Civilinė byla Nr. 2-1374/2013
Proceso Nr. 2-55-3-01428-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 121.5.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litstalai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, kuria prašymas dėl termino atnaujinimo atmestas ir atsisakyta priimti ieškovo apeliacinį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litstalai“ ieškinį atsakovams V. T. ir D. J. dėl sandorio nuginčijimo ir žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 30 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo V. T.; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 672 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas; priteisti iš atsakovo D. J. ieškovo naudai solidariai 672 000 Lt žalos bei 5 proc. metinių palūkanų.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
2013 m. vasario 14 d. ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinant ieškinio reikalavimus. Taip pat prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl sprendimus jos vardu priima kreditorių susirinkimas ir administratorius, taigi bendrovės valdymas sudėtingesnis; pabrėžė, kad bankroto bylos pasižymi viešo intereso gynimu, todėl svarbu užtikrinti tinkamą procesinių teisių įgyvendinimą bankroto procedūros metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi BUAB „Litstalai“ prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė; atsisakė priimti BUAB „Litstalai“ apeliacinį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas 17 dienų praleidus įstatymo nustatytą teismo sprendimo apskundimo terminą. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad prašymo pagrįstumas neįrodytas, kadangi teisės aktai nenumato būtinybės bankrutuojančios įmonės administratoriui turėti kreditorių susirinkimo sprendimą tam, kad būtų galima apskųsti teismo sprendimą, t. y. šį procesinį veiksmą administratorius galėjo atlikti vienasmeniškai pagal jam įstatymu suteiktas teises ir pareigas. Dėl to ieškovo nurodytas aplinkybes dėl bankrutuojančios įmonės sudėtingesnio valdymo atmetė, kaip neįrodančias termino praleidimo priežasčių svarbumo. Tai, kad byla yra susijusi su viešuoju interesu, turi įtakos administratoriaus funkcijų rūpestingam atlikimui, bet savaime nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nepaneigia pareigos jų laikytis. Taip pat teismas atsižvelgė į termino praleidimo pakankamai ilgą trukmę, į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovui atstovavo kvalifikuoti atstovai – įmonės administratorius bei advokatas. Nenustačius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašymas dėl jo atnaujinimo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį patenkinant prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo ir priimti apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino apelianto nurodytas aplinkybes, vertindamas tik tai, ar tos aplinkybės buvo pakankamai įrodytos. Apeliantas niekaip negalėjo įrodyti, kad kreditoriai žodžiu išreiškė norą klausimą dėl 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo apskundimo svarstyti kreditorių susirinkimo metu. Prašyme pažymėta, kad susirinkimas įvyko ne dėl konkrečiai administratoriaus žiemos atostogų, o dėl visų subjektų negalėjimo laiku susirinkti dėl vykusių žiemos atostogų, apeliantas negali gauti visų kreditorių atostogas pagrindžiančių dokumentų.
2. Teismas neįvertino, kad bankroto bylos pasižymi viešo intereso gynimu, todėl itin svarbu užtikrinti tinkamą procesinių teisių gyvendinimą visos bankroto procedūros metu. Pakankamas įrodymas, kad administratorius nepiktnaudžiavo savo teisėmis, siekė tinkamai įgyvendinti jam įstatymo pavestas pareigas, o terminas praleistas dėl svarbių priežasčių yra 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas.
3. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002, 2004 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2004 nurodo, kad svarstant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, reikėtų atsižvelgti į tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, turi būti vertinama, ar asmuo viso proceso metu ir apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas apelianto nesąžiningumo nenustatė. Pažymi, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009).
Atsakovas V. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su teismo motyvais, kad terminas pateikti apeliacinį skundą praleistas be svarbių priežasčių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus apeliacinio apskundimo terminą svarbiomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Vien faktas, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, negali asmens privilegijuoti lyginant su kitais proceso dalyviais ir kartu būti pagrindu atnaujinti praleistą procesinį terminą.
Atsakovas D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai pritaikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus apie sudėtingesnę bankrutuojančios įmonės sprendimų priėmimo procedūrą ir žiemos atostogas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašymo pagrįstumas neįrodytas. Teismas teisingai pažymėjo, jog vien tai, kad byla susijusi su viešuoju interesu, savaime nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nepaneigia pareigos jų laikytis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas nėra naikinamasis, jam pasibaigus, savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti jam nepalankų teismo sprendimą apeliaciniu skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
Kaip minėta, teismo diskrecijai palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo tuo pagrindu, kad skundas paduotas 17 dienų praleidus įstatymo nustatytą terminą ir apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, visapusiškai ir objektyviai įvertino visas apelianto nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir priežastis, ir dėl jų visų skundžiamoje nutartyje pasisakė.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo civilinėse bylose yra įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, jai teismo procesuose atstovauja ir jos vardu procesines teises įgyvendina įmonės administratorius. Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl civilinės bylos užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę teikti apeliacinį skundą, įmonės administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio. Tai lemia ir ĮBĮ reglamentavimas, pagal kurį kreditorių susirinkimo kompetencijai nėra priskirta teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės materialiaisiais reikalavimais (ĮBĮ 23 str. ir kt.). Todėl kreditorių susirinkimo sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliaciniu skundu neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiančio šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai bei jų įgyvendinimui. Atitinkamai nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kuriais grindžiamas termino praleidimas dėl žiemos atostogų tik 2013 m. sausio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo, kuriame nuspręsta įpareigoti administratorių pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo.
Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byla yra susijusi su viešuoju interesu, ir pagrįstai nurodė, jog tai turi įtakos administratoriaus funkcijų rūpestingam atlikimui, bet savaime nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimą ir nepaneigia pareigos jų laikytis.
Kaip minėta, teismo diskrecijai priklauso sprendimas, kokias termino priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, todėl nustačius, kad apelianto nurodytos priežastys, lėmusios termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą, nelaikytinos svarbiomis, vien ta aplinkybė, kad apeliantas iki tol procese elgėsi sąžiningai negali būti pagrindu praleisto termino atnaujinimui, kadangi teismas vertina visų aplinkybių visetą. Šiame kontekste pažymėtina nagrinėjamam klausimui svarbi praleisto termino gana ilga ir niekaip nepateisinta trukmė, kurią liudija faktas, kad apeliacinį skundą ieškovo bankroto administratorius padavė teismui praėjus daugiau kaip dviem savaitėm po kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.),
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė