Civilinė byla Nr. e3K-3-166-1249/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07489-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8; 3.1.7.6

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei D. N. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš periodinių išmokų išieškojimo, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3779,46 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 3607,25 Eur.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2014 m. sudarė žodinę sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė savo vardu sudarys sutartį su UAB „TELE2“ dėl mobiliojo telefono bei pokalbių plano paslaugų teikimo ir apmokės už teikiamas paslaugas, o atsakovė bus šių paslaugų naudotoja ir visas ieškovės sumokėtas lėšas grąžins ieškovei. Ieškovė nuo 2014 m. iki 2022 m. ryšio operatorei UAB „TELE2“ už atsakovės naudojimąsi paslaugomis sumokėjo 3779,46 Eur, tačiau atsakovė skolos negrąžino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovei 3607,25 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė savo vardu sudarė sutartį su UAB „TELE2“ dėl mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) bei pokalbių plano paslaugų teikimo. Už laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. pateiktas sąskaitas už telefono numerį (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo 3607,25 Eur. Teismas nusprendė, kad nors ieškovė sumokėjo už UAB „TELE2“ telefoninio ryšio paslaugas pagal jai periodiškai siųstas sąskaitas, tačiau vien tik ši aplinkybė negali lemti išvados, kad atsakovės skola turėtų būti vertinama kaip periodiniai mokėjimai, nes bylos šalys dėl atsakovės atliktinų periodinių mokėjimų ieškovei nesitarė. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalis įtvirtina sutrumpintą senaties terminą ne periodiniams mokėjimams, o periodinėms išmokoms. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės skolą, susidariusią atsakovei negrąžinus pinigų, sumokėtų pagal sąskaitas paslaugos teikėjai, taigi šis reikalavimas niekaip nesusijęs su jokiomis periodinėmis išmokomis. Teismas nusprendė, kad taikyti CK 1.125 straipsnyje nustatytą sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes apie atsakovės naudojimosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpį, nepateikė, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ji bent iš dalies grąžino skolą ieškovei, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi perduodama grynuosius pinigus ar kokiu nors kitu būdu. Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais grynųjų pinigų perdavimo (sumokėjimo) ar paslaugų teikimo ieškovei kaip atsiskaitymo būdo faktą. To nepadariusi, atsakovė prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Kadangi atsakovė atsiskaitymo su ieškove fakto neįrodė, teismas nusprendė, kad atsakovė prievolės grąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas neįvykdė, ir ieškovės patikslintą reikalavimą dėl 3607,25 Eur skolos priteisimo tenkino.

7.       Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 85 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė.

8.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2025 m. kovo 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės ieškovei 2415 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė apmokėdavo ryšio operatorės pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas, tačiau šie mokėjimai nebuvo išreikšti konkrečia pinigų suma, jų dydis buvo kintantis. Vien tai, kad atsakovė turėjo mokėti ieškovei kas mėnesį, nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti mokėjimus kaip periodines išmokas CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme. Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. konkretų mokesčio dydį ir konkretų mokėjimo terminą. Teismo vertinimu, atsakovės prievolė ieškovei traktuotina kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus į platformą „Facebook“ įkeltus grožio namų „E.GO“ 2017 m. rugsėjo 23 d., 2017 m. lapkričio 21 d. reklaminius skelbimus, kuriuose nurodyti telefono numeriai, nusprendė, kad šių įrodymų nepakanka faktui, jog atsakovė ginčo telefonu naudojosi nuo 2017 m. lapkričio mėn., konstatuoti.

11.       Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2415 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl priteisė jų atlyginimą ieškovei iš atsakovės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismai netinkamai įvertino susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės esmę ir įsipareigojimų vykdymo prigimtį, kylančią iš ieškovės ir UAB „Tele2“ sudarytos ryšių paslaugų teikimo sutarties. Ieškovės su UAB „Tele2“ sudarytos sutarties esmę sudarė tai, kad ieškovė kas mėnesį, net ir nesinaudodama ryšio paslaugomis, privalėjo sumokėti fiksuotus minimalius mėnesio mokesčius ir susimokėti už papildomai faktiškai suteiktas ryšio paslaugas, viršijančias fiksuotus tarifus. Analogiška atsiskaitymo tvarka buvo nustatyta ir ieškovės bei atsakovės susitarimu, todėl pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį tokia šalių sutarta mokėjimo tvarka laikytina periodiniu mokėjimu.

12.2.                      Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – bendrieji periodinio mokėjimo kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, yra tai, kad reikalavimas pagal savo prigimtį nukreiptas į pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

12.3.                      Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Ieškovės teiginiai apie susitarimo dėl naudojimosi ryšio paslaugomis pradžią 2014 m. nėra pagrįsti jokiais įrodymais, į bylą nėra pateikta to laikotarpio ieškovės ir UAB „TELE2“ sudaryta sutartis. Atsakovė savo atsikirtimus, kad ji ieškovės vardu išduotu telefono numeriu pradėjo naudotis 2017 m. lapkričio mėn., o iki to laiko naudojosi kitu telefono numeriu, pagrindė reklaminiais skelbimais portale „Facebook“. Atsakovė taip pat pateikė šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovė tarėsi su atsakove dėl grožio paslaugų teikimo ieškovei ir jos dukteriai, nurodydama, kad „šį kartą“ jau norės už paslaugas susimokėti. Šie įrodymai sudarė pagrindą daryti išvadą, kad susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas 2017 m. lapkričio mėn. ir kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi.

12.4.                      Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovei 85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudarė ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, o dėl išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą, paskirstymo nesprendė, nes ieškovė nepateikė tokių išlaidų įrodymų. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė suformulavo prašymą priteisti 2560 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad šią sumą sudaro 1210 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 140 Eur žyminis mokestis ir 1210 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi priteisė 2415 Eur ir nurodė, kad ieškovė visas šias išlaidas patyrė apeliacinės instancijos teisme, tačiau ieškovės prašymas priteisti advokato atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą negalėjo būti tenkinamas, nes buvo pateiktas pavėluotai ir ne tos instancijos teismui.

13.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį bei Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo prievolę kas mėnesį apmokėti ieškovei pateikiamą ryšio paslaugos tiekėjo sąskaitą, o susitarimas, kad atsakove? periodiškai atliks mokėjimus ieškovei, nebuvo sudarytas.

13.2.                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji tik 2022 m. vasario mėn. suprato, jog atsakovė neketina grąžinti skolos, todėl ieškinio senaties termino pradžia yra 2022 m. vasario 16 d. Šios aplinkybės, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą suprato tik 2022 m. vasario mėnesį, atsakovė neginčijo.

13.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 pateiktas teisės normos aiškinimas ir taikymas nėra precedentas šiai bylai. Nagrinėjamos bylos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisiniai santykiai skiriasi nuo atsakovės nurodytos civilinės bylos, kurioje teismas išaiškinimą pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio kontekste.

13.4.                      Aplinkybe?, kad teismai byloje pateiktus ieškovės įrodymus įvertino priešingai, nei pageidavo atsakovė, nėra pagrindas išvadai, kad buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės. Nors atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad tariamai telefono numeriu pradėjo naudotis tik 2017 m. lapkričio mėn., šią aplinkybę ji iš esmės įrodinėjo tik savo pačios asmeniniu įrašu „Facebook“ platformoje. Šie duomenys iš esmės neįrodo jokių faktinių aplinkybių, o pati atsakovė bylos nagrinėjime nedalyvavo ir jokių paaiškinimų teismui nepateikė. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų sudariusi su kuriuo nors Lietuvoje veikiančiu ryšio paslaugų operatoriumi sutartį ir būtų turėjusi kitą telefono numerį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

14.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).        

15.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Abiejų instancijų teismai teisiškai nepagrįstais laikė atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovės reikalavimui priteisti skolą turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

16.       Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas trimis argumentais. Pirma, atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą turi būti laikomas reikalavimu dėl periodinio mokėjimo, kuriam taikomas sutrumpintas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Antra, atsakovė nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – atsakovės manymu, ieškovės teiginiai dėl ryšio paslaugų teikimo pradžios nuo 2014 m. nepagrįsti įrodymais, o atsakovės pateikti skelbimai „Facebook“ platformoje įrodo, kad atsakovė ryšio paslaugomis, už kurias mokėjo ieškovė, naudojosi ne nuo 2014 m., o nuo 2017 m. Trečia, atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, kadangi priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, tačiau šių išlaidų pastaroji, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrindė reikiamais įrodymais.

17.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą; 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025 28 punktą, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė antruoju kasacinio skundo argumentu iš esmės siekia, kad kasacinis teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, nustatytų kitas faktines aplinkybes, nei nustatytos bylą nagrinėjusių teismų. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis argumentas neatitinka nė vieno CPK 346 straipsnyje nustatyto kasacijos pagrindo, todėl dėl jo nepasisakys, o nagrinės tik pirmąjį ir trečiąjį kasacinio skundo argumentus.

Dėl sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino palūkanoms ir kitokioms periodinėms išmokoms

18.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl periodinių mokėjimų, pagal kurią bendrasis periodinio mokėjimo požymis yra pasikartojantis prievolės vykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Atsakovė paaiškina, kad ieškovės ir ryšio operatorės UAB „TELE2“ teisinio santykio esmę sudarė tai, kad ieškovė kiekvieną mėnesį, net ir nesinaudodama ryšio paslaugomis, privalėjo sumokėti fiksuotus mėnesio mokesčius už suteiktas paslaugas ir papildomus mokesčius už ryšio paslaugas, viršijančias fiksuotus tarifus. Atsakovės vertinimu, analogiška atsiskaitymo tvarka taikytina ir ieškovės ir atsakovės susitarimui, todėl teismai ieškovės reikalavimui priteisti skolą turėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

19.       CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje minėtą normą, pažymėta, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, yra tai, kad reikalavimas pagal savo prigimtį yra nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 42 punktas). Kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskirti reikalavimai, susiję su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 42 punktas).

20.       Atsakovė pagrįstai nurodo, kad tuo atveju, kai reikalavimas pagal savo prigimtį yra nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą, tokiam reikalavimui gali būti taikomas ne bendrasis dešimties metų, o sutrumpintas penkerių metų senaties terminas (su sąlyga, kad egzistuoja ir papildomos CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos normos taikymui reikšmingos aplinkybės). Tačiau atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės reikalavimui turėjo būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kadangi byloje nebuvo nustatytas ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl mokėjimų periodinio pobūdžio.

21.       Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl ryšio paslaugų su UAB „TELE2“. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl to, jog faktiškai ryšio paslaugomis naudosis atsakovė ir ji sumokės ieškovei tiek, kiek ieškovė už ryšio paslaugas sumoka UAB „TELE2“. Prievoliniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir UAB „TELE2“, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ieškovės reikalavimas buvo kildinamas ne iš teisinių santykių tarp ieškovės ir UAB „TELE2“, o iš susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, kad pastaroji padengs ieškovei šios UAB „TELE2“ sumokėtas sumas. Pastarasis susitarimas nebuvo sudarytas raštu. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad toks susitarimas egzistavo apskritai, tačiau nė viena iš šalių neįrodinėjo, kad šalys buvo susitarusios dėl mokėjimų periodiškumo ar konkrečių terminų. Be kita ko, pati atsakovė byloje teigė šalių susitarimą buvus lankstų, t. y. leidžiantį atsiskaityti atsakovės ieškovei teikiamomis grožio paslaugomis. Taigi net jeigu būtų nustatyta, kad ieškovės mokėjimai UAB „TELE2“ kvalifikuotini kaip periodinės išmokos CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme (tačiau ši aplinkybė pagrįstai nebuvo vertinama ir nustatoma, nes, kaip minėta, ne iš šių santykių buvo kildinamas ieškovės reikalavimas), tai nereikštų, kad ir tarp ieškovės bei atsakovės atsiradusi prievolė padengti sumokėtas už ryšio paslaugas sumas yra analogiškos prigimties bei turinio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino ir rėmėsi bendruoju CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytu dešimties metų ieškinio senaties terminu.

Dėl negalimumo paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo nurodytos ir pagrįstos įrodymais, apeliacinės instancijos teisme

22.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 2415 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį.

23.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atitinkamai šios išlaidos pirmosios instancijos teisme nebuvo skirstomos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė ne tik apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas (1210 Eur), bet ir pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (1210 Eur), taip pat pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos pirmosios instancijos teisme ir šiam teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo yra pagrįstas – kadangi ieškovė CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos) pirmosios instancijos teismui nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, šių išlaidų atlyginimas negalėjo būti priteisiamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme paskirstymo

25.       Byloje konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis keičiama sumažinant ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1210 Eur (išlaidų, patirtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme) (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27.       Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už kasacinio skundo parengimą ir 81 Eur žyminį mokestį, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1815 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi bylą kasaciniame teisme laimėjo ieškovė, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų už advokato pagalbą priteistinų sumų, todėl jų atlyginimas priteisiamas ieškovei iš atsakovės jo nemažinant. Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, sumažinant ieškovei D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį iki 1210 (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt) Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. V. iš atsakovės D. N. 1815 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Donatas Šernas 

        Agnė Tikniūtė

        Eglė Zemlytė