Civilinė byla Nr. 2-657/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01016-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 126.4.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „ZETA RETICULI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula ranga“ bankroto byloje Nr. B2-4305-577/2013, kuria patenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl debitorinių įsiskolinimų nurašymo.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Tobula ranga“ bankroto bylą, taikė supaprastintą bankroto procesą. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d.
BUAB „Tobula ranga“ bankroto administratorius pateikė prašymą nurašyti BUAB „Tobula ranga“ 80 410,44 Lt debitorines skolas, kurios yra beviltiškos ar nepagrįstos. Nurodė, kad tikrinant įmonės dokumentus nustatyta, jog įmonė ilgalaikio ar trumpalaikio turto neturi, tačiau iš finansinės apskaitos dokumentų matyti, kad įmonė turi debitorinių skolų, sudarančių 80 410,44 Lt sumą. Su įmone atsiskaitė tik skolininkas UAB „Reminsta“, o kitų debitorinių įsiskolinimų (UAB „Moduva ir Ko“ – 2 987,85 Lt, UAB „Akvafanas“ – 400 Lt, UAB „Aurika“ – 2 475,66 Lt, atskaitingi asmenys – 74 546,93 Lt) išieškoti nėra galimybės. Dėl UAB „Moduva ir Ko“, UAB „Aurika“, taip pat atskaitingų asmenų įsiskolinimo nėra skolas pagrindžiančių dokumentų, o UAB „Akvafanas“ yra bankrutavusi.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi BUAB „Tobula ranga“ bankroto administratoriaus prašymą dėl debitorinių įsiskolinimų nurašymo tenkino. Teismas nurašė BUAB „Tobula ranga“ debitorines skolas, kurios sudaro 80 410,44 Lt.
Teismas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, nurodė, jog administratoriaus nustatyti galimi debitoriniai įsiskolinimai nėra pagrįsti finansiniais dokumentais. Teismas sutiko, jog esant nurodytoms aplinkybėms, realių galimybių kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo nėra, todėl tikslinga BUAB „Tobula ranga“ debitorinius įsiskolinimus nurašyti.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (kreditorius) atskiruoju skundu prašo panaikinti nutarties dalį, kuria nurašytas 74 546,93 Lt dydžio BUAB „Tobula ranga“ debitorinis įsiskolinimas, ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Iš BUAB ‚Tobula ranga“ 2013 m. birželio 13 d. atsiliepimo į 2013 m. gegužės 16 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad buvęs BUAB „Tobula ranga“ direktorius Ž. K. patvirtino, jog pas atskaitingus asmenis yra 74 546,93 Lt, priklausantys BUAB „Tobula ranga“. Tokiu būdu buvęs bankrutavusios įmonės direktorius patvirtino, kas su jo žinia 74 546,93 Lt, priklausantys BUAB „Tobula ranga“, yra pas kitus asmenis. Nurašant šį debitorinį įsiskolinimą susidarė situacija, kad buvęs BUAB „Tobula ranga“ direktorius Ž. K. patvirtino, jog 74 546,93 Lt yra pas atskaitingus asmenis, t. y. pas patį įmonės direktorių Ž. K., o BUAB „Tobula ranga“ bankroto administratorius, paneigdamas buvusio direktoriaus padarytą pripažinimą, nurodė, jog nėra jokių įrodymų, kad ši suma išmokėta Ž. K.. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar administratorius, siekdamas sudaryti įspūdį, jog 74 546,93 Lt sumos, kurios buvimą pas save pripažino direktorius Ž. K., išieškojimo reikia atsisakyti, veikia kreditorių ir BUAB „Tobula ranga“ interesais.
- Apelianto duomenimis dalis iš 74 546,93 Lt debitorinio įsiskolinimo atsirado Ž. K. išduota vardine mokėjimo kortele VISA Elektron nuimant pinigus iš BUAB „Tobula ranga“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“. Kadangi mokėjimo kortelė buvo vardinė ir išduota būtent Ž. K., visi minėta kortele iš BUAB „Tobula ranga“ sąskaitos nuimti pinigai bankrutavusios įmonės finansinėje atskaitomybėje buvo atvaizduoti kaip atskaitingam asmeniui Ž. K. išduotas avansas. Tai patvirtina ir 2013 m. lapkričio 13 d. administratoriaus prašyme nurodyta aplinkybė, jog Ž. K. darė lėšų grąžinimus į BUAB „Tobula ranga“ kasą.
- Administratorius neatliko išsamios BUAB „Tobula ranga“ buhalterijos analizės, todėl jo teiginiai, kad nerasti dokumentai apie atskaitingiems asmenims išmokėtus 74 546,93 Lt, nepaneigia minėtos sumos perdavimo, apmokant už atskaitingiems asmenims suteiktas paslaugas ar prekes, kurios nebuvo reikalingos įmonės veikloje.
BUAB „Tobula ranga“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad buvo atlikta BUAB „Tobula ranga“ buhalterinės veiklos dokumentų analizė. Įvertinus jos metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog neįmanoma nustatyti, ar BUAB „Tobula ranga“ finansinėje atskaitomybėje pagrįstai buvo nurodytas 74 546,93 Lt debitorinis įsiskolinimas ir kuris asmuo už tai atsakingas. Taigi bankroto administratorius negali nustatyti ir jam pateiktais dokumentas pagrįsti balanse įrašytų debitorinių įsiskolinimo tikrumo bei jų įrašymo į buhalterinės apskaitos dokumentus pagrįstumo.
- Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nurašytas BUAB „Tobula ranga“ 74 546,93 Lt debitorinis įsiskolinimas. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 131 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės skolų nurašymu, sprendžia teismas. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas BUAB „Tobula ranga“ debitorinį 74 546,93 Lt įsiskolinimą, įvardytą kaip atskaitingų asmenų įsiskolinimas, nurašė tuo pagrindu, jog šis debitorinis įsiskolinimas nėra pagrįstas finansiniais dokumentais. Tokia aplinkybė sudarė teismui pagrindą spręsti, jog realių galimybių kreiptis į teismą dėl debitorinės skolos išieškojimo nėra, todėl kartu su kitais įsiskolinimais 74 546,93 Lt dydžio atskaitingų asmenų debitorinį įsiskolinimą tikslinga nurašyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo, atiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, kurie įgalintų pagrįstai spręsti, kad neegzistuoja realios galimybės išieškoti debitorinį įsiskolinimą, nors būtent šiuo pagrindu ir buvo nutarta nurašyti tą įsiskolinimą.
Iš bankroto administratoriaus prašymo dėl debitorinių įsiskolinimų nurašymo matyti, kad atskaitingų asmenų 74 545,93 Lt debitorinį įsiskolinimą bankroto administratorius prašė nurašyti tuo pagrindu, jog nėra skolą pagrindžiančių dokumentų (13 b. l.). Po to, kai pirmosios instancijos teismas įpareigojo bankroto administratorių pateikti teismui detalius paaiškinimus, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant išieškoti debitorinius įsiskolinimus (pvz., ar buvo kreipiamasi į debitorius) (16 b. l.), bankroto administratorius pateikė raštą „Dėl debitorinių įsiskolinimų išieškojimo“. Šiame rašte nurodė, kad bankroto administratoriui perimant įmonės dokumentus buvo pateiktas įmonės debitorių sąrašas, kuriame, be kitų skolininkų, įrašyta, jog 74 546,93 Lt yra pas atskaitingus asmenis, t. y. pas įmonės direktorių Ž. K., tačiau peržiūrėjus įmonės finansinius dokumentus buvo matyti, kad jokių įrodymų, jog direktoriui būtų buvusi išmokėta tokia pinigų suma, nėra, priešingai ? būtent direktorius darė piniginius įnašus į įmonės kasą. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punkte numatytas pareigas, išsiuntė galimiems debitoriams pranešimus, ragindamas sumokėti skolas (17 b. l.). Iš prie administratoriaus rašto pridėtų pranešimų matyti, jog pranešimai buvo siųsti debitoriams UAB „Reminsta“, UAB „Moduva ir Ko“, UAB „Aurika“ (19-22). Tačiau nėra duomenų, kad bankroto administratorius būtų siuntęs pranešimą Ž. K., kurį pats rašte įvardija kaip atskaitingą asmenį, skolingą 74 546,93 Lt., su reikalavimu padengti skolą. Taip pat byloje nėra Ž. K. paaiškinimo dėl šios debitorinės skolos susidarymo, išskyrus su skola nesusijusį paaiškinimą dėl direktoriaus pareigų ėjimo, iš kurio matyti, kad Ž. K. 2012 m. liepos 11 d. parašė prašymą akcininkui atleisti jį iš direktoriaus pareigų, kad nuo šio prašymo dienos įmonės veikloje jis nedalyvavo (62 b. l.). Tačiau iškeldamas UAB „Tobula ranga“ bankroto bylą teismas nutartyje pažymėjo, jog atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad būtent Ž. K. buvo vienintelis darbuotojas, įmonėje dirbęs iki bankroto bylos jai iškėlimo (8-9 b. l.). Šie pirmiau nurodyti duomenys įrodo, jog bankroto administratorius ir teismas nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios su 74 546,93 Lt dydžio debitorinės skolos nurašymo pagrįstumu.
Paaiškindamas aplinkybes dėl debitorinių skolų, bankroto administratorius taip pat nurodė, jog nėra duomenų, kad direktoriui Ž. K. būtų buvusi išmokėta 74 546,93 Lt pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pinigų išmokėjimas (išėmimas) nėra vienintelis galimas skolos bankrutuojančiai įmonei susidarymo pagrindas. Juo labiau, kai apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, jog dalis debitorinio įsiskolinimo atsirado Ž. K. išduota vardine mokėjimo kortele VISA Electron paimant pinigus iš BUAB „Tobula ranga“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, ir įmonės finansinėje atskaitomybėje juos (pinigus) atvaizduojant kaip atskaitingam asmeniui Ž. K. išduotą avansą. Administratoriaus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas dėl finansinių operacijų nuo 2012 m sausio 4 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. patvirtina, jog iš sąskaitos nuolat buvo išimami grynieji pinigai (45-46 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų aiškinamasi dėl tokių aplinkybių, t. y. ar buvo ir kam buvo išduota mokėjimo kortelė, kuria naudojantis buvo nuimami pinigai iš sąskaitos, kam ir kaip pinigai buvo panaudoti, kaip už jų panaudojimą atsiskaityta. Šias aplinkybes, be buhalterinių dokumentų, banko sąskaitų išrašų analizės, taip pat galėtų paaiškinti buvęs BUAB „Tobula ranga“ direktorius Ž. K., kuris, kaip matyti iš apelianto skundo, pasirašė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ataskaitą dėl įmonės debitorių, kitus 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Šiam klausimui reikšmingas aplinkybes galėtų pateikti buvusi BUAB „Tobula ranga“ vyr. finansininkė (pagal bylos duomenis – B. G.), kuri perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus direktoriui Ž. K. prieš pat iškeliant įmonei bankroto bylą (69 b. l.). Akivaizdu, jog tik visapusiškai išanalizavus ir įvertinus aplinkybes, susijusias su finansinėje apskaitoje fiksuota debitorine skola (jos atsiradimo pagrindą, atsakingus asmenis, aplinkybes, kodėl neperduoti skolos faktą patvirtinantys dokumentai ir pan.), būtų galima spręsti klausimą dėl debitorinės skolos nurašymo pagrįstumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 74 546,93 Lt debitorinis įsiskolinimas buvo nurašytas neišsiaiškinus, ar iš tikrųjų egzistuoja pagrindas nurašyti tokio dydžio debitorines skolas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl 74 546,93 Lt debitorinio įsiskolinimo nurašymo naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl BUAB „Tobula ranga“ 74 546,93 Lt debitorinio įsiskolinimo nurašymo ir perduoti šios dalies debitorinio įsiskolinimo nurašymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Gintaras Pečiulis