Pirmosios instancijos teismo                                                 Civilinė byla Nr. e2A-321-755/2018

teisėja Edita Jusevičienė                                       Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00706-2017-4

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                        2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1023-948/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims G. V., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Biržų vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės 876,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,24 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d., užsikimšus Pabiržės miestelio kanalizacijai, fekalijomis buvo užpiltos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos. Įvykio metu šis namas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad gyvenamojo namo patalpų remonto kaina sudaro 884,32 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Atsakingas už žalą asmuo – atsakovė Biržų rajono savivaldybė, kadangi jai yra numatyta pareiga prižiūrėti Pabiržės miestelio kanalizacijos sistemą. Dėl atsakovės pareigų netinkamo atlikimo atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigos prižiūrėti ir organizuoti jai priklausančių nuotekų tinklų priežiūrą nevykdymo rezultatas. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; savivaldybių tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas; savivaldybių tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus ir t. t. Savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, bešeimininkius vandentvarkos ūkio objektus, inicijuoti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymą ir t. t. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Nustatė, kad 2016 m. liepos 25 d. fekalijomis buvo užpiltos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos. Namas įvykio metu buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui G. V. buvo išmokėta draudimo išmoka.

5. Teismas nustatė, kad iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. Kiršonių k., Pabiržės sen., Biržų r., esantys nuotekų valymo įrenginiai (išskyrus nuotekų trasas) priklausė valstybei nuosavybės teise. Tik 2016 m. rugpjūčio 24 d. Sveikatos ministerijos patikėjimo teise valdomą turtą Biržų rajono savivaldybės administracija perėmė remiantis Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 828 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn“. Nuotekų tvarkymo funkcijos nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. perduotos savivaldybės įmonei UAB „Biržų vandenys“. 2016 m. liepos 25 d. įvykio, dėl kurio buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, metu Biržų rajono savivaldybė nebuvo nuotekų valymo įrenginių savininkas ar jų valdytojas. Iš 2016 m. liepos 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatė, kad draudiminio įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), priežastis – kanalizacijos avarija, t. y. lyjant lietui ir užsikimšus Pabiržės miestelio kanalizacijai pro draudėjo namo rūsyje esančius trapus ėmė veržtis fekalijos. Avariją šalino UAB „Biržų vandenys“ Pabiržės seniūnijos prašymu. Buvo vykdomi nuotekų išvežimo darbai iš nuotekų siurblinės. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė surinktų duomenų apie tikslią avarijos priežastį, tačiau iš trečiojo asmens G. V. paaiškinimo matyti, kad avarijos priežastimi buvo nuotėkų siurblinėje nulūžusi sklendė, todėl nuotekos grįždavo trasa atgal.

6. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad gedimas įvykio kanalizacijos trasose. Gedimas, dėl kurio atsirado žala, nustatytas ne nuotekų trasose, už kurių funkcionavimą būtų atsakingą savivaldybė, o nuotekų valymo įrenginiuose, kurie nepriklausė savivaldybei. Kai įvyko draudiminis įvykis, atsakovė nebuvo perėmusi nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl jos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, nėra ir priežastinio ryšio tarp savivaldybės neveikimo ir atsiradusių nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti naują įrodymą – 2015 m. liepos 30 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės raštą „Dėl nuotekų tvarkymo“, apie kurio egzistavimą anksčiau nebuvo žinoma.

8. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. O būtent: atsakovė dar 2015 m. liepos 30 d. VšĮ Panevėžio ligoninės raštu buvo informuota apie tai, kad VšĮ Panevėžio ligoninės Likėnų reabilitacijos centras nuo 2015 m. lapkričio 1 d. nebeteiks nuotekų tvarkymo paslaugų. Žinodama šią aplinkybę, savivaldybė, siekdama tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad nuotekų valymo sistema funkcionuotų tinkamai ir būtų prižiūrėta, jokiais kitokiais būdais nesiėmė spręsti situacijos, jog per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki šių tinklų perėmimo būtų paskirti atsakingi už šią sritį asmenys. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. nesiėmė veiksmų, kad būtų perimtas bešeimininkis turtas ar nustatytas to turto savininkas, nesiėmė priemonių, kad nuotekų valymo sistema tinkamai funkcionuotų pereinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki turto perdavimo savivaldybei momento, kas sąlygojo žalos atsiradimą.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino.

9. Apeliantės teigimu, atsakovė pripažino, kad ji, įgyvendindama savivaldybei priskirtą nuotekų tvarkymo organizavimo funkciją, neinicijavo klausimų, susijusių su susidariusios situacijos Pabiržės miestelyje sprendimu. Remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis, būtent savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. savivaldybės administracija, turi daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso inicijavimo teisę.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Nurodo, kad apeliaciniame skunde minimos priežastys ir aplinkybės buvo pilnai bei visapusiškai išnagrinėtos, o jų teisinis įvertinimas pateiktas sprendime. Nagrinėjamo įvykio (avarijos) metu byloje nurodyti nuotekų valymo įrenginiai priklausė valstybei nuosavybės teise, o savivaldybė juos perėmė po žalą trečiajam asmeniui padariusio įvykio, kurio metu atsakovė nebuvo nei nuotekų valymo įrenginių savininkė, nei jų valdytoja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą, atsiradusį atsakovei tinkamai nevykdant pareigų.

14. CPK 314 straipsnio nuostatose numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2015 m. liepos 30 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės raštą „Dėl nuotekų tvarkymo“ teikia pridėjimui po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas turi įtakos vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis pridėtinas prie bylos ir vertintinas visų įrodymų kontekste. Jis buvo pateiktas su apeliaciniu skundu , todėl atsakovė su juo yra susipažinusi, galėjo dėl jo pasisakyti, atsiliepime į skundą ar kitame dokumente prieštaravimo dėl naujai pateikto dokumento pridėjimo prie bylos neformulavo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad žalos atsiradimo metu savivaldybė nebuvo daikto, kuriame įvyko gedimas – siurblinės savininkė, todėl neturėjo nei pareigos, nei teisės tinkamai prižiūrėti nuotekų valymo įrenginių, šių objektų atžvilgiu negalėjo įgyvendinti jai įstatymų leidėjo priskirtų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijų šioje srityje bei užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją. Apeliantė skundu nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių pobūdį. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas savivaldybės, vykdančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

18. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo infrastruktūros plėtros planus; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustato viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas; paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą; paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą; tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus; ir t. t. Remiantis Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių 1.3 punktu, miestų ir miestelių ūkio plėtrai būtina savivaldybėms perimti (už akcijas ar kitomis sutartomis sąlygomis) iš juridinių ir fizinių asmenų vandentvarkos ūkio objektus, naudojamus gyventojų reikmėms tenkinti, kurių savininkai neužtikrina tinkamo jų eksploatavimo, taip pat bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektus, nebeturinčius šeimininko; 4.5 punktu nustatyta iš esmės pagerinti nuotekų tinklų būklę – pakeisti naujais susidėvėjusius vamzdynus, rekonstruoti supleišėjusius vamzdynus bei vamzdynus su nehermetiškomis sandūromis, nuotakyną eksploatuojančias tarnybas aprūpinti nuotekų plovimo mašinomis ir nuotakyno apžiūros aparatūra; 4.8.3 punkte savivaldybėms nustatyta rekomendacija, tvirtinant savivaldybių biudžetus, formuojant fondus ir nustatant vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugų tarifus, numatyti lėšas vandentvarkos ūkio plėtojimo programose nurodytiems darbams atlikti, ne savivaldybėms priklausantiems bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektams perimti (išpirkti) ir sutvarkyti. Pagal Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008 – 2015 metų plėtros strategiją ir jos antrojo priedo 1.1.5 punktą, savivaldybėms iki 2014 m. pavesta atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitą, teisiškai juos įregistruoti, nustatyti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisę ir visų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių balansinę vertę. Todėl darytina išvada, jog savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, bešeimininkius vandentvarkos ūkio objektus, inicijuoti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymą ir t. t.

19. Vertinant aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, apsiribojo iš esmės vien tik nurodymu, jog iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. Kiršonių k., Pabiržės sen., Biržų r., esantys nuotekų valymo įrenginiai (išskyrus nuotekų trasas) priklausė valstybei nuosavybės teise, ir tik nuo šios datos Sveikatos ministerijos patikėjimo teise valdomą turtą Biržų rajono savivaldybės administracija perėmė remiantis Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 828 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn“; nuotekų tvarkymo funkcijos nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. perduotos savivaldybės įmonei UAB „Biržų vandenys“.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savivaldybės pareiga užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą negali būti siejama tam būtinos įrangos, komunikacijų valdymu tik nuosavybės teise. Ieškovės naujai pateiktas įrodymas – 2015 m. liepos 30 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės raštas „Dėl nuotekų tvarkymo“ patvirtina, jog atsakovė jau 2015 m. liepos 30 d. buvo informuota apie tai, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas Likėnų reabilitacijos ligoninė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neturės teisės teikti nuotekų tvarkymo paslaugų ir nutrauks sutartis su abonentais. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Biržų rajono savivaldybės taryba 2016 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-51 „Dėl sutikimo perimti valstybės turtą“, kuriuo sutiko perimti Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Sveikatos apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą: pastatą – siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), pastatą – kompresorinę bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

20. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su skundo argumentu dėl įrodymų vertinimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas byloje netyrė, kas de facto nuo 2015 m. lapkričio 1 d. prižiūrėjo nuotekų valymo įrenginius, kokius veiksmus atliko Biržų rajono savivaldybė tam, kad perimtų minėtą valstybei priklausiusį turtą, t. y. liko nenustatyta, kas tuo metu atliko ir kokius veiksmus, jog būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas tam tikroje teritorijoje, kaip tuo laikotarpiu buvo prižiūrimi tinklai ir įrenginiai, naudojami vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, palaikoma tokia jų būklė, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas abonentams ir nebūtų daroma žala jiems ar kitiems asmenims, kodėl nuotekų tvarkymo funkcijos tik nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. perduotos savivaldybės įmonei UAB „Biržų vandenys“. Šių faktinių aplinkybių ištyrimas ir nustatymas leistų spręsti ar iki nuosavybės teisės perleidimo formalizavimo savivaldybė tinkamai, pakankamai operatyviai ir apdairiai vykdė jai pavestas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimo užtikrinimo funkcijas. Šių duomenų turėjimas leistų spręsti ar , nepaisant valymo įrenginių valdymo ne nuosavybės  teise, savivaldybė galėtų būti vertinama kaip įrenginių valdytoja, galimai atsakinga dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos, ar tokiu atveju jos veiksmai galėtų būti įvertinti kaip leidžiantys netaikyti civilinės atsakomybės, ar pakankami mažinti nuostolių atlyginimo dydį.

21. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, susijusių su byloje kilusio ginčo klausimu, teismas konstatuoja, jog negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai).

22. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį, procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja, atitinkamai šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                Teisėjas                                                                                             Eigirdas Činka