalelių filtro (DPF) trūkumų atsakovė nuo ieškovės sūnaus neslėpė, apie šio filtro daugkartinį remontą informavo, todėl atsakovės atstovo nurodytos virinimo siūlės yra kietųjų dalelių filtro (DPF) remonto požymis, apie kurį atsakovės sūnui buvo žinoma prieš perkant automobilį.
5.4. Naudoto automobilio tepalai, jeigu jie sunkiasi, sunkiasi nepriklausomai nuo to, ką bedarytum, ir matyti bei suprasti apie automobilio tepalų prasisunkimą gali bet kuris namų šeimininkas. Prieš perkant automobilį juo važiavo ieškovės sūnaus pasirinkti specialistai MB „Carmann“, kurie automobiliui tepalų prasisunkimų nei iš turbinos, nei iš greičių dėžės nefiksavo. Taip pat UAB „Kemi service“ nefiksavo nei turbinos, nei pavarų dėžės gedimų. Patys tepalų prasisunkimai yra smulkūs remontai, apimantys pasenusių nuo amžiaus tarpinių keitimo darbus, ir tai yra ne gedimas, o automobilio senėjimo požymis, kurį, jeigu toks buvo, matė ar turėjo matyti ieškovės sūnus.
5.5. MB „Carmann“ specialistai vibracijos automobiliui, o taip pat, kaip ir UAB „Kemi service“, nefiksavo automobilio variklio gedimų. Korozija yra surūdijimas ir, jeigu jis atsiranda, tai atsiranda per ilgą laiką ir rūdžių nepaslėpsi – jas mato net ir namų šeimininkės. MB „Carmann“ specialistai automobilio korozijos nenustatė. Kėbulo korozijos nenustatė ir UAB „Kemi service“ specialistai. Visos išvardytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovės sūnus apie automobilio trūkumus žinojo ir negalėjo nežinoti dar iki Sutarties sudarymo 2024 m. gruodžio 5 d. momento.
5.6. Automobilį atsakovė pardavė už 25 proc. mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, t. y. tokio automobilio vidutinė rinkos kaina yra 10 400 Eur, o atsakovė automobilį pardavė už 7 800 Eur. Įprastai tiek nusidėvėjęs automobilis rinkos sąlygomis kainuoja 25 proc. brangiau, nei pačios atsakovės išvardytus trūkumus turintį automobilį nusipirko ieškovės sūnus. Taigi, ieškovės sūnus negalėjo nežinoti, nesuprasti ir turėjo pagrįstai tikėtis, kad automobilis turi trūkumų, dėl kurių jo pardavimo kaina yra 25 proc. mažesnė už vidutinę rinkos kainą. Ieškovės sūnus automobilį pirko žinodamas jo trūkumus, tiek dėl to, kad jam juos iki pirkimo atskleidė atsakovė, tiek dėl to, kad juos atskleidė ieškovės sūnaus pasirinkti specialistai, tiek dėl to, kad turėjo ir negalėjo jų nežinoti dėl 25 proc. mažesnės nei vidutinė rinkos kaina automobilio kainos. Todėl nėra įstatyme nurodytų pagrindų atsakovės atsakomybei už automobilio trūkumus atsirasti.
5.7. Gedimai, jeigu jie iš tiesų yra, gali reikšti, kad ieškovė ar jos sūnus numušė automobilio dugno apsaugą ir atitinkamai sulaužė tas automobilio dalis, kurias ta dugno apsauga ir turėjo apsaugoti – greičių dėžę, variklį ir dar kitas automobilio dalis, nurodytas UAB „Mototoja“ 2024 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovės ar jos sūnaus apgadinto automobilio grąžinti atsakovei nėra teisinio pagrindo, nes šie automobilio apgadinimai, jeigu tokie yra, atsirado ne dėl atsakovės veiksmų. Atsakovės nurodyti automobilio trūkumai, jeigu jie iš tikrųjų yra, atsirado, kai ieškovė perėmė naudoti automobilį, t. y. dėl jos ar kitų asmenų, kuriems ji perdavė automobilį naudotis, veiksmų, todėl atsakovė už juos neatsako. Tiek automobiliu nuvažiuoti 200 km, tiek nuo jo perėmimo praėjusios 9 dienos yra pakankamos sulaužyti automobilį ir padaryti atsakovės nurodytus automobilio sugadinimus, jeigu tokie iš tikrųjų yra. Todėl atsakovės dubliko atsikirtimai, kad ji per trumpai naudojosi automobiliu ir per mažai juo nuvažiavo kilometrų, jog jį sulaužytų, yra nepagrįsti.
5.8. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo ir galiojimo faktas patvirtina, kad transporto priemonės techninė būklė leidžia ją saugiai naudoti viešajame eisme ir ji atitinka saugumo ir aplinkosauginius reikalavimus. Todėl atsakovė visiškai pagrįstai nurodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu galiojanti automobilio techninė apžiūra patvirtina, jog jis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį – saugiai ir pagal aplinkosauginius reikalavimus naudoti viešajame eisme. Žinoma, jeigu po to, kai ieškovė iš atsakovės perėmė automobilį, šis buvo sugadintas, tai gali būti, kad jis ir nebegali dalyvauti automobilių viešajame eisme ir nebėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Bet už tai atsakovė jau nėra atsakinga.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2024 m. gruodžio 5 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei lengvąjį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis) už 7 800 Eur (el. b. l. 9–13). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykio metu per laikotarpį, kurį atsakovė buvo parduodamos transporto priemonės savininkė. Užfiksuoti šie transporto priemonės trūkumai: kairysis sparnas pradėjęs rūdyti; nevisiškai laikosi dugno apsaugos; akumuliatorius turi korozijos, DPF filtro klaida.
9. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilio pasirinkimo, patikros iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procese faktiškai dalyvavo ieškovės sūnus. 2024 m. gruodžio 5 d., prieš šalims sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį, automobilis buvo patikrintas ieškovė sūnaus pasirinktame automobilių servise MB „Carmann“. Atliktoje automobilio diagnostikoje nurodyta: kietųjų dalelių filtro lempos perkrova slopina regeneraciją (esama būsena); užstrigo vožtuvas poslinkio metu (esama būsena); ilgo dreifo gedimo kelias (esama būsena); kietųjų dalelių filtro lempos perkrova slopina regeneraciją (istorija); užstrigo vožtuvas poslinkio metu (istorija); ilgo dreifo gedimo kelias (istorija) (el. b. 15–18).
10. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad pradėjus naudoti automobilį pagal paskirtį, išaiškėjo jo kokybės trūkumai, apie kuriuos ieškovė Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo informuota ir kurių negalėjo nustatyti pati. Siekdama išsiaiškinti galimus nupirkto daikto trūkumus, jų pobūdį ir pan., ieškovė užsakė automobilio patikrą UAB „Kemi service“. UAB „Kemi service“ patikra 2024 m. gruodžio 11 d. parodė: prasta valytuvų būklė, silpnas akumuliatorius, minimalus alyvos kiekis variklyje, kondicionieriaus radiatoriaus gedimas, netinkamai pritvirtintas priekinis automobilio registracijos valstybinis ženklas, prastas žieminių padangų protektorius, alyvos pratekėjimas iš pavarų dėžės, variklio apsauga nukritusi, dugno apsauga automobilio gale sulaužyta, sunkiai jungiasi greičių dėžės pavaros (galimai dėl sankabos gedimo) (b. l. 19).
11. Detalesniam automobilio įvertinimui ieškovė automobilį pristatė į specializuotą UAB „Mototoja“ autoservisą. 2024 m. gruodžio 13 d. atliktos automobilio patikros metu nustatyti šie automobilio trūkumai: sistemoje buvo fiksuotos 3 klaidos; daug kėbulo pažeidimų, įbrėžimų; korozija ant stogo prie priekinio stiklo; įvairių automobilio kėbulo dalių (sparnų, variklio dangčio) dažų storio skirtumai; pažeistos visos dugno apsaugos; dugnas paveiktas korozijos; ant dugno apsaugos guli nepajungta el. jungtis; trūksta daug fiksatorių (apsaugoje, posparnyje, galinio bamperio); prie DPF filtro yra virinimo siūlių, matyti atjungtas DPF filtro deferencinio slėgio daviklio vamzdelis; variklinės alyvos prasisunkimas iš turbinos; alyvos prasisunkimas iš greičių dėžės; blogai valo priekiniai valytuvai; nepurškia langų skysčio ant galinio stiklo; yra pašalinė vibracija iš variklio, reikia keisti variklio smagratį ir visą sankabos komplektą; gale dešinėje pusėje nedega LED juosta, keisti žibintą; gale kairėje pusėje bagažinės žibintas rasoja; veidrodėlių posūkio lemputės mirksi baltai; trūksta priekinės dešinės pusės valytuvo kojelės dangtelio; pažeista variklio dangčio garso izoliacija; laisvumas iš galinio stabilizatoriaus vidinių įvorių; sulaužytas priekinio kairės pusės žibinto laikiklis; sutrukinėjęs generatoriaus diržas (keisti kartu su įtempėju); nesandarus variklio aušinimo skysčio siurblys; priekinės kairės pusės sparnas paveiktas korozijos; ištrupėjęs, korozijos paveiktas A/C radiatorius; galinės kairės pusės sparnas paveiktas korozijos; priekinės dešinės pusės sparnas paveiktas korozijos; variklio tepalo lygis buvo mažiau minimumo. Patikros 13, 17–26, 28 punktuose nurodytų trūkumų šalinimo kaina (detalės ir darbas) – 8 225 Eur, neįskaitant 158 Eur papildomos diagnostikos (1 punktas) (el. b. 21–22).
12. Ieškovė 2024 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku pasiūlė atsakovei nutraukti (anuliuoti) Pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovės atstovas 2024 m. gruodžio 12 d. atsakė, kad su pasiūlymu nesutinka (el. b. 27–29).
Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
14. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.
15. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo– pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
16. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
18. Ieškovė pripažįsta, kad Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įspėta, jog automobilis buvo apgadintas eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovė buvo automobilio savininkė, taip pat nurodyti trūkumai: pradėjęs rūdyti kairysis sparnas, nevisiškai laikosi dugno apsaugos, akumuliatorius turi korozijos, DPF filtro klaida. Tačiau po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, specialių žinių pagalba (atliekant patikras autoservisuose) buvo nustatyti kiti automobilio trūkumai, kurie, anot ieškovės, buvo Pirkimo–pardavimo sudarymo metu ir apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota, ypač apie esminius gedimus: alyvos pratekėjimą iš turbinos ir greičių dėžės, esančią vibraciją iš variklio ir kitus gedimus, kurių negalima paaiškinti natūraliu daikto nusidėvėjimu, nes automobilis po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo eksploatuojamas vos kelias dienas, juo nebuvo nuvažiuota net 200 kilometrų. Be to, nors Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pirkėja yra informuota apie autoįvykį, kuriame automobilis buvo jį valdant atsakovei, tačiau nustatyti dažų storio skirtumai, ieškovės vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilis buvo apgadintas daug labiau, nei apie tai buvo informuota ieškovė sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį.
19. Atsakovė procesiniuose dokumentuose argumentavo, kad Pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, jog atsakovė informavo ieškovę, kad automobilis yra turėjęs eismo ir kitų įvykių, kuriuose automobilio kėbulas buvo apgadintas, nurodė automobilio trūkumus: kairys sparnas pradėjęs rūdyti, nevisiškai laikosi dugno apsaugos, akumuliatorius turi korozijos, DPF filtro klaida. Atsakovė taip pat informavo apie kietųjų dalelių filtro (DPF) remonto darbus ir jo pakeitimą nauju, taip pat kitus automobiliui atliktus remonto ir priežiūros darbus. Taip pat ieškovės sūnus S. Š. ne tik prieš perkant pats apžiūrėjo ir išbandė automobilį, bet jo užsakymu automobilį apžiūrėjo, išbandė, patikrino ir ištestavo specialistai – MB „Carmann“. Taigi, anot atsakovės, ieškovės sūnus žinojo ir negalėjo nežinoti apie automobilio trūkumus dar prieš jį perkant. Prieš pirkimą nustatęs automobilio trūkumus, pats S. Š. juos įvertino 300 Eur, ir tokia (300 Eur) suma atsakovė sumažino jos prašomą pradinę automobilio kainą nuo 8 100 Eur iki 7 800 Eur, už kurią automobilį ir nupirko ieškovė. Taigi, atsakovės teigimu, ieškovės sūnus automobilį pirko žinodamas jo trūkumus, tiek dėl to, kad jam juos iki pirkimo atskleidė atsakovė, tiek dėl to, jog juos atskleidė S. Š. pasirinkti specialistai MB Carmann, tiek dėl to, kad turėjo ir negalėjo jų nežinoti dėl 25 proc. mažesnės nei vidutinė rinkos kaina automobilio kainos.
20. Teismų praktikoje pažymima, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės, ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu.
21. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti.
22. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
23. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
24. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė automobilį įsigijo siekdama jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovė automobilį nusipirko 2024 m. gruodžio 5 d., o 2024 m. gruodžio 11, 13 d. buvo nustatyti nauji automobilio trūkumai, kurie nebuvo nurodyti nei Pirkimo–pardavimo sutartyje, nei MB „Carmann“ prieš Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Ieškovė, įsigijusi naudotą automobilį, iš esmės iš karto kreipėsi į servisą (iš pradžių į UAB „Kemi Service“, vėliau – UAB „Mototoja“) dėl pakartotinio automobilio būklės įvertinimo. Ieškovė automobiliu iki trūkumų nustatymo 2024 m. gruodžio 11, 13 d. buvo nuvažiavusi apie 200 km. Ginčo byloje dėl to nekilo.
25. Taigi iš bylos medžiagos nustatyta, kad apie kai kuriuos automobilio trūkumus ieškovė buvo informuota iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, be kita ko, aplinkybės, jog Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta DPF filtro klaida, MB „Carmann“ apžiūros metu nustatyta, kad kietųjų dalelių filtro lempos perkrova slopina regeneraciją, atsakovės ieškovės sūnui pateikti automobilio remonto dokumentai, iš kurių matyti, jog buvo atliekami DPF filtro remonto darbai (el. b. l. 55, 62, 71, 75), leidžia spręsti, kad trūkumai, susiję su DPF filtru, buvo tinkamai atskleisti ieškovei iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. apie juos ieškovei buvo ar turėjo būti žinoma. Taip pat sutiktina su atsakove, kad tokie trūkumai kaip prasta valytuvų būklė, silpnas akumuliatorius, netinkamai pritvirtintas priekinis automobilio registracijos valstybinis ženklas, prastas žieminių padangų protektorius, nepurškia langų skysčio, nedega LED lempos, gali būti kvalifikuoti kaip naudoto automobilio požymiai ir (ar) akivaizdūs trūkumai, t. y. tokie, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
26. Kita vertus, po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo nustatyti ir tokie trūkumai kaip: variklyje alyvos minimumas, pavarų dėžės alyvos prasisunkimai, sunkiai jungiasi pavaros (įtarimas – sankaba) (nustatyta UAB „Kemi service“); variklinės alyvos prasisunkimas iš turbinos (detalės – 2 800 Eur, darbas – 220 Eur); alyvos prasisunkimas iš greičių dėžės; pašalinė vibracija iš variklio, reikia keisti variklio smagratį ir visą sankabos komplektą (detalės – 1 200 Eur, darbas – 440 Eur); pažeista variklio dangčio garso izoliacija (detalė – 306 Eur, darbas – 37 Eur); sutrukinėjęs generatoriaus diržas (keisti kartu su įtempėju) (detalė – 388 Eur, darbas – 73 Eur); nesandarus variklio aušinimo skysčio siurblys (detalė – 223 Eur, darbas – 73 Eur), ištrupėjęs, korozijos paveiktas A/C radiatorius (detalė – 470 Eur, darbas – 183 Eur); variklio tepalo lygis buvo mažiau minimumo (nustatė UAB „Mototoja“). Nustatyti trūkumai pagal savo pobūdį arba negali būti laikomi akivaizdūs, arba liudija apie didesnius automobilio trūkumus, kurie taip pat be specialaus tyrimo negalėjo būti nustatyti.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
28. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė (pirkėja) šioje byloje tinkamai įgyvendino jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio, kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį neįmanoma. Nustatytų defektų faktą patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Kemi service“ el. laiškas ir UAB „Mototoja“ 2024 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra, serija MOT Nr. 0208089, kuriuose užfiksuoti automobilio patikros duomenys. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomas argumentas, kad UAB „Mototoja“ 2024 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija MOT Nr. 0208089, nurodytas jos sudarymo data ir laikas – 2024 m. gruodžio 13 d. 19:05 val., o mokėjimo kvitas atspausdintas 2024 m. gruodžio 13 d. 18:26 val., t. y. pirmiau ieškovė sumokėjo UAB „Mototoja“ už paslaugas, o tada UAB „Mototoja“ surašė automobilio trūkumus, teismo vertinimu, nepaneigia šio dokumento įrodomosios reikšmės (CPK 185 straipsnis). Taip pat ir atsakovės atstovės baigiamojoje kalboje nurodytas argumentas, kad minėta PVM sąskaita faktūra nepasirašyta. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė nurodytą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo (el. b. l. 26), todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos autentiškumu. Priešingai nei teigė atsakovė, aplinkybė, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2023 m. spalio 25 d. ir galioja iki 2025 m. lapkričio 9 d., savaime taip pat nepatvirtina, jog automobilis buvo ir yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį.
29. Teismas pripažįsta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, o tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda, nustatomi jo trūkumai praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (kaip nagrinėjamu atveju, praėjus vos kelioms dienoms), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Kaip minėta, daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2017). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, be kita ko, pripažino, kad jei automobilis turėtų tokio pobūdžio trūkumų, kaip nustatyta ieškovės pateiktuose įrodymuose, tokio automobilio apskritai nepardavinėtų, t. y. faktiškai pripažino ginčo trūkumų esminį pobūdį.
30. Ieškovė byloje motyvavo, kad, kaip nurodoma UAB „Mototoja“ 2024 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitoje–faktūroje, yra dažytas ne tik automobilio priekinis kairysis sparnas, apie ką ieškovė iš tikrųjų buvo įspėta, tačiau ir priekinis dešinysis sparnas, galinis dešinysis sparnas, variklio dangtis. Anot ieškovės, skirtingi dažų sluoksnių storiai nurodytose dalyse leidžia teigti, kad jos buvo dažytos skirtingu metu, taigi, automobilis dalyvavo ne viename eismo ar kitame įvykyje, kurio metu buvo apgadintas. Apie tai ieškovė nebuvo informuota.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovė nebuvo pirmoji automobilio savininkė – pagal atsakovės atstovo paaiškinimus, atsakovė automobilį buvo įsigijusi kaip naudotą iš įmonės, užsiimančios automobilių prekyba. Atsakovei taip pat nebuvo žinoma, ar iki atsakovei įsigyjant automobilį jis buvo patekęs į kitus eismo įvykius; teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad tokios informacijos neturi. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovė žinojo ar ne apie automobilio trūkumus, ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjos atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.
32. Dar kartą pažymėtina, kad šiuo atveju būtent atsakovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą ieškovei, o ne ieškovė turėjo įrodyti trūkumų atsiradimo priežastis, atsakovės suteiktos informacijos išsamumą ir jos atitikimą faktinei situacijai. Ieškovė jai priskirtą įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje buvo nustatytas automobilio trūkumų faktas. Nors atsakovė byloje teigė, kad automobilio trūkumai, jeigu jie iš tikrųjų yra, atsirado, kai ieškovė perėmė naudoti automobilį, t. y. dėl jos ar kitų asmenų, kuriems ji perdavė automobilį naudotis, veiksmų, todėl CK 6.333 straipsnio 3 dalies pagrindu atsakovė už juos neatsako, tačiau atsakovės argumentas, kad tiek automobiliu nuvažiuoti 200 km, tiek nuo jo perėmimo praėjęs laikas yra pakankamas sulaužyti automobilį ir padaryti ieškovės nurodytus automobilio sugadinimus, yra prielaidos pobūdžio. Be to, nors sutiktina, kad kai kurie iš nurodytų trūkumų (pvz., mechaninių pažeidimų, įbrėžimų pobūdžio) galėjo atsirasti ir nuvažiavus 200 km ir (ar) per kelias dienas, tačiau atsakovė neįrodė, jog visi nurodyti trūkumai (variklinės alyvos prasisunkimas iš turbinos, greičių dėžės? pašalinė vibracija iš variklio, poreikis keisti variklio smagratį ir sankabą? kėbulo korozija daugiau nei kariajame sparne, kaip nurodyta Pirkimo–pardavimo sutartyje) galėjo taip pat susiformuoti (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi šias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė, o jos nėra įrodytos, su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika tenka atsakovei, kaip pardavėjai, o ne ieškovei, kaip pirkėjai. Be to, kaip minėta, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
33. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, jog jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų, o tai, jog automobilis buvo pirkėjos (jos sūnaus) apžiūrėtas, taip pat pirminės apžiūros servise metu nebuvo nustatyti visi automobilio trūkumai, neleidžia spręsti, kad ji galėjo žinoti apie visus parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovė neįrodė aplinkybių, šalinančių ir (ar) mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę (kad buvo informavusi pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl pirkėjos kaltės). Dėl šių priežasčių yra pagrindas šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teisių gynybą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.
34. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
35. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011; 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-686/2016).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė (pirkėja) ieškiniu prašo nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti jai už automobilį sumokėtus pinigus, o atsakovei – grąžinti automobilį, t. y. pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį dėl didelės remonto darbų kainos.
37. Įvertinus tai, kad šiuo atveju nustatyti automobilio trūkumai laikytini esminiais, ir pirkėja (ieškovė), įsigydama automobilį, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja (atsakove) pirkimo–pardavimo sutarties – galimybės automobilį eksploatuoti (juo važinėti), šių trūkumų pašalinimas reikštų nepagrįstai dideles išlaidas pirkėjai, t. y. sumą, artimą įsigyto automobilio kainai; atsakovė savo paskaičiavimų į bylą neteikė (CPK 178 straipsnis), teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti ieškovės reikalaujamą pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nutraukiant šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinant šalis į buvusią padėtį iki sutarties sudarymo. Todėl tenkinant ieškovės reikalavimus dėl 2024 m. gruodžio 5 d. sutarties nutraukimo, taikytina abipusė restitucija – automobilis grąžintinas atsakovei, o ieškovei grąžintina už automobilį sumokėta kaina, t. y. 7 800 Eur.
Dėl nuostolių atlyginimo
38. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 229 Eur nuostolių, kuriuos ji patyrė iki ir po ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, iš jų: MB „Carmann“ – 50 Eur už automobilio patikrą, UAB „Kemi service“ – 29 Eur už automobilio (važiuoklės, stabdžių) patikrą, UAB „Mototoja“ – 150,19 Eur už automobilio patikrą. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (el. b. 24–26).
39. Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245–6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).
41. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės patirtą 229 Eur žalą, kurią grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovė savarankiškų argumentų dėl šio reikalavimo nepagrįstumo nereiškė. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl patirtų išlaidų yra tiesiogiai susiję su įsigytu automobiliu bei dėl to kilusiu ginču, ieškovei, be kita ko, dedant pastangas išspręsti ginčą neteismine tvarka. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių tokių išlaidų būtinumo (CPK 12 straipsnis, 178–179 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog jai buvo parduotas netinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį automobilis, pirmiau nurodytos ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir susijusiomis su netinkamu atsakovės pareigos – parduoti tinkamos kokybės daiktą – vykdymu, todėl teismui patenkinus reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, ieškovei taip pat atlygintini prašomi priteisti nuostoliai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
42. Ieškovės prašymu ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
43. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 181 Eur žyminio mokesčio ir 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 34). Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad teismui nebuvo pateiktas ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimas ir pagrindimas, kaip to reikalaujama pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, ir atsakovės atstovė yra teisi, tačiau byloje nėra ginčo, jog ieškovei faktiškai buvo suteiktos tiek procesinių dokumentų rengimo (ieškinio, dubliko), tiek atstovavimo teismo posėdyje teisinės paslaugos, o prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Dėl šios priežasties, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės iš viso priteisiama 2 181 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
45. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti tarp ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“, juridinio asmens kodas 120930752, 2024 m. gruodžio 5 d. sudarytą automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“, juridinio asmens kodas 120930752, iš ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“, juridinio asmens kodas 120930752, 7 800 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus eurų).
Priteisti ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“, juridinio asmens kodas 120930752, 229 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (229 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 181 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Adomaitytė