Civilinė byla Nr. e2A-370-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00188-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.1.2.9.; 2.6.18.3.; 3.2.4.9.3.7.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Inovestus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1439-657/2020 pagal nurodytos ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sivysta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl vienašalio sutarties nutraukimo, vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vitaterma“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inovestus“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Sivysta“ 44 762,62 Eur skolą, 2 417,19 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Sivysta“, kaip rangovas, ir UAB „Vitaterma“, kaip subrangovas, sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 18/17_S (toliau – Sutartis arba Subrangos sutartis), kuria UAB „Vitaterma“ įsipareigojo parengti darbo projektą, jį suderinti su statytoju ir techniniu prižiūrėtoju, atlikti paruošiamuosius darbus ir specialiuosius darbus žemės sklype statomame daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių saugykla komplekse, perduoti atliktų darbų rezultatą UAB „Sivysta“ ir atlikti būtinus veiksmus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti, o UAB „Sivysta“ įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus.
3. UAB „Vitaterma“ ir UAB „Sivysta“ 2019 m. liepos 17 d. nutraukė subrangos sutartį.
4. 2019 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2096-657/2019, kuria UAB „Vitaterma“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė teigia, kad susipažinusi su BUAB „Vitaterma“ buhalteriniais dokumentais ji nustatė, jog iki bankroto bylos UAB „Vitaterma“ iškėlimo, subrangos sutarties vykdymo metu BUAB „Vitaterma“ yra atlikusi ir perdavusi UAB „Sivysta“ darbus bei išrašiusi sąskaitas, kurios nėra apmokėtos.
5. Administratorė taip pat nurodo, kad atsakovė yra nepagrįstai sulaikiusi 13 196,19 Eur sumą. Administratorės vertinimu, sulaikydama BUAB „Vitaterma“ naudai mokėtinas sumas, atsakovė nepagrįstai įgijo savo reikalavimų patenkinimą iš BUAB „Vitaterma“ sulaikytų lėšų pirmumo tvarka, nors įmonių bankroto tvarką nustatantys teisės aktai nenumato tokios kreditoriaus teisės.
6. Administratorė teigia nustačiusi, kad 2019 m. birželio 20 d. ieškovė pateikė vienašališkai patvirtintus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus UAB „Sivysta“ ir jų pagrindu išrašytas 4 sąskaitas faktūras, įskaitant 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-072 už vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo darbus 31 566,43 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) sumai. Administratorė paaiškino, kad lokalinės sąmatos Nr. S011, prie subrangos sutarties, 5-6 lapuose aprašyti šalto ir karšto vandentiekio polietileninių vamzdžių (PPR rūšies) vamzdynų tiesimo darbai objekte, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti BUAB „Vitaterma“ atliktus karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų tiesimo objekte darbus.
7. Ieškovės teigimu, atsakovė turi pareigą mokėti ir sutartines netesybas (delspinigius) už nepagrįstą delsimą atsiskaityti. Bendra iš atsakovės priteistina delspinigių suma sudaro 2 417,19 Eur. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu, iš atsakovės turi būti priteistos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už laikotarpį iki ieškovei palankaus teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Atsakovė UAB ,,Sivysta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, vien tai, kad Subrangos sutartis su ieškove nutraukta, nereiškia, kad pasibaigė ar nutrūko visi šalių įsipareigojimai, įskaitant ir ieškovės, kaip subrangovo garantinius įsipareigojimus. Nurodė, kad Subrangos sutarties 8.3 punktu šalys susitarė, kad Sutarties priešlaikinio nutraukimo atveju, subrangovo garantiniai įsipareigojimai ir su tuo susijusios prievolės, iki Sutarties nutraukimo atliktų darbų atžvilgiu, lieka galioti. Ieškovė neneigia, kad ji nėra niekaip užtikrinusi savo prievolių pagal Sutartį tinkamo įvykdymo. Subrangos sutarties 9.2 punkte yra įtvirtinta, kad jeigu subrangovas neįvykdo įsipareigojimo pateikti rangovui savo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, tai rangovo sulaikytos sumos lieka sulaikytomis iki baigsis treji metai nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Akivaizdu, kad šis terminas nėra pasibaigęs, todėl atsakovės teisė sulaikyti sumas galioja ir yra teisėta bei pagrįsta. Atsakovės vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovė, jokios pirmumo teisės kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu atsakovė neturi, nes sulaikytos sumos ieškovei kol kas nepriklauso.
9. Atsakovė nesutiko ir su reikalavimu apmokėti už darbus, aprašytus ieškovės vienašališkai pasirašytame atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte. Nurodė, kad ieškovė neteisingai pateikė duomenis vienašališkame akte (į aktą įtrauktas didesnis kiekis darbų, nei numatyta Subrangos sutartimi arba dar kartą įtraukti darbai, kurie jau buvo nurodyti ankstesniuose aktuose), todėl tokio akto pagrindu negali kilti atsakovės pareiga apmokėti už jame nurodytus darbus. Be to, ieškovės vienašališkai pasirašytame akte nurodyti darbai nėra įrašyti į Statybos darbų žurnalą ir nėra priduoti techninei priežiūrai. Paskutiniai įrašai Statybos darbų žurnale datuojami 2019 m. birželio 3 d. Taip pat su šiuo aktu nepateikta išpildomoji dokumentacija ir nepateikta paslėptų darbų fotofiksacija.
10. Atsakovė UAB ,,Sivysta“ pareiškė priešieškinį, ir prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „Vitaterma“ 2019 m. birželio 17 d. vienašališką 2018 m. rugsėjo 3 d. Statybos rangos sutarties Nr. 18/17_S nutraukimą dėl rangovo UAB „Sivysta“ kaltės; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Vitaterma“ vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą už 2019 m. birželio mėn. – 31 566,43 Eur plius PVM sumai ir pažymą Nr. 5 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2019 m. birželio mėn.; 3) priteisti iš ieškovės BUAB „Vitaterma“ atsakovės UAB „Sivysta“ naudai 5 000 Eur dydžio baudą už Subrangos sutarties pažeidimą, 117 344,18 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad tarp šalių jau 2019 m. pradžioje kilo nesutarimai dėl Sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jų apimties ir tinkamo atliktų darbų perdavimo. Po 2019 m. balandžio mėn. ieškovė toliau bandė tęsti darbus objekte, tačiau nebendradarbiavo, vengė susitikti su atsakovės atstovu, atsakinėti į jo skambučius. 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 19/114 atsakovė pareikalavo, kad ieškovė vykdytų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ištaisytų darbų defektus. Tuo pačiu raštu atsakovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu nebus paisoma šių reikalavimų, rangovė stabdys darbų priėmimą ir apmokėjimą už juos. Iš karto po 2019 m. birželio 4 d. reikalavimų, ieškovė 2019 m. birželio 17 raštu atsiuntė pranešimą apie vienašališką Subrangos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. liepos 17 d. dėl atsakovės (rangovo) kaltės
12. Atsakovės vertinimu, vienašališkai nutraukti sutartį dėl to, kad rangovė nepatvirtino papildomų darbų ir nesutiko apmokėti už juos, nebuvo jokio pagrindo. Subrangos sutarties 13 dalyje buvo numatyti atvejai ir sąlygos, kada subrangovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ir tarp tokių sąlygų nėra atvejo, kuomet rangovas nepatvirtina subrangovo siūlomų papildomų darbų. Pažymėtina, kad pagal Subrangos sutarties nuostatas rangovas turi teisę (Subrangos sutarties 5.2.1 p.), bet ne pareigą patvirtinti papildomų darbų sąmatą / poreikį. Be to, ieškovė pati netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, vengė bendradarbiauti, kas apsunkino Sutarties vykdymą. Pripažinus, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo ir teisės Subrangos sutartį nutraukti dėl rangovės – atsakovės kaltės, yra pagrindas konstatuoti, kad Subrangos sutartis nutrūko dėl ieškovės BUAB „Vitaterma“ kaltės, jai iš esmės pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės sutartinius pažeidimus bei vadovaujantis Subrangos sutarties 12.1. ir 12.5 punktų pagrindu, prašo iš ieškovės atsakovės naudai už Subrangos sutarties pažeidimą priteisti 5 000 Eur baudą.
13. Priešieškiniu taip pat teigiama, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ir pasirašyti 2019 m. birželio mėn. atliktų darbų aktą, kadangi ieškovė siekė perduoti atsakovei darbus, dėl kurių šalys nesitarė Subrangos sutartimi. Dėl šios priežasties vienašališkai ieškovės pasirašytas atliktų darbų aktas už 2019 m. birželio mėnesį, pripažintinas negaliojančiu.
14. Atsakovės teigimu, dėl to, kad UAB „Vitaterma“ nepagrįstai atsisakė vykyti tam tikrus darbus, juos buvo priversta atlikti pati UAB „Sivysta“ bei kitas samdytas subrangovas - UAB „SPU LT“. Ieškovė turėjo atlikti, tačiau neatliko: skylių gręžimo išorinėse sienose oro paėmimo vamzdynuose ir nesumontavo fasadinių grotelių; nesumontavo ir nenudažė D korpuso fasadinių grotelių (23 vnt. grotelių); neatliko vandentiekio, šildymo sistemų ir ventiliacijos vamzdynų priešgaisrinio sandarinimo A, B, C, D korpusuose ir – 1 aukšte; neatliko įvadų į pastatą ir išvadų iš pastato hermetizavimo darbų. Šiems darbams atlikti atsakovė patyrė 38 081,17 Eur dydžio išlaidas.
15. Atsakovė taip pat nurodo, kad po to, kai ieškovė sustabdė darbus, nepagrįstai atsisakė toliau tęsti Sutartį, atsakovė likusiems darbams samdė kitą subrangovą UAB „SD Ranga“. Pagal suderintą sąmatą kitas subrangovas įsipareigojo atlikti darbų (kuriuos buvo prisiėmusi atlikti ieškovė), viso dar už 550 564,33 Eur sumą. Į šią sumą nebuvoįtrauktas angų sandarinimas, angų įrengimas ir fasadinės oro paėmimo grotelės, nes tuos darbus atliko pati UAB „Sivysta“ar dar kitas subrangovas UBA „SPU LT“. Kadangi atsakovei ieškovės įsipareigoti ir neatlikti darbai dėl ieškovės nepagrįsto sutarties nutraukimo pabrango 79 263,01 Eur. Ši suma laikytina atsakovės nuostoliais, už kuriuos taip pat atsakinga ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu UAB „Vitaterma“ 2019 m. birželio 17 d. vienašališką Statybos rangos sutarties nutraukimą dėl rangovo UAB „Sivysta“ kaltės; priteisė iš BUAB „Vitaterma“ atsakovei UAB „Sivysta“ 90 692,19 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir 1 292,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad abi Subrangos sutarties šalys tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė visų nuo jų priklausančių protingų priemonių pašalinti nurodytas kliūtis, kurios trukdė tinkamai įvykdyti sutartį. Teismas nusprendė, kad darbai pagal Subrangos sutartį laiku nebuvo atliekami tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės kaltės. Pripažinęs, kad Sutartis nutraukta dėl abiejų sutarties šalių kaltės, teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 5 000 Eur dydžio baudos priteisimo.
18. Teismas nustatė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių atsisakyti pasirašyti ieškovės atliktų darbų aktą. Teismo vertinimu, vien formalūs procedūriniai akto pateikimo pažeidimai negali lemti atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, ypač tuomet, kai yra konstatuotas darbų atlikimas ir nėra pareikšta pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti priimti perduotų darbų rezultatą. Nesant argumentuoto atsisakymo pasirašyti atliktų darbų akto, atsakovė negali pateisinti savo pareigos pasirašyti ginčijamą aktą nevykdymo, todėl nėra pagrindo pripažinti vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą už 2019 m. birželio mėn., taip pat pažymą Nr. 5, negaliojančiais.
19. Įvertinęs šalis siejusios sutarties nuostatas bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas nusprendė, kad ieškovei BUAB „Vitaterma“ pagal statybos rangos sutarties sąlygas neįvykdžius prievolės pateikti draudimo garantinį arba laidavimo raštą, atsakovė UAB „Sivysta“ turėjo ir turi teisę nesumokėti ieškovei už atliktus darbus sulaikytos 13 159,78 Eur sumos Sutartyje numatytomis sąlygomis, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti atsakovės sulaikytas sumas.
20. Byloje surinktų įrodymų, atsakovės pateikto specialisto M. V. 2020 m. birželio 29 d. vertinimo akte konstatuotų išvadų pagrindu teismas nusprendė, kad UAB „Vitaterma“ vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas už 2019 m. birželio mėn. yra nepagrįstas, neatitinka faktinės situacijos ir sutarties dalyko, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 31 566,43 Eur skolos už atliktus darbus pagal vienašališkai pasirašytą aktą priteisimo.
21. Teismas iš BUAB „Vitaterma“ atsakovei UAB „Sivysta“ priteisė 90 692,19 Eur nuostoliams atlyginti. Teismo vertinimu, juos sudaro pagrįstos ir įrodytos išlaidos: 21 557,75 Eur už angų gręžimo darbus, sandarinimo medžiagas, fasadines groteles; 59 538,64 Eur už UAB „SD ranga“ atliktus defektų šalinimo darbus; 9 095,80 Eur kainų skirtumas, kitam subrangovui užbaigus subrangos darbus bei 500 Eur sumokėti antstoliui už objekto apžiūrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė BUAB „Vitaterma“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenustatęs 2019 m. birželio mėnesio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto negaliojimo, privalėjo vertinti faktiškai ieškovės atliktų darbų apimtis bei nustatyti atsakovės pareigą atsiskaityti už juos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė faktiškai atliko ir perdavė atsakovei darbų už 24 230,82 Eur.
23.2. Nusprendus, kad atsakovė turi teisę sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas, pažeidžiamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, nukreipiant atsakovės reikalavimus į bankrutuojančią įmonę.
23.3. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės nuostolių atlyginimą, nes byloje neįrodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovė ir kodėl jai kyla atsakomybė padengti toliau statybų objekte vykdytų statybos darbų išlaidas. Teismas konstatuodamas ieškovės atliktų darbų defektus vadovavosi specialisto, kuris nėra atestuotas vertinti vėdimo ir kondicionavimo statybos darbų kokybę, išvadomis.
23.4. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš ieškovės priteista atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, kadangi atsakovė už priešieškinio pateikimą žyminio mokesčio neprivalėjo mokėti.
24. Atsakovė UAB „Sivysta“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą dėlskolos pagal vienašališką pasirašytą atliktų darbų aktą priteisimo ir nustatęs, jog akte užfiksuoti duomenys neatitinka faktinės situacijos, nustatęs, jog byloje esantys įrodymai paneigia ar iš dalies paneigia akte ieškovės vienašališkai pateiktą informaciją, tokį reikalavimą pagrįstai atmetė. Be to, apeliantė iš esmės pripažįsta, kad ji neturi ir neturėjo reikalavimo teisės į 31 566,43 Eur plius PVM sumą pagal 2019 m. birželio mėn. atliktų darbų aktą. Apeliaciniu skundu yra pripažįstama, jog apeliantei turėtų būti priteista 24 230,82 Eur skola už atliktus ir ginčijamu aktu perduotus darbus.
25.2. Iš byloje esančių įrodymų viseto teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė teisėtai sulaikė už atliktus statybos darbus mokėtinas sumas pagal Sutarties sąlygas iki garantinio termino pasibaigimo, kurispagal Sutartį nėra pasibaigęs.
25.3. Ieškovė įrodymų, kurie pašalintų jos atsakomybę dėl defektų atsiradimo nepateikė ir byloje tokių aplinkybių net neįrodinėjo, todėl ji privalo atlyginti nuostolius, susijusius su defektų šalinimu. Ieškovė byloje taip pat nekėlė klausimo dėl jos atsakomybės mažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės sąlygų, todėl pirmos instancijos teismas neprivalėjo vertinti atsakovės galimai neteisėtų veiksmų įtakos jos patirtiems nuostoliams.
25.4. Atsakovės vertinimu, teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp bylos šalių kilo iš 2018 m. rugsėjo 3 d. Statybos subrangos sutarties Nr. 18/17_S. Sutartimi ieškovė UAB „Vitaterma“ (subrangovė) įsipareigojo žemės sklype, esančiame Vilniuje, Aukštaičių g. 4, parengti statomų daugiabučių gyvenamųjų namų, su požemine automobilių saugykla, komplekso darbo projektą, jį suderinti su statytoju ir techniniu prižiūrėtoju, atlikti darbus, perduoti jų rezultatą rangovui (atsakovei UAB „Sivysta“) ir atlikti visus veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir pagal sutartį priklausančius nuo subrangovo, kad objektas sutartyje nustatytais terminais būtų pripažintas tinkamu naudoti ir būtų be defektų ar trūkumų, o rangovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui sutartyje numatyto dydžio kainą. Konkretūs darbai ir jų kiekiai šalių buvo suderinti prie Subrangos sutarties pasirašius objektinę sąmatą ir lokalines sąmatas.
28. Sutarties vykdymo metu tarp šalių kilo ginčas dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. 2019 m. balandžio 12 d. pranešimu subrangovas UAB „Vitaterma“ pranešė rangovei UAB „Sivysta“ apie ketinimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl to, kad rangovė vėluoja apmokėti sąskaitas faktūras, nepateikė kalendorinio darbų grafiko bei nuo 2018 m. spalio mėnesio nepriima atliktų darbų. Atsakydama į 2019 m. balandžio 12 d. pranešimą rangovė UAB „Sivysta“ nurodė, kad nesutinka su sutarties nutraukimu ir pažymėjo, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio rangovei pateikiami aktai apie atliktus darbus yra be statybos darbų techninio prižiūrėtojo vizos ar be išpildomosios dokumentacijos, o kalendorinis darbų grafikas suderintas su ieškovės projektų vadovu 2019 m. vasario 25 d.
29. Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys kilusius nesutarimus sprendė susitikimų su užsakovais metu. Po susitikimo su užsakovais subrangovas 2019 m. balandžio 24 d. pateikė rangovei parengtas papildomų darbų sąmatas, tačiau 2019 m. balandžio 26 d. atsakymu rangovė atsisakė jas patvirtinti, nurodžiusi, kad darbus, kuriuos subrangovė įvardija kaip papildomus, ji pati ir turėjo numatyti prieš pasirašant Sutartį. 2019 m. birželio 4 d. pretenzija rangovė pareikalavo, kad subrangovė vykdytų Sutartimi numatytus darbus bei ištaisytų defektus. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu projekto vadovas informavo rangovę apie UAB „Vitaterma“ neatliekamus darbus.
30. 2019 m. birželio 17 d. subrangovė UAB „Vitaterma“ pranešė apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl rangovės kaltės. Pranešime nurodyta, kad sutartis nutraukiama, nes rangovė nepriima statybos rangos darbų, atsisako už juos apmokėti, nebendradarbiauja. Rangovė 2019 m. liepos 18 d. pranešimu taip pat informavo subrangovę, kad Sutartis nuo 2019 m. liepos 17 d. yra nutraukta, nes UAB „Vitaterma“ nebendradarbiauja, nepasirašo papildomo susitarimo prie Sutarties.
31. Bylos šalys sutinka, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. Statybos subrangos sutartis Nr. 18/17_S yra nutraukta nuo 2019 m. liepos 17 d. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino Sutartimi šalių prisiimtus įsipareigojimus, jų bendradarbiavimą vykdant darbus ir konstatavo, kad šiuo atveju Sutartis laikytina nutraukta dėl abiejų sutarties šalių kaltės. Bylos šalys šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Ginčas kilo dėl atsakovės pareigos apmokėti už faktiškai ieškovės atliktus darbus pagal Sutartį ir ieškovės pareigos atlyginti atsakovei nuostolius.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą ir delspinigius
32. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei mokėtiną sulaikytą 13 196,19 Eur, sumą bei 31 566,43 Eur sumą pagal 2019 m. birželio 19 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-072 už atliktus vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo darbus.
33. Remiantis Sutarties nuostatomis (11.2 punktas) nustatyta, kad šalys aptardamos atsiskaitymo tvarką nustatė, kad rangovas (UAB „Sivysta“) nuo kiekvienos subrangovo (BUAB „Vitaterma“) pateiktos apmokėjimui sąskaitos sumos sulaikys 6 procentus sąskaitoje nurodytos ir pagal sutartį subrangovui mokėtinos sumos. <···? Šalys patvirtino, kad nurodytas sulaikymas (nepriemoka) yra ir lieka rangovo nuosavybe, ir subrangovas neturi ir neturės jokių reikalavimo teisių į nurodytas sumas, kol nėra įvykdytos šiame punkte toliau nurodytos sąlygos. Šiame punkte nurodytas sumas (sulaikymą) rangovas sumokės subrangovui ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų subrangovui sutarties 9.2. punkte nustatytu terminu pateikus sutarties sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio prievolių vykdymą užtikrinantį dokumentą. Patikslindamos šalys nustatė, kad rangovui nekyla prievolės mokėti subrangovui nurodytų sumų tol, kol nėra įvykdyti šioje sutartyje nurodyti reikalavimai, subrangovas neištaisė rangovo nustatytų darbų trūkumų ir defektų, nepateikė visų ar bet kurios dalies dokumentų, kuriuos sutinkamai su šios sutarties bei galiojančių ir taikomų teisės normų nuostatomis privalo pateikti. Atsiradus rangovo prievolei sumokėti subrangovui sulaikytą sumą, mokėtinos sumos dydis nustatomas iš pradinės sulaikytos sumos atimant visas rangovo išlaidas, patirtas dėl defektų šalinimo, taip pat subrangovui priskaičiuotos netesybos ar kitos su subrangovo prievolių nevykdymu, susijusios pagrįstų rangovo nuostolių sumos (Sutarties 11.2 punktas).
34. Sutarties 9.2 punktas nustatė, kad subrangovas po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo, pateikia rangovui 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų kainos su PVM banko ar rangovui priimtinos draudimo bendrovės garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) originalą, jeigu draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas galioja kartu su išduotu draudimo liudijimu (polisu) ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už šį išduotą laidavimo raštą yra sumokėta. <···? Jei subrangovas per 30 dienų nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos nepateikia rangovui nurodytų prievolių užtikrinimo, laikoma, kad subrangovas savo prievolės pateikti garantinio laikotarpio laidavimą neįvykdė ir rangovo sulaikytos sumos lieka sulaikytomis iki baigsis trejų metų terminas. Šis sulaikymas laikomas teisės aktuose nustatytu subrangovo garantinių prievolių vykdymo užtikrinimu.
35. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šalių sudarytos Sutarties sąlygos rangovo „sulaikytos“ už atliktus darbus mokėtinos sumos mokėjimą susiejo su tam tikrų subrangovo veiksmų atlikimu – garantinio arba laidavimo rašto pateikimu ir/ar defektų šalinimo garantinio laikotarpio pabaiga, bei nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nusprendė, kad ieškovei BUAB „Vitaterma“, pagal statybos rangos sutarties sąlygas neįvykdžius prievolės pateikti draudimo garantinį arba laidavimo raštą bei nesant pasibaigusiam grantiniam laikotarpiui, atsakovė UAB „Sivysta“ turi teisę sulaikyti 13 196,19 Eur sumą.
36. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo konstatuotos aplinkybės, kad ieškovė nėra pateikusi draudimo garantinio arba laidavimo rašto, tačiau nesutinkama su teismo išvadomis, kuriomis pripažinta, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti nurodytą sumą. Skunde teigiama, kad pripažinus, jog šalis siejanti Sutartis nuo 2019 m. liepos 17 d. yra nutraukta, laikytina, kad BUAB „Vitaterma“ garantiniai įsipareigojimai Sutarties pagrindu yra pasibaigę, tokios pozicijos, pasak apeliantės, laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Be to, apeliantė nurodo, kad UAB „Sivysta“ sulaikydama bankrutuojančiai bendrovei BUAB „Vitaterma“ mokėtinas sumas nepagrįstai įgyja pranašumą kitų BUAB „Vitaterma“ kreditorių atžvilgiu.
37. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-366-1120/2020, kurioje 2020 m. gegužės 26 d. priimta nutartimi remiasi apeliantė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamai bylai neaktualūs.
38. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisines pasekmes, normomis pripažintina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis) ir neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Kadangi įstatymas nustato dispozityvų sutarties nutraukimo pasekmių reguliavimą, sutarties nutraukimo pasekmės šalių teisėms ir pareigoms vertintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio sutartimis nustatytą reguliavimą.
39. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-366-1120/2020 buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl netesybų baudos forma ir nuostolių atlyginimo, tuo atveju, jei Rangos sutartis bus vienašališkai nutraukiama dėl rangovės kaltės ir nenumatė kitų sutarties sąlygų tolesnio galiojimo po sutarties nutraukimo. Todėl 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta aptariamoje civilinėje byloje, buvo konstatuota, kad po sutarties nutraukimo negalimas sutarties sąlygų vykdymas dėl mokėtinų sumų sulaikymo.
40. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei apeliantės nurodomoje byloje, bylos šalys Sutarties 8.7. punktu susitarė, kad sutarties priešlaikinio nutraukimo atveju, subrangovo (ieškovės) garantiniai įsipareigojimai ir su tuo susijusios prievolės, iki sutarties nutraukimo atliktų darbų atžvilgiu, lieka galioti. Sutarties 11.2 punkte šalys papildomai numatė, kad atsiradus rangovo prievolei sumokėti subrangovui sulaikytą sumą, mokėtinos sumos dydis nustatomas iš pradinės sulaikytos sumos atimant visas rangovo išlaidas, patirtas dėl defektų šalinimo, taip pat subrangovui priskaičiuotos netesybos ar kitos su subrangovo prievolių nevykdymu, susijusios pagrįstų rangovo nuostolių sumos (Sutarties 11.2 punktas). Todėl, įvertinusi šį šalių susitarimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė teisėtai sulaikė dalį už atliktus statybos darbus mokėtinų sumų ir vertina, kad tokiu būdu šalys susitarė dėl rangos darbų kainos sumažinimo po sutarties nutraukimo, jei rangos darbai bus atlikti su trūkumais ir rangovės subrangovei grąžintina sulaikyta kainos dalis bus apskaičiuojama iš pradinės sulaikytos sumos atimant visas rangovo išlaidas, patirtas dėl defektų šalinimo.
41. Išvada dėl šalių teisės susitarti dėl teisės sumokėti sulaikytą kainos dalį jau išskaičius atsakovės patirtus nuostolius darytina ir iš sisteminės CK 6.70 straipsnio 1 dalies ir 6.658 straipsnis 5 dalies normų analizės. Pažymėtina, kad viena vertus, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties šalių teisė susitarti dėl kitų, nei numatyta CK, prievolių užtikrinimo būdų (šiame straipsnyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais bei kitais sutartyje numatytais būdais). Kita vertus, CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje užsakovo teises atsiskaitymo už rangos darbus atveju, įtvirtinta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą. Taigi, nagrinėjamu atveju vertintina, kad šalys susitarė dėl mišraus rangovo prievolių užtikrinimo būdo – kainos sulaikymo iki bus pateiktos kitos prievolių užtikrinimo priemonės, bei rangovo teisės sumažinti sulaikytą rangos sutarties kainos dalį, jei darbai atlikti su trūkumais, net ir tuo atveju, kai sutartis nutraukta.
42. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad atsakovė, sulaikiusi ieškovės, kuri yra bankrutavusi bendrovė, lėšas, pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus. Remiantis šalis siejusios Sutarties nuostatomis nustatyta, kad šalys vienareikšmiškai patvirtino, jog sulaikymas (nepriemoka) yra ir lieka rangovo (atsakovės UAB „Sivysta“) nuosavybe ir subrangovas (apeliantė) neturi ir neturės jokių reikalavimo teisių į nurodytas sumas, kol nėra įvykdytos Sutarties 11.2 punkte nurodytos sąlygos (subrangovas pateiks Sutarties sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio prievolių vykdymą užtikrinantį dokumentą), šios sąlygos lieka galioti ir Sutartį nutraukus. Kadangi byloje neginčijamas faktas, jog apeliantė nėra pateikusi atitinkamo prievolių vykdymą užtikrinančio dokumento ir, įvertinus jos teisinį statusą (bankrutavusi įmonė), akivaizdu, kad tai nebus atlikta, o garantinio laikotarpio terminai nėra pasibaigę, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo sulaikytos sumos laikyti ieškovės nuosavybe. Atitinkamai tai reiškia, kad BUAB „Vitaterma“ kreditoriai jokių teisių į sulaikytą sumą neturi, sulaikymas BUAB „Vitaterma“ kreditorių teisių nesuvaržo bei jų nepažeidžia.
Dėl darbų kainos sumokėjimo ieškovei
43. Ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti iš atsakovės 31 566,43 Eur skolą pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą ir pažymą Nr. 5 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2019 m. birželio mėnesį. Atsakovė su reikalavimu nesutiko ir teigė, kad vienašališkai ieškovės pasirašytu atliktų darbų aktu ir pažyma Nr. 5 užfiksuoti papildomi darbai, dėl kurių atlikimo šalys nebuvo susitariusios Sutartimi ar jos pakeitimais, todėl atsakovei nekyla pareiga šių dokumentų pagrindu apmokėti 2019 m. birželio 19 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. VTA 2019-072 31 566,43 Eur sumai. Priešieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiais UAB „Vitaterma“ vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą bei pažymą Nr. 5.
44. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas kilusį ginčą dėl atsakovės pareigos sumokėti 31 566,43 Eur skolą už 2019 m. birželio mėnesį ieškovės atliktus darbus, visų pirma įvertino atliktų darbų akto ir pažymos Nr. 5, kuria ieškovė grindė reikalavimus atsakovei, galiojimą. Teismas nustatė, kad atsakovė atsisakymą pasirašyti ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą grindė ne tuo pagrindu, jog juose užfiksuoti papildomi darbai, bet aplinkybe, jog darbai nėra užfiksuoti statybos žurnale, nepateikta išpildomoji dokumentacija, darbų kiekiai viršija sutartus (2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakymas į 2019 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Vitaterma“ raštą). Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad formalūs procedūriniai akto pateikimo pažeidimai negali lemti atliktų darbų akto galojimo, todėl netenkino prašymo pripažinti vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą už 2019 m. birželio mėnesį, taip pat pažymą Nr. 5, negaliojančiomis. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados šalių nėra ginčijamos.
45. Tačiau teismas šiais įrodymais grindžiamo prašymo priteisti iš atsakovės 31 566,43 Eur skolą netenkino. Teismas pažymėjo, kad įvertinus teismo posėdžio metu ieškovės išsakytą pareiškimą dėl to, kad ji neprieštarautų dėl prašomos sumos sumažinimo, atsižvelgiant į atsakovės pateiktą specialisto M. V. išvadą, spręstina, kad UAB „Vitaterma“ vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas yra nepagrįstas, neatitinka faktinės situacijos ir sutarties dalyko, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti 31 566,43 Eur skolą už atliktus darbus, nustatytus vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte ir pažymoje Nr. 5.
46. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka ir mano, kad nenuginčytas ir galiojantis 2019 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas sukuria prievolę atsakovei atsiskaityti pagal vienašalį darbų perdavimo aktą.
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 13 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).
49. Atitinkamai nustatyta ir šalių sudarytoje Sutartyje. Šalys susitarė, kad subrangovo (ieškovės) parengtus atliktų darbų aktus rangovas (atsakovė) privalo pasirašyti ar pareikšti argumentuotus nesutikimus per 7 darbo dienas (Sutarties 6.1. punktas). Jeigu per 7 dienas rangovas (atsakovė) nepasirašo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų ir nepareiškia (pagrįstų) nesutikimų, vienašališkai subrangovo (ieškovės) pasirašytas aktas galioja, o už jame nurodytus darbus rangovas (atsakovė) privalo apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 6.2. punktas).
50. Taigi, tiek pagal Sutarties nuostatas, tiek pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).
51. Sutartimi šalys taip pat nustatė atvejus, kuriems esant rangovė turi teisę atsisakyti priimti atliktus darbus (Sutarties 6.3. punktas). Tokia išlyga siejama su tokiomis aplinkybėmis: 1) perdavimo – priėmimo metu nustatomi darbų arba darbų atlikimo metu naudotų medžiagų ar įrangos trūkumai bei defektai arba 2) perdavimo – priėmimo aktas ir / ar prie jo pridėta dokumentacija parengta netinkamai ar nepateikiama. Tačiau šiais atvejais rangovas taip pat įsipareigojo pasirašyti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą, jame arba atskirame rašte nurodydamas trūkumus ir defektus, dėl kurių atsisako priimti atitinkamus darbus su trūkumais ir nustato protingą terminą jiems pašalinti (Sutarties 6.3. punktas).
52. Kaip konstatuota pirmiau (nutarties 44 punktas), pirmosios instancijos teismas, įvertinęs užsakovės (atsakovės) argumentus, kuriais remiantis ji grindė atsisakymą pasirašyti ir priimti 2019 m. birželio mėnesį atliktus darbus (darbai neperduoti techninei priežiūrai, nepateikta išpildomoji dokumentacija, įtraukti anksčiau atlikti ir priimti darbai), nelaikė jų sudarančiais teisinį pagrindą atsisakyti priimti atliktus darbus, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, kuria išaiškinta atliktų darbų priėmimo – pardavimo akto reikšmė, sprendžia, kad atsakovei Sutarties 6.2 punkto bei CK 6.655 straipsnio 1 dalies, bei 6.687 straipsnio pagrindu kyla pareiga sumokėti subrangovui (ieškovei) už atliktus darbus.
53. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje nustatytas faktas, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju šalys pripažįsta, kad statybos darbai yra baigti, statybos objektas, kartu su ieškovės atliktais darbais, yra perduotas naudojimui, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei už 2019 m. birželio mėnesį atliktus darbus.
54. Sprendžiant dėl darbų, už kuriuos prašoma apmokėti kiekio ir apmokėjimo už juos (2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2019-072, išrašyta 31 566,43 Eur sumai), atkreiptinas dėmesys, kad subrangovė (ieškovė) susipažinusi su atsakovės pateikta specialisto išvada sutiko (2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu, garso įrašas nuo 21:30 min.), kad darbų, aprašytų atliktų darbų akte už 2019 m. birželio mėnesį ir pažymos Nr. 5, kiekiai galimai yra mažesni, todėl nurodė (apeliacinio skundo 44 punktas), kad mažiausia faktiškai UAB „Vitaterma“ atliktų ir tinkamai užfiksuotų statybos darbų pagal aptariamą atliktų darbų aktą dalis yra 24 230,82 Eur plius PVM, viso 29 318,82 Eur. Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant nuginčytam ir galiojant vienašališkai ieškovės pasirašytam atliktų darbų aktui, kuriuo atsakovei buvo perduoti 2019 m. birželio mėnesį atlikti darbai, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Kadangi pati apeliantė pripažįsta, kad 2019 m. birželio mėnesio atliktų darbų akte užfiksuoti darbų kiekiai yra mažintini, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina atlyginti už faktiškai atliktus darbus 29 318,82 Eur suma.
55. Vadovaujantis Subrangos sutarties 11.1. punkto nuostatomis, ieškovei mokėtinos darbų kainos dydis nustatomas iš pradinės sulaikytos sumos atimant visas rangovo išlaidas, patirtas dėl defektų šalinimo, taip pat subrangovui priskaičiuotas netesybas ar kitas su subrangovo prievolių nevykdymu susijusias išlaidas. 2019 m. birželio 19 d. pateikta sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta per 30 dienų nuo jos pateikimo (t. y. iki 2019 m. liepos 20 d.), atsakovei pradelsus sąskaitą faktūrą apmokėti, jai kyla pareiga sumokėti 0,03 procento dydžio delspinigius (Sutarties 12.2 punktas), kurių suma yra 1 583,20 Eur. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad viso atsakovės mokėtina suma sudaro 30 902,02 Eur. Tačiau įvertinus pirmiau teisėjų kolegijos priimtas išvadas, kad Sutarties 11.2. nuostatomis šalys susitarė dėl rangovo teisės iš pradinės sulaikytos kainos dalies išskaityti visas rangovo išlaidas, patirtas dėl defektų šalinimo, taip pat ir netesybas, spręstina, kad ieškovei priteistina suma galėtų būti mažinama atsakovės dėl rangos sutarties pažeidimo patirtais nuostoliais, bet ne daugiau nei atsakovės sulaikyta suma (13 196,19 Eur). Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovės teisės į nuostolių atlyginimą.
Dėl atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius
56. Atsakovė priešieškinyje teigė, kad nutraukus Sutartį, liko ieškovės neatliktų darbų bei neištaisytų atliktų darbų trūkumų, dėl kurių atsakovė patyrė nuostolius. Atsakovė UAB „Sivysta“ prašė priteisti 117 344,18 Eur nuostolių atlyginimą ir nurodė, jog prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma susideda iš: 1) tretiesiems asmenims sumokėtos sumos už UAB „Vitaterma“ neatliktus darbus: skylių gręžimą išorinėse sienose oro paėmimo vamzdynuose, fasadinių grotelių sumontavimą, D korpuso fasadinių grotelių (23 vnt.) sumontavimą ir nudažymą, vandentiekio, šildymo sistemų ir ventiliacijos vamzdynų priešgaisrinį sandarinimą A, B, C, D korpusuose ir pirmajame aukšte, įvadų į pastatą ir išvadų iš pastato hermetizavimą; 2) kainų skirtumo, kitam subrangovui užbaigus subrangos darbus; 3) išlaidų, šalinant defektus; 4) antstoliui sumokėtų sumų už atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.
57. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 90 692,19 Eur nuostolių atlyginimą. Šią sumą sudaro: 21 557,75 Eur suma, kurią atsakovė patyrė atlikdama ieškovės prisiimtus ir neatliktus darbus, 59 538,64 Eur už defektiniais aktais konstatuotų darbų atlikimą, 9 095,80 Eur suma dėl pabrangusių rangos darbų bei 500 Eur suma, sumokėta antstoliui už objekto apžiūrą. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuostolių priteisimo ginčija tik ieškovė.
58. Apeliaciniu skundu visų pirma nesutinkama su teismo priteista atlyginti 9 095,80 Eur suma dėl pabrangusių rangos darbų. Vienas iš nuostolių apskaičiavimo būdų – kainų skirtumo metodas, kai nukentėjusi šalis sudaro pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutarties šalį pakeitusios šalies nuostolius.
59. CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, jei ja įrodinėjami kreditoriaus nuostoliai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/20113,2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).
60. Teisėjų koelgijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo priteisti aptariamų nuostolių atlyginimo iš apeliantės. Kaip nurodyta pirmiau, viena iš būtinų sąlygų teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą yra - ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo. Šiuo atveju šalys sutinka, kad Sutartis yra nutraukta, pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad dėl Sutarties nutraukimo kaltos abi šalys, šios teismo išvados bylos šalys neginčija, todėl teisėjų koelgijos vertinimu, esant nustatytai mišriai sutarties šalių kaltei dėl sutarties nutraukimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo teisę į nuostolių, kurie atsirado dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą.
61. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis („in a reasonable manner“ UNIDROIT Principų PICC 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Lietuvos sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašydama priteisti nuostolius, kuriuos patyrė sudarydama su ieškove nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, duomenų ir įrodymų, kad ją buvo siekiama sudaryti ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis, nepateikė (nėra duomenų apie tai, kad atsakovė domėjosi kelių įmonių pasiūlymais atlikti darbus, neįrodinėja, kad siekiant atlikti statybos darbus objekte per konkretų laiką, ji buvo priversta sutikti su emonimiškai nenaudingu, tačiau laiko prasme patraukliausiu pasiūlymu). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė visų sąlygų teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą, todėl bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei atlyginti 9 095,80 Eur sumą dėl pabrangusių rangos darbų.
62. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su teismo sprendimu priteisti iš ieškovės 21 557,75 Eur sumą, kurią atsakovė sumokėjo tretiesiems asmenims už UAB „Vitaterma“ neatliktus darbus – skylių gręžimą išorinėse sienose oro paėmimo vamzdynuose, fasadinių grotelių sumontavimą, D korpuso fasadinių grotelių (23 vnt.) sumontavimą ir nudažymą, vandentiekio, šildymo sistemų ir ventiliacijos vamzdynų priešgaisrinį sandarinimą A, B, C, D korpusuose ir pirmajame aukšte, įvadų į pastatą ir išvadų iš pastato hermetizavimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagal į bylą pateiktą objektinę sąmatą ir lokalinę sąmatą, šie darbai vykdant Sutartį turėjo būti atlikti ieškovės, tačiau Sutartimi šalys susitarė dėl apmokėjimo tik už atliktus ir perduotus atsakovei darbus (Sutarties 11.1. punktas).
63. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, siekdama taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę, be ieškovės veiksmų neteisėtumo (kai kurių Sutarties sąlygų neįvykdymo) turi įrodyti ir jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Aplinkybė, kad ieškovė neatliko dalies sutartų darbų, už kuriuos atsakovė jai ir nemokėjo, savaime neįrodo, kad dėl darbų neatlikimo ieškovė patyrė kokią nors žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės tretiesiems asmenims sumokėta suma už ieškovės neatliktus darbus laikytina pakeičiančiosios sutarties vykdymo kaina, o ne atsakovės dėl sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais. Kaip minėta, Sutarties nuostatos nenumatė, o bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovei už išvardintus ir nutraukus Sutartį neatliktus darbus buvo sumokėta avansu, todėl spręstina, kad teismas nepagrįstai priteisė neatliktų darbų kainą atlyginti iš ieškovės.
64. Priešieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti 59 538,64 Eur už atliktų darbų defektų šalinimą. Pirmosios instancijos teismas šią sumą laikė pagrįsta ir priteisė iš ieškovės. Nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovė iš esmės neginčija atliktų darbų defektų fakto, tačiau kelia specialisto kvalifikacijos, vertinti projekto šildymo ir oro kondicionavimo bei šilumos gamybos teikimo trūkumus, pakankamumo klausimą.
65. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, visų pirma pažymi, kad specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013). Šiuo atveju atsakovės į bylą pateikta specialisto išvada nebuvo vertinama kaip eksperto išvada, jai nebuvo suteikta daugiau įrodomosios galios nei kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybes, kad šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus atsakovė patyrė 59 538,64 Eur sumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (defektiniai aktai: Nr. 20190820/1, Nr. 20190820/2, Nr. 20190918/1, Nr. 20191008/1; atliktų darbų, šalinant defektus, aktai; jų pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros; medžiagų įsigijimo dokumentai). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad jau Sutarties vykdymo metu tarp šalių buvo kilę ginčai dėl darbų trūkumų ir jų šalinimo (2019 m. birželio 4 d. UAB „Sivysta“ pretenzijoje UAB „Vitaterma“ pažymima, kad subrangovė nešalina defektiniame akte nurodytų trūkumų). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad jos atlikti darbai neturėjo trūkumų. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi specialisto išvadomis (iš dalies su jomis sutiko), todėl esant visumai išvardintų ir nenuginčytų įrodymų, kurie patvirtina atsakovę patyrus ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas 59 538,64 Eur sumai, teisėjų koelgija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui laikyti jas pagrįstomis ir priteistinomis iš ieškovės.
66. Skundžiamu sprendimu UAB „Sivysta“ naudai taip pat priteista iš ieškovės atlyginti 500 Eur už antstolio atliktą objekto apžiūrą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra patyrusi nurodomo dydžio išlaidas susijusias su žalos dydžio nustatymu (2019 m. liepos 25 d. antstolio V. M. išrašyta PVM sąskaita faktūra AVM Nr. 1305803), ieškovė neginčija šių išlaidų dydžio ir pagrįstumo, todėl teisėjų koelgija mano, kad antstoliui sumokėta suma pagrįstai pripažinta atsakovės nuostoliais ir priteista iš ieškovės.
Dėl procesinės bylos baigties
67. Kadangi, kaip nurodyta šioje nutartyje, ieškovei atsakovės mokėtina suma už pagal rangos sutartį atliktus darbus yra 30 902,02 Eur, kuri, remiantis aptartomis Sutarties 11.2. punkto nuostatomis, gali būti mažinama atsakovės patirtais nuostoliais, bet ne daugiau kaip sulaikyta suma, ieškovei priteistina 30 902,02 Eur suma mažintina atsakovės dėl ieškovės darbų trūkumų patirtais nuostoliais atsakovės sulaikytos darbų kainos (13 196,19 Eur) ribose. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovė dėl ieškovės darbų trūkumų faktiškai patyrė 60 038,64 Eur nuostolių, ieškovei priteistiną sumą mažina atsakovės sulaikyta suma (13 196,19 Eur) ir nustato, kad atsakovė ieškovei už faktiškai atliktus darbus ir priskaičiuotus delspinigius turi sumokėti 17 705,85 Eur (30 902,02 Eur - 13 196,19 Eur).
68. Kadangi dalis atsakovės nuostolių (13 196,19 Eur) padengiami nustatant ieškovei mokėtiną sumą, 13 196,19 Eur suma mažintina atsakovei priteistina nuostolių suma ir ši suma išskaičiuojama iš atsakovei priteistinos 60 038,64 Eur sumos, todėl atsakovei priteisiama 46 842,45 Eur nuostolių atlyginimo (60 038,64 Eur - 13 196,19 Eur).
69. Apibendrindama pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija nustato, kad įvertinus Sutarties nuostatas, šalių sutartinių pareigų vykdymą bei jas patvirtinančių įrodymų visumą yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį bei priešieškinį tenkinti iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisiant atlyginti 17 705,85 Eur už faktiškai atliktus darbus ir priskaičiuotus delspinigius, iš ieškovės atsakovei priteisiant atlyginti 46 842,45 Eur nuostolių, kuriuos sudaro defektų šalinimo išlaidos ir antstoliui sumokėta suma už faktinių aplinkybių konstatavimą.
70. Ieškovės prašymu iš atsakovės, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 3-4 dalimis, priteisiamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2020 m. birželio 2 d. (patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
71. Atsakovė iš ieškovės, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio normomis, prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo 2020 m. birželio 30 d. (priešieškinio priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo, įmonei negali būti skaičiuojamos palūkanos už visas prievoles, tarp jų ir įstatymo nustatytos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-823/2020 66 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju ieškovei bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d., o priešieškinys pateiktas 2020 m. birželio 30 d., todėl remiantis išdėtytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl procesinių palūkanų iš ieškovės priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
72. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nurodytais pagrindais pakeitus pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
73. Šalys pateikė duomenis, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme) sudaro: ieškovės – 3 669,99 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, atsakovės - 4 429 Eur (2 009 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą bei 2 420 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos). Bylą išnagrinėjus iš esmės laikytina, kad tenkinta 38 procentai ieškinio reikalavimų bei 40 procentų priešieškinio reikalavimų. Prieš sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl jų pagrįstumo.
74. Byloje visų pirma keliamas klausimas, ar atsakovė turėjo mokėti žyminį mokestį už priešieškinį, kuris pateiktas bankrutavusiai įmonei. CPK 83 straipsnyje reglamentuojami atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju atsakovė priešieškinį pateikė bankrutavusios įmonės inicijuotoje civilinėje byloje, todėl laikytina, kad atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovės priešieškinys yra patenkintas iš dalies - patenkinta 40 procentų priešieškinio reikalavimų, bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai turėtų būti priteista 1 205,4 Eur žyminio mokesčio (60 procentų žyminio mokesčio). Kadangi atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 2 009 Eur žyminio mokesčio, todėl jai gražinama 803,60 žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4015, suma.
75. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl atsakovės prašomų atlyginti 2 420 Eur atstovavimo išlaidų pažymi, kad prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, be to, atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokatas, atstovavęs atsakovę ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Remiantis šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija mano, kad pagrįstas advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydis šiuo atveju yra 1 818 Eur. Įvertinus atsakovės patenkintų priešieškinio reikalavimų procentinę išraišką (40 procentų), atsakovei iš ieškovės priteisiama atlyginti 727,20 Eur atstovavimo išlaidų.
76. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 3 669,99 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė apmokėjo sąskaitas už suteiktas nurodytosvertės atstovavimo išlaidas– nepateikta. 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymu ieškovė paaiškino, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, kuri neturi finansinių galimybių apmokėti suteiktų atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant nurodytos aplinkybės, laikė, kad nurodyta išlaidų suma yra pagrįsta. Ši teismo išvada nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nurodyta atstovavimo išlaidų suma sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Laikytina, kad ieškovės išlaidos, sietinos su ieškinio pateikimu sudaro 2 524,99 Eur, o su priešieškinio nagrinėjimu – 1 145 Eur, todėl tenkinus 38 procentus ieškinio reikalavimų ir atmetus 60 procentų priešieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina atlyginti 1 646 Eur atstovavimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovės bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“, juridinio asmens kodas 303185977, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“, juridinio asmens kodas125953185, priteisti 17 705,85 Eur (septyniolika tūkstančių septynis šimtus penkis eurus ir 85centus) už atliktus darbus bei 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo 2020 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymobei 1 646 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“, juridinio asmens kodas 125953185, naudai iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“, juridinio asmens kodas 303185977, priteisti 46 842,45 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 45 centus) nuostolių atlyginimo bei 727,20 Eur (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 20 centų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sivysta“, juridinio asmens kodas 125953185, 803,60 Eur (aštuonis šimtus tris eurus ir 60 centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4015.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Agnė Tikniūtė
Vytautas Zelianka