VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. Varno Vilniaus radijo studijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Varno Vilniaus radijo studijos ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. Varno Vilniaus radijo studija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ , kuriuo prašo atidalinti šalims bendrąja daline nuosavybe priklausančias bendro naudojimo patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažymėtas indeksais 10-1, 10-2,10-10 pagal ieškinyje nustatytą tvarką bei taikyti servitutą. Reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, uždraudžiant atsakovui jį parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu juo disponuoti arba iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priklausančią 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, priskirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , uždraudžiant šias patalpas parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu jomis disponuoti.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vieną kartą jau atmetė, nutartyje teismas konstatavo, jog ieškovas neva nepagrindė grėsmės, jog ginčo butas bylos nagrinėjimo metu gali būti perleistas byloje nedalyvaujančiam trečiajam asmeniui. Be to, teismas pažymėjo, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų galimai neproporcingos ir pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą, nes byloje yra kilęs ginčas tik dėl ginčo butui priskirtų bendrojo naudojimo patalpų, o ieškovas prašo areštuoti ne tik šias patalpas, bet ir visą atsakovo butą. Tačiau 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) pradinė atsakovė A. S. A., nesant byloje pritaikyto arešto, ginčo butą perleido UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“. Pasikeitus savininkui, teismas byloje pakeitė atsakovą. Ieškovo įsitikinimu, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad yra itin didelė tikimybė, jog naujasis buto savininkas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ butą gali įkeisti arba pakartotinai perleisti byloje nedalyvaujančiam trečiajam asmeniui, kas dar labiau užvilkintų šios bylos nagrinėjimą ir apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš Sutarties matyti, kad ginčo buto pirkėjas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ yra numatęs už ginčo butą atsiskaityti būtent skolintomis lėšomis, gautomis artimiausiu metu įkeitus įsigytą turtą. Pažymėjo, jog atsakovui bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens naudai įkeitus butą su bendrojo naudojimo patalpomis, o vėliau teismui šioje byloje patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui būtų priteistos patalpos, be ieškovo valios ir sutikimo įkeistos atsakovo kreditoriui, užtikrinant atsakovo įsipareigojimų įvykdymą. Tokiu atveju, teismo sprendimas faktiškai būtų neįvykdomas, kadangi ieškovas įgytų nuosavybės teisę į pasikeitusio teisinio statuso – apsunkintas – patalpas. Be to, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, užtikrintų buto hipoteka, atsakovo kreditorius netgi turėtų teisę įsiskolinimą išieškoti iš ieškovo nuosavybėn priteistų patalpų, nors ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už atsakovo įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad butą įsigijęs atsakovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla. Atsakovui perpardavus butą, šioje byloje dar kartą turėtų būti keičiamas atsakovas, dėl ko bylos nagrinėjimas turėtų būti atidedamas, kas vėlgi užvilkintų bylą ir didintų šalių bylinėjimosi išlaidas bei akivaizdžiai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo J. Varno Vilniaus radijo studijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, ieškovo J. Varno Vilniaus radijo studijos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, į. k. 122593433, perleisti nuosavybės teises į 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, priskirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .
4. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ginčo turto perleidimo ar kitokio suvaržymo atveju ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Teismas sprendė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakanka padaryti įrašą viešame registre ir taip apriboti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui perleisti nuosavybės teises į jam priklausančias 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, priskirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Pažymėjo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovo teises, nes riboja tik jo teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nurodė, kad atsakovas gali įgyvendinti savo teisę prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimą, CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamasis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovas J. Varno Vilniaus radijo studija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo prašymas iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priklausančią 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, priskirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , uždraudžiant šias patalpas įkeisti ar kitokiu būdu disponuoti, ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priklausančią 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, priskirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , uždraudžiant šias patalpas įkeisti ar kitokiu būdu disponuoti.
6. Nurodo, kad yra itin didelė tikimybė (ir visiškai reali grėsmė), jog netaikius ieškovo prašomų apsaugos priemonių, naujasis buto savininkas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ butą gali įkeisti byloje nedalyvaujančiam trečiajam asmeniui, kas užvilkintų šios bylos nagrinėjimą ir iš esmės apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymi, jog 2017 m. gruodžio 29 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ankstesnė buto savininkė A. S. A. Butą perleido atsakovei, 6.3 punkte yra atskirai ir konkrečiai aptarta naujojo buto savininko teisė dar iki visiško atsiskaitymo su buvusia buto savininke momento be jos sutikimo įkeisti butą bankui ar kitai kredito įstaigai, siekiant gauti kreditą (paskolą), skirta atsiskaityti su A. S. A. už įsigyta butą. Iš šios Sutarties nuostatos yra visiškai akivaizdu, jog buto pirkėjas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ yra iš anksto numatęs už butą atsiskaityti būtent skolintomis lėšomis, gautomis įkeitus įsigytą butą. Atsakovui įkeitus butą su bendrojo naudojimo patalpomis, į šią bylą trečiuoju asmeniu privalomai turės būti įtrauktas hipotekos kreditorius – bankas ar kita kredito įstaiga – ir jam turės būti sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją byloje ir pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų. Visiškai akivaizdu, jog tokiu atveju būtų dar labiau užvilkintas šios bylos nagrinėjimas, didinamos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos ir vis tęsiama dabartinė teisinio neapibrėžtumo situacija, kai nė viena iš ginčo šalių negali laisvai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis.
7. Taip pat svarbu, jog vienu iš šioje byloje pareikštų reikalavimų ieškovas prašo teismo priteisti ieškovo nuosavybėn konkrečias ginčo bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 10-2 ir 10-10, kurių plotas nežymiai viršija ieškovei tenkančią idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. CK 4.172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog padalijus Įkeistą nekilnojamąjį daiktą hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Vadovaujantis cituojama nuostata, galima daryti išvadą jog atsakovei bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens naudai įkeitus butą su bendrojo naudojimo patalpomis, o vėliau teismui šioje byloje patenkinus ieškovo ieškinį, priteistos patalpos, be ieškovo valios ir sutikimo prieš tai įkeistos atsakovo kreditoriui, užtikrinant atsakovės įsipareigojimų įvykdymą. Tokiu atveju, teismo sprendimas faktiškai būtų neįvykdomas, kadangi nors ieškovė ir įgytų nuosavybės teisę į patalpas, tačiau jos būtų jau pasikeitusio teisinio statuso – apsunkintos hipoteka. Dar daugiau, atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, užtikrintų buto hipoteka, atsakovo kreditorius netgi turėtų teisę įsiskolinimą išieškoti iš ieškovo nuosavybėn priteistų patalpų, kas iš esmės anuliuotų teismo sprendimo rezultatą.
8. Nors visos nurodytos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę byloje taikyti draudimą atsakovui įkeisti bendrojo naudojimo patalpas ir, atitinkamai grėsmę, jog šio draudimo netaikius, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas bus pratiškai beprasmis, buvo išsamiai paaiškintos ieškovo prašyme, teismas skundžiamoje nutartyje į jas visiškai neatkreipė dėmesio ir dėl jų visiškai nepasisakė. Ieškovo vertinimu, teismas nepakankamai įsigilino į ieškovo prašyme išdėstytus susijusius esminius argumentus, kas ir lėmė tik dalinį ieškovo prašymo patenkinimą ir nepakankamą ieškovo reikalavimų byloje užtikrinimą.
9. Atsakovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Teigia, kad atskirojo skundo argumentai paremti prielaidomis. Nurodo, kad vasario 1 d. Vilniaus miesto 2-as notarų biuras išdavė liudijimą apie tai, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su buto pardavėja A. S. A., ir liudijimo kopiją pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui dėl žymų apie apribojimą disponuoti nekilnojamuoju daiktu ir įsiskolinimą už įsigytą turtą. Nurodo, kad atsiskaitymui su buto pardavėja atsakovas panaudojo savo nuosavas lėšas, į jokią kredito įstaigą nesikreipė, dėl ko jokio būtinumo įkeisti butą ar kitaip jį apsunkinti kitomis prievolėmis nekilo.  

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, įvertinant, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Teismas turėtų atsižvelgti į padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
13. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto perleidimo draudimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, uždraudžiant atsakovui perleisti nuosavybės teisės į jam priklausančią ½ dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, priskirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
14. Apeliantas atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria konkrečiai 2017 m. gruodžio 29 d. Buto pirkimo – pardavimo sutarties, kuria ankstesnė buto savininkė A. S. A. butą perleido atsakovui, 6.3. punktui, kuriame yra aptarta naujo buto savininko teisė iki visiško atsiskaitymo su buto savininke momento be jos sutikimo įkeisti butą bankui ar kitai kredito įstaigai, siekiant gauti Kreditą (skolą), skirtą atsiskaityti su A. S. A.. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas iš anksto yra numatęs už butą atsiskaityti skolintomis lėšomis, gautomis įkeitus įsigytą butą ir dėl to būtų dar labiau užvilkintas šios bylos nagrinėjimas. Tačiau susipažinus su atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktu Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2018 m. vasario 1 d. išduotu liudijimu apie pilną atsiskaitymą už įsigytą turtą, matyti, jog šiuo liudijimu iš Nekilnojamojo turto registro yra išregistruojama žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą, kas patvirtina atsakovo teiginius, jog atsiskaitymui su buto pardavėja atsakovas į kredito įstaigą nesikreipė, dėl ko jokio būtinumo įkeisti butą ar kitaip jį apsunkinti kitomis prievolėmis nekilo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad žymų apie įsiskolinimą už buto įsigijimą nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei kaip būtinajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Neįrodžius grėsmės būsimo galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie šiuo atveju tampa neaktualūs. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, ar paaiškėjus naujoms, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

atmesti ieškovo J. Varno Vilniaus radijo studijos atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį.

Teisėjas                                                                 Vidas Stankevičius